e92dcfb0-9db8-426b-bfb4-2e67229814a6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-32317-996/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25631-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.6; 1.3.7.1; 1.3.7.5; 3.2.6.1; 3.4.1.7(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Kristinai Gudonienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB „Majai“ atstovei advokatei L. J., atsakovei I. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Majai“ ieÅ¡kinį atsakovei I.

J. dėl sprendimo panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:UAB „Majai“ (toliau – ieÅ¡kovas, darbdavys, įmonė) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu (el. b. t. III, b. l. 1–5), praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-06-16 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas sprendimas) ir priteisti jam iÅ¡ I.

J. (toliau – atsakovė, darbuotoja) bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2015-10-14 su atsakove sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovė pradėjo dirbti jo VM-8 Specializuotame mažmenos Vilniaus skyriuje, esančiame PC „GO9“, (duomenys neskelbtini), (toliau – parduotuvė) pardavėja–konsultante, atsakovės tiesioginės funkcijos buvo parduotuvės prekybinės salės priežiÅ«ra ir užtikrinimas, kad prekės, esančios joje, bÅ«tų naudojamos tik vienu bÅ«du – parduodant jas pirkėjams.

Nurodė, kad 2016 m. sausio mėn. 24–25 d. parduotuvėje buvo atlikta inventorizacija, kurioje dalyvavo ir atsakovė, paaiškėjo, kad yra susidaręs didelis prekių trūkumas, perskaičiavus prekių kainas savikainomis, prekių trūkumo suma siekė 2 617,32 Eur, 2016 m. balandžio mėn. 25–27 d. buvo atlikta pakartotinė inventorizacija, kurios metu buvo ne tik atmesta 2016 m. sausio mėn. 24–25 d. inventorizacijos metu galimai padarytos klaidos tikimybė, kadangi joks prekių perteklius nustatytas nebuvo, bet buvo nustatytas naujas prekių trūkumas, perskaičiavus prekių kainas savikainomis, prekių trūkumo suma siekė 413,34 Eur, jokių pastabų dėl atliktos inventorizacijos rezultato, užfiksuoto inventorizacijos akte, atsakovė neturėjo, parduotuvės darbuotojos, kartu ir atsakovė, parašė pasiaiškinimus, atsakovė savo pasiaiškinime pripažino, jog prekių trūkumas atsirado dėl jos ir kolegių netinkamo darbo funkcijų atlikimo.

Teigė, kad dėl atsakovės netinkamai vykdytų darbo funkcijų, aplaidumo ir galimai net tyčinių veiksmų įmonei buvo padaryta žala. PaaiÅ¡kino, kad kitos atsakovės kolegės sudarė su įmone susitarimus dėl padarytos žalos atlyginimo ir sutiko jÄ atlyginti, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė, todėl įmonės vadovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 224 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, 2016-05-03 priėmė įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl iÅ¡skaitos iÅ¡ darbo užmokesčio atlyginti žalÄ , kuriÄ darbuotojas dėl savo kaltės padarė bendrovei“ (toliau – Ä®sakymas), kurį Darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu panaikino.

Teigė, jog Darbo ginčų komisijos skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, kadangi įmonės vadovas priimdamas Ä®sakymÄ veikė teisėtai ir pagrįstai. Mano, kad vien tik aplinkybė, jog įmonė, darydama iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovės darbo užmokesčio už pastarosios kalta neteisėta veika padarytÄ Å¾alÄ , nesilaikė iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio atlikimo tvarkos, nesudaro pakankamo pagrindo apskritai kvestionuoti jo teisės į žalos atlyginimÄ .Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė advokatė papildomai paaiÅ¡kino, kad po 2016 m. sausio mėnesį atliktos inventorizacijos visi buvo Å¡okiruoti rastų trÅ«kumų suma, nesuradus atsakymo dėl susidariusių didelių trÅ«kumų 2016 m. balandžio mėnesį buvo atlikta pakartotinė inventorizacija, be sausio mėnesio inventorizacijos metu nustatytų 2 617,32 Eur trÅ«kumų buvo papildomai rasti dar 413,34 Eur trÅ«kumai, Å¡ios sumos yra jau atėmus 0,7 proc. (įmonės leidžiamus trÅ«kumus), prasidėjo derybos su darbuotojais, nes trÅ«kumai atsirado dėl jų nerÅ«pestingo neveikimo; iÅ¡skaita iÅ¡ atsakovės darbo užmokesčio buvo padaryta nesilaikant DK reikalavimų, nes tam buvo objektyvios priežastys, kurias nurodys liudytoja, atsakovė dirbo toliau, todėl iÅ¡ jos darbo užmokesčio galėjo bÅ«ti kas mėnesį daromos mažesnės iÅ¡skaitos, tačiau buvo padaryta viena didesnė iÅ¡skaita;

į bylÄ pateikti dokumentai susiję su atsakove yra tie, kur nurodytas padalinys VM-8; su atsakove visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis pasiraÅ¡yta nebuvo, tačiau jos pareiginiuose nuostatuose buvo punktas dėl atsakovės atsakomybės; atsakovei pradėjus dirbti inventorizacija atlikta nebuvo.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. t. III, b. l. 33–37). Atsakovė paaiÅ¡kino, kad sutinka su Darbo ginčų komisijos skundžiamu sprendimu ir jame iÅ¡dėstytais argumentais.

Nurodė, kad iÅ¡ieÅ¡koti žalÄ dėl inventorizacijos, atliktos 2016 m. sausio mėn. 24– 25 d., iÅ¡ jos negalima, nes Ä®sakymas priimtas 2016-05-03, nesilaikant DK 258 str. 2 d. įtvirtinto termino. Pabrėžė, kad 2016 m. sausio mėnesį atliktos inventorizacijos metu buvo aptiktas prekių trÅ«kumas už 2 617,32 Eur, o 2016 m. balandžio mėnesį pakartotinės inventorizacijos metu buvo aptiktas prekių trÅ«kumas už 2 755,49 Eur, todėl laiko, kad faktinis susidaręs prekių trÅ«kumas už laikotarpį nuo 2016-01-25 iki 2016-04-24 yra 138,17 Eur, 2016-04-27 inventorizacijos akte nurodyta, kad leistina bendra parduotuvės trÅ«kumo suma pagal pardavimus per inventorizuojamÄ laikotarpį yra 483 Eur, todėl mano, kad jokia iÅ¡skaita negalėjo bÅ«ti daroma.

Nurodė, kad niekada nepripažino savo kaltės, rašytame pasiaiškinime tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl galimų prekių trūkumo priežasčių. Teigė, kad jos darbo pradžioje parduotuvėje prekių inventorizacija atlikta nebuvo, todėl nėra jokių duomenų, kad tuo metu prekių trūkumų nebuvo. Pažymėjo, kad jos darbo laikotarpiu kitoms darbuotojoms išeinant iš darbo inventorizacijos nebuvo daromos. Mano, kad parduotuvėje prekių likučių sistema nebuvo sutvarkyta, nes buvo prekių, kurių apskaitoje nebuvo, nors jos buvo pardavinėjamos prekybos salėje, o kitų prekių trūko dideliais kiekiais.

Pabrėžė, kad ne ji priimdavo prekes į parduotuvę, o parduotuvės vedėjos, kurios dažnai keitėsi, todėl neatmeta galimybės, jog prekių trūkumas galėjo susidaryti šioje prekių cirkuliacijos stadijoje. Jos nuomone, 185 Eur išskaičiavimas neatitinka DK 225 str. nustatyto išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio apribojimo, priimtas be teisinio pagrindo.Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad 2016 m. sausio mėnesio inventorizacijoje dalyvavo, nustatytas trūkumas jai žinomas;

įsidarbinimo metu nei su likučiais, nei su apskaita supažindinta nebuvo; savo pasiaiÅ¡kinime nurodė, kad nespėjo sužiÅ«rėti visų vagysčių.Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. L. parodė, kad eina UAB „Majai“ Mažmeninės prekybos tinklo vadovės pareigas; 2016 m. sausio mėnesį parduotuvėje buvo atlikta planuota inventorizacija su visu kolektyvu, leistina norma nuo apyvartos yra 0,6 procentai, buvo nustatytas labai didelis trÅ«kumas, balandžio mėnesį buvo tikrinama dar kartÄ , kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl buvo nustatytas toks didelis trÅ«kumas, tačiau sausio mėnesio trÅ«kumas neatsirado, o tik papildomai dar atsirado 413 Eur trÅ«kumas; atsakovė su Ä®sakymu supažindinta nebuvo, su inventorizacijos rezultatais supažindinta buvo; apskaitoje klaidų rasta nebuvo; iÅ¡skaita iÅ¡ atsakovės darbo užmokesčio buvo padaryta didesnė nei numato teisės aktai, kadangi tai buvo kaip sankcija visoms pardavėjoms, nes kitų parduotuvių pardavėjos visos gavo nedarbingumo pažymėjimus, taip siekdamos sustabdyti parduotuvių veiklÄ , iÅ¡skyrus parduotuvę, kurioje dirbo atsakovė, tačiau sankcijas įmonė taikė visoms pardavėjoms, kartu ir atsakovei.

IeÅ¡kinys atmetamas.Byloje ginčas kilo dėl darbdavio padarytos iÅ¡skaitos iÅ¡ darbuotojos darbo užmokesčio teisėtumo ir pagrįstumo.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pas ieÅ¡kovÄ nuo 2015-10-15 dirbo pardavėja–konsultante (el. b. t. I, b. l. 12–15), 2016-01-26 suraÅ¡ytas inventorizacijos aktas (el. b. t. I, b. l. 21), 2016-04-27 suraÅ¡ytas inventorizacijos aktas (el. b. t. III, b. l. 6), 2016-04-28 atsakovė pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ (el. b. t. I, b. l. 43), ieÅ¡kovo direktorius 2016-05-03 priėmė įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl iÅ¡skaitos iÅ¡ darbo užmokesčio atlyginti žalÄ , kuriÄ darbuotojas dėl savo kaltės padarė bendrovei“ (el. b. t.

I, b. l. 47), Darbo ginčų komisija 2016-06-16 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino ieÅ¡kovo direktoriaus 2016-05-03 įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl iÅ¡skaitos iÅ¡ darbo užmokesčio atlyginti žalÄ , kuriÄ darbuotojas dėl savo kaltės padarė bendrovei“, nurodė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ darbdavio darbuotojos naudai 185 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už 2016 m. balandžio mėnesį (el. b. t. I, b. l. 7–11).DK 224 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad iÅ¡skaitos iÅ¡ darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimÄ Ä¯monei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali bÅ«ti daromos administracijos nurodymu <...> atlyginti žalÄ , kuriÄ darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei.

Å iais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymÄ padaryti iÅ¡skaitÄ ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kuriÄ <...> paaiÅ¡kėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas nevirÅ¡ija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio.DK 225 str. 1 d. nustatyta, kad iÅ¡ darbo užmokesčio, nevirÅ¡ijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, iÅ¡skaitų dydis negali virÅ¡yti dvideÅ¡imties procentų, o iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, žalos, padarytos suluoÅ¡inimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimÄ ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimÄ â€“ iki penkiasdeÅ¡imties procentų darbuotojui iÅ¡mokėtino darbo užmokesčio; 3 d. nustatyta, kad iÅ¡ darbo užmokesčio dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ minimalios mėnesinės algos dydį, iÅ¡skaitoma septyniasdeÅ¡imt procentų iÅ¡mokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio iÅ¡skaitų dydžio.DK 245 str. nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.Pagal DK 246 str., materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.Byloje nustatyta, kad darbdavys, pagal 2016-01-26 ir 2016-04-27 inventorizacijos aktus (el. b. t. I, b. l. 21, t. III, b. l.

6) laikęs, jog darbuotoja įmonei padarė žalÄ , ir įmonės vadovui priėmus Ä®sakymÄ (el. b. t. I, b. l. 47), padarė 185 Eur iÅ¡skaitÄ iÅ¡ darbuotojos darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad tiek ieÅ¡kovo atstovė advokatė, tiek liudytoja L. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovės priėmimo į darbÄ metu inventorizacija parduotuvėje atlikta nebuvo, į bylÄ nėra pateiktas joks įrodymas, patvirtinantis, kokios konkrečiai prekės atsakovei buvo perduotos jai pradėjus dirbti pas ieÅ¡kovÄ , atsakovės teiginių, kad įsidarbinimo metu nei su likučiais, nei su apskaita ji supažindinta nebuvo, ieÅ¡kovas nepaneigė, vadinasi, ieÅ¡kovas neįrodė egzistuojant atskaitinį taÅ¡kÄ atsakovės atžvilgiu nuo kurio galima bÅ«tų tikrinti 2016 m. sausio bei balandžio mėnesiais įmonėje atliktų inventorizacijų duomenis ir nustatinėti galimÄ atsakovės padarytÄ ieÅ¡kovui žalÄ .

Nesant duomenų apie atsakovei perduotas prekes nėra galimybės spręsti, kad kai kurios prekės parduotuvėje prarastos dėl atsakovės kaltės. IeÅ¡kovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad prekės, kurių parduotuvėje buvo pasigesta, buvo patikėtos atsakovei, tačiau jis to nepadarė. Tik įrodžius Å¡iÄ aplinkybę, atsakovei kiltų pareiga įrodyti, kad dėl prekių praradimo nėra jos kaltės ar pan. Nenustačius fakto, kad prekės atsakovei buvo perduotos, negalima nustatyti ir atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl jų praradimo, kaip materialinės atsakomybės taikymo sÄ lygų.

Teismas akcentuoja, kad materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 str. nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sÄ lygos. Pabrėžtina, kad įmonė bÅ«dama juridiniu asmeniu turi veikti itin rÅ«pestingai, atsakingai ir atidžiai, todėl priimdama atsakovę į darbÄ ir neatlikusi inventorizacijos, nesupažindindama atsakovės su jai perduodamomis prekėmis, įmonė pati sau prisiėmė galinčių kilti neigiamų padarinių rizikÄ . Taigi, tinkamai nenustatęs atsakovės padarytos žalos, darbdavys negalėjo vadovautis DK 224 str. nuostatomis ir daryti iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovės darbo užmokesčio.

Be to, ieÅ¡kovas pats pripažino netgi pažeidęs DK nuostatas darydamas iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovės darbo užmokesčio. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , nustatė, kad darbdavys neatsižvelgė į darbo iÅ¡skaitų ribojimÄ , įtvirtintÄ DK 225 str., liudytoja L. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė nebuvo supažindinta su Ä®sakymu, įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų sutikusi su iÅ¡skaitos padarymu iÅ¡ jos darbo užmokesčio į bylÄ pateikta nėra. Pabrėžtina, kad daryti iÅ¡skaitÄ kitais pagrindais ir tvarka nei įtvirtinta DK 224 str., 225 str. draudžiama, kadangi prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista darbuotojo teisė į darbo užmokestį, tokiu atveju, jei egzistuotų visos materialinės atsakomybės sÄ lygos, darbdavys turėtų kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.

Taigi, neturėdamas konkrečių įrodymų apie atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, jos padarytÄ Ä¯monei žalÄ , ieÅ¡kovas tokiÄ Å¾alÄ ne tik kad nepagrįstai iÅ¡siieÅ¡kojo, bet dar ir pažeidė žalos iÅ¡siieÅ¡kojimo įstatymų nustatytÄ tvarkÄ . Teismas sutinka su Darbo ginčų komisijos padaryta iÅ¡vada, kad darbdavys neįrodė darbuotojos materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų bei pažeidė DK nustatytÄ iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio tvarkÄ . Ä®vertinęs visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad darbdavys 185 Eur iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovės darbo užmokesčio padarė nepagrįstai, todėl Darbo ginčų komisijos skundžiamas sprendimas, kuriuo Ä®sakymas panaikintas ir darbuotojos naudai iÅ¡ darbdavio iÅ¡ieÅ¡kota 185 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už 2016 m. balandžio mėnesį suma, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo naikinti Darbo ginčų komisijos skundžiamÄ sprendimÄ .

Tokia teismo iÅ¡vada atitinka teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015, Kauno apygardos teismo 2010-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-915-601/2010). Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, Darbo ginčų komisijos skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo jam klausimÄ (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė praÅ¡ymo priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė.Teismo patirtos 2,10 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisiamos.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str. teismasn u s p r e n d ė:ieÅ¡kovo UAB „Majai“ ieÅ¡kinį atmesti.Palikti nepakeistÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-06-16 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                   Ieva Stanislovaitienė