Legislator Case Law & Legislation
e92a9c7e-e966-4bbd-ab33-ae93f7db093f AI generated

e92a9c7e-e966-4bbd-ab33-ae93f7db093f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number e92a9c7e-e966-4bbd-ab33-ae93f7db093f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2013 m. birželio 12 d. sprendimÄ Nr. 1D-5792(11) (toliau – ginčijamas VRM raÅ¡tas); priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį – 19 160,89 Lt;

Legislator headnote

AI generated

e92a9c7e-e966-4bbd-ab33-ae93f7db093f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: LVAT pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje Å¡io pobÅ«džio ginčams bendrÄ ja tvarka taikoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-3260-142/2015    Proceso Nr. 3-61-3-02189-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irenos Paulauskienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,n u s t a t ė :2013 m. birželio 25 d. teisme gautas S. S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundas (b. l. 1–7), kurį pareiÅ¡kėjas vėliau patikslino (b. l. 31, 84, 91).

Pareiškėjas teismo prašo:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2013 m. birželio 12 d. sprendimÄ Nr. 1D-5792(11) (toliau – ginčijamas VRM raÅ¡tas);

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį – 19 160,89 Lt;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, po 338,39 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2013 m. gruodžio 4 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ (b. l. 43–45). PareiÅ¡kėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencija. Nurodo, kad pensijos sumažinimas pažeidė teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių principus, pareiÅ¡kėjo teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai ribojo pareiÅ¡kėjo konstitucinę teisę į nuosavybę.

PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 107). 2015 m. spalio 26 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 105). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ arba bylÄ nutraukti (b. l. 19–21). VRM manymu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad VRM ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo (privalo) veikti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas neturi bÅ«ti tenkinamas.

Teismui nusprendus tenkinti (ar iÅ¡ dalies tenkinti) pareiÅ¡kėjo skundÄ , praÅ¡o pensijos kompensavimÄ atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – SPT) pateikė su ginču susijusiÄ medžiagÄ (b. l. 13–18, 79–81), atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Teismo posėdyje atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 104).Byla dalyje nutrauktina.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės kilo dėl pareiÅ¡kėjo pensijos sumažinimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, teisėtumo ir pagrįstumo.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2014 m. vasario 26 d. nutartimi atnaujino pareiÅ¡kėjui 3 metų terminÄ skundui paduoti (b. l. 71–75).2015 m. sausio 7 d. teismo nutartimi byla buvo sustabdyta, kol įsigalios Konstitucinio Teismo nutarimai bylose Nr. 12/2013 ir Nr. 21/2013 (b. l. 96–98).

Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimÄ Nr. KT15-N9/2015 byloje Nr. 12/2013-21/2013-15/2014-1/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas). 2015 m. spalio 15 d. teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (b. l. 102–103).

SPT 2014 m. kovo 20 d. pažymos (b. l. 80–81) duomenimis byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio (imtinai) buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nuo 1 724,74 Lt iki 1 386,35 Lt, t. y. 338,39 Lt/mėn. sumažinta pensija, o laikotarpiais nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. vasario mėnesio (imtinai) ir nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio (imtinai) pareiškėjui pensija buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Dėl susidariusios pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo pareiÅ¡kėjas 2013 m. birželio 5 d. praÅ¡ymu kreipėsi į SPT (b. l. 16), į kurį pareiÅ¡kėjui atsakė VRM ginčijamu raÅ¡tu konstatuodama, kad pareiÅ¡kėjo 2013 m. birželio 5 d. praÅ¡ymas nebus nagrinėjamas, nes pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu kreipėsi, praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ dienos, t. y. nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos (b. l. 17).

Nesutikdamas su minėtu VRM raÅ¡tu, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ .LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 nurodė, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiÅ¡kimo valstybinę pensijÄ mokančiai institucijai procedÅ«ra, kuri negali bÅ«ti sulyginama su numatytÄ ja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.).

LVAT pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje Å¡io pobÅ«džio ginčams bendrÄ ja tvarka taikoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas.

LVAT yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiÅ¡kėjas privalo pagrįsti, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas – t. y. į teismÄ kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingÄ subjektÄ ir Å¡iam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgiant į nurodytÄ LVAT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui VRM raÅ¡to nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

BÅ«tent toks pareiÅ¡kėjo reikalavimas ir yra nagrinėjamas Å¡ioje byloje. Atsižvelgiant į tai, VRM raÅ¡to teisėtumas ir pagrįstumas nenagrinėtinas teisme administracinio proceso tvarka, todėl byla Å¡ioje dalyje nutrauktina (ABTÄ® 101 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas pagrįstai reikalauja iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu.Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, jog Å¡is įstatymas, iÅ¡skyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d.

įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Å¡is įstatymas, iÅ¡skyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ ), 2 ir 3 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d.

įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartÄ pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , iÅ¡dėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakcijÄ , Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta pensijų perskaičiavimo tvarka pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo bÅ«ti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais Å¡io įstatymo pakeitimais jos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d.

įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas), kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Nagrinėjamoje byloje vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., aktualus taip pat ir Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas, kuriame Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymÄ , Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinÄ jį įstatymÄ , galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieÅ¡taravo Konstitucijai ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymÄ , Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinÄ jį įstatymÄ , galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieÅ¡taravo Konstitucijai.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui taip pat nurodė, kad nustatytas teisinis reguliavimas, be kita ko, reiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo diskriminavimÄ . Šį skundo argumentÄ pareiÅ¡kėjas, be kita ko, grindė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2013 m. balandžio 23 d. pažyma. Å iuo aspektu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime padarė iÅ¡vadÄ , kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokiÄ , nei kitų socialinių iÅ¡mokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), Å¡ių pensijų prigimtį ir pobÅ«dį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimuose pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad VRM teisėtai ir pagrįstai ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui skaičiavo ir mokėjo pensijÄ , vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, todėl pareiÅ¡kėjui priteisti dėl minėtos nuostatos taikymo ginčo laikotarpiu susidariusiÄ neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį nėra teisinio pagrindo. Å ios iÅ¡vados teisingumÄ taip pat patvirtina tai, kad pareiÅ¡kėjui iki 2010 m. sausio 1 d. mokėtos pensijos dydis (1 724,74 Lt per mėnesį), pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nuo 2010 m. sausio 1 d., kaip minėta, sumažėjo iki 1 386,35 Lt per mėnesį, t. y. 19,62 proc., t. y. nevirÅ¡ijo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime numatytos susidarius ypatingai situacijai leistinos ribos (ne daugiau 20 proc.).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų visÄ neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, kuri susidarė pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (po 338,39 Lt kas mėnesį), atmestinas kaip nepagrįstas.Kaip minėta pareiÅ¡kėjas taip pat skunde prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovų visÄ neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, kuri susidarė pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl Å¡ios nuostatos taikymo susidarė 19 160,89 Lt pensijos nepriemoka (b. l. 91).

Å iÄ sumÄ pareiÅ¡kėjas nurodo pagal SPT 2013 m. birželio 10 d. pažymÄ (b. l. 9), tačiau pagal SPT teismui pateiktÄ 2014 m. kovo 20 d. pažymÄ matyti, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo pareiÅ¡kėjui susidarė iÅ¡ viso 20 829,64 Lt (6 032,68 Eur) pensijos nepriemoka (b. l. 80–81). Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad tam tikrÄ darbÄ dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, valstybinės pensijos perskaičiuojamos taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriame buvo konstatuota, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iÅ¡kilus bÅ«tinybei laikinai mažinti paskirtas mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbių visuomenės ir valstybės interesų tenkinimÄ , negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija, bÅ«tent dėl to bÅ«tų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios Valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ. Å is Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d.

Vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai asmens teisių pažeidimo pasekmių nepaÅ¡alina. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta nebuvo. Å is turtinis praradimas pripažintinas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai paÅ¡alinti. LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, taip pat 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kitose analogiÅ¡kose bylose konstatuota, kad įstatymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimÄ Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu bÅ«du, neteisėtai apribojo asmenų teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio valstybinę pensijÄ , o Å¡io ribojimo tiesioginė pasekmė – valstybinės pensijos nepriemoka.

Veiksmingas asmenų teisių gynimas bÅ«tų su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visiÅ¡kas paÅ¡alinimas, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų nuostatų taikymo, priteisimas.Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiÅ¡kumo principÄ , jeigu iÅ¡imtis bÅ«tų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebÅ«tų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas.

Tai būtų nesuderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir ABTĮ 4 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Taigi, nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o Laikinojo įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo įstatymo (toliau – Konstitucinio Teismo įstatymas) 72 straipsnio 4 dalies prasme.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasmę. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (LVAT administracinės bylos Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55/2004).Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme VRM valinis sprendimas perskaičiuoti ir mokėti pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., taip pat tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo.

Å ios teisės nepaneigia ir tai, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas, nustatantis sumažintų pensijų kompensavimo tvarkÄ ir numatantis, kad valstybinių pensijų kompensuojamos sumos bus iÅ¡mokamos 2016–2018 metais. PrieÅ¡ingas situacijos vertinimas prieÅ¡tarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konstitucijos 6 straipsnį Konstitucija yra vientisas bei tiesiogiai taikomas aktas ir kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. PareiÅ¡kėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus sureguliuojančio, įstatymo priėmimo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo turtinė teisė buvo pažeista, jo pensijÄ perskaičiavus pagal ginčo laikotarpiu galiojusias nuostatas, kurios vėliau buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

PareiÅ¡kėjas manydamas, kad jam taikoma teisės norma pažeidžia KonstitucijÄ , dėl pensijos dalies iÅ¡mokėjimo ir į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , ir į teismÄ galėjo kreiptis iÅ¡ esmės bet kada, t. y. nelaukdamas, kol bus priimtas įstatymas, įtvirtinsiantis kompensavimo mechanizmÄ . Tuo labiau kad, galimybė ginti pensijų mokėjimo klausimais pažeistas teises yra saistoma atitinkamų terminų. PareiÅ¡kėjo pažeistos teisės gynimas teisme taip pat nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, inter alia specialaus, kompensavimo klausimus sureguliuojančio, įstatymo priėmimo.

Veiksmingas asmenų teisių gynimas bÅ«tų su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visiÅ¡kas paÅ¡alinimas, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų nuostatų taikymo, priteisimas. PareiÅ¡kėjo valstybinės pensijos mažinimas pagal ginčo laikotarpiu galiojusį Laikinojo įstatymo 5 straipsnį nėra pateisinamas, neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis, t. y. 6 032,68 Eur (20 829,64 Lt), pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti iÅ¡mokėta.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 101 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsniu,n u s p r e n d ž i a :Nutraukti bylÄ dėl pareiÅ¡kėjo S. S. skundo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. birželio 12 d. raÅ¡tÄ Nr. 1D-5792(11).Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pareiÅ¡kėjo S. S. naudai 6 032,68 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius trisdeÅ¡imt du eurus 68 ct) pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu pripažinto Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiais nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. vasario mėnesio (imtinai) ir nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio (imtinai).Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                          Irena Paulauskienė                                                                            Margarita Stambrauskaitė                 Halina Zaikauskaitė