2024-01-17 Nr. AB-1000-3-61-3-02146-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-58-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02146-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 17.7; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – sodininkų bendrija „Telegrafistas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį papildė, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. A63-91/21(3.2.1E) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suprojektuoti privažiavimo kelią iš Kalnėnų gatvės išilgai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris jungtųsi su (duomenys neskelbtini) gatve, dėl nuotekų tinklo įrengimo ir individualių buitinių nuotekų išvežimo iš (duomenys neskelbtini) sklypo (toliau – ir ginčo sklypas); ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą; 3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 2D-6072 (toliau – ir Inspekcijos sprendimas); 4) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2021 m. gruodžio 17 d. skundus; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjo papildytas skundas buvo grindžiamas šias argumentais:

2.1. 2020 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Administraciją su reikalavimu pašalinti statybos darbų eigoje įvestus apribojimus (duomenys neskelbtini)gyvenamojo namo vartotojams naudotis viešosios sutarties pagrindu perkamomis buitinių nuotekų transportavimo paslaugomis iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alveva“, bei atkreipdamas dėmesį į būtinybę laikytis gerojo administravimo principo iš anksto atlikti veiklos planavimą, jos vykdymą taip, kad nebūtų daroma žala įvedant ribojimus naudotis viešosiomis paslaugos (nuotekų išvežimu).

2.2. Administracija nesivadovavo ir nevykdė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, GVTNTĮ) 37 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimų dėl vartotojo skundo nagrinėjimo, kai tai susieta su nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimu ir koordinavimu arba viešųjų paslaugų teikimo administravimu., taip pat neteisingai vykdė administracinę procedūrą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – VAĮ), be to, buvo daromos kliūtys nušalinti administracinę procedūrą vykdančią savivaldybės tarnautoją O. L., kurios veiksmai buvo skundžiami.

2.3. Administracija pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-79 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų ir interesantų aptarnavimo reglamento 35 punkto reikalavimą, kuris draudė persiųsti prašymus ir skundus darbuotojams, kurių veiksmai skundžiami, bei darė kliūtis pareiškėjui būtį priimtam pas Administracijos vadovybę.

2.4. Administracija Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą, t. y. nepriėmė jokio sprendimo dėl nuotekų tvarkymo problemos išsprendimo, tokio sprendimo nemotyvavo ir nepagrindė teisės aktais, nesiėmė jokių priemonių, kad sudarytos viešosios sutarties pagrindu UAB „Alveva“ galėtų privažiuoti prie nuotekų talpyklų ginčo sklype. Sprendimas yra nepagrįstas nei faktiniais, nei teisiniais argumentais, jame nemotyvuota, kokiu pagrindu vartotojo atžvilgiu taikomi apribojimai dėl galiojančios paslaugų teikimo sutarties vykdymo,

2.5. Priimant Sprendimą buvo pažeisti gerojo administravimo principai, nes pareiškėjui nebuvo suteikta informacija, ar Administracija, prieš pradėdama Kalnėnų gatvėje statybos darbus valstybinėje žemėje, yra gavusi rašytinį sutikimą iš valstybės žemės patikėtinio ir Kalnėnų gatvės gretutinių sklypų savininkų, nes to nepadarius yra pagrindas teigti, kad Administracija pažeidė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas dėl nuotekų tvarkymo.

2.6. Vilniaus miesto teritorijoje esanti Kalnėnų gatvė yra priskirta prie nekanalizuotų nuotekų tvarkymo teritorijų, kuri miesto bendrojo plano sprendiniu yra priskirta prie viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijos, todėl šiai teritorijai privaloma taikyti Įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Įstatymų leidėjas yra nustatęs geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo pareigą užtikrinti individualiai nuotekas tvarkantiems asmenims galimybę rinktis individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėją, todėl pareiškėjas turi teisėtą lūkestį, kad įstatymų nustatyta tvarka jo sudaryta sutartis su UAB „Alveva“ pagal patvirtintas viešosios sutarties standartines sąlygas bus vykdoma ir savivaldybės administracija nedarys jokių kliūčių gauti nuotekų transportavimo paslaugą, todėl Administracija neturi įgijusi diskrecijos teisės atlikti vertinimą ir spręsti, ar pareiškėjo sudaryta viešoji sutartis su UAB „Alveva“ turėtų būti keičiama ar nutraukiama.

2.7. Administracija, priimdama Sprendimą, neatliko visų reikiamų procedūrų, neapklausė suinteresuotų asmenų (sodininkų bendrijos „Telegrafistas“), taip pat neišklausė pareiškėjo paaiškinimų, taigi netinkamai nustatė ir konstatavo faktines aplinkybes. Pareiškėjas, kaip vartotojas, negali naudotis nuotekų transportavimo paslauga pagal sutartį su UAB „Alveva“, ir tai tiesiogiai susiję su Administracijos kalte dėl nepašalinamo įvažiavimo užvertimo ir nesutvarkomos nuovažos.

2.8. Pareiškėjas, ginčydamas Inspekcijos sprendimą, nurodė, kad jis vertintinas kaip biurokratinis atsirašinėjimas, kadangi Inspekcija nesureagavo į pareiškėjo Inspekcijai adresuotuose skunduose nurodytą informaciją apie neteisėtai pastatytą inžinerinės paskirties naują statinį – Kalnėnų gatvę Vilniaus mieste, kai po statybos darbų paliktas užtvertas privažiavimas į inžinerinių tinkų apsaugos zoną ir nuotekų išsiurbimo vietą, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktų, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 dalies 1 punkto ir 22 dalies nuostatas.

2.9. Inspekcija neatliko būtinų viešojo administravimo procedūrų, neįvertino pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių, kad po liūties nuo kelio dangos vanduo patenka į pareiškėjui priklausantį garažą, nevertino privažiavimo vietos aukščių skirtumo ir kt., pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė teikti papildomus paaiškinimus.

2.10. Byloje nėra duomenų, kad ginčo kelias (Kalnėnų g.) būtų teisės aktų nustatyta tvarka perduotas Administracijai, todėl Inspekcija nepagrįstai nurodė, kad Kalnėnų gatvės kapitalinis remontas atliktas teisėtai. Pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos sprendime išdėstytais teiginiais dėl skundo nagrinėjimui taikytino teisinio reglamentavimo, taip pat dėl ginčo kelio remonto projektavimo dokumentų, Administracijos teisės organizuoti ginčo kelio remontą ir kt. Pareiškėjas nurodo, kad Administracija, užbaigusi ginčo kelio remontą, jo (statinio) neužregistravo Nekilnojamojo turto registre, nepateikė kadastrinių matavimų bylos, o Inspekcija nereikalavo tokių veiksmų atlikti.

2.11. Inspekcija pažeidė VAĮ nuostatas, nes nesilaikė jame nustatytų skundų nagrinėjimo terminų, nepagrįstai pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti institucijai, kuriuos veiksmai skundžiami; nepagrįstai sprendė dėl Administracijos veiksmų atliekant savarankiškas funkcijas, teisėtumo.

2.12. Inspekcija, priimdama skundžiamą Inspekcijos sprendimą, nenagrinėjo visų aplinkybių apie statinio statybos projektą, statybos leidimo išdavimą, nepatikrinusi duomenų apie statinio savininką / valdytoją, nepatikrinusi tuo metu galiojusių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, nenustačiusi ginčo kelio paskirties ir jo kategorijos, neįvertinusi atliktų darbų atitikimo projektiniams dokumentams, nepagrįstai nenustatė, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai buvo suvaržyti, lyginant su padėtimi, buvusia iki ginčo kelio remonto (statybos) darbų.

3. Atsakovas Administracija pateiktame atsiliepime nesutiko su skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Sprendimas atitinka visus VAĮ reikalavimus, jame nurodytas administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas, administracinio sprendimo data, administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris, atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir motyvai, apskundimo tvarka, administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir parašas. Sprendimas priimtas tinkamai nustačius visas faktines aplinkybes, teisingai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

3.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimas yra nepagrįstas, nes netinkamai buvo atliktos skundų nagrinėjimui nustatytos procedūros, neteisingai rinkti ir vertinti įrodymai, reikšmingos faktinės aplinkybės netikrintos vietoje ir neįvertintos konkrečios pareiškėjo atveju nuotekų tvarkymo aplinkybės, kadangi Administracija ėmėsi visų būtinų ir papildomų veiksmų, siekiant kuo operatyviau ir proporcingiau išspręsti pareiškėjo skundą, raštais nuolat kontaktavo su pareiškėju, siekė rasti kuo palankesnį situacijos įvertinimą tiek pareiškėjui, tiek visuomenei.

3.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ties įvažiavimu iki nuotekų talpyklos vietos yra maždaug 40 metrų atstumas, o nuo sklype priešais garažą esančios aikštelės sustojimui – 35 metrai. Nuo tvoros, esančios ties įvažiavimu, kuri Savivaldybės planuose pažymėta kaip įrengta valstybinėje žemėje – 46 metrai. Kadangi tvora yra įrengta valstybinėje žemėje ir ja galimai yra neteisėtai apribotas naudojimasis valstybine žeme, tai šis 46 metrų atstumas neturėtų būti vertinamas apskaičiavimui, o tvora (jeigu trukdo buitinių nuotekų išvežimui) turėtų būti užtverta ties teisiškai įregistruota sklypo (duomenys neskelbtini) riba, arba pašalinta. Administracija informavo Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) apie galimai neteisėtus statinius (tvorą) valstybinėje žemėje. Pareiškėjui buvo siūloma apsvarstyti galimybes rekonstruoti kiemo nuotekų tinklus arba naudotis kitų nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis, kurios gali užtikrinti nuotekų, esančių toliau nuo privažiavimo vietos, išsiurbimą.

3.4. Pareiškėjui buvo pateikti 2021 m. vasario 25 d. raštas Nr. A51-17796/21(3.3.2.26E-ENE); 2021 m. kovo 19 d. raštas Nr. A51-24733/21(3.3.2.26E-ENE); 2021 m. birželio 3 d. raštas Nr. A51-47832/21(3.3.10.4E-AD24); 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. A63-87/21(3.2.1E-AD24) pareiškėjas informuotas, jog Seimo kontrolierės 2021 m. birželio 13 d. pažymos Nr. 4D-2021/2-337/3D-964 14 punkte nurodyta, kad, Seimo kontrolierės įsitikinimu, pareiškėjo teisės pasirinkti konkretų nuotekų transportavimo paslaugų teikėją niekaip nėra pažeidžiamos; 2021 m. vasario 15 d. nuotoliniu būdu Zoom platformoje pareiškėjui buvo sudaryta galimybė aptarti buitinių nuotekų išvežimo problemų aspektus su Administracijos direktoriaus pavaduotoju A. B. ir Administracijos atstovais. Susitikimo metu buvo atsakyta į pareiškėjo klausimus ir paaiškintos buitinių nuotekų išvežimo galimybės.

3.5. Atsakovas nuolat rinko informaciją, kaip ekonomiškiau ir proporcingiau išspręsti pareiškėjui kilusius klausimus, atliko tyrimą, dėl kiekvieno klausimo nuolat informuodavo pareiškėją, pareiškėjui per Zoom platformą buvo sudarytos sąlygos išdėstyti poziciją ar pateikti iškilusius klausimus.

3.6. Atsakovas nesutiko ir su patikslintame prašyme išdėstyta pozicija, kad 2000 m. D. V. buvo suteikti teisėti lūkesčiai, kad pastačius gyvenamąjį namą nekanalizuotoje Vilniaus miesto teritorijoje, bus sudarytos sąlygos vietos gyventojams gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas, kadangi pareiškėjui yra keli būdai gauti administracines paslaugas. Į sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ sklypą nuotekoms išvežti be jokių trukdžių, tokių kaip vielinė tvora, aukščių skirtumas ir t. t., galima įvažiuoti iš lygiagrečios (duomenys neskelbtini)gatvės. Taip pat nėra gamtinių kliūčių privažiuoti prie pareiškėjo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, nėra gamtinių kliūčių nuotekų transportavimo mašinai pro vartus įvažiuoti į sklypą (duomenys neskelbtini) iki garažo vartų ir pasirinkus vieną iš šių dviejų variantų išvežti nuotekas. Atsakovui nėra suprantama, kokios pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos.

3.7. Administracija nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog atsakovas ribojo pareiškėjo, kaip suinteresuoto asmens, teises dalyvauti viešojo administravimo procedūrose. Administracija, svarstydama poreikį sukurti darbo grupę pareiškėjo skundui nagrinėti, įvertino tai, kad situaciją išvežant iš ginčo sklypo nuotekas yra nagrinėję Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus, Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus, Infrastruktūros skyriaus specialistai, pareiškėjas supažindintas su galimybėmis pasirinkti nuotekų vežėjams privažiavimo vietą, pasirinkti nuotekų vežėją, visa turima informacija, dokumentais.

3.8. Pareiškėjui išreiškus prašymą dėl apklausos, jis 2021 m. vasario 15 d. buvo apklaustas nuotoliniu būdu internete Zoom platformoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo A. B., Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyrio atstovų, taip pat 2021 m. balandžio 14 d. Pareiškėją nuotoliniu būdu interneto Zoom platformoje apklausė Mero pavaduotojas V. B.. Susitikimų metu buvo atsakyta į pareiškėjo klausimus, paaiškintos buitinių nuotekų išvežimo galimybės, buvo atliktas pateiktų paaiškinimų, pastebėjimų nagrinėjimas. Administracija išnaudojo visas proporcingas priemones pareiškėjo skundui nagrinėti. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad buvo daromo kliūtys nušalinti administracinę procedūrą vykdančią Administracijos darbuotoją O. L., kurios veiksmai buvo skundžiami, nes 2021 m. birželio 11 d. raštą Nr. A63-91/21(3.2.1E-AD24) „Dėl Jūsų 2021 m. gegužės 16 d. skundo“ parengė ne Savivaldybės administracijos Energetikos ar Infrastruktūros skyriaus specialistai, dėl kurių veiksmų ir sprendimų buvo teikiamas skundas, o Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus specialistai, t. y. nagrinėjant pareiškėjo skundą, O. L. objektyviai negalėjo daryti įtakos skundžiamam Sprendimui.

4. Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė administracinės bylos dalį dėl Inspekcijos sprendimo panaikinimo nutraukti, o nesant tokios galimybės pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą. Inspekcija nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Inspekcijos sprendime išdėstyta atlikto tyrimo išvada, kad Kalnėnų gatvės kapitalinis remontas atliktas teisėtai. Išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad Kalnėnų gatvės kategorija Ds; kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – ir Reglamentas) 2 skirsnio 3 lentelės 1.1. punktą Ds kategorijos gatvė priskiriama II grupės nesudėtingam statiniui; kad pagal kapitalinio remonto aprašą statiniui buvo numatyta pakeisti laikančiąsias konstrukcijas t. y. pastiprinti kelio dangos konstrukciją. Tokie darbai pagal Statybos įstatymo 1 skirsnio 2 straipsnio 53 punktą priskirtini kapitaliniam remontui. Pagal Statybos įstatymo 5 skirsnio 24 straipsnio 1 punktą nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui rengiamas kapitalinio remonto aprašas. Minėtas aprašas buvo parengtas ir pateiktas ekspertizės atlikimui. Pagal Reglamento 3 priedą vykdant nesudėtingo statinio kapitalinį remontą statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Pagal Reglamento 7 priedą žemės valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams atliekamiems miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių ir turinčių pavadinimą gatvių raudonosiose linijose. Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjui buvo pateiktas išsamus, motyvuotas ir teisės aktais pagrįstas atsakymas.

4.2. Pareiškėjas nepateikė aplinkybių ar argumentų, kurie leistų manyti, kad Inspekcijos sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, kad Inspekcija yra nekompetentingas viešojo administravimo subjektas pareiškėjo skunde nurodytais klausimai, ar kad teikiant atsakymą pareiškėjui būtų buvę pažeistos pagrindinės procedūros aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą užtikrinančios taisyklės. Inspekcijos sprendimas iš esmės pareiškėjo teisių ir pareigų apimties ir turinio nepakeitė.

4.3. Pradinį pareiškimą teismui pareiškėjas pateikė 2021 m. birželio 28 d. Patikslintas pareiškimas teismui pateiktas 2022 m. balandžio 29 d. Administracija atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą pateikė 2021 m. rugpjūčio 26 d., taigi pareiškėjo patikslintas skundas teismui pateiktas praėjus žymiai ilgesniam laiko tarpui nei 14 kalendorinių dienų nuo proceso dalyvių atsiliepimų gavimo dienos. Nėra duomenų, kad Administracija būtų išreiškusi sutikimą (neprieštaravimą) dėl patikslinto skundo priėmimo. Inspekcija tokio sutikimo (neprieštaravimo) taip pat nėra davusi. Nėra duomenų, kad būtų nustatytos kitos teisiniame reglamentavime nurodytos aplinkybės, galinčios būti pagrindu patikslinto pareiškimo priėmimui.

4.4. Pareiškėjas sutinka su Inspekcijos atliktu pareiškėjo pareiškimuose nurodytų bei nustatytų faktinių aplinkybių pakartotiniu vertinimu, tačiau jo netenkina vertinimo apimtys ir rezultatas, nes, jo manymu, svarbios yra tik jo nurodomos subjektyviu pareiškėjo vertinimu, o ne objektyviais faktais paremtos aplinkybės, ir ne visapusiškas ir objektyvus visų nustatytų aplinkybių įvertinimas. Ta aplinkybė, kad atliktų patikrinimų rezultatai, išdėstyti Inspekcijos sprendime, nėra tokie, kokių tikėjosi pareiškėjas, nedaro patikrinimo išvadų bei skundžiamo rašto neteisėtais. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjo skunde nurodytais motyvais ir pagrindais Inspekcijos sprendimo naikinti nėra pagrindo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Administraciją su reikalavimu pašalinti kliūtis, padarytas statybos darbų eigoje, kai jos trukdo transportuoti nuotekų talpykloje sukauptas buitines nuotekas, o Administracija skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą.

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus dėl Administracijos veiksmų / neveikimo nagrinėjant jo skundą, taip pat sprendžiant klausimą dėl galimybės privažiuoti prie pareiškėjui priklausančios nuotekų talpyklos, esančios ginčo sklype, nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais.

8. Teismas įvertino Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, taip pat Administracijos 2020 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. A51-117217/20(2.9.4.9E-INF); 2021 m. vasario 25 d. rašte Nr. A51-17796/21(3.3.2.26E-ENE); 2021 m. gegužės 10 d. atsakyme Nr. A51-41403/21(3.3.9.1E-AD24) Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai; 2021 m. birželio 3 d. rašte Nr. A51-47832/21(3.3.10.4E-AD24); 2021 m. birželio 7 d. rašte Nr. A63-87/21(3.2.1E-AD24) nurodytą pareiškėjui suteiktą informaciją, ir padarė išvadą, jog Administracija išsamiai įvertino visas ginčo aplinkybės, tinkamai tyrė pareiškėjo argumentus ir motyvuotai į juos atsakė. Atsakovas raštais nuolat kontaktavo su pareiškėju, siekė rasti kuo palankesnį situacijos įvertinimą tiek pareiškėjui, tiek visuomenei.

9. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog administracinę procedūrą vykdanti savivaldybės tarnautoja O. L. turėjo būti nušalinta, kadangi 2021 m. birželio 11 d. raštą Nr. A63-91/21(3.2.1E-AD24) „Dėl Jūsų 2021 m. gegužės 16 d. skundo“ parengė ne Savivaldybės administracijos Energetikos ar Infrastruktūros skyriaus specialistai, dėl kurių veiksmų ir sprendimų buvo teikiamas skundas, o Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus specialistai, t. y. nagrinėjant pareiškėjo skundą, O. L. objektyviai negalėjo daryti įtakos galutiniam sprendimui – Sprendimui.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl Sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, įvertino VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ginčijamo Sprendimo turinį, ir padarė išvadą, kad Sprendimas atitinka esminius VAĮ 10 straipsnio reikalavimus ir suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.; jis tinkamai ir pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis, teisės normomis, jame nurodyta apskundimo tvarka ir pasirašytas kompetentingo subjekto. Jokių pakankamų priežasčių, leidžiančių aktą panaikinti VAĮ normų kontekste turinio prasme, teismas nenustatė.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl gerojo administravimo principo pažeidimo, nes jis iki šiol yra neinformuotas, ar Administracija, prieš pradėdama Kalnėnų gatvėje statybos darbus valstybinėje žemėje, yra gavusi rašytinį sutikimą iš NŽT ir Kalnėnų gatvės gretutinių sklypų savininkų, todėl neaišku, ar šiuo atveju nėra pažeistas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, užverčiant jo privažiavimą iš Kalnėnų gatvės į sklypą, kuriame yra įrengti išoriniai ir požeminiai tinklai, įvertino Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelės ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašo 5 punkto, nesudėtingųjų statinių sąrašo 3 lentelės 1.1 punkto, Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, bei padarė išvadą, kad nagrinėjama Kalnėnų gatvės atkarpa, Vilniuje, yra II grupės D kategorijos susisiekimo komunikacijų nesudėtingas inžinerinis statinys, todėl kapitalinio remonto projektas ir statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, taigi statybos darbai atlikti nepažeidžiant minėtų teisės aktų. Teismas pažymėjo, kad ši informacija ir papildomi dokumentai pareiškėjui teikti ne kartą (2022 m. kovo 18 d. raštas Nr. A51-34607/22(2.1.19-INF), 2022 m. vasario 24 d. raštas Nr. A51-24424/22(3.3.2.26-INF), todėl atmetė šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl jo teisėto lūkesčio, kad jo sudaryta sutartis su UAB „Alveva“ pagal patvirtintas viešosios sutarties standartines sąlygas bus vykdoma ir savivaldybės administracija nedarys jokių kliūčių gauti nuotekų transportavimo paslaugą, bei nespręs dėl tokios sutarties nutraukimo, sutiko su Administracijos teiginiais, kad pareiškėjui yra netgi keli būdai gauti administracines paslaugas, kadangi į sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ sklypą nuotekoms išvežti be jokių trukdžių, tokių kaip vielinė tvora, aukščių skirtumas ir t. t., galima įvažiuoti iš lygiagrečios Gurių Sodų 9-oji gatvės; taip pat nėra gamtinių kliūčių privažiuoti prie pareiškėjo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, nėra gamtinių kliūčių nuotekų transportavimo mašinai pro vartus įvažiuoti į sklypą (duomenys neskelbtini) iki garažo vartų ir pasirinkus vieną iš šių dviejų variantų išvežti nuotekas. Be to, atlikus nuotekų vežėjų apklausą, nustatyta, kad šiltuoju metų laiku dvi įmonės prireikus gali panaudoti nuotekų surinkimui žarnas, skirtas nuotekoms surinkti iš šulinio, esančio už 50 metrų atstumo nuo siurbimo mašinos stovėjimo vietos.

13. Teismas, pasisakydamas dėl skundo teiginių, kad Administracija vykdė biurokratinį atsirašinėjimą ir nesiėmė jokių veiksmų nuotekų problemai spręsti, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė tai patvirtinančių faktinių aplinkybių ar įrodymų, taip pat šio teiginio nedetalizavo. Teismo įsitikinimu, ginčijamo Sprendimo motyvų išdėstymas aiškus ir nedviprasmiškas, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, byloje nenustatyta, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ar netinkamai įvertinti surinkti faktiniai duomenys bei įrodymai, netinkamai pritaikyti aktualūs teisės aktai, sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies keliamus reikalavimus, teismas nenustatė kitų ginčijamo Spendimo panaikinimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje.

14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą, nebuvo apklausti suinteresuoti asmenys, pats pareiškėjas ir kt., konstatavęs, kad pareiškėjui išreiškus prašymą dėl apklausos, jis 2021 m. vasario 15 d. buvo apklaustas nuotoliniu būdu internete Zoom platformoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo A. B., Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyrio atstovų, taip pat 2021 m. balandžio 14 d. Pareiškėją nuotoliniu būdu interneto Zoom platformoje apklausė Mero pavaduotojas V. B.. Susitikimų metu buvo atsakyta į pareiškėjo klausimus, paaiškintos buitinių nuotekų išvežimo galimybės, buvo atliktas pateiktų paaiškinimų, pastebėjimų nagrinėjimas.

15. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamų sprendimų nėra pagrindo pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais, taip pat nėra pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suprojektuoti privažiavimo kelią iš Kalnėnų gatvės išilgai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris jungtųsi su (duomenys neskelbtini) gatve dėl nuotekų tinklo įrengimo ir individualių buitinių nuotekų išvežimo iš (duomenys neskelbtini) sklypo ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2021 m. gruodžio 17 d. skundus.

16. Teismas nepasisakė dėl likusių skundo argumentų, bei netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 17. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo skundą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas nurodo tokias apeliacinio skundo aplinkybes:

18.1. Pirmosios teisimo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neatskleidė bylos esmės, nesudarė pareiškėjui sąlygų į bylą išsireikalauti atsakovų vykdytų administracinių procedūrų užbaigimo medžiagos, o tai nesudarė realių galimybių pareiškėjui tinkamai įrodinėti padarytų teisės pažeidimų pobūdį, įstatymų nesilaikymą, piktnaudžiavimą ir pareiškėjo sudarytos Nuotekų transportavimo paslaugos sutarties vykdymo apribojimą.

18.2. Teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjas skundu prašė Administraciją įpareigoti suprojektuoti privažiavimo kelią iš „Kalnėnų gatvės išilgai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris jungtųsi su (duomenys neskelbtini) gatve“, nes pareiškėjas prašė teismo apginti vartotojo teises nuolatos gauti nuotekų transportavimo paslaugas ir pašalinti kliūtis, kurios buvo paliktos po atliktų statybos darbų, ir įpareigoti Administraciją tinkamai išnagrinėti pareiškėjo skundą.

18.3. Teismas neteisingai konstatavo, kad pareiškėjas skundu prašė įvertinti Inspekcijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes pareiškėjas prašė panaikinti Inspekcijos sprendimą, įpareigojant Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2021 m. gruodžio 17 d. skundus.

18.4. Teismas nevertino, kad Administracijos veikimas / neveikimas prieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir VAĮ normoms, nes nebuvo tinkamai išnagrinėtas vartotojo skundas dėl nuotekų tvarkymo problemos, ir nagrinėjamu atveju būtina apginti viešąjį interesą ir sudaryti sąlygas dėl nuotekų šalinimo.

18.5. Pareiškėjas pakartoja skunde (su papildymais) nurodytas aplinkybes dėl Administracijos ir Inspekcijos veiksmų neteisėtumo, pažymi, jog atsakovai nevykdė įstatymų ir neužtikrino jų laikymosi, pažeidė pareiškėjo teises ir įstatymų saugomus interesus, veikė formaliai, neskaidriai, neobjektyviai ir biurokratiškai, be to toks valdžios institucijų veikimas / neveikimas nesiderina su gero administravimo principu, kadangi nepadėjo pareiškėjui užsitikrinti nuotekų transportavimo paslaugos gavimo ir nedarė nieko, kad būtų pašalintos kliūtys, kaip statybos darbų paliktas įvažiavimo į ginčo sklypą užvertimas, nesiėmė veiksmų šalinti padarytas klaidas tam, kad būtų tvarkingas privažiavimas iš vakarų pusės į ginčo žemės sklypą.

18.6. Pagal Statybos įstatymo nuostatas, atliekant statybos darbus turi būti pateikti ne tik statybą leidžiantys dokumentai, bet ir žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, taip pat valstybinės žemės patikėtinio NŽT sutikimas, kai valstybinė žemė nesuformuota sklypu ir neperduota savivaldybei dėl savarankiškų funkcijų vykdymo. Pareiškėjas Inspekcijai nurodė, kad Administracija statė tokį statinį (ginčo kelią) neturėdamas nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai darė su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdamas pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, t. y. Administracija iki statybos darbų pradžios neturėjo teisės statiniu / vidaus keliu disponuoti ar valdyti, t. y. esant visiems požymiams į Administracijos atliktą neteisėtą statybą.

18.7. Pirmos instancijos teismas nerinko duomenų ir netyrė reikšmingos aplinkybės dėl ginčo statinio (Kalnėnų g.) remonto aplinkybių ir teisėtumo, nepasisakė dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilnius miesto skyriaus 2021 m. liepos 15 d. rašte Nr. 49SD-7549 nurodytos aplinkybės, kad Administracijai sutikimas Kalnėnų gatvės, Vilniuje, statybos darbų vykdymui nebuvo duotas.

18.8. Pirmos instancijos teismas nesprendė dėl pareiškėjo / vartotojo pažeistų teisių ar interesų apsaugos pagal GVTNTĮ organizuojant ir teikiant vartotojui viešosios sutarties pagrindu nuotekų transportavimo paslaugą, tame tarpe naudotis privažiavimu, kuris nurodytas suformuojant žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vertinant tai, kad šis žemės sklypas iš valstybės pirktas pareiškėjo lėšomis ir sodininkų bendrija „Telegrafistas“ nustatė pareiškėjo teisę naudotis sklypu, patenkinant asmeninius poreikius. Administracija tik 2022 m. kovo mėnesį pateikė siūlymą viešajam nuotekų tvarkytojui UAB „Vilniaus vandenys“ paruošti sutartį ir pateikti pareiškėjui pasiūlymą dėl nuotekų transportavimo paslaugos teikimo, nors toks pasiūlymas iki šiol nėra gautas, taigi, problema dėl nuotekų šalinimo paslaugos tinkamo suteikimo nėra išspręsta. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju būtina žinoti ir vertinti Administracijos ir UAB „Vilniaus vandeny“ poziciją dėl galimybė teikti nuotekų surinkimo paslaugą, todėl turėjo būti spendžiamas klausimas dėl šios įmonės įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau pirmos instancijos teismas, nesiaiškindamas vartotojo apsaugos ir viešosios sutarties taikymo aspekto, iš esmės neatskleidė administracinio ginčo esmės dėl GVTNTĮ 37 straipsnio 3 dalies 3 punkto, nors būtent šiuo teisės normos taikymo aspektu pareiškėjas kreipėsi į Administraciją pažeistoms teisėms apginti, kai yra jo pareiga organizuoti nuotekų tvarkymą.

18.9. Pirmos instancijos teismas netyrė, ar Administracija sudarė tas pačias sąlygas gauti tam tikrą vienodą paslaugą, ar pareiškėjas nėra diskriminuojamas.

18.10. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl skundo aplinkybių, kaip susisiekimo inžinerinis statinys galėjo būti sukurtas, ir ar Administracija nustatyta tvarka įgijo valdymo teises į objektą, taip pat neišsiaiškino aplinkybės dėl Vilniaus m. Kalnėnų g. inžinerinių ir susisiekimo komunikacijų statybos reglamentavimo.

18.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė Administracijos nuomonei, kad pareiškėjui yra netgi keli būdai gauti administracines paslaugas, nes į sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ sklypą nuotekoms išvežti be jokių trukdžių, tokių kaip vielinė tvora, aukščių skirtumas ir t.t., galima įvažiuoti iš lygiagrečios Gurių Sodų 9-osios gatvės, tokia išvada yra nepagrįsta teisės normomis ir / ar teritorijų planavimo dokumento sprendimu, be to, Administracija neturi įgaliojimų vertinti, kaip pareiškėjas turėtų naudotis savo turtu. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti aplinkybę, kad sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ naudojamoje teritorijoje, be vidaus privažiavimo kelių, yra vietinės reikšmės kelias – miesto gatvė, taip pat nėra duomenų apie sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ išreikštą sutikimą, kad (duomenys neskelbtini) namų ūkio kauptos nuotekos būtų surenkamos ir transportuojamos naudojantis vidaus kelio privažiavimu Gurių sodų 9-oios g. Konkretus teritorijos aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis gali būti nustatytas tik nustatyta tvarka parengtu statinio techniniu projektu.

18.12. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo išreikalauti iš Administracijos dokumentus, patvirtinančius, jog Administracijai priklauso Kalnėnų ir Gurių 9- oji g., nesivadovavo Nekilnojamojo turto viešojo registro duomenimis apie Kalnėnų ir Gurių sodų 9-osios g., kaip susisiekimo objekto, nuosavybės teises įregistravusio asmens savininko teises, ir be pagrindo mažino tyrimo mastą, t. y. Administracijos padarytų teisės pažeidimų nagrinėjimo apimtį. Pareiškėjas yra pateikęs teismui jo turimus duomenis dėl sodininkų lėšų naudojimo privažiavimo kelio tvarkymui, kuriam vėliau savivaldybė suteikė adreso pavadinimą „Kalnėnų gatvė“, taigi ginčo kelio įrengimu ir tvarkymu rūpinosi sodininkai (fizinių asmenų grupė) ir tai yra bendruomenės narių lėšomis sukurtas privažiavimo – vidaus kelias, ir vieninteliais kelio teisėtais naudotojais ir jos prižiūrėtojais buvo bendruomenės nariai, veikiantys dėl bendrojo bendruomenės intereso poreikių patenkinimo. Teismas neįvertino, kad Administracija negalėjo be derinimo su bendruomenės nariais ir negavus sutikimo iš Nacionalinė žemės tarnybos, 2020 m. balandžio mėnesį vykdyti statybos darbų neturėdama statinio statybos projekto ir statybos leidimo, teritorijos planavimo dokumentų sprendinių, nenustačiusi kelio paskirties ir kategorijos (nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie statinio techninį projektą); teismas neatliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo teisėtumo patikrinimo, kai šio sklypo byla neturi nurodytų inžinerinių ir susiekimo komunikacijų išdėstymo vietų ir nustatyto žemės naudojimo reglamento pagal galiojusį detalųjį planą Nr. T00054893, t. y. nevertino Administracijos veikimo teisėtumo, taip pat nevertino ir Inspekcijos neveikimo šiuo klausimu.

18.13. Administracija nevykdė ir į bylą nepateikė teismo nurodytos viešojo administravimo procedūros medžiagos apie Vilniaus m. savivaldybėje atliktą pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundo nagrinėjimą, ruošiant Administracijos atsakymą į 2021 m. birželio 11 d. Sprendimą Nr. A63- 91/21(3.2.1E). Ginčas su Administracija kilo dėl prievolės organizuoti nuotekų tvarkymą pagal teisės aktų nuostatas nevykdymo ir netinkamo prievolės nagrinėti su tuo susijusius skundus vykdymo. Administracija turėjo užtikrinti pareiškėjui galimybę tvarkyti (surinkti) individualiai kaupiamas nuotekas, ir vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymu, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose reglamentuoti žemės naudojimo tvarką taip, kad nebūtų neaiškumų ar neapibrėžtumo, kaip ir kokiu būdu bus realizuojama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis. Pirmos instancijos teismas netinkamai sprendė dėl Statybos įstatymo reikalavimų taikymo, nes nepatikrino ir nenustatė Administracijos įgytų teisių į valstybinę žemę ir teisės būti statytoju, byloje nėra duomenų apie Administracijos teisėtą teisę valdyti / naudoti privažiavimo kelią į sodininkų bendrijas (sodininkų sklypus).

18.14. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių teismo patikrintas aplinkybes dėl sąlygų pareiškėjui gauti nuotekų transportavimo paslaugą užtikrinimo, kadangi byloje nėra rašytinių duomenų apie UAB „Dori darbai“, UAB „Vidurys“, UAB „Komunalinė technika“ ir UAB „Tomsva“ pateiktus duomenis dėl nuotekų transportavimo iš ginčo teritorijos, todėl pareiškėjas negalėjo jų tinkamai nuginčyti, o teismas nevykdė pareigos dėl visų bylos duomenų išreikalavimo / ištyrimo. Nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra patvirtinančių duomenų, kad Administracija įpareigojo arba pasiūlė minimoms bendrovėms kreiptis į pareiškėją aptarti ir sudaryti sutartis dėl nuotekų transportavimo paslaugos teikimo, ar siūlė joms nuvykti ir įvertinti vietos sąlygas dėl (duomenys neskelbtini) nuotekų kaupimo talpyklos nuotekų išsiurbimo, transportavimo ir nuotekų pridavimo tvarkyti, ir kad šių įmonių sutartys bus lygiavertės pareiškėjo su UAB „Alveva“ sudarytai sutarčiai. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino Administracijos prievolės pasiūlyti pareiškėjui viešosios sutarties sudarymą su viešuoju nuotekų tvarkytoju – UAB „Vilniaus vandenys“, kuri yra imperatyviai privaloma pagal GVTNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir būtent tai sudarytų sąlygas pareiškėjui įgyvendinti įstatymo saugomą interesą bei vartotojo prievolę pagal GVTNTĮ.

18.15. Pirmos instancijos teismas sprendimą motyvavo tik Administracijos Infrastruktūros skyriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. A51-117217/20(2.9.4.9E-INF) nurodytu pranešimu, kad „žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juosianti tvora, esanti Kalnėnų gatvės raudonosiose linijose, yra galimai savavališkas statinys ir neteisėtai įrengtas už žemės sklypo ribų“, tačiau nevertino Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 15 d. rašto Nr. 49SFN-1982-(14.49.104), kuriame nurodyta, kad žemės naudojimo pažeidimai nenustatyti.

18.16. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, motyvuodamas sprendimą nevertino įrodymų pakankamumo, nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš atsakovų jų vykdytos viešojo administravimo procedūros metu surinktą medžiagą, todėl teismas nesudarė sąlygų pareiškėjui vykdyti pilnavertę gynybą. Pirmos instancijos teismo sprendimas negali būti motyvuotas tik Administracijos pateiktu pranešimu, kuris atspindi tik Administracijos užimtą poziciją, bet nenurodo tam teisinio pagrindo. Teismas nepatikrino, ar UAB „Dori darbai“, UAB „Vidurys“, UAB „Komunalinė technika“ ir UAB „Tomsva“ tikrai sutiktų pagal teisės aktų reikalavimus viešosios sutarties pagrindu sudaryti su pareiškėju sutartį nuotekų transportavimo paslaugai teikti.

18.17. Administracija neįrodė, kad pareiškėjas, 2000 metais statydamas pastatą, būtų pažeidęs statybos teisinius reglamentus dėl nuotekų talpyklos įrengimo, namo priklausinius būtų pastatęs ne vietoje ir netinkamai juos eksploatavęs, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kokios konkrečios teisės aktų nuostatos leidžia Administracijai vertinti ir skundo nagrinėjimo metu aiškintis pareiškėjo nuotekų surinkimo talpyklos vietos parinkimą. Teismas netyrė byloje esančio pareiškėjo pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. spalio 27 d. rašto Nr. A51-14023, nurodančio miesto gatvės pastatymo vietą ir nevertino detaliojo plano Nr. T00054893 sprendinių, bei pareiškėjo motyvų dėl teisėtų lūkesčių apsaugos.

18.18. Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo sprendė, kad GVTNTĮ 37 straipsnio 3 dalies 3 punktas buvo taikomas tinkamai, nes Administracijos atlikta apklausa ir tokios informacijos pateikimas pareiškėjui nesudarė sąlygų pareiškėjui turėti kitus sutartinius santykius dėl nuotekų transportavimo paslaugos gavimo, nes nei viena įmonė nepateikė pasiūlymo sudaryti sutartį. Pirmos instancijos teismas sprendime nenurodė konkrečios teisės aktų nuostatos, kuri suteikė Administracijai teisę ir teisinį pagrindą aiškinti ar nurodyti privažiavimą iš Gurių sodų 9-oios gatvės, kai šis kelias yra sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ valdomas vidaus kelias. Administracinio ginčo dalykas – Administracijos neveikimas arba netinkamas veikimas dėl Įstatymo vykdymo, kai individualių nuotekų tvarkyme, vykdant Vilniaus mieste nuotekų kaupimo talpyklų inventorizavimą ir nustatant jų išsidėstymą vietovėse, Administracija turėjo priimti sprendimus ir užtikrinti eismo kelių išdėstymas taip, kad vietinės reikšmės keliai, valdomi savivaldybės (įgyvendinti detaliojo plano Nr. T00054893 sprendimai), sudarytų galimybes visiems vartotojams naudotis nuotekų transportavimo paslauga. Pirmos instancijos teismo nenagrinėta reikšminga aplinkybė, kad pagal detaliojo plano Nr. T00054893 sprendinį, Kalnėnų g. nuotekų kaupimo talpykla randasi sklypo šiaurės/rytų pusėje, ji įrengta esant privažiavimui iš sklypo šiaurinės pusės (toks privažiavimas yra nurodytas Miesto plėtros departamento 2005 m. spalio 27 d. rašte Nr. A51-14023 pagal savivaldybės planuojamą miesto gatvių išdėstymą).

18.19. Pirmos instancijos teismas netyrė Inspekcijos neveikimo, t. y. kad ji privalėjo nagrinėti pareiškėjo pranešimą dėl savavališkos statybos ir jo teisėtų įstatymo saugomų interesų pažeidimo, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos Vilnius miesto skyrius 2021 m. liepos 15 d. rašte Nr. 49SD-7549 nurodytus duomenis dėl sutikimo atlikti Kalnėnų gatvės, Vilniuje statybos darbus, bei dėl prašymų suformuoti ir perduoti neatlygintinai naudotis žemės sklypą, reikalingą Kalnėnų gatvės, Vilniuje, eksploatacijai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Statybos įstatymo 28 straipsnio ir Kelių įstatymo 14 straipsnio reikalavimais, netinkamai ir formaliai vertino įrodymus, tinkamai neįsigilino į esamą situaciją ir siūlomus Administracijos alternatyvius sprendinius ir kt.

18.20. Pirmos instancijos teismas neteisingai taikė materialines teisės normas nustatant nuosavybės teises ir valdymą į valstybinę žemę, sodininkų bendrijos nuomojamą žemę, nekilnojamojo turto – kelių – statusą, kelio kategoriją ir jų savininką, kai nėra registruotų duomenų viešajame registre, taip pat teismui vertinant sodininkų bendrijos sprendimus dėl nustatytos bendrojo naudojimo objektų naudojimosi tvarkos ir esamų privažiavimų vietų suderinimo formuojant žemės sklypus bendrijos teritorijoje, nustatant bendrijos nario / bendrasavininko – pareiškėjo teises už jo lėšas pirkto valstybinio žemės sklypo naudojimą, pastatyto ir eksploatuojamo gyvenamojo namo naudojimosi sąlygas, žemės naudojimo reglamentavimą ir taikymą pagal teritorijų planavimo dokumentus, teismui neatlikus diskriminavimo aplinkybių tyrimo ir vertinimo, be to esant aplinkybei, kai teismas nenurodo motyvų tokiam sprendimui pagrįsti.

18.21. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, t. y. dokumentus, parengtus UAB „Vilniaus vandenys“, taip pat pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktus prašymus (2022 m. gegužės 18 d. DOK-12946; 2022 m. gegužės 23 d. DOK-13238; 2022 m. birželio 20 d. DOK-15258) dėl dokumentų išsireikalavimo / priėmimo į bylą, kurių nepriėmė pirmos instancijos teismas.

19. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2023 m. balandžio 18 d., 2023 m. liepos 3 d. ir 2023 m. lapkričio 23 d. prašymus – paaiškinimus, kuriuose pakartojo / papildė teismams teiktuose dokumentuose nurodytą poziciją dėk atsakovų netinkamo veikimo / neveikimo; dėl teisėtų lūkesčių principo užtikrinimo; dėl viešosios paslaugos teikimo organizavimo, koordinavimo ir tokios paslaugos priežiūros veiksmų atlikimo, taip pat pateikė ir prašė prijungti prie bylos naujus dokumentus.

20. Atsakovas Administracija pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovo atsiliepimas iš esmės grindžiamas atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytomis aplinkybėmis, papildomai pažymint:

20.1. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus ir dokumentus apeliacinės instancijos teismui, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, todėl tokie dokumentai negali būti priimami ir laikytini bylos dalimi. Nagrinėjamu atveju nėra jokios būtinybės nagrinėti pateiktų dokumentų, kadangi jie visiškai nesusiję su pareiškėjo siekiamu panaikinti Sprendimu. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių naujai teikiamų įrodymų negalėjo surinkti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ar kad būtinybė rinkti naujus įrodymus kilo tik vėlesnėje ginčo nagrinėjimo stadijoje.

20.2. Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo ribos apsiriboja pirmosios instancijos teismo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Apeliacinio skundo argumentai ir papildomi dokumentai nebuvo rinkti anksčiau, nebuvo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir dėl to nenagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl jie neturi ir net negali būti vertinami ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

20.3. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad Administracija tik 2022 metų kovo mėnesį sureagavo į pareiškėjo pakartotinius skundus ir pateikė siūlymą viešajam nuotekų tvarkytojui UAB „Vilniaus vandenys“ paruošti sutartį ir pateikti pareiškėjui pasiūlymą dėl nuotekų transportavimo paslaugos teikimo, bei pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo prašymų nagrinėjimo.

20.4. Atsakovas nesutinka, kad Kalnėnų gatvės atkarpa buvo įrengta pažeidžiant teisės aktus, kadangi pagal aktualų teisinį reglamentavimą nagrinėjamos Kalnėnų gatvės atkarpa, Vilniuje, yra II grupės D kategorijos susisiekimo komunikacijų nesudėtingas inžinerinis statinys, todėl kapitalinio remonto projektas ir statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir ginčo statybos darbai atlikti nepažeidžiant teisės aktų.

20.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo rašytiniai paaiškinimai, dokumentai nebuvo pirmosios instancijos teismo priimti, kadangi dokumentai buvo teikti po to, kai teismas išnagrinėjo bylą ir išėjo į pasitarimų kambarį priimti sprendimo.

20.6. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog atsakovas ribojo pareiškėjo, kaip suinteresuoto asmens, teises dalyvauti viešojo administravimo procedūrose (pavyzdžiui, susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija, duoti paaiškinimus ir būti apklaustu, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje arba teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais), kadangi tą paneigia gausus atsakovo susirašinėjimas su pareiškėju, informacijos teikimas, nuotolinių susitikimų organizavimas ir kt.

20.7. Pareiškėjas nenurodė, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokių Sprendimo panaikinimo pagrindų, kadangi Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, jis priimtas tinkamai nustačius visas faktines aplinkybes, teisingai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat atitinka visus teismo sprendimui keliamus reikalavimus: yra išsamus, motyvuotas, pagrįstas tiek byloje ištirtais įrodymais, tiek ir šiam ginčui taikytinomis teisės aktų nuostatomis. Apeliacinis skundas yra grindžiamas prielaidomis, subjektyviu ir klaidingu ginčui aktualių teisės aktų nuostatų aiškinimu, pertekline teismų praktika, iš esmės pakartojami skundo argumentai, o tai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.

21. Inspekcija pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

21.1. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Inspekcija negynė jo kaip vartotojo interesų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo reguliuojamų visuomeninių santykių srityje bei nepadėjo pareiškėjui užtikrinti nuotekų transportavimo paslaugos tiekimo, ir dėl to veikė formaliai, neskaidriai, neobjektyviai ir biurokratiškai, yra nepagrįsti bei prieštaraujantys nustatytam teisiniam reguliavimui.

21.2. Pareiškėjo skundžiamame Inspekcijos sprendime Inspekcija pateikė išsamius, motyvuotus bei pagrįstus paaiškinimus, kodėl šiuo atveju nebuvo pagrindo statybos vertinti kaip naujos, savavališkos ar neteisėtos. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statinio projektavimo užduotį, Kalnėnų gatvė yra DS kategorijos nesudėtingas statinys. Šis sprendimas nėra nuginčytas teismine tvarka.

21.3. Iš pareiškėjo skunde bei apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių suprantama, kad pareiškėjas siekia, jog būtų atstatytas iki Kalnėnų gatvės remonto buvęs įvažiavimas į ginčo sklypą, t. y. pareiškėjas pripažįsta šios gatvės egzistavimą (pastatymą), todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdoma naujo objekto statyba, kuri turėjo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2022 m. vasario 1 d. ir 2022 m. kovo 9 d. Inspekcija atliko patikrinimus bei buvo surašyti faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai (Nr. FAK-201; Nr. FAK-455). Patikrinimų metu buvo užfiksuota, kad nesuformuotame žemės sklype, Kalnėnų g. (gatvės kodas Nr. 1235913) įrengtos gatvės plotis yra 4,98 m (asfalto danga), ilgis 265 m, asfalto storis – 0,08 m. Įvaža į (duomenys neskelbtini) sklypą praplatinta 1,40 m. Pareiškėjas dalyvavo patikrinime. Nustatyta, kad išmatuoti gatvės matmenys atitinka parengtą Kapitalinio remonto aprašą, pagal kurį buvo atlikti Kalnėnų gatvės atkarpos nuo Gurių sodų gatvės iki Belgų gatvės darbai.

21.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra pateikęs išaiškinimą, kad iki statybos darbų, gatvei faktiškai egzistavus kaip pastatytam (sukurtam) turtiniam vienetui (nuosavybės teisės objektui naujo daikto pagaminimo (naujo statinio pastatymo) būdu) ir nesant įrodymų, kad šis turto vienetas yra neteisėtas, nėra pagrindo atliktus statybos darbus vertinti kaip naujo statinio statybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre tik registruojamos nuosavybės ar kt. daiktinės teisės į nekilnojamojo turto objektus, šių teisių suvaržymų atsiradimo bei pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau patys juridiniai faktai atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o ne įregistravimo viešajame registre pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013 ir kt.).

21.5. Pareiškėjas teikė Inspekcijai prašymus susipažinti su administracinės procedūros medžiaga ir jam buvo sudarytos visos sąlygos su šia medžiaga susipažinti, o apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, kad jam pateikus prašymą susipažinti su prašoma medžiaga būtų atsisakyta leisti susipažinti.

21.6. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas nesutikimu dėl įrodymų vertinimo, kuris, kaip nurodo pareiškėjas, lėmė materialiosios teisės normų pažeidimą bei neteisingą bylos išsprendimą, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios paneigtų byloje pateiktų įrodymų pagrindu teismo nustatytas aplinkybes, o savo skundą grindžia savo paties pateikta įrodymų interpretacija bei samprotavimais.

21.7. Pareiškėjas nepateikė aplinkybių ar argumentų, kurie leistų manyti, kad Inspekcijos sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nenuneigė Inspekcijos pateikto teisinio pagrindo, kuriuo ji grindė savo išvadas. Pareiškėjas neginčijo to, kad Inspekcija yra kompetentingas viešojo administravimo subjektas statybos valstybinės priežiūros srityje, tačiau kai kurie apeliacinio skundo reikalavimai yra už Inspekcijos kompetencijos ribų ir Inspekcija pagrįstai šiais klausimais nepasisako. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie rodytų, kad teikiant atsakymą pareiškėjui būtų buvę pažeistos pagrindinės procedūros aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą užtikrinančios taisyklės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2021 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. A63-91/21(3.2.1E) ir Inspekcijos 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 2D-6072 teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl atsakovų įpareigojimo atlikti veiksmus.

23. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, t. y. dokumentus, parengtus UAB „Vilniaus vandenys“, taip pat pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktus dokumentus, kurių nepriėmė pirmos instancijos teismas. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2023 m. balandžio 18 d., 2023 m. liepos 3 d. ir 2023 m. lapkričio 23 d. prašymus – paaiškinimus, kuriuose pakartojo / papildė teismams teiktuose dokumentuose nurodytą poziciją dėl atsakovų netinkamo veikimo / neveikimo; dėl teisėtų lūkesčių principo užtikrinimo; dėl viešosios paslaugos teikimo organizavimo, koordinavimo ir tokios paslaugos priežiūros veiksmų atlikimo, taip pat pateikė ir prašė prijungti prie bylos naujus dokumentus. Teismas, siekdamas pilnai išaiškinti bylos aplinkybes, nutarė visus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir dokumentus prijungti prie bylos.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Dėl apelianto D. V. apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (žr., pvz., 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Taigi, pagal administracinio proceso dispozityvumo principą, byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas.

26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas D. V. yra pateikęs daug raštų (skundų, prašymų) atsakovams ir gavęs eilę atsakymų (sprendimų) iš atsakovų, bet Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. ir 2022 m. gegužės 2 d. nutartimis priėmė nagrinėti pareiškėjo D. V. skundą su reikalavimais dėl dviejų administracinių sprendimų, t. y. Administracijos 2021 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. A63-91/21(3.2.1E) ir Inspekcijos 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 2D-6072. Būtent šių dviejų administracinių sprendimų turinys, teisėtumas ir pagrįstumas sudaro šios bylos nagrinėjimo ribas.

27. Kaip matyti iš pareiškėjo D. V. skundų teismui, juose gausu įvairių nusiskundimų, bendro pobūdžio neteisinių samprotavimų. D. V. mini kaip neteisėtus įvairius atsakovų veiksmus, bet teismas nagrinės ir pasisakys tik aukščiau paminėtų administracinių sprendimų, dėl kurių priimtas nagrinėti skundas, ir nevertins tų veiksmų, dėl kurių teismui nėra pateikti įstatymo nustatyta forma atitinkami reikalavimai. Atitinkamai teismas atsakys tik į tuos argumentus, kurie yra betarpiškai susiję su Sprendimo ir Inspekcijos sprendimo turiniu.

28. Iš apeliacinio skundo seka, kad, apelianto D. V. nuomone, teismas netinkamai suprato jo reikalavimus. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad, kaip minėta aukščiau, bylos nagrinėjimo ribas nustato konkretūs teismo priimti skundo reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo priimtų pareiškėjo reikalavimų ribose, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą. Todėl teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismas netinkamai suprato apelianto reikalavimus.

29. Apeliantas D. V. teigia, kad būtina apginti viešąjį interesą. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą, teismas imasi nagrinėti administracinę bylą, be kita ko, įstatymų nustatytais atvejais pagal fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, o pagal ABTĮ 55 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytais atvejais <...> fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Šios teisės normos formuluotė „įstatymų numatytais atvejais“ expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustato, kad ABTĮ 55 straipsnyje nurodyti subjektai gali teismine tvarka ginti viešąjį interesą, valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus kreipiantis į teismą tik tuomet, kai tokia jų teisė yra įtvirtinta įstatyme. Tokio ABTĮ 55 straipsnio 1 dalies nuostatų (iki 2016 m. liepos 1 d. – analogiška ABTĮ 56 str. 1 d. nuostata) aiškinimo nuosekliai yra laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012, 2013 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1721/2013).

Aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje (iki 2016 m. liepos 1 d. – analogiškos ABTĮ 5 str. 2 d. 3 p. ir 56 str. 1 d. nuostatos) įtvirtintą reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą.

Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-580/2013; 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-211/2013; 2014 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1646/2014).

Apeliantas D. V. šioje byloje neturi įstatymu numatytos teisės ginti viešąjį interesą šioje byloje, todėl jo argumentai, susiję su viešojo intereso gynimu, nenagrinėjami.

30. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-747-502/2016, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016 ir kt.). Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ numatytų būdų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.). Taigi, pareiškėjas, siekiantis palankaus teismo sprendimo, turi įrodyti, kad jo konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti. Taigi, teismas turi vertinti, ar byloje įrodyta, kad atsakovai, priimdami Sprendimą ir Inspekcijos sprendimą, pažeidė kokias nors D. V. subjektines teises ar įstatymo saugumus interesus. Katu teismas pažymi, kad ABTĮ nustato ne bet kokių gyvenimiškų interesų gynybą, o tik betarpiškai su konkrečia teise susijusių interesų gynybą.

31. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas iš esmės manė, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartodama, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

33. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Administracijos 2021 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. A63-91/21(3.2.1E), pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šiuo sprendimu, pažymi, kad Sprendimu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasisakė dėl kelių klausimų. Visų pirma atsakovas nusprendė nesudaryti darbo grupės nuotekų išvežimo klausimui nagrinėti dėl (duomenys neskelbtini) nuotekų ir nuotekų tinklų plėtros galimybės. Apeliantas nepateikė teisinių argumentų, kad jis turi subjektinę teisę reikalauti tokią grupę sudaryti. Taigi šioje dalyje Sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

34. Antroje Sprendimo dalyje pareiškėjui buvo suteikta informacija apie Zoom platformoje organizuotus susitikimus, pranešama, kad Savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2090 patvirtintų Vilniaus miesto teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių keitimo poreikis bus nagrinėjamas įvertinus parengto naujojo Kalnėnų kvartalo pietrytinės besivystančios teritorijos dalies specialiojo plano sprendinius ir nustatytas aglomeracijos ribas, kad ankstesniu 2021 m. birželio 3 d. raštu jam pateikti išsamūs atsakymai į jo iškeltus klausimus. Byloje nėra duomenų, kad ši informacinė rašto dalis sukeltų kokias nors teisinės pasekmės pareiškėjui, t. y. pareiškėjo turimų subjektinių teisių nepakeičia.

35. Pareiškėjas skunde kėlė klausimą dėl tinkamo įvažiavimo į ginčo žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui yra netgi keli būdai gauti administracines paslaugas; į sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ sklypą nuotekoms išvežti be jokių trukdžių, tokių kaip vielinė tvora, aukščių skirtumas ir t.t., galima įvažiuoti iš lygiagrečios (duomenys neskelbtini)gatvės; taip pat nėra gamtinių kliūčių privažiuoti prie pareiškėjo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, nėra gamtinių kliūčių nuotekų transportavimo mašinai pro vartus įvažiuoti į sklypą (duomenys neskelbtini) iki garažo vartų, ir pasirinkus vieną iš šių dviejų variantų išvežti nuotekas; atlikus nuotekų vežėjų apklausą, nustatyta, kad šiltuoju metų laiku dvi įmonės prireikus gali panaudoti nuotekų surinkimui žarnas, skirtas nuotekoms surinkti iš šulinio, esančio už 50 metrų atstumo nuo siurbimo mašinos stovėjimo vietos (UAB „Dori darbai“, UAB „Komunalinė technika“), UAB „Vidurys“ – už 70 metrų, kitos įmonės – už 35 metrų; taigi, Administracija atliko tyrimą, pareiškėjui pateiktos įmonės, kurios objektyviai gali vykdyti skunde prašomas funkcijas, tad pareiškėjui tereikia išsirinkti patį jam patogiausią variantą iš pasiūlytų. Iš esmės apeliantas šių faktų nenuginčijo. Apeliaciniame skunde nėra teisinių argumentų pagrindžiančių, kad Administracija privalo suprojektuoti privažiavimo kelius, kad užtikrintų bet kokios rinkoje egzistuojančios nuotekų tvarkymo įmonės tinkamą privažiavimą prie ginčo sklypo. Taigi, pareiškėjas D. V. neįrodė, kad atsakovas Administracija, nesuprojektuodama privažiavimo kelio iš Kalnėnų gatvės išilgai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris jungtųsi su (duomenys neskelbtini) gatve, dėl nuotekų tinklo įrengimo ir individualių buitinių nuotekų išvežimo iš (duomenys neskelbtini)sklypo, būtų pažeidusi pareiškėjo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus.

36. Byloje įrodyta, kad šiuo metu yra rengiamas naujas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas, kuriame planuojama nustatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, nurodyti šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapus (eigą, eiliškumą) ir finansavimą, aglomeracijų ribas siekiant, kad visi gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Vilniaus miesto teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių keitimo poreikis bus nagrinėjamas įvertinus parengto naujojo specialiojo plano sprendinius ir nustatytas aglomeracijų ribas.

37. Apeliantas D. V. teigia, kad atsakovas ribojo jo teises dalyvauti viešojo administravimo procedūrose. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš byloje esančių įrodymų seka, kad atsakovas raštais nuolat kontaktavo su pareiškėju, siekė rasti kuo palankesnį situacijos įvertinimą tiek pareiškėjui, tiek visuomenei. Kaip matyti iš pareiškėjui siųstų dokumentų, atsakovas nuolat rinko informaciją, kaip ekonomiškiau ir proporcingiau išspręsti pareiškėjui kilusius klausimus, atliko tyrimą, dėl to nuolat informuodavo pareiškėją, pareiškėjui per Zoom platformą buvo sudarytos sąlygos išdėstyti poziciją ar pateikti iškilusius klausimus.

38. Apelianto lūkestis, kad jo sudaryta sutartis su UAB „Alveva“ bus vykdoma ir savivaldybės administracija nedarys jokių kliūčių gauti nuotekų transportavimo paslaugą, nėra teisinis, nes pareiškėjas neįrodė, kad jis yra pagrįstas konkrečia galiojančia teise. Kaip minėta anksčiau, teisme gali būti ginami tik teisėti lūkesčiai, o ne eiliniai gyvenimiški lūkesčiai.

39. Dėl apelianto D. V. argumentų, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų, teismas pažymi, kad įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, darytina išvada, kad Sprendimas tinkamai ir pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis, teisės normomis, jame nurodyta apskundimo tvarka ir pasirašytas kompetentingo subjekto. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad jokių pakankamų priežasčių, leidžiančių aktą panaikinti VAĮ normų kontekste turinio prasme, nėra. Taigi pareiškėjas D. V. neįrodė, kad atsakovas Administracija 2021 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. A63-91/21(3.2.1E) pažeidė pareiškėjo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus.

40. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 2D-6072, pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatė, apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Inspekcijos sprendimu, pažymi, kad Inspekcija šiuo dokumentu atsakė pareiškėjui dėl informacijos apie galimai neteisėtai pastatytą inžinierinį statinį – Kalnėnų gatvę Vilniuje. Kaip matyti iš Inspekcijos sprendimo turinio, šis atsakovas išdėstė savo nuomonę, kad Kalnėnų gatvės kapitalinis remontas atliktas teisėtai. Pats pareiškėjas D. V. neturi teisės ginti viešąjį interesą – t. y. vykdyti priežiūrą, ar tinkamai vykdo viešąjį administravimą Inspekcija, tirdama asmenų pranešimus apie galimą neteisėtą statybą. O iš apelianto argumentų nėra aišku, kaip kitokio Institucijos sprendimo priėmimas savaime galėtų pakeisti (apginti) jo turimas subjektines teisės ar teisėtus interesus. Pažymėtina, kad Inspekcija, gavusi asmens pranešimą apie galimą neteisėtą statybą, atsižvelgdamas į turimus resursus ir keliamą klausimą, turi administracinę diskreciją nusistatyti tyrimo kryptis ir apimtį.

41. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs Inspekcijos sprendimą, mano, kad jis yra pagrįstas teisės normomis ir faktais. Pakankamų priežasčių, leidžiančių aktą panaikinti VAĮ normų kontekste, turinio prasme teismas nenustatė.

42. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2022 m. vasario 1 d. ir 2022 m. kovo 9 d. Inspekcija atliko patikrinimus bei surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus (Nr. FAK-201; Nr. FAK-455). Nustatyta, kad išmatuoti gatvės matmenys atitinka parengtą Kapitalinio remonto aprašą, pagal kurį buvo atlikti Kalnėnų gatvės atkarpos nuo Gurių sodų gatvės iki Belgų gatvės darbai. Apeliantas šių patikrinimų faktinių duomenų nenuginčijo.

43. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad buvo statomas naujas kelias, o ne atliekamas Kalnėnų gatvės kapitalinis remontas. Atsakovas Inspekcija, vadovaudamasis įstatymais ir Aukščiausiojo Teismo praktika, detaliai pagrindė, kodėl Kalnėnų gatvės kategorija Ds, ir pagal Reglamento 2 skirsnio 3 lentelės 1.1. punktą Ds kategorijos gatvė priskiriama II grupės nesudėtingam statiniui, o pagal atliktų darbų pobūdį, kelio dangos pastiprinimas priskirtinas kapitaliniam remontui, kuriam statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Iš apeliacinio skundo neseka, kad atsakovas Inspekcija būtų netinkamai taikiusi teisės normas, ir apeliacinio skundo argumentai nepaneigia Inspekcijos sprendimo išvadų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ar pagrindų, kurie nuneigtų šias Inspekcijos nustatytas bei pareiškėjui nurodytas aplinkybes. Tai, kad pareiškėjas, remdamasis savo interpretacijomis, kitaip vertina ar net be pagrindo atmeta Inspekcijos nustatytas aplinkybes bei faktus, savaime jų nedaro neteisingais.

44. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 9 skirsnio 55 punkte nurodyta, kad atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti Reglamento 7 priede. Reglamento 7 priedo 9.2. punkte nurodyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams, atliekamiems miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių ir turinčių pavadinimą gatvių raudonosiose linijose statant ar rekonstruojant inžinerinius tinklus ir (ar) susisiekimo komunikacijas arba šiose gatvėse statant ar rekonstruojant statinius mažesniais už norminius atstumais nuo šių gatvių raudonųjų linijų. Todėl apeliacinio skundo argumentai apie besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimo nebuvimą prieštarauja įstatymui.

45. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas teikė Inspekcijai prašymus susipažinti su administracinės procedūros medžiaga ir jam buvo sudarytos sąlygos su šia medžiaga susipažinti. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie rodytų, kad jam pateikus prašymą susipažinti su prašoma medžiaga, būtų atsisakyta leisti susipažinti. Todėl tokie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.

46. Apibendrindamas teismas pažymi, kad apeliantas nepateikė aplinkybių ar teisinių argumentų, kurie leistų manyti, kad Inspekcijos sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nenuneigė Inspekcijos pateikto teisinio pagrindo, kuriuo ji grindė savo išvadas. Teismo nuomone apeliantas nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie rodytų, kad teikiant atsakymą pareiškėjui, būtų buvę pažeistos pagrindinės procedūros aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą užtikrinančios taisyklės. Apeliacinio skundo argumentai, kad Inspekcija veikė formaliai, neskaidriai, neobjektyviai ir biurokratiškai, yra nepagrįsti bei prieštaraujantys nustatytam teisiniam reguliavimui. Taigi pareiškėjas D. V. neįrodė, kad atsakovas Inspekcija pažeidė pareiškėjo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus.

47. Apeliantas mini ir procedūrinius pažeidimus, nurodo, ką turėjo tirti atsakovai. Teismo nuomone, procedūriniai pažeidimai galėtų būti pripažįstami tik tokie, kurie yra numatyti įstatymu. Konkrečių procedūrinių normų apeliantas nenurodė. Pažymėtina, kad ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. ne dėl kiekvieno procedūrinio pažeidimo yra panaikinamas aktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, nuosekliai laikosi pozicijos, kad nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad atsakovai pažeidė paminėtas pagrindines procedūras.

48. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

49. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius