e928b10d-adf2-4f9a-80ca-56fffefa417e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-497-244/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03265-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai I. K., atsakovo atstovui P. S., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei R. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.

K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, Lietuvos nacionalinei vartotojų federacijai, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Freshtravel“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valdsita“ ir draudimo įmonei Ergo Insurance SE Lietuvos filialui dėl turtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja I. K. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, priteisti 600,57 Eur turtinę žalÄ ir 5 procentų procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti 30 Eur žyminį mokestį. PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2014 m. spalio 31 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr.PT004071 14298 (toliau – ir Sutartis).

Å ia Sutartimi buvo numatyta kelionė į HurgadÄ 2014 m. lapkričio 15-21 dienomis. PareiÅ¡kėja kelionę įsigijo kelionių agentÅ«roje UAB „Kelionių gurmanai“. Bendra kelionės vertė 682,92 Eur (2358,00 Lt). Dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo Å¡i kelionė neįvyko. Kelionių agentÅ«ra UAB „Kelionių gurmanai“ pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾ino 50,92 Eur (175,84 Lt). Draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pareiÅ¡kėjai pervedė 31,33 Eur. PareiÅ¡kėjai nebuvo grÄ Å¾inta didžioji dalis patirtų iÅ¡laidų dėl kelionės paketo įsigijimo, t. y. liko negrÄ Å¾inta 600,57 Eur.

Pareiškėja pažymi, kad jai sumokėta kompensacija neatitinka 1990 m. birželio 13 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB)“ (toliau – ir Direktyva) 7 ir 8 straipsniuose numatytos kompensuojamos sumos. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – Turizmo įstatymas) 8 straipsnio 7 dalyje numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (įvykdymo užtikrinimo suma ne mažesnė kaip 5 procentai kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų), buvo nepakankamos.

Nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas (Turizmo įstatymo 8 str. 7 d.) aptariamuoju atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiÅ¡ko turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos) teisių apsaugos. Tai rodo, jog valstybė narė neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, tai sudaro pagrindÄ teigti, jog buvo padarytas rimtas Europos SÄ jungos teisės pažeidimas, už kurį Valstybei kyla atsakomybė.

Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija (toliau – ir Ūkio ministerija) atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėja kvestionuodama tiek patį Turizmo įstatymÄ , tiek įstatymų leidėjo veiksmus, priimant Turizmo įstatymÄ , politinio ir ekonominio tikslingumo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do ir dydžio požiÅ«riu, nors tai daryti teismui draudžia Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentavimas.

Pažymi, kad Å¡ioje byloje nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės atsakomybės sÄ lyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus – yra neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas. Nei viena iÅ¡ Turizmo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimÄ , nei su kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję Turizmo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nėra pripažinti prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir / arba įstatymams.

Ūkio ministerija nėra gavusi jokių kompetentingų Europos SÄ jungos institucijų ar Teisingumo Teismo sprendimų, kurie konstatuotų faktÄ , kad Lietuvos Respublika netinkamai į nacionalinę teisę (į Turizmo įstatymÄ ) perkėlė DirektyvÄ . Pasak atsakovo atstovo, Å¡iuo atveju nėra vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų, todėl pagal CK 6.271 straipsnį valstybei nekyla prievolė atlyginti žalÄ .

Be to, Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiÅ¡kėja neturi teisės gauti dvigubo žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2316- 653/2016 pareiÅ¡kėja I. K. su 632 Eur finansiniu reikalavimu yra įtraukta į UAB „Freshtravel“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä UAB „Freshtravel“ bankroto byloje. Vadinasi, patenkinus skundÄ , pareiÅ¡kėja įgis teisę iÅ¡ UAB „Freshtravel“ ir Valstybės reikalauti dvigubo žalos atlyginimo - pagal pirmiau nurodytÄ Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintÄ finansinį reikalavimÄ ir pagal teismo sprendimÄ .

Pažymi, kad, kaip matyti iÅ¡ prie skundo pridėtų dokumentų, pareiÅ¡kėjos praÅ¡omo priteisti žalos atlyginimo suma, be kita ko, apima Egipto Arabų Respublikos vizų mokesčius. Atsakovo įsitikinimu, vizų mokesčiai, kaip turtinės žalos atlyginimas, pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti priteisiami iÅ¡ Valstybės. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kokia buvo jos sumokėtų vizų kaina, o iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad vizų mokesčiai į kelionės kainÄ buvo įskaičiuoti.

Pagal Lietuvos Respublikos ambasados Egipto Arabų Respublikoje pateikiamus vieÅ¡us duomenis (žr. interneto puslapį https://eg.mfa.lt) Egipto Arabų Respublikos viza kainuoja 25 JAV dolerius ir suteikia teisę Å¡alyje bÅ«ti 30 dienų. Vadinasi pareiÅ¡kėjos mokėtina pinigų suma už vizas negali bÅ«ti pareiÅ¡kėjai priteista kaip turtinės žalos atlyginimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos (toliau – Turizmo departamentas) atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Turizmo įstatymas nurodo, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi bÅ«ti „ne mažesnė“, tačiau jos maksimalių dydžių apribojimo nėra, todėl kelionių organizatorius, bÅ«damas atsakingu verslo subjektu gali ir privalo pats įvertinti galimÄ veiklos rizikÄ ir turistų turtinius interesus užtikrinti pasirinkdamas tinkamo dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo sumÄ . Turizmo departamentas pažymi, kadangi pareiÅ¡kėja įsigijo organizuotÄ turistinę kelionę dviem asmenims į EgiptÄ , ji privalėjo sumokėti ir Egipto vizų mokesčius.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja vienu 2014 m. spalio 31 d. pavedimu sumokėjo ir už organizuotÄ turistinę kelionę, ir už vizas į EgiptÄ dviem asmenims. Bylos dokumentuose nėra iÅ¡skirti vizų mokesčiai, tačiau iÅ¡ analogiÅ¡kose bylose turistų pateiktų dokumentų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tuo metu trumpalaikė viza į EgiptÄ kainavo 80 Lt. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, pareiÅ¡kėjos patirta turtinė žala turėtų bÅ«ti apskaičiuojama iÅ¡ sumokėtų už kelionę pinigų atimant mokestį už dvi vizas į EgiptÄ (2x80 Lt) - 46, 34 Eur.

Teismas k o n s t a t u o j a: Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės už jos institucijos veiksmais padarytos 600,57 Eur turtinės žalos atlygimo priteisimo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ir kelionių agentÅ«ra UAB „Kelionių gurmanai“ 2014 m. spalio 31 d. sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004071 dėl kelionės į Egipta, HurgadÄ , 2014 m. lapkričio 15-21 d., kelionės kaina nurodyta 682,92 Eur (2 358 Lt), kelionės organizatorius UAB „Freshtravel“.

PareiÅ¡kėja 2014 m. spalio 31 d. turizmo agentÅ«rai UAB „Kelionių gurmanai“ pervedė 2 358 Lt (682,92 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydama „už K. kelionė į HurgadÄ â€œ. Kelionė neįvyko UAB „Freshtravel“ tapus nemokiai. Kelionių agentÅ«ra UAB „Kelionių gurmanai“ 2014 m. lapkričio 25 d. grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjai 50,92 Eur (175,84 Lt) dalį įmokos už kelionę. Draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 9 d. pervedė į pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ 31,33 Eur draudimo iÅ¡mokÄ dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų.

PareiÅ¡kėjai liko negrÄ Å¾inta 600,57 Eur suma. PareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi, praÅ¡ydama atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl to, kad dėl valstybės kaltės buvo grÄ Å¾inta ne visa už kelionę sumokėta suma. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Žala, kaip viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai, o jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Kaip pažymima nuoseklioje Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje, aiÅ¡kinančioje direktyvų nuostatas, valstybėms narėms direktyvoje yra numatyta pareiga imtis visų bÅ«tinų atitinkamos direktyvos veiksmingumÄ užtikrinančių priemonių, atsižvelgiant į jos siekiamÄ tikslÄ (Teisingumo Teismo 1984 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje von Colson ir Kamann, 14/83, 15 punktas, 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo byloje Impact, C-268/06, 40 punktas).

Valstybėms narėms kylanti pareiga pagal direktyvÄ pasiekti joje numatytÄ rezultatÄ ir pagal Europos SÄ jungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį pareiga imtis visų bendrų ar specialių priemonių užtikrinti Å¡ios pareigos įvykdymÄ privaloma visoms valstybių narių valdžios institucijoms, įskaitant ir teismus, jiems vykdant savo kompetencijÄ (žr. minėto sprendimo byloje Impact 41 punktÄ ). BÅ«tent nacionaliniai teismai turi užtikrinti asmenų teisinę apsaugÄ , jiems suteiktÄ pagal SÄ jungos teisės nuostatas, ir visiÅ¡kÄ Å¡ių nuostatų veiksmingumÄ (žr. minėto sprendimo byloje Impact 42 punktÄ ).

Direktyvos 7 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties Å¡alis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grÄ Å¾inti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. Direktyvos 8 straipsnyje nurodyta, jog valstybės narės gali priimti arba pateikti griežtesnes vartotojų teisių gynimo nuostatas Å¡ios direktyvos taikymo srityje. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas, aiÅ¡kindamas direktyvos nuostatas, nurodė, kad „pagal Direktyvos 7 straipsnį kelionių organizatorius turi pateikti pakankamas garantijas, kad nemokumo ar bankroto atveju sumokėti pinigai bus grÄ Å¾inti arba vartotojas bus repatrijuotas, nes Å¡ių garantijų paskirtis – apsaugoti vartotojÄ nuo finansinės rizikos, susijusios su kelionių organizatoriaus nemokumu arba bankrotu“ (žr. 1996 m. spalio 8 d. sprendimo Dillenkofer ir kt. (toliau – Dillenkofer byla), C-1 78/94, C-179/94 ir C-188/94-C-190/94, Rink. p. 1-4845, 34 ir 35 punktus).

Be to, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad minėtame „Direktyvos 7 straipsnyje nustatyti įpareigojimai laikomi tinkamai perkelti nacionalinės teisės aktais tik tada, jeigu, nesvarbu, kokiu bÅ«du, jais pasiekiamas rezultatas – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju“ (žr. minėto sprendimo Rechberger ir kt. 64 punktÄ ). Turizmo įstatyme (redakcija galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. ) yra nurodyta, kad Direktyva yra įgyvendinamasis Europos SÄ jungos aktas.

Turizmo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kelionių agentÅ«ros, kelionių agentai privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ , kurie jų nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti: turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ ir už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionės organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, nes kelionių agentÅ«ra ar kelionių agentas nesumokėjo visų ar dalies pinigų už organizuotÄ turistinę kelionę kelionių organizatoriui (1 punktas); už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionės organizatorius negalės įvykdyti prievolių turistui, nes kelionių agentÅ«ra ar kelionių agentas nesumokėjo pinigų už organizuotÄ turistinę kelionę kelionių organizatoriui (2 punktas).

Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančių kelionių organizatorių, kelionių agentÅ«rų ar kelionių agentų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatoriai, kelionių agentÅ«ros ir kelionių agentai privalo individualiai pasiraÅ¡yti prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį su draudimo įmone arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutartį su finansų įstaiga, pagal kuriÄ draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sutartyje nustatyta suma kompensuoti turisto nuostolius, atsiradusius dėl turizmo paslaugų teikėjo prievolių turistui neįvykdymo.

To paties įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra: ne mažesnė kaip 7 procentai kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų (1 punktas); kai pasirašomų draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutarties galiojimo laikotarpis yra nuo trijų mėnesių iki vienų metų, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų atitinkamo laikotarpio įplaukas (2 punktas).

Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kelionių agentūrų ir kelionių agentų prievolių, atsirandančių šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra ne mažesnė kaip 5 procentai kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų. Kai pasirašomų draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutarties galiojimo laikotarpis yra nuo trijų mėnesių iki vienų metų, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų atitinkamo laikotarpio įplaukas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kelionių organizatorė UAB „Freshtravel“ tapo nemoki, jos organizuotos kelionės neįvyko, o pareiškėja gavo tik dalį, t. y. 82,25 (50,92 + 31,33) Eur už kelionės sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Šios faktinės aplinkybės įrodo, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamuoju atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju – pareiškėjos) teisių apsaugos.

Taigi valstybė narė Å¡iuo atveju neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, o tai leidžia teigti, kad buvo padarytas pakankamai rimtas Europos SÄ jungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas valstybės atsakomybės už žalÄ pažeidus Europos SÄ jungos teisę praktikÄ suformavo 1991 m. lapkričio 19 d. sprendime sujungtose bylose C-6/90 ir C-9/90 tarp Andrea Francovich ir Italijos Respublikos ir tarp Danila Bonifaci ir kt. ir Italijos Respublikos.

Å ioje byloje Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas nurodė, kad atsakomybė už privatiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ dėl Bendrijos teisės pažeidimų, priskiriamų valstybei, yra neatskiriama Sutarties sistemos dalis. Valstybių narių pareiga atlyginti žalÄ taip pat grindžiama Europos Bendrijos sutarties 5 straipsniu (Europos SÄ jungos sutarties 4 straipsnio), pagal kurį valstybės narės imasi visų atitinkamų bendrų ar specialiųjų priemonių, kad užtikrintų savo pareigų pagal Bendrijos teisę vykdymÄ .

Viena iÅ¡ tokių pareigų yra panaikinti neteisėtas Bendrijos teisės pažeidimo pasekmes. Å i praktika toliau buvo iÅ¡plėtota 1996 m. kovo 5 d. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendime sujungtose bylose C-46/93 ir C-48/93 tarp Brasserie du p?cheur SA ir Vokietijos Federacinės Respublikos bei tarp The Queen ir Secretary of State for Transport, ex parte: Factortame Ltd ir kt. Brasserie byloje buvo praÅ¡oma Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo konkrečiai nurodyti sÄ lygas, kuriomis Bendrijos teisė garantuoja teisę į valstybei narei priskirtinu Bendrijos teisės pažeidimu asmenims padarytos žalos atlyginimÄ .

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrijos teisė suteikia teisę gauti žalos atlyginimÄ , jei tenkinamos trys sÄ lygos: pažeista teisės norma buvo siekiama suteikti asmenims teisių; pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareigÄ nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimÄ valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiÅ¡ko patirtų nuostolių atlyginimo.

Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visiÅ¡kÄ pinigų, sumokėtų už kelionę, grÄ Å¾inimÄ kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiÅ¡kėja patyrė nuostolių, kuriuos valstybė turi atlyginti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad už kelionę pinigus mokėjo pareiÅ¡kėja I. K.. PareiÅ¡kėjos pateikta 2014 m. spalio 31 d. turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. PT004071 ir 2014 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymas Nr. 93 patvirtina pareiÅ¡kėjos kelionės įsigijimo iÅ¡laidas, kurios yra 2358 Lt (682,92 Eur).

Byloje nustatyta, kad kelionių agentÅ«ra UAB „Kelionių gurmanai“ 2014 m. lapkričio 25 d. grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjai 50,92 Eur (175,84 Lt) už kelionę mokėtų iÅ¡laidų. Draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas kompensavo dalį, t. y. 50,92 Eur pareiÅ¡kėjos patirtų nuostolių. Ä®vertinus sumų, sumokėtų už keliones, ir iÅ¡mokėtų kompensacijų dydžius, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo grÄ Å¾inta didžioji dalis patirtų iÅ¡laidų dėl kelionės paketo įsigijimo, t. y. liko negrÄ Å¾inta – 600,57 Eur.

Teismui konstatavus faktÄ , kad Lietuvos valstybėje nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos tikslų, susijusių su turistų teisių apsauga kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, yra pagrindas priteisti turtinės žalos atlyginimÄ pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėja skunde praÅ¡ydama priteisti 600,57 Eur nedetalizuoja, kad į minėtÄ sumÄ Ä¯eina vizos mokesčiai, tačiau iÅ¡ Sutarties matyti, kad pareiÅ¡kėjos suma už kelionę apima vizos mokesčius. Atsakovo atstovė ir Turizmo departamentas nurodė, jog suma už vizas nepatenka į turizmo paslaugų teikimo sutarties apimtį, kadangi vizos iÅ¡davimas nėra kelionės organizatoriaus sutartinės prievolės dalys.

Teismas sutinka su atsakovo atstovės bei Turizmo departamento pozicija, jog išlaidos vizoms turi būti atimtos iš kelionės kainos, nes pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnį kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga neapima prievolės kompensuoti neįvykusios kelionės vizų mokesčių. Pagal Lietuvos Respublikos ambasados Egipto Arabų Respublikoje pateikiamus viešus duomenis (žr. interneto puslapį https://eg.mfa.lt) Egipto Arabų Respublikos viza kainuoja 25 JAV dolerius ir suteikia teisę šalyje būti 30 dienų.

Bendra pareiškėjos mokėtina pinigų suma už dvi Egipto Arabų Respublikos vizas (Sutartyje nurodyta, kad vizos buvo dvi) sudarė 50 JAV dolerių arba 39,92 Eur (Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu 2014 m. spalio 31d. buvo 1,2524) ir ši suma negali būti pareiškėjai priteista kaip turtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjos patirta turtinė žala yra 560,65 Eur (600,57 – 39,92) ir turi būti priteista iš atsakovo. Pareiškėja prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, pareiškėjos naudai priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad „procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos tik esant pareiÅ¡kėjos, reikalaujančio atlyginti žalÄ , praÅ¡ymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ taikant procesines palÅ«kanas reglamentuojančias CK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ , tokio pobÅ«džio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos (2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, priteistina 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.

Bylos iÅ¡kėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju, skundas priimtas 2017 m. rugsėjo 29 d., todėl nuo Å¡ios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ . PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti jai 30 Eur žyminį mokestį. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėja 2017 m. rugsėjo 27 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 123 sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį.

ABTÄ® 36 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas patenka į ABTÄ® 36 straipsnio 1 dalies 10 punkto sritį, pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾inamas 22,50 Eur žyminis mokestis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos I. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjai I. K. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, 560,65 Eur (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų ir 65 centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo, t. y. 2017 m. rugsėjo 29 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai 22,50 Eur sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. KitÄ pareiÅ¡kėjos skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Liudmila Zaborovska