2022-10-10 Nr. BB-5833-1-01-1-45942-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4776/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45942-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Aleno Piesliako, spręsdama nukentėjusiosios D. B. kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 23 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nukentėjusioji D. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kurioje atmestas nukentėjusiosios apeliacinis skundas, ir perduoti bylą toje dalyje iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė išsamaus ir visapusiško įrodymų vertinimo taisyklę, dėl to pagal faktines aplinkybes netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 37 straipsnį, neįvertino visų padarytos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Šiuo atveju negalima kaltininko padarytą veiką pripažinti mažareikšme, nes kaltininkas tyčia metaliniu karučiu, su kaupu prikrautu malkų, tyčia smūgiavo nukentėjusiajai į kojas, dėl ko ji patyrė didelį skausmą ir kojose atsirado poodinės kraujosruvos. Nukentėjusios provokuojantis ar rizikingas elgesys nepagrįstai teismų buvo įvertintas kaip vienas iš motyvų, pagrindžiančių kaltininko veikos mažareikšmiškumą. Kasatorė pažymi, kad teismai neteisingai nustatė, jog kaltininko veiksmai buvo spontaniški, o kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo neintensyvus. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies, 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusiosios D. B. nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies ir BK 37 straipsnio pažeidimai) siejami su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu vertinimu faktinių aplinkybių, susijusių su incidentu, kurio metu R. Š. karučiu sužalojo D. B. kojas, tokiu būdu padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų abejose šlaunyse ir dešinio kelio sąnaryje bei sukėlė fizinį skausmą. Kasatorės nurodyti BK 37 straipsnio ir BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies normų pažeidimai iš esmės grindžiami jos nesutikimu su žemesniųjų instancijų teismų išvadomis dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. kasatorė siekia įrodyti, kad minėta veika buvo padaryta tiesiogine, o ne netiesiogine tyčia, kaip nustatė teismai. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nurodytas nesutikimas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu faktinių aplinkybių vertinimu pagal nukentėjusiosios D. B. skunde pateiktus argumentus šiuo atveju nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies normų pažeidimo nėra argumentuoti taip, kad atskleistų pažeidimo esmingumą ir sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teisme. Taip pat kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į iš esmės analogiškus nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentus dėl BK 37 straipsnio aiškinimo ir taikymo (nutarties 19–25 punktai), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios D. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė

Alenas Piesliakas