e92d95f5-e16f-4e1e-b779-24dd27cf4cea · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1107-390/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21616-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija:63.3; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 11d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės akcinės bendrovės SEB banko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2194-800/2015 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės SEB banko ieÅ¡kinį atsakovei D.

U. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 5 492,87 Lt (1 590,85 Eur) skolos, kuriÄ sudaro: 2 008,37 Lt (581,66 Eur) negrÄ Å¾into kredito suma, 546,33 Lt (158,23 Eur) priskaičiuotos palÅ«kanos, 2 938,17 Lt (850,95 Eur) delspinigiai, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 124 Lt (35,91 Eur) žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės D. U. ieškovei AB SEB bankui 581,66 Eur skolos, 52,45 Eur palūkanų, 283,65 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (917,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,82 Eur žyminio mokesčio, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių 2007-02-08 buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 0350718050495-21. IÅ¡ sutarties, įspėjimo apie Å¡ios sutarties nutraukimÄ , skolos ir sukauptų delspinigių ataskaitos, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nepagrįstai ilgÄ laikotarpį, esant vartojimo kredito sutartyje nustatytam kredito grÄ Å¾inimo terminui - 2012-02-07 ir atsakovei nustatytu terminu negrÄ Å¾inant suteikto vartojimo kredito, iki 2014-10-04 nenutraukė vartojimo kredito sutarties, ir dar daugiau kaip 2 metus atsakovei skaičiavo sutartines palÅ«kanas ir sutartyje nustatytas netesybas.

Jokių įrodymų, kad Å¡alys tarpusavio susitarimu buvo susitarusios pratęsti kredito grÄ Å¾inimo terminÄ , ieÅ¡kovė nepateikė. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 581,66 Eur (2 008,37 Lt) negrÄ Å¾into kredito ir kredito grÄ Å¾inimo dienÄ (2012-02-07) paskaičiuotas palÅ«kanas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ paskaičiavimÄ , t. y. 52,45 Eur (181,11 Lt). III. Apeliacinio skundo argumentai. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė AB SEB bankas, atstovaujama advokato Alfonso MasiliÅ«no, praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 105,78 Eur palÅ«kanų priteisimo, panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priteisti iÅ¡ atsakovės D.

U. ieÅ¡kovės AB SEB banko naudai 105,78 Eur palÅ«kanų ir žyminį mokestį. Apeliantas nurodo, kad teismas neiÅ¡tyrė visumos faktinių aplinkybių, netinkamai teisiÅ¡kai jas įvertino, nepagrįstai neatsižvelgė į banko, kaip kreditoriaus, interesus, o atsakovės atžvilgiu, vien todėl, kad ji yra vartotoja, suponavo privilegijuotÄ padėtį. Apelianto nuomone, teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas iÅ¡ atsakovės priteisti 105,78 Eur palÅ«kanų, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2007 m. vasario 8 d. tarp banko ir atsakovės D. U. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 0350718050495-21. Pagal Å¡ios sutarties specialiosios dalies 2,4 punktÄ kredito sutarties Å¡alys susitarė, kad kredito gavėja bankui mokės 6,5 procentų metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos kredito dalies. Sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.

Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Atsakovė sutarties sÄ lygų neginčijo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais. Todėl pirmos instancijos teismas savo iniciatyva nepagrįstai ir nesant tam teisinio pagrindo sumažino sutartines palÅ«kanas, kurias atsakovė, kaip kredito gavėja, privalėjo mokėti bankui už naudojimÄ si banko pinigais. Teismų praktikoje Å¡ios palÅ«kanos vadinamos mokėjimo arba pelno palÅ«kanomis.

Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3 57/2007). Pirmos instancijos teismas vien dėl tos priežasties, jog bankas ir po prievolės įvykdymo termino pasibaigimo dar keletÄ metų skaičiavo sutartines palÅ«kanas, padarė iÅ¡vadÄ , kad palÅ«kanos neprotingos ir aiÅ¡kiai per didelės. Tačiau kreditorius turi teisę palÅ«kanas skaičiuoti už visÄ naudojimosi kreditu laikotarpį (analogiÅ¡kai kaip ir procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo visos skolos sumos iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo).

Pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį palÅ«kanų atžvilgiu taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio Bankas nėra praleidęs. Net jei bankas ir bÅ«tų praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kinio senatis taikoma tik atsakovui reikalaujant. Å iuo atveju atsakovė apskritai užėmė pasyviÄ pozicijÄ , neprašė sumažinti paskaičiuotas sutartines palÅ«kanas. Atsakovė su banku nebendradarbiavo, o bankas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti sutarties nevykdymo priežastis, siuntinėjo kredito gavėjai raginimus.

Tik įsitikinęs, jog skolininkė gera valia neketina vykdyti savo prievolių, bankas iniciavo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir sustabdė sutartinių palÅ«kanų ir netesybų skaičiavimÄ . Tokiu bÅ«du bankas rÅ«pinosi ne tik savo verslo rizika, bet ir sustabdė atsakovės skolinių įsipareigojimų augimÄ . Bankas sutartinių palÅ«kanų skaičiavimÄ sustabdė 2014 m. spalio 14 d. ir jų nereikalauja, nors turi tokiÄ teisę pagal C 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalis. Bankas elgėsi atsakingai, rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai, todėl jo teisės turi bÅ«ti ginamos.

Bankas, kaip kredito įstaiga, negali atsisakyti savo lÅ«kesčių ir sudaryti kokias nors ypatingas sÄ lygas atsakovei. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliaciniu skundu keliamas teismo teisės mažinti sutartimi nustatytas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas klausimas. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinÄ 158,23 Eur palÅ«kanų sumÄ sumažino iki 52,45 Eur, kuri (52,45 Eur suma) paskaičiuota iki kredito grÄ Å¾inimo dienos (2012-02-07).

Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas savo iniciatyva nepagrįstai ir nesant tam teisinio pagrindo sumažino sutartines palÅ«kanas, kurias atsakovė, kaip kredito gavėja, privalėjo mokėti bankui už naudojimÄ si banko pinigais. Apeliacinis teismas sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentacija. Lietuvos civilinėje teisėje palÅ«kanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimÄ (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palÅ«kanos už naudojimÄ si paskolos suma); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.261 straipsnis, kompensuojamosios palÅ«kanos).

PalÅ«kanos kaip mokestis už pinigų skolinimÄ , teismų praktikoje dar vadinamos pelno palÅ«kanomis. Atsižvelgiant į tai, kad, mokėjimo (pelno) palÅ«kanos yra prievolės vykdymas natÅ«ra, Å¡alių sutartas pelno (mokėjimo) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d.

Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. vasario 8 d. tarp ieÅ¡kovės AB SEB banko ir atsakovės D. U. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 0350718050495-21. Pagal Å¡ios sutarties specialiosios dalies 2.4 punktÄ kredito sutarties Å¡alys susitarė, kad kredito gavėja bankui mokės 6,5 procentų metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos kredito dalies.

Sutarties 9 punktu nustatyta, kad kredito sutartis galioja tol, kol kredito gavėja grÄ Å¾ins visÄ kreditÄ , sumokės palÅ«kanas, sutartyje ir kainyne nustatytus mokesčiu. Kredito sutartis nutraukta 2014-10-04, todėl bankas palÅ«kanas paskaičiavo iki 2014-10-04d. Sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovė sutarties sÄ lygas bÅ«tų ginčijusi įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti 158,23 Eur pelno (mokėjimo) palÅ«kanas, kurias pirmosios instancijos teismas sumažino iki 52,45 Eur argumentuodamas, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai iki 2014-10-04 nenutraukė vartojimo kredito sutarties, nors kredito grÄ Å¾inimo terminas suėjo 2012-02-07, ir dar daugiau kaip 2 metus atsakovei skaičiavo sutartines palÅ«kanas ir sutartyje nustatytas netesybas.

IeÅ¡kovė jokių įrodymų, kad Å¡alys tarpusavio susitarimu buvo susitarusios pratęsti kredito grÄ Å¾inimo terminÄ , nepateikė. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė Å¡aliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ . Laikoma, kad atsisakoma sÄ lyga nulemia didelę Å¡alių prievolių neatitiktį, kai viena Å¡alis kitos sÄ skaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudÄ , o kita Å¡alis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos Å¡alies prievole.

Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi bÅ«ti jau sudarant sutartį. Esant esminei Å¡alių teisių ir pareigų neatitikčiai, bÅ«tų nesÄ Å¾ininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju Å¡alis, kuri bÅ«tų nukentėjusioji, turi teisę pareikÅ¡ti kitai Å¡aliai, kad atsisako vykdyti tokiÄ sutartį ar tam tikros jos sÄ lygos, tokios sutarties ar jos sÄ lygos galima atsisakyti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipiant į teismÄ . CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai Å¡aliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sÄ lygas, taigi nukentėjusi Å¡alis turi pasirinkimÄ : pirma, ji gali iÅ¡ viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v.

R. J., bylos Nr. 3K-3-106/2010). Nagrinėjamoje byloje tokie reikalavimai pareikÅ¡ti nebuvo.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Vartotojas, bÅ«damas silpnesnioji sutarties Å¡alis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panaÅ¡ių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugÄ ir daryti įtakÄ sutarties sÄ lygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sÄ lygų pagrindu gali įgyti nepateisinamÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ vartotojÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių teisingai sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sÄ lygų atitikties bendriesiems sÄ Å¾iningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sÄ lygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visÄ sutarčiai sudaryti reikÅ¡mingÄ informacijÄ .

Neskaidrios sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti laikomos sÄ Å¾iningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant iÅ¡vengti stipresniosios Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡i papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).Ginčo vartojimo kredito sutartis Å¡alių pasiraÅ¡yta 2007-02-08.

Å ios sutarties sudarymo metu galiojo 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (toliu – Direktyva). Ji buvo priimta, siekiant suderinti valstybių narių įstatymus vartojimo kredito srityje, bendrojoje rinkoje sumažinti kredito davėjų konkurencijos iÅ¡kraipymus ir padidinti vartotojų galimybes sudaryti vartojimo kredito sutartis kitose valstybėse narėse. Taip pat buvo siekta apsaugoti vartotojus nuo nesÄ Å¾iningų kredito sÄ lygų.

Pagal Direktyvos nuostatas vartotojas turi gauti tinkamÄ informacijÄ apie kredito suteikimo sÄ lygas bei kainÄ ir apie savo įsipareigojimus kredito įstaigai. Tokioje informacijoje turi bÅ«ti nurodyta bendros kredito kainos metinė norma arba, jei tokios normos nustatyti negalima, bendra suma, kuriÄ turi sumokėti vartotojas. Direktyvos 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad raÅ¡ytinėje sutartyje nurodoma bendros kredito kainos metinė norma arba bent metinė palÅ«kanų norma ir nuo sutarties sudarymo taikomi mokesčiai bei sÄ lygos, kuriems esant jie gali bÅ«ti keičiami.

Direktyva dėl minimalaus kreditavimo reglamentavimo suderinimo neužkirto kelio valstybėms narėms priimti griežtesnių nuostatų vartotojų teisių apsaugos srityje. Å ios Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887 straipsnį „Vartojimo kredito sutarties forma ir turinys“, kurio 3 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi bÅ«ti nurodyta metinė kredito grÄ Å¾inimo norma, palÅ«kanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios iÅ¡laidos. Å io straipsnio 8 dalyje taip pat buvo nustatyta, kad visais atvejais, nesvarbu, kokiu bÅ«du siÅ«loma sudaryti kredito sutartį, nurodoma metinė kredito grÄ Å¾inimo norma.

RaÅ¡ytiniame pasiÅ«lyme nurodomas bendros kredito sumos apskaičiavimo pavyzdys. Ä®vertinus Å¡ias nuostatas matyti, kad Lietuvos Respublikoje Direktyvos nuostatos buvo įgyvendintos pasirenkant variantÄ , kad kredito davėjas visais atvejais turi nurodyti metinę kredito normÄ . Metinė kredito norma turėjo bÅ«ti apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ metodikÄ . Lietuvos Respublikos teisės aktuose nebuvo įtvirtinta nuostatų, numatančių, kad tam tikrÄ ribÄ virÅ¡ijanti metinė kredito norma bÅ«tų preziumuojama kaip nesÄ Å¾ininga.

IÅ¡ byloje esančios vartojimo kredito sutarties matyti, kad sutartyje nurodyta kredito suma litais, metinė palÅ«kanų norma – 6,5 proc. kredito sumos, bendra kredito kainos metinė norma – 6,69 proc., kredito administravimo mokestis – 35 Lt, bendra kredito suma – 6 000 Lt.Tiek Direktyvoje, tiek CK 6.887 straipsnyje be kitų reikalavimų nustatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi bÅ«ti nurodyta metinė kredito grÄ Å¾inimo norma ir palÅ«kanų norma, tačiau Å¡ie aktai nereglamentavo Å¡ių normų maksimalių ribų.

Esant nurodytoms metinei kredito grÄ Å¾inimo normai ir palÅ«kanų normai, vartotojui buvo leidžiama apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti vartojimo kredito sutartį. AptartÄ situacijÄ palyginus su Å¡iuo metu galiojančiu vartojimo kredito reglamentavimu Vartojimo kredito įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2011 m. balandžio 1 d. (dėl to Å¡iam ginčui jis negali bÅ«ti taikomas), pažymėtina, kad Å¡io įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ar teisėtas yra palÅ«kanų dydis, nustatytas Kredito sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, Å¡iame įstatyme nurodytais kredito kainÄ apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja.

Tačiau Å¡ios nuostatos gali bÅ«ti reikÅ¡mingos vertinant iÅ¡reikÅ¡tÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).Nagrinėjamoje byloje metinė kredito grÄ Å¾inimo norma sudaro 6,69 proc. per metus. Toks dydis yra daug mažesnis už Å¡iuo metu nustatytÄ jį įstatyme, todėl, nesant kitų argumentų, patvirtinančių jo nepagrįstumÄ , pirmosios instancijos neturėjo teisinio pagrindo sumažinti Å¡alių sutartyje nustatytas palÅ«kanas, remdamasis tik faktine aplinkybe, jog ieÅ¡kovė savo teises gynė neoperatyviai.

Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, padidinant priteistų pelno (mokėjimo) palÅ«kanų sumÄ iki ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti sumos, t. y. iki 158,23 Eur, priteistas 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas skaičiuojant nuo 1 023,54 Eur sumos (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Proporcingai padidintinas ir žyminis mokestis iki 23,03 Eur (CPK 93 str. 1 d. 5 d.). Patenkinus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ (CPK 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a: Apeliacinį skundÄ tenkinti.Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimÄ už akių pakeisti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu už akių iÅ¡ atsakovės D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei akcinei bendrovei SEB bankas, juridinio asmens kodas 112021238, priteistas 52,45 Eur (penkiasdeÅ¡imt du eurai 45 centai) palÅ«kanas padidinti iki 158,23 Eur (vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai ir 23 centai), priteistas 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas skaičiuoti nuo 1 023,54 Eur (vienas tÅ«kstantis dvideÅ¡imt trys eurai ir 54 centai) sumos, o žyminį mokestį padidinti iki 23,03 Eur (dvideÅ¡imt trys eurai 3 centai).Likusias teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.Priteisti iÅ¡ atsakovės D.

U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei akcinei bendrovei SEB bankas, juridinio asmens kodas 112021238, 15 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Teisėjas                                                                                Algimantas Kukalis