e92e01a9-a671-41c8-8535-c5d6f70bf1da · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1441-342/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00633-2015-5                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74(S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 17 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. D.,2015 m. rugpjūčio 13 d raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas E. D. (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundu ir jo patikslinimu (b.l. 4-5, 14) teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovė) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pažymi, kad nuo 2015-04-23 iki 2015-04-28 buvo etapuotas ir laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės kameroje nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis. PraÅ¡ymÄ grindžia aplinkybe, jog nebuvo užtikrintas minimalus laikymo areÅ¡tinės kamerose plotas – 5 kv.m., tenkantis vienam asmeniui, todėl buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Akcentuoja, jog kamerose drėgna, Å¡alta, tamsu, nuo sienų byra tinkas, netinkami kamerose esantys baldai, rÅ«kantys laikomi kartu su nerÅ«kančiais.

Pažymi, jog kamerose įrengtas sanitarinis mazgas neatitvertas, todėl atliekant gamtinius reikalus patiria diskomfortÄ . Pabrėžia, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai neperdavė jam skirto siuntinio su maistu. Dėl tokių nurodytų įkalinimo sÄ lygų patyrė dvasinį ir psichologinį sukrėtimÄ , nepatogumus, pažemintas jo orumas. Mano, jog buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas palaiko skundÄ ir praÅ¡o jį tenkinti skunde nurodytais pagrindais. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b.l. 16-18) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2015-04-23 iki 2015-04-28 buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje nepažeidžiant teisės aktuose reglamentuojamų laikymo sÄ lygų. Teigia, jog areÅ¡tinėse įrengti sanitariniai mazgai atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkto reikalavimus, kameros yra ventiliuojamos, vėdinamos, drėgmės nėra.

AreÅ¡tinės kamerose periodiÅ¡kai atliekami einamieji patalpų remonto darbai. Pabrėžia, jog visiems be iÅ¡imties nerÅ«kantiems asmenims, kurie pageidauja bÅ«ti atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, yra sudaromos sÄ lygos ir tokie asmenys yra laikomi atskirai. Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinės kamerose metu buvo užtikrintas minimalus areÅ¡tinės kamerų plotas vienam žmogui ne mažiau kaip 3,6 m2. Teigia, jog kamerose įrengti sanitariniai mazgai atskirti 1,20 m aukščio pertvara, įrengti baldai atitinka higienos normas.

Pažymi, jog 2013-01-21 Policijos departamento raÅ¡tu nurodyta teritorinėms policijos įstaigoms nepriimti policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims skirtuose perduodamose siuntiniuose esančių maisto produktų ir kitų daiktų, kurių perdavimo galimybė nenumatyta Suėmimo vykdymo įstatyme, juos grÄ Å¾inant perduodamÄ siuntinį atneÅ¡usiam asmeniui. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

         Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės proceso atsakovo atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ® 78 straipsnio 3 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a:          Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis patyrė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje.Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl netinkamai įrengto tualeto, dėl kamerose esančios neÅ¡varos, pelėsių ir drėgmės buvimo, netinkamo apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros, siuntinių su maistu draudimo, kameros susidėvėjimo ir asmenų laikymo su rÅ«kančiais. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta, jog policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus.

Vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).Kaip matyti iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės vyresniojo specialisto 2015-06-08 tarnybinio praneÅ¡imo (b.l. 19), pareiÅ¡kėjas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje buvo laikomas kameroje Nr. 31 laikotarpiu nuo 2015-04-23 iki 2015-04-28.

Nurodyta, jog kameroje buvo laikomas su vienu asmeniu, o kameros kvadratÅ«ra 13,14 kv.m., todėl akivaizdu, jog vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 6,57 kv.m. Å ių faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui areÅ¡tinės kamerose tenkantis plotas. Dėl Å¡ių aplinkybių kaip nepagrįstas atmestinas pareiÅ¡kėjo argumentas, jog atsakovas elgėsi neteisėtai, nes neužtikrino teisės aktuose nustatyto minimalaus ploto ir dėl to jis patyrė neturtinę žalÄ .

AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areÅ¡tu skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi bÅ«ti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sÄ lygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apÅ¡vietimui, Å¡ildymui ir vėdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areÅ¡tinės patalpos turi bÅ«ti gerai sutvarkytos ir Å¡varios.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) reglamentuoja policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ (1 punktas). Higienos normos HN 37:2009 6 punkte nurodyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos 20 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara.

Visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs. Patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių (48 punktas). Minėtos higienos normos 24 punktas nustato, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. (21 punktas).

Gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju ir šaltuoju metų laiku turi būti mažiausiai 18 laipsnių (24 punktas). Policijos areštinėse laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), švariais lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalu pagalvei) ir dviem rankšluosčiais (56 punktas). Vertinant pareiškėjo teiginius dėl netinkamai atitverto tualeto teismas pažymi, jog byloje atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai:

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-02-22 įsakymas Nr. 5-V-142 „Dėl leidimo pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 2-Ä jÄ dalį“ (b.l. 23), Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo aktas (b.l. 25-26), 2005-01-11 Pripažinimo tinkamomis naudotis aktas (b.l. 27), 1999-06-11 Policijos generalinio komisaro patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 1-ojo padalinio 1-Ä jÄ dalį (b.l.21-22) įrodo, kad kameroje, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo patalpa su klozetu buvo atskirta 1,20 m aukščio pertvara nuo likusios kameros dalies, kamerose įrengtas praustuvas ir kitas bÅ«tinas inventorius, kamerų vėdinimas: natÅ«ralus ir mechaninis.

Todėl tokie atsakovo veiksmai atitiko Higienos normos 20 punkto reikalavimus.Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas jokių skundų dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs. Atsakovas teismui pateikė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktÄ Nr. K3-98 (b.l. 30-33), kuriame užfiksuoti faktai tiriant areÅ¡tinėse laikomų asmenų skundų aplinkybes laikotarpiu nuo 2013-2015, t.y. nors nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje nuo 2015-04-23 iki 2015-04-28, t.y. po patikrinimo akto suraÅ¡ymo dienos, tačiau teismas atsižvelgia į minėtame patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes dėl oro temperatÅ«ros, apÅ¡vietos, ventiliavimo, drėgmės, pelėsių.

Patikrinimo metu buvo atlikti patalpų temperatÅ«ros, oro judrumo, santykinės drėgmės matavimai ir nenustatyta Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimų pažeidimų. Taip pat konstatuota, kad kamerose yra mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, patikrintose kamerose, duÅ¡inėje ant sienų, lubų pelėsių nebuvo, pagal teisės aktų reikalavimus atliekama dezinfekcija, kameros Å¡varios. Nors paminėtame raÅ¡ytiniame įrodyme – patikrinimo akte užfiksuoti Higienos normos 37:2009 21 punkto neatitiktis dėl dirbtinės apÅ¡vietos (areÅ¡tinių kamerų ir karcerio dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx), tačiau pagal Higienos normos 2 punktÄ veikiančioms policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl dirbtinės apÅ¡vietos neatitikimas nevertinamas kaip pažeidimas.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad kamerose bÅ«tų užfiksuoti pelėsiai ar drėgmė, mažesnė temperatÅ«ra ar apÅ¡vieta, nei reglamentuota teisės aktais. Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog areÅ¡tinės kameros sienų, lubų ir grindų pavirÅ¡iai susidėvėję, todėl praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ . Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytomis aplinkybėmis, jog kamerose atliekami kosmetiniai patalpų remontai.

Aptartų argumentų pagrindu vertintina, jog pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinės kamerose sÄ lygos atitiko Higienos normos 21, 24 punktų reikalavimus Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139, 22 punkte nustatyta, jog policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys į policijos areÅ¡tinės kameras uždaromi, laikantis izoliavimo reikalavimų, inter alia rÅ«kantys asmenys – atskirai nuo nerÅ«kančių, jei Å¡ie gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (22.4 punktas).

PareiÅ¡kėjui argumentuojant, jog nerÅ«kantys asmenys laikomi kartu su rÅ«kančiais, pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, ar jis yra rÅ«kantis, ar nerÅ«kantis ir kokius nepatogumus jam tai galėjo sukelti. Atsakovo pateiktame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės vyresniojo specialisto 2015-06-08 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog asmenys buvo skirstomi laikantis minėto reikalavimo, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ir aplinkybe, jog jam nebuvo perduodami artimų giminaičių siuntiniai su maistu.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnis nustato, teisę suimtiesiems gauti paÅ¡to ar perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda. Å ios nuostatos taikomos ir teritorinėms policijos įstaigoms ir atsakovas teismui pateikė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ teritorinėms policijos įstaigoms nepriimti asmenims skirtuose perduodamuose siuntiniuose esančių maisto produktų ir kitų daiktų (b.l. 28). Nustatytų teisinių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog atsakovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus.

   Teismas, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nenustatė pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo. Aukščiau nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl higienos normų pažeidimo nepagrįsti objektyviais įrodymais. Teismo vertinimu pareiÅ¡kėjas nurodė tik abstrakčius argumentus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, jog jos prastos bÅ«klės, neremontuotos, neatitinka aukščiau nurodytų Higienos normų reikalavimų. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 500 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ , teigdamas, jog dėl aukščiau nurodytų, pareiÅ¡kėjo teigimu, netinkamų įkalinimo sÄ lygų, jis patyrė dvasinį ir psichologinį sukrėtimÄ , nepatogumus, tapo irzlus, taip pat buvo pažemintas jo orumas.Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartÄ yra nurodęs, kad vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka. Å ie paaiÅ¡kinimai turi bÅ«ti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2015 m. vasario 5 d. nutartį adm. byloje nr. A-273-858/2015). Byloje nėra jokių įrodymų, kad per šį laikotarpį pareiÅ¡kėjo sveikata žymiai pablogėjo, ar kad atsakovas sÄ moningai siektų pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ bei sukelti jam ilgalaikius dvasinius nepatogumus.

Be to, byloje nenustatytas atsakovės neteisėtas veikimas, kaip bÅ«tina sÄ lyga vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti, todėl teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra paneigiama ir valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,             n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo E. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ Â arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                  AuÅ¡relė Mažrimienė