2024-02-07 Nr. AB-2324-3-61-3-02146-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-58-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02146-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-58-575/2024 pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – sodininkų bendrija „Telegrafistas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, išaiškinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį papildė, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. A63-91/21(3.2.1E) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suprojektuoti privažiavimo kelią iš Kalnėnų gatvės išilgai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris jungtųsi su Gurių sodų 9-osios gatve, dėl nuotekų tinklo įrengimo ir individualių buitinių nuotekų išvežimo iš (duomenys neskelbtini) sklypo (toliau – ir ginčo sklypas); ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą; 3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 2D-6072 (toliau – ir Inspekcijos sprendimas); 4) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2021 m. gruodžio 17 d. skundus; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme gautas pareiškėjo D. V. prašymas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-58-575/2024.

Pareiškėjas prašo išaiškinti:

1. Kokiais teisiniais pagrindais taikomas ribojimas pareiškėjo teisei ir pareigai priduoti nuotekas tvarkymui, tame tarpe naudotis jo lėšomis išpirktu sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ sklypu taip, kaip jis buvo suformuotas su įvažiavimu į Kalnėnų gatvę.

2. Kokiais teisiniais pagrindais teismas 32 punkte nurodė teisę pasirinkti pareiškėjui, bet ne pareigą arba prievolę uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Dori darbai“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Komunalinė technika“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vidurys“ vykdyti pareiškėjo prašomų Nuotekų transportavimo paslaugų teikimą, esant teismo nutarties nuorodai į tai, kad „pareiškėjui tereikia išsirinkti patį jam patogiausią variantą iš pasiūlytų“.

3. Kokių teisės normų pagrindu turi atsirasti prievolės UAB „Dori darbai“, UAB „Komunalinė technika“ ir UAB „Vidurys“ vykdyti nuolatinį Nuotekų transportavimo paslaugos teikimą, jeigu nebus išreikšta jų valia sudaryti sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str.) dėl paslaugų teikimo pareiškėjui.

4. Kaip ir kurios šalies pastangomis turi būti vykdomas teismo nutarimas, jeigu UAB „Dori darbai“, UAB „Komunalinė technika“ ir UAB „Vidurys“ neprisiimtų sutartinių įsipareigojimų teikti viešosios paslaugos – Nuotekų transportavimo paslaugos.

5. Ar teismo nutarties nuoroda „gauti administracines paslaugas“ yra pagrįsta teisės normomis ir sąvokos paaiškinimu pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ).

6. Kokiais teisiniais pagrindais UAB „Dori darbai“, UAB „Komunalinė technika“ ir UAB „Vidurys“ yra veikiantys viešojo administravimo subjektai, galintys ir / ar turintys teises administracinių paslaugų teikime (VAĮ 5 str.).

7. Kokiais teisiniais pagrindais viešojo administravimo subjektas Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę veikti sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ teritorijoje dėl nuotekų transportavimo paslaugos teikimo.

8. Ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teises ir pareigas administruoti viešąją paslaugą, tame tarpe atlikti priežiūrą paslaugos teikimo dėl Nuotekų transportavimo paslaugos suteikimo vartotojui.

9. Ar teismas palieka, t. y. nepanaikina pareiškėjo teisės naudotis sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ sklypu taip, kaip jis buvo suformuotas su esamu įvažiavimu į Kalnėnų gatvę, ankstesne tvarka ir sąlygomis naudotis teiktomis Nuotekų transportavimo paslaugomis.

10. Ar teismo nutarties 32 punktas detaliau reglamentuoja sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ 2012 m. vasario 26 d. visuotinį bendrijos narių sprendimą, kuriuo pareiškėjui leista naudotis jo išpirktu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) pagal asmeninius poreikius, kaip bendrijos nario teise pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimus „įgyvendinti kitas įstatymu nustatytas teises“ pvz. teisę turėti individualių nuotekų tvarkymą su pareigų įgyvendinimu priduoti kauptas nuotekas (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str.).

Pareiškėjas taip pat išreiškė pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Pareiškėjas prašyme dėl teismo sprendimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties) išaiškinimo prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, jog būtina atskleisti teismo nutarties esmę dėl šalių, dalyvių prievolių apimties, darbų sudėties, teismo sprendimo viešinimo ir taikymo organizuojant gyventojų nuotekų tvarkymą sodininkų bendrijai „Telegrafistas“ priskirtos veiklos teritorijoje, tame tarpe tvarkos naudojantis privačiu vidaus keliu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas prašo išaiškinti teismo procesinį sprendimą, priimtą išnagrinėjus apeliacinį skundą, bei įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą dėl sprendimo (nutarties) išaiškinimo rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, todėl pareiškėjo prašymą dėl sprendimo išaiškinimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio, reglamentuojančio teismo sprendimo klaidų ištaisymą ir sprendimo išaiškinimą, 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Pagal ABTĮ nuostatas administracinio teismo sprendimai vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas. Šio kodekso 589 straipsnis, nustatantis teismo procesinio sprendimo vykdymo išaiškinimą, kartu su ABTĮ 96 straipsnio 3 dalimi taikomas tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. ABTĮ 99 straipsnio 1 dalis nustato vykdytinus administracinio teismo sprendimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje numatytos proceso teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016; 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009; 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2790-968/2021).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-556-200/2009; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, t. y. netenkinti pareiškėjo skundo reikalavimai dėl Administracijos Sprendimo ir Inspekcijos sprendimo panaikinimo bei dėl atsakovų įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, iš jos akivaizdu, kad liko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti pareiškėjo skundą.

Iš pareiškėjo argumentų, kuriais prašoma išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį, matyti, jog pareiškėjas nors ir kelia klausimus dėl, pareiškėjo teigimu, teismo sprendimu nustatytos žemės sklypų naudojimo tvarkos, sklypų priežiūrai taikomų reikalavimų ir prievolių dėl nuotekų surinkimo ir transportavimo priskyrimo šias paslaugas teikiantiems subjektams, įgyvendinimo (t. y. sprendimo vykdymo), tačiau pagal ABTĮ 99 straipsnio 1 dalies nuostatas šioje byloje priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas (nutartis) nėra vykdytinas. Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas nesiekia, kad jam būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus (ir todėl nesuprantamas) teismo sprendimas (jo rezoliucinė dalis), kiek tai susiję su teismo sprendimo vykdymu, bet siekia papildomų nutarties motyvų pateikimo, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas išaiškinti teismo nutartį neatitinka tokio prašymo tikslų, todėl prašymas dėl nutarties išaiškinimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. V. prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-58-575/2024 atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius