Legislator Case Law & Legislation
e9284c1e-0bbb-486d-bd4d-a2b7bf279865 AI generated

e9284c1e-0bbb-486d-bd4d-a2b7bf279865 · Alytaus apylinkės teismas

Case Number e9284c1e-0bbb-486d-bd4d-a2b7bf279865
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis);

Legislator headnote

AI generated

e9284c1e-0bbb-486d-bd4d-a2b7bf279865 · Alytaus apylinkės teismas: Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. e2YT-2281-1023/2019 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00206-2019-2 Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 18 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims A. K., I. M., M. M., T. M., I. M., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir VÄ® „Turto bankas“ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. PareiÅ¡kėjo reikalavimai bei argumentai 1. PareiÅ¡kėjas L. M. (toliau – pareiÅ¡kėjas) paveldėjimo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

M., tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio Kazio A. M. mirties, priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t.,, b. l. 3-5).

2. PareiÅ¡kimas grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo motina A. M., po kurios mirties, per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , pareiÅ¡kėjas priėmė jos palikimÄ . A. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, tačiau jai gyvenant santuokoje su pareiÅ¡kėjo tėvu Kaziu A. M. buvo pastatytas 66,55 kv. m gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kluonas (duomenys neskelbtini), tvartas (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatas (duomenys neskelbtini) bei kiemo statiniai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini).

Yra atlikti minėtų statinių kadastriniai matavimai ir jiems suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje naudotoju nurodytas Kazys A. M.. Šį nekilnojamÄ jį turtÄ pareiÅ¡kėjo tėvai įsigijo statybos bÅ«du. Taip pat buvo įsigytas 3.5200 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas Kazio A. M. vardu. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvas Kazys A. M.. Po jo mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis 66,55 kv. m gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kluono (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis tvarto (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis Å«kio pastatas (duomenys neskelbtini) bei 1/2 dalis kiemo statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis 3.5200 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) PrieÅ¡ mirtį Kazys A.

M. testamento nepaliko. Dėl jo turto paveldėjimo į notarÄ pareiÅ¡kėjo mama A. M. nesikreipė, tačiau tuoj po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Mirus sutuoktiniui A. M. ir toliau gyveno minėtoje sodyboje iki pat savo mirties, todėl motinai liko visi sutuoktinio turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai. Sutuoktiniui mirus, motina viena organizavo jo laidotuves, kapavietės sutvarkymÄ . RÅ«pinosi gyvenamojo namo apÅ¡ildymu Å¡altuoju metų laikotarpiu, atliko ne vienÄ einamÄ jį namo remontÄ .

Mirus tėvui, 3.5200 ha žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), mamos praÅ¡ymu bei leidimu pradėjo prižiÅ«rėti pareiÅ¡kėjo pusbrolis A. G., kadangi mama neturėjo sveikatos bei reikiamų padargų, užsiimti žemės Å«kio darbais. Mainais už tai A. G. aprÅ«pindavo mamÄ bulvėmis bei kitomis daržovėmis.

3. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas L. M. (2019 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00 val. 06 min. 05 s. iki 00 val. 16 min. 25 s.) prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti, papildomai nurodė, kad prieÅ¡ 20 metų mirė tėvas, o dabar mirus mamai sutarė su sese, kad reikia sutvarkyti dokumentus jo vardu. Jis priėmė mamos palikimÄ . Dabar tik paaiÅ¡kėjo, kad mama po tėčio mirties nesusitvarkė dokumentų. Po tėčio mirties liko namai ir žemė prie namo 3.5 hektaro.

Mama po tėčio mirties ir liko gyventi tuose namuose, jai liko visi tėčio daiktai. Mama mokėdavo mokesčius už žemę, elektrÄ , Å¡iukÅ¡les ir vandenį. Kiti suinteresuoti asmenys pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja. Žemės sklypu rÅ«pinosi pusbrolis, kuris su tėčiu ir mama buvo sutaręs, kad jis ten sodinsis, o jiems duos daržovių. II. Suinteresuotų asmenų praÅ¡ymai ir argumentai 4. Suinteresuoti asmenys A. K., I. M., M. M., T. M. ir I. M. atsiliepimų byloje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio datÄ vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai (elektroninės bylos apyraÅ¡o 2 t.,, b. l. 139, 141, 143, 145, 147), praÅ¡ymų byloje negauta.

Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

5. Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 60-62), kuriame prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

6. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 71-73), kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo juridinio fakto nustatymui neprieÅ¡tarauja. Prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, atstovui nedalyvaujant.

7. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 84-86), kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjui tinkamai įrodžius savo pareiÅ¡kimÄ , jam neprieÅ¡taraus. Prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados 8. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

9. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali bÅ«ti priimamas dviem bÅ«dais: kai palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimÄ gali priimti jį faktiÅ¡kai pradėję valdyti, arba padavę pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo, o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymÄ ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentÄ atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.

Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti.

10. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas yra Kazio A. M. ir A. M. sÅ«nus (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 1, 11, 13). Kazio A. M. ir A. M. santuoka buvo įregistruota 1960 m. lapkričio 13 d. (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 12).(duomenys neskelbtini) mirė Kazys A. M. (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 10), paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 2). (duomenys neskelbtini) mirė A. M. (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 9), paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 9), jos palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjas (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 9).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, mirusiajam Kaziui A. M. nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai – 66,55 kv. m gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kluonas (duomenys neskelbtini), tvartas (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) bei kiemo statiniai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini)., bei 3.5 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 23-26). Minėti daiktai įgyti Kazio A. M. ir A. M. santuokos metu.

Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad A. M., tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio Kazio A. M. mirties priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes konstatuotina, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

11. Pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimÄ priėmė ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku.

Nors tokiu atveju asmens valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . Taigi, palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.).

Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumÄ â€“ Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį ir įpėdinio elgesį su Å¡iuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; kt.).

Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimÄ aptariamu bÅ«du, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiÅ¡kiantis tokį reikalavimÄ (CPK 178 straipsnis).

12. Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jog jo mama A. M., tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio ir pareiÅ¡kėjo tėvo Kazio A. M. mirties priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, nes jai liko namai bei žemės sklypas, kuriuos ji ir toliau nepertraukiamai prižiÅ«rėjo, tvarkė, liko juose gyventi, mokėjo elektros, žemės, Å¡iukÅ¡lių ir vandens mokesčius, jai liko visi sutuoktinio asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, kuriais ji ir toliau naudojosi, patvirtino į bylÄ pateikti įrodymai – sutartys, pažymos, sÄ skaitos, apmokėjimo kvitai, žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos ir mokėjimų duomenys už paslaugas (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 21, 22, 28 – 36).

Be to, pareiÅ¡kėjo motina rÅ«pinosi ir žeme, nes leido jÄ dirbti giminaičiui A. G., kuris bÅ«tent pareiÅ¡kėjo motinos A. M. praÅ¡ymu ir leidimu naudojosi žeme, jÄ prižiÅ«rėjo, taigi tai atliko ne savo iniciatyva, siekdamas šį turtÄ paveldėti, o pareiÅ¡kėjo motinos leidimu ir jos įgaliotas, jos vardu, todėl Å¡ių veiksmų atlikimo padariniai (palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti) teises ir pareigas sukÅ«rė tiesiogiai pareiÅ¡kėjo motinai A. M., o ne A. G., kuris Å¡ioje byloje jokių reikalavimų į paveldimÄ turtÄ nereiÅ¡kė (CK 2.132, 2.133, 2.137, 2.138 straipsniai).

Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, palikimo priėmimÄ , pradėjus faktiÅ¡kai turtÄ valdyti, patvirtina tik tokie asmens veiksmai, kurie atlikti kaip paveldimo turto savininko (bendraturčio), o ne kaip įpėdinio įgalioto, pastarojo sutikimu ir (ar) leidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Be to, kad pareiÅ¡kėjo motina ne tik nepertraukiamai rÅ«pinosi palikėjo sutuoktinio nekilnojamuoju turtu, ji organizavo ir palikėjo laidotuves, tvarkė mirusiojo kapus.

Minėtas aplinkybes patvirtino ir pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiÅ¡kėjo žodinius paaiÅ¡kinimus dėl jo motinos veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinio mirties likusį ir palikimo objektÄ sudarantį turtÄ . Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai buvo vienodi, nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, atitinkantys pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, dėl ko įrodymų vertinimo prasme tai reiÅ¡kia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti.

Suinteresuoti asmenys neteikė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė Å¡iuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir Å¡iuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais kaip patikimu įrodymu. Ginčo dėl Kazio A. M. turto nėra, suinteresuoti asmenys – pretenzijų dėl palikimo nereiÅ¡kia, prieÅ¡ingų duomenų byloje nėra. Pateikti įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo mama A. M., tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio ir pareiÅ¡kėjo tėvo, Kazio A.

M. mirties priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, turtÄ valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti palikėjo Kazio A. M. turtÄ nuosavybės teise, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas kaip visiÅ¡kai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimÄ , sudarantį konkretų paveldimÄ turtÄ , jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylÄ administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

14. Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 24,11 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i suma yra didesnė už minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , valstybei Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo (CPK 88, 92, 94, 96 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio Kazio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Priteisti valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas – 24,11 Eur (dvideÅ¡imt keturis eurus 11 ct).

Nurodyta suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ pasirinktame banke, įmokos kodas: 5660. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mus. Teisėja Vaida Baumilė