e92b97ce-158d-4512-9ff4-3f2cbbbf7417 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-222-573/2015Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00298-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.4.; 2.1.10.1.; 1.1.7.2.7.;1.1.10.1.; 2.1.15.3.2. (N) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 20 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajam D. J., jo atstovui advokato padėjėjui G. T., kaltinamajam R.

V., jo gynėjui advokatui Ričardui GirdziuÅ¡ui, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeR. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „D.“ direktoriaus pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d., ir n u s t a t ė: R. V. 2013-04-19 apie 21.00 val. Kaune, Kuoknesės gatvėje, vairuodamas automobilį „Hyundai Sonata“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas link Baltų prospekto, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 107 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, nedavė kelio juo važiuojančiam Baltų prospektu iÅ¡ kairės pusės pagal jo judėjimo kryptį motociklui „Yamaha“, (duomenys neskelbtini), vairuojamam D. J. ir su juo susidÅ«rė, padarydamas D. J. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 4 d.Kaltinamasis R.

V. kaltės nepripažino, iÅ¡ jo parodymų matyti, kad 2013 metų balandžio 19 dienÄ jis, bÅ«damas iÅ¡ vakaro vartojęs alkoholį, sekančiÄ dienÄ miegojo, o vakare, apie 19 val. gerai besijausdamas, automobiliu važiavo į parduotuvę. Privažiavęs prie Baltų prospekto, sustojo, praleido du automobilius, kairėje pusėje antroje eismo juostoje matė I. B. vairuojamÄ automobilį už 50 - 60 metrų, o pirmoje eismo juostoje matė motociklÄ , bet jis buvo už I. B. automobilio apie 30 metrų, todėl įvažiavo į Baltų pr., pervažiavo antrÄ eismo juostÄ ir pajuto smÅ«gį, smÅ«gis buvo stiprus, jo automobilį užmetė ant žalios vejos, iÅ¡ inercijos pervažiavo į kitÄ Baltų prospekto pusę.

IÅ¡ pradžių nesuprato, kas įvyko, po to pamatė tris jaunuolius, kurie pasakė, kad jis partrenkė motociklÄ . Labai apgailestauja dėl įvykio. Teigia, kad vidutinis girtumo laipsnis negalėjo turėti įtakos vertinant situacijÄ , nes motociklas buvo toli, o liudytojos I. B. automobilį matė, stabtelėjo, prieÅ¡ pajudėdamas praleido du automobilius. Motociklas jo automobiliui pataikė tiesiai į priekinį maÅ¡inos ratÄ . Mano, kad nukentėjusiajam turėjo laiko užtekti pravažiuoti, jeigu motociklo greitis bÅ«tų mažesnis, nes liudytoja I.

B. automobilio net neturėjo stabdyti. Tuo metu buvo prietema, oro sÄ lygos buvo geros, buvo sausa. Kliūčių matyti transporto priemones iÅ¡ kairės nebuvo, I. B. taip pat matė puikiai, ji važiavo negreitai, apie 40 - 50 km/val. greičiu, motociklÄ nelabai aiÅ¡kiai. Ä®vertinęs eismo situacijÄ iÅ¡ kairės, buvo tikras, kad jo manevras nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Nukentėjusiajam yra pervedęs 1500 Lt per du kartus. Kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, eksperto paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.IÅ¡ nukentėjusiojo D.

J. parodymų matyti, kad paties įvykio ir įvykio dienos aplinkybių jis neatsimena, kurie draugai matė įvykį, neatsimena. Žino, kad tÄ dienÄ vairavo draugo D. V. motociklÄ neturėdamas motociklo vairuotojo pažymėjimo, buvo su Å¡almu. Anksčiau buvo vairavęs motociklÄ . VirÅ¡yti greitį galėjo, bet nesutinka, kad jo greitis galėjo bÅ«ti 80 km/val. Vaikystėje mopedu važinėjo Å¡aligatviais, o motoroleriais tik gatvėje. Už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas, paskutinį kartÄ už automobilio pastatymÄ Ä¯ invalido vieta.IÅ¡ liudytojo S. J. parodymų matyti, kad jis apie 20 - 20.30 val. su I.

B. važiavo Baltų prospektu, antra juosta, vairavo Iveta, jis sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Važiuojant ji pasakė: „žiÅ«rėk, atvažiuoja britva“, jis atsisukęs per petį pamatė, kad kaltinamasis iÅ¡važiavo į pirmÄ eismo juostÄ , „britva“, galbÅ«t bandydama iÅ¡vengti susidÅ«rimo, metėsi į antrÄ eismo juostÄ ir jie susidÅ«rė. Atstumas nuo jų automobilio buvo gal 70 metrų, jiems priverstinai stabdyti nereikėjo, automobilio manevras nemaišė, o kai motociklas į antrÄ juostÄ Ä¯važiavo, jau matė, kad įvyks įvykis.

Jie važiavo maždaug apie 50 km/h greičiu, tÄ Ä¯sidėmėjo, nes likus apie 100 metrų iki susidÅ«rimo buvo pažiÅ«rėjęs į spidometrÄ , o motociklininkas važiavo gal 80 - 100 km/h, t. y. žymiai greičiau, negu jų automobilis. Kai atsisuko, motociklistÄ pamatė už jų automobilio apie 150 - 200 metrų. Koks buvo greitis sprendžia iÅ¡ to, kokiu greičiu jie važiavo ir kokiu greičiu motociklininkas pravažiavo pro juos pirma juosta. PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ motociklas stabdė, prieÅ¡ persirikiuojant į antrÄ juostÄ , neilgas stabdymo kelias buvo.

Po susidÅ«rimo maÅ¡inÄ užmetė ant vejos, ji nesustojus nuvažiavo tiesiai. Po smÅ«gio motociklas liko vietoj, motociklininkas iÅ¡skrido į orÄ , Å¡almas nuskrido, mano, kad buvo neužsegtas. Motociklas nuo susidÅ«rimo vietos nuskrido 3 - 4 metrai. Draugė iÅ¡ karto sustojo, pradėjo verkti, buvo Å¡okas. IÅ¡važiavęs iÅ¡ Å¡alutinės gatvės automobilis jiems kliÅ«ties nesudarė, nes jie važiavo negreitai ir jis bÅ«tų spėjęs pravažiuoti ir jiems nebÅ«tų reikėję stabdyti.

Nuo iÅ¡važiavusio automobilio iki jų buvo 70 metrų, o motociklas buvo gal 150 - 200 metrų už jų. Iki iÅ¡važiavusio automobilio atstumas, kai motociklas susigretino su jais buvo gal 40 metrų. Jeigu motociklas bÅ«tų važiavęs ne daugiau 50 km/h galėjo tikrai iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Taip mano, nes jie važiavo tokiu greičiu, tai, jeigu jie nepateko į įvykį, tai ir motociklas tuo labiau nebÅ«tų patekęs.IÅ¡ liudytojos I. B. parodymų matyti, kad 2013-04-19 apie 20.55 val. ji vairavo automobilį Opel Astra, kuriuo važiavo su draugais Kaune, Baltų pr., antrÄ jÄ eismo juosta apie 40 km/h greičiu.

Važiuodama pamatė per galinio vaizdo veidrodėlį ta pačia kryptimi atvažiuojantį pirmÄ ja eismo juosta motociklÄ , kuris prisivijęs jÄ aplenkė. Kai motociklas jÄ pralenkė, iki automobilio, kuris iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinės gatvelės, buvo maždaug 100 metrų. Motociklo vairuotojas bandė sustabdyti vairuojamÄ motociklÄ , persirikiuoti į antrÄ eismo juostÄ , tačiau įvyko susidÅ«rimas. Jai kaltinamojo vairuojamas automobilio vairuotojas nebÅ«tų sutrukdęs, kliÅ«ties nesudarė.IÅ¡ ekspertizės akto Nr. 11-1896(13) iÅ¡vadų matyti, kad automobilio „Hyundai Sonata“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. V. veiksmai – iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alia esančios teritorijos į Baltų pr. važiuojamÄ jÄ dalį, nedavė kelio jam iÅ¡ kairės artėjusiam motociklui „Yamaha YZF-R1“, (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. Jančiauskas, buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu sudarė pagrindinę sÄ lygÄ Å¡iam eismo įvykiui kilti. Motociklo vairuotojo D. J. veiksmai – važiavimas Baltų pr. virÅ¡ijant leistinÄ maksimalų 50 km/h greitį, dėl ko susidariusioje kelio eismo situacijoje neteko techninės galimybės iÅ¡vengti atsitrenkimo į keliÄ užtvėrusį automobilį „Hyundai“, kurį vairavo R.

V., kada D. Jančiauskas važiuodamas ne didesniu kaip 50 km/h greičiu tokiÄ galimybę turėjo, - buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. IÅ¡ ekspertizės akto taip pat matyti, kad automobilio Hyundai pajudėjimo į Baltų pr. važiuojamÄ jÄ dalį momentu, motociklas „Yamaha“ nuo vietos, kurioje atsitrenkė į automobilį, vairuotojui D. J. važiuojant nustatytu apie 74 km/h greičiu, tikėtina, buvo apie 37 metrų atstumu, stabdymo atstumas važiuojant leistinu greičiu bÅ«tų apie 32 m , o važiuojant nustatytu apie 74 km/h greičiu buvo apie 57 m.IÅ¡ eksperto V.

Å . paaiÅ¡kinimo matyti, kad susidÅ«rimas įvyko antroje juostoje. Motociklininkas važiavo, tikėtina, tarp antros ir pirmos eismo uostos. Tikėtina prielaida, vairuotojas persirikiavo dar tada, kai nebuvo kliÅ«ties, o kai ji atsirado nežymiai pakreipė motociklÄ Ä¯ kairę. Sureagavo stabdyti apie 41 m. iki kliÅ«ties - įvažiuojančio lengvojo automobilio. Jeigu motociklas bÅ«tų važiavęs leistinu greičiu, bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo, galbÅ«t bÅ«tų galėjęs sustoti.

SÄ lygų, apsunkinančių matyti vienas kitam transporto priemones, nebuvo, abu turėjo galimybę savalaikiai pamatyti transporto priemonę, įvertinti atstumus. SmÅ«gio momentu automobilio vairuotojas galėjo vairÄ pasukti į deÅ¡inę nuo kliÅ«ties. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2467/13(02) konstatuota, kad D. J. eismo įvykio metu lūžo kaukolės pamato kaulas bei iÅ¡siliejo kraujas į smegenis, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 32 - 33).Kelių eismo įvykio vietos plane užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-04-19 (b. l. 3 - 5).Transporto priemonės ir techninės bÅ«klės patikrinimo protokoluose užfiksuota automobilio „Hyundai Sonata“ bei motociklo „Yamaha“ techninė bÅ«klė bei iÅ¡oriniai apgadinimai po eismo įvykio (b. l. 6 - 21).IÅ¡ specialisto V.

M. paaiÅ¡kinimų matyti, kad jam buvo pateikta medžiaga, kuri nurodyta jo specialisto iÅ¡vadoje. Atlikdamas tyrimÄ vertino transporto priemonių judėjimo kryptis, sugadinimo pobÅ«dį, susidÅ«rimo vietÄ , skaičiavimams panaudojo tam skirtÄ kompiuterinę programÄ , kokie buvo įvertinti transporto priemonių greičiai sudÅ«rimo metu. Buvo nustatyta, kad motociklo greitis prieÅ¡ pradedant stabdyti buvo maždaug 83 km/h. Leistinas greitis gatvės ruože 50 km/h, kad visiÅ¡kai sustabdyti motociklÄ važiuojant 50 km/h greičiu, reikalingas maždaug 32 metrų atstumas.

Todėl teikia iÅ¡vadÄ , kad jeigu motociklo vairuotojas nebÅ«tų virÅ¡ijęs leistino greičio, jis turėjo galimybę sustabdyti motociklÄ iki susidÅ«rimo vietos. Jeigu motociklo vairuotojas nebÅ«tų virÅ¡ijęs leistino greičio, tai automobilis nebÅ«tų jam sudaręs kliÅ«ties prasilenkdamas bÅ«tų saugus, tarp motociklo ir automobilio bÅ«tų ne mažesnis 3 metrų Å¡oninis intervalas, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, motociklui nebÅ«tų sudaryta jokia kliÅ«tis, nemažinęs, nemanevruojant, jis toliau galėjo važiuoti ir jam nebÅ«tų sudaryta jokia kliÅ«tis.

Jis naudojo vienÄ programÄ , o ekspertizių centras – kitÄ . Vairuotojo apsvaigimas nuo alkoholio į technines programas nededamas.IÅ¡ atlikto asmens blaivumo testo Nr. 0503 alkotesteriu lion alcolmeter 500 matyti, kad 2013-04-19 21:37:04 R. V. nustatytas 2.23 promilių girtumas (neblaivumas) (t. 1, b. l. 65).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai, t. y. automobilio vairuotojas R. V. ir motociklo vairuotojas D. J.. Kiekvienam iÅ¡ jų keliami vienodi reikalavimai laikytis atitinkamų KET reikalavimų.

IÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatyta, kad abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai pažeidė KET reikalavimus – R. V. pažeidimai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, nedavė kelio juo važiuojančiam Baltų prospektu iÅ¡ kairės pusės pagal jo judėjimo kryptį motociklui, vairuojamam D. J., ir su juo susidÅ«rė, o D. J. KET pažeidimai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, vairuodamas motociklÄ , virÅ¡ijo leistinÄ greitį, ko pasėkoje neteko techninės galimybės iÅ¡vengti atsitrenkimo į keliÄ užtvėrusį automobilį, kurį vairavo R.

V., kada važiuodamas ne didesniu kaip 50 km/h greičiu tokiÄ galimybę bÅ«tų turėjęs (KET 172 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumÄ , krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų bÅ«klę, kelio ir meteorologines sÄ lygas, matomumÄ , kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę; KET 173 punkte nustatyta, kad atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams).

Taigi bylos duomenys rodo, kad kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu kelių eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai. Tokiu atveju iÅ¡vadai apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo bÅ«tinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, bÅ«tina baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga pripažįstama tada, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų.

Kadangi, kaip jau minėta, eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai ir kiekvienas iÅ¡ jų pažeidė kelių eismo taisykles, bÅ«tinÄ ja padarinių kilimo sÄ lyga gali bÅ«ti vieno eismo įvykio dalyvio pažeidimai arba abiejų eismo įvykio dalyvių kelių eismo taisyklių pažeidimai. Teismas konstatuoja, kad abu vairuotojai pažeidė KET reikalavimus ir abiejų vairuotojų padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais, nes, kaip galima spręsti iÅ¡ bylos medžiagos, D.

J. padaryti KET pažeidimai taip pat buvo bÅ«tinÄ ja padarinių kilimo sÄ lyga. IÅ¡ eksperto iÅ¡vados bei liudytojų parodymų matyti, kad jei motociklo vairuotojas bÅ«tų važiavęs leistinu greičiu, pastebėjęs kliÅ«tį – kaltinamojo vairuojamÄ automobilį – 37 metrų atstumu, bÅ«tų turėjęs galimybę sustabdyti transporto priemonę – motociklÄ , nes motociklo stabdymo atstumas važiuojant leistinu greičiu bÅ«tų apie 32 m. Ekspertizės akte nustatyta, kad motociklas važiavo apie 74 km/h greičiu, todėl nors ir stabdė, susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko.

Atsižvelgiant į Å¡iuos bylos duomenis darytina iÅ¡vada, kad ne tik R. V., bet ir D. J. veiksmai buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga. Automobilio vairuotojas pažeidė jam inkriminuotas KET (kelio nedavimas, be to, vairavimas esant neblaiviam), tačiau jei motociklo vairuotojas bÅ«tų pasirinkęs saugų greitį, bÅ«tų pakankami atidus, jis bÅ«tų laiku pastebėjęs kliÅ«tį ir sustabdęs savo vairuojamÄ motociklÄ ar apvažiavęs kliÅ«tį ir iÅ¡vengęs sužalojimų sau padarymo.

Taigi, teismas konstatuoja, kad tiek R. V., tiek D. J. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais – sunkiu sveikatos sutrikdymu D. J.. Tačiau kartu pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį sveikatos sutrikdymÄ pačiam pažeidėjui. BK 281 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik už KET pažeidimÄ , sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Esant tokiom aplinkybėm, D. J. negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikaltimo padarymo, jo padarytoje veikoje yra tik administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124 str. 3 d. Dėl to jam iÅ¡keltina administracinio teisės pažeidimo byla, o R. V. pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , kadangi jo padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti ir tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su sunkiu sveikatos sutrikdymu D. J..

Kaltinamasis R. V. veikÄ padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo), nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d.Skiriant bausmę R. V. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, kadangi kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. (BK 16 str. 3 d.).

Pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registrÄ R. V. neteistas (t. 1, b. l. 50), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 51 - 58), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įraÅ¡ytas į priežiÅ«ros / dispanserinę grupę nuo 2005-05-19, nustatyta diagnozė – pavojingas alkoholio vartojimas. Paskutinė konsultacija 2005-05-19 9b. l. 60), VÅ¡Ä® Kauno Å ilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre konsultuotas ir gydomas nuo 2013-06-06, paskutinis apsilankymas 2013-08-01. 2013-04-22 – 2013-05-07 gydytas VÅ¡Ä® LSMUL Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje.

Diagnozė: Vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (t. 1, b. l. 62). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2013-09-24 specialisto išvada Nr. 93TPK-732 nustatyta, kad R. V. atlikti teismui psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 64).Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.

Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , atlygino dalį žalos, faktines veikos padarymo aplinkybes pripažino, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant. Ä®vertinus kaltinamojo asmenybę, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

BK 68 str. paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ gali bÅ«ti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis R. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja.

Teismas pažymi, kad nors pati R. V. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu, tačiau veikÄ jis padarė, bÅ«damas neblaivus, dėl ko buvo sunkiai sužalotas kitas žmogus. Taigi, kaltinamasis R. V. nesilaikė KET 14 punkte nustatyto draudimo vairuoti transporto priemonę, apsvaigus nuo alkoholio. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. V. anksčiau baustas už KET pažeidimus (t. 1, b. l. 51 - 58), Å¡iuo nuosprendžiu aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina iÅ¡vada, kad R.

V. yra nedrausmingas vairuotojas, neatsakingai vairuoja transporto priemones, todėl jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialiai teise, kurios paskyrimu, teismo nuomone, turi bÅ«ti siekiama apriboti kaltinamajam galimybę daryti analogiÅ¡kus pažeidimus. Dėl civilinio ieÅ¡kinio. Nukentėjusysis D. J. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o jo naudai priteisti 30000 Lt turtinės ir 300000 Lt neturtinės žalos. Posėdžio metu nukentėjusysis prašė ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ , prašė priteisti neturtinę žalÄ , nurodytÄ ieÅ¡kinyje.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Ä®statyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ .Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , emocinį sukrėtimÄ , nepatogumus. Byloje pateiktas D. J. vardu iÅ¡duotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodytas D. J. neįgalumo lygis (nedarbingas), asmens darbingumas siekia 20 procentų. Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 031849 patvirtina, kad nukentėjusiajam D. J. nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis (t. 2, b. l. 33). Teismui nekyla abejonių, kad D.

J. tapo neįgalus nuo patirto sužalojimo avarijos metu, tačiau sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam atsirado ne vien dėl kaltinamojo veiksmų, o ir dėl paties nukentėjusiojo neatsargių veiksmų, kas sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . Neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui, neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, t. y. siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad byloje nėra duomenų kiek laiko buvo gydomas nukentėjusysis, ar yra liekamieji reiÅ¡kiniai dėl D.

J. eismo įvykio metu patirtos traumos. Neabejotina, kad dėl lūžosios kaukolės pamato kaulo bei kraujo iÅ¡siliejo į smegenis, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ ir nepatogumus dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, pripažintina, kad nukentėjusiojo nurodomas neturtinės žalos dydis – 300000 litų – nėra proporcingas ir pagrįstas, todėl mažintinas iki 7000 eurų. Kadangi kaltinamasis dalį neturtinės žalos – 1500 litų, kas atitinka 434 eurus - nukentėjusiajam D. J. atlygino, galutinis priteistinos žalos dydis nustatytinas 6566 eurai.Automobilis „Hyundai Sonata“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta civiline atsakomybe, draudikas – Seesam Insurance AS Lietuvos filialas. Todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytÄ tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ kyla dviem asmenims: draudikui ir žalÄ padariusiam asmeniui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalÄ neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų.

Tuo tarpu žalÄ padariusio asmens pareiga atlyginti žalÄ kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Å i nuostata reiÅ¡kia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiÅ¡kai nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12 p. nurodyta, kad draudimo iÅ¡moka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir iÅ¡mokama Ä®statyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims nevirÅ¡ijant Ä®statymo 11 str. nustatytos sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12.4 p. nustato, kad tais atvejais, kurių nenumato Å¡ių Taisyklių 12.1 - 12.3 punktai, reguliuojantys žalos atlyginimÄ tais atvejais, kai nukentėjusiajam nustatomas laikinas nedarbingumas, darbingumo sumažėjimas ar neįgalumas, ar nukentėjusiojo mirties atveju, atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumÄ , dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalÄ padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį.Pažymėtina, kad Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 12.4 punktas neturtine žala laiko į Taisyklių 12.1 ir 12.2 punktų sudėtį neįeinančiÄ neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl nukentėjusio patirtų sužalojimų sunkumo, jų dydžio, nukentėjusiojo patirtų nepatogumų, fizinių bei dvasinių kančių pobÅ«džio ir kt. (žr.

Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį byloje Nr. 1A-547-120/2009). Toks nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo mechanizmas, kai žalos ar jos dalies atlyginimas priteisiamas ne iÅ¡ pagal įstatymus už nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ privalančio atsakyti civilinio atsakovo, o iÅ¡ nuteistojo, pažeistų ne tik traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teises, bet gali neatitikti ir nukentėjusiojo interesų, jei realios galimybės iÅ¡ieÅ¡koti priteistÄ sumÄ iÅ¡ nuteistojo yra blogesnės, nei iÅ¡ už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ sumokėti trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiÅ¡kai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo iÅ¡mokos skirtumÄ atlygina žalÄ padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.Draudimo prievolės esmė garantuoja apdraustojo atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ atlyginimo užtikrinimÄ draudimo įmonės lėšomis.

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ civilinio atsakovo 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir kaltinamojo R. V. 1566 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis D. J. pateikė pinigų priėmimo kvitÄ : Nr. 639105 - 1000 Lt (t. 1., b. l. 187) už atstovo - advokato padėjėjo paslaugas. Nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti patvirtintos pinigų priėmimo kvitu, teisinės pagalbos iÅ¡laidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, yra protingo dydžio.

Advokato dalyvavimas bylÄ nagrinėjant teisme yra viena iÅ¡ nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ kaltinamojo.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 str. 8 d. numatyta, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu Å¡i priemonė tampa nebereikalinga. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžiu priteistina atlyginti nukentėjusiajam neturtinė žala (1566 EUR), toliau taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R.

V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno m., turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kauno mieste. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinė plokÅ¡telė, kurioje užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai (t. 1, b. l. 97), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str., n u s p r e n d ž i a: R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. ir paskirti bausmę – 3 (tris) metus laisvės atėmimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamÄ jį dvejus metus be bausmės vykdymo atidėjimÄ prižiÅ«rinčios institucijos sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per bausmės atidėjimo laikÄ atlyginti nusikaltimu padarytÄ neturtinę žalÄ .

Taikyti R. V. baudžiamojo poveikio priemones - uždrausti naudotis specialia teise, t. y. vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemonę 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., 6.254 str. 2 d., nukentėjusiojo D. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti:iš civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo (buvęs ADB „Seesam Lietuva“, kodas (duomenys neskelbtini), 5000 EUR (penkis tūkstančius eurų), iš kaltinamojo R.

V., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., 1566 EUR (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., naudai.Nukentėjusiojo D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., nukentėjusiojo D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti iÅ¡ R.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 290 Eur (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų (1000 Lt)) iÅ¡laidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.Iki civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo palikti galioti taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ R. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)mieste. Daiktus, turinčius reikÅ¡mę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinę plokÅ¡telę, kurioje užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai (t. 1, b. l. 97), palikti saugoti byloje.

KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.IÅ¡kelti D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d., už tai, kad jis „2013-04-19 apie 21.00 val. Kaune, Baltų prospekte, vairuodamas motociklÄ â€žYamaha“, valst. (duomenys neskelbtini), virÅ¡ijo leistinÄ greitį daugiau kaip 20 km per valandÄ , bet ne daugiau kaip 30 km per valandÄ , dėl ko susidÅ«rė su R.

V. vairuojamu automobiliu „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 ir 173 punktų reikalavimus“. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                Dainius Ročys