2022-01-13 Nr. AB-1157-4-49-3-00251-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1107-552/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00251-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiams A. J. M. J., A. J. K. ir jų atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro atstovui Karinai Jacukevičei,

vertėjaujant J. B. ir M. F. M. R.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečių A. J. M. J. ir A. J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal užsieniečių A. J. M. J., ir A. J. K. pareiškimą dėl alternatyvios faktiniam sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Užsieniečiai A. J. M. J., A. J. K. (toliau – ir užsieniečiai) teismui padavė prašymą, kuriame prašė skirti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsieniečiai prašyme ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad yra apgyvendinti Kybartų Tribonių pasienio užkardoje įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalies pagrindu. Sąlygos jų apgyvendinimo vietoje yra nežmoniškos, negali gauti jiems tinkamo maisto, pablogėjus oro sąlygoms šąla, turi gyventi su dideliu kiekiu kitų užsieniečių, neturi sąlygų išsiskalbti drabužių, trūksta šiltų rūbų ir avalynės. Be to, užsieniečių apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui – jie negali niekur išeiti, pasivaikščioti ar išeiti apsipirkti, negali normaliai naudotis ryšio priemonėmis, kas labai apsunkina jų bendravimą su artimaisiais ir galimybę geriau apsirūpinti maistu, pakeisti aplinką, pasivaikščioti už stovyklos ribų.

Užsieniečių statusas ir jų laikinas apgyvendinimas esminiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui, įtvirtinančiam garantijas, jog nė vienas asmuo nebūtų sulaikytas ar suimtas savavališkai, o sulaikytas ar suimtas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas teismui, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Nors užsieniečiai į Lietuvą atvyko dar vasarą, iki šiol yra sulaikyti be teismo sankcijos. Taip pat toks Lietuvos Respublikos institucijų elgesys prieštarauja 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsniui.

Užsieniečiai šiuo metu neturi kitos gyvenamosios vietos, tačiau jiems gali ir turėtų būti suteikiama galimybė išeiti ir pasivaikščioti už apgyvendinimo vietos ribų, nes jie nėra sulaikyti, o jiems taikomas režimas praktiškai prilygsta sulaikymui griežčiausiomis sąlygomis, kas nėra proporcinga jų teisinei padėčiai. Nėra jokio teisinio pagrindo maksimaliai riboti jų judėjimo laisvę. Užsieniečių laikymas Medininkų užsieniečių registracijos centro teritorijoje, stebimoje ginkluotų kariškių, neigiamai atsiliepia jų psichologinei būklei, jie patiria nerimą, stresą, atskirumo jausmą.

Taikius prašomą priemonę, nebūtų pažeidžiama užsieniečių teisė į judėjimo laisvę, jų judėjimas būtų ribojamas proporcingai ir protingai, būtų užtikrintas ir jų buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau adekvačiomis geresnėmis apgyvendinimo sąlygomis. Visais atvejais kompetentingos institucijos žinotų užsieniečių buvimo vietą, kas užtikrintų, jog užsieniečiai būtų pasiekiami tais atvejais, kai reikėtų atlikti kokius nors veiksmus dėl jų teisinio statuso Lietuvos Respublikoje nustatymo. Taikius prašomą švelnesnę priemonę, bus efektyviau įgyvendinamas asmens laisvės nevaržymo, kai tai nėra būtina, principas.

Prašoma taikyti priemonė atitinka užsieniečių ir jų teisinio statuso klausimus nagrinėjančių institucijų interesų pusiausvyrą. Užsienietei A. J. M. J. reikalinga medicininė operacija.

3. VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centro atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė užsieniečių prašymą atmesti. Nurodė, kad užsieniečiai nėra priskirtini pažeidžiamų asmenų grupei. Užsieniečiai yra prieglobsčio prašytojai, tačiau jų asmenybė nenustatyta.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu užsieniečių pareiškimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, netaikant jiems judėjimo laisvės apribojimo, netenkino.

5. Teismas nustatė, kad užsieniečiai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. rugpjūčio 10 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūno 2021 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad VSAT buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną. Užsieniečiai taip pat pateikė prašymą dėl prieglobsčio jiems suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento sprendimais, kuriuos jie apskundė, nesuteiktas prieglobstis, išsiunčiant juos iš Lietuvos Respublikos.

6. Teismas, apžvelgęs Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 113 straipsnio 2 dalyje, 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, nurodė, kad užsieniečiai į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą. Vertinant jų apgyvendinimo faktines sąlygas, tai kad jų sesuo gyvena Vokietijoje, bei tai, kad sprendimai jų prieglobsčio bylose nėra įsiteisėję, nėra aiškūs teismo motyvai dėl prieglobsčio suteikimo/nesuteikimo, manytina, kad šiuo metu egzistuoja rizika, kad jie, pasinaudodami laisvu judėjimu, gali siekti išvykti į trečią šalį ar į kitas Europos Sąjungos šalis iki bus galutinai išnagrinėtas jų prieglobsčio prašymas ir priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje bei nustatyta jų teisinė padėtis.

7. Teismas sprendė, kad užsieniečiams taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams ir šiuo metu nėra pagrindo užsieniečiams skirti kitokią alternatyvią sulaikymui priemonę, negu jiems šiuo metu yra taikoma. VSAT atstovas nurodė, kad užsieniečių apgyvendinimas atitiktų alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą, kadangi jie gali judėti teritorijos ribose.

8. Teismas nurodė, kad užsienietės A. J. M. J. pateiktas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame datos metai įrašyti spausdinimo šriftu – 2021, o ranka įrašyta 12-20, „po k. raktikaulio lūžio, laukia planinė operacija, indikuotos geresnės gyvenimo sąlygos“, neleidžia daryti išvados, kad patenkinus prašymą – apgyvendinus pareiškėjus VSAT ir netaikant judėjimo laisvės apribojimo, bus pasiekti Įstatymo tikslai bei užsienietė neleistinai neišvyks pas seserį į Vokietiją. VSAT atstovas nurodė, kad užsienietei gali būti suteiktas kvalifikuotas medicininis gydymas ir apgyvendinimo vietoje ar specializuotoje gydymo įstaigoje. Iš užsienietės apklausos posėdžio metu matyti, kad ji skundžiasi pačiomis gyvenimo bei maitinimo sąlygomis. Nėra nustatyta, kad užsieniečiai priklausytų pažeidžiamų asmenų kategorijai.

III. 9. Užsieniečiai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir jų prašymą tenkinti visiškai.

10. Užsieniečių teigimu, teismo nurodytos aplinkybės, kad jie į Lietuvą atvyko neteisėtai ir sprendimas jų prieglobsčio prašymo byloje nėra įsiteisėjęs, savaime nėra pagrindas jiems taikyti sulaikymą. Teismas neanalizavo, ar užsieniečių apgyvendinimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nustatytus standartus, nevertino užsieniečių sulaikymo trukmės, sveikatos būklės. Atmesdamas užsienietės A. J. M. J. teiginius bei įrodymus, jog prašoma alternatyvi priemonė jai reikalinga dėl sveikatos (dėl būtinos operacijos), pasirėmė išimtinai atsakovo atstovo teiginiu, jog operacija gali būti atlikta ir sulaikymo vietoje, neanalizavo, ar operacija yra įmanoma atlikti ne gydymo įstaigoje, kokia priežiūra, gyvenimo sąlygos po tokios operacijos reikalingos asmeniui, ar sulaikymo patalpose įmanoma tokias sąlygas užtikrinti, ar užsienietės sveikatos būklė leidžia jai medicinines paslaugas teikti jos sulaikymo patalpoje. Pavienė aplinkybė, kad užsieniečių sesuo gyvena Vokietijoje, nėra pagrindas užsieniečius laikyti sulaikytais.

11. Užsieniečiai atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punktais, alternatyvi sulaikymui priemonė prieglobsčio prašytojui gali būti suteikiama bet kuriame jo prašymo nagrinėjimo etape. Todėl tai, kad sprendimas dėl užsieniečių prašymo suteikti prieglobstį nėra įsiteisėjęs, nėra argumentas netaikyti alternatyvios priemonės. Pareiškėjai atitinka 115 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas alternatyviai priemonei taikyti: jų tapatybė nustatyta (žinomas vardas, pavardė, pilietybė). Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, kad užsieniečiai gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Pareiškėjai teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje.

12. Užsieniečių teigimu, prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė atitiktų bendrąjį proporcingumo principą. Užsieniečiai nėra bandę išvykti iš Lietuvos Respublikos, laikėsi apgyvendinimo tvarkos, savo veiksmais neparodė nei ketinimų, nei atliko veiksmus, kurie rodytų grėsmę, kad jie gali pabėgti.

13. VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

14. Centras nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. Varėnos pasienio rinktinėje buvo gauta informacija, kad Varėnos rajono savivaldybės kelyje Marcinkonys-Varėna automobiliu galimai gabenami neteisėti migrantai. Sustabdyto automobilio patikrinimo metu nustatyta, kad automobilyje kaip keleiviai vyko užsieniečiai. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu užsieniečiai žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Su savimi neturėjo jų asmens tapatybę patvirtinančių ir kitų suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje dokumentų. Migracijos departamentas užsieniečių prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priėmė nagrinėti skubos tvarka. Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatomis, iki nepriimtas sprendimas juos įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją, užsieniečiai apgyvendinti VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą užsieniečiams prieglobsčio nesuteikti ir išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečiai su Migracijos departamento sprendimais nesutiko ir apskundė. Taip pat A. J. K. atžvilgiu pradėta readmisijos procedūra, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas apsunkintų šios procedūros įgyvendinimą.

15. Centro teigimu, atvykimas į užsienio valstybę ne per valstybės sienos kirtimo punktus ir nepateikiant jokio asmens tapatybės dokumento, turint galimybę kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą, negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Įstatymas nenumato galimybės neįleistam į Lietuvą užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant už laikinos apgyvendinimo vietos teritorijos ribų. Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad tik po to, kai pagal šio straipsnio 4 ir 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respublikos teritoriją ir yra bent vienas šio įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Įstatymo 113 straipsnio 5 nurodytų aplinkybių kontekste (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje) šiuo individualiu atveju būtent alternatyvi sulaikymui priemonė, t. y. apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra proporcinga ir būtina siekiant Įstatyme numatytų tikslų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pakeitimo Užsieniečiams – prieglobsčio prašytojams.

17. Užsieniečiai, manydami, jog jų apgyvendinimas Centre, leidžiant judėti tik Centro teritorijoje yra per griežta priemonė, prašė teismo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pirmosios instancijos teismas jų prašymo netenkino, nurodęs, jog švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrins tokia priemone siekiamų tikslų.

18. Apeliaciniame skunde Užsieniečiai akcentuoja savo gyvenimo sąlygas, sveikatos būklę, kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakankamo bylos faktinių aplinkybių vertinimo aspektu ir prašo taikyti jiems švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

20. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. Užsieniečiai kartu su kitais asmenimis buvo sulaikyti neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną ir automobiliu vykstantys į Vokietiją. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, užsieniečiai buvo apgyvendinti VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centre, leidžiant jiems judėti Centro teritorijoje. Departamentas 2021 m. lapkričio mėnesį nusprendė nesuteikti Užsieniečiams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir, įsigaliojus sprendimams dėl prieglobsčio nesuteikimo, išsiųsti juos į kilmės šalį, uždrausti užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, duomenis dėl perspėjimo įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Užsieniečiai šiuos Departamento sprendimus yra apskundę, taigi sprendimai nėra įsiteisėję, o Užsieniečiai tebėra laikomi prieglobsčio prašytojais.

21. Įstatymo 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, įsigaliojusi 2021 m. liepos 23 d.) 6 dalyje įtvirtinta, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino Užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos nurodytoje vietoje sąlygas ir pripažino, jog jos atitinka ne sulaikymą, o Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Taigi byloje iš esmės buvo sprendžiama dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pakeitimo švelnesne užsieniečių prašymu.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143-3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575-6127/2010 ir kt.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Užsieniečiams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, privalėjo įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, inter alia charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan. Sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį užsieniečiui, dėl kurio nėra priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, nesuteikiama teisė nevaržomai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje iš esmės nustatė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo ribas užsieniečiams, dėl kurių nėra priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką – t. y. jiems gali būti taikomos tik nesuteikiančios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje alternatyvios sulaikymui priemonės. Tik išimtiniais atvejais šio procesinio sprendimo 34 punkte nurodytų teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu, gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės. ( žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021)

26. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant šio pobūdžio klausimus, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 36037/17)).

27. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, pažymi, kad Užsieniečiai yra prieglobsčio prašytojai, nėra duomenų, kad jie keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jie apgyvendinti moduliniame namelyje, kuriame užtikrintos minimalios būtinos gyvenimo ir higienos sąlygos. Užsienietės A. J. M. J. teismo posėdyje nurodytos ir dokumentais patvirtintos aplinkybės dėl jos sveikatos būklės nėra pakankamas pagrindas netaikyti jai judėjimo laisvės apribojimo, nes Centro atstovas patikino, kad, nepriklausomai nuo alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jai yra ir bus užtikrinamos tos pačios medicinos paslaugos, įskaitant ir chirurgo konsultaciją ar planinę medicininę operaciją.

28. Užsieniečiai apeliaciniame skunde nurodo, kad jie bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Užsieniečiai vėl gali bandyti išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, nesulaukę galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad nėra pagrindo Užsieniečiams netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.

29. Užsieniečiai nenurodė jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas spręsti dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Jų nusiskundimai dėl maitinimo, skalbimo paslaugų, šalia apgyvendintų kitataučių elgesio atspindi natūralius nepatogumus, kuriuos sukelia neteisėtas atvykimas į užsienio valstybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečiams faktiškai taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra būtina ir proporcinga, užtikrinanti jų ir valstybės interesų pusiausvyrą. Jos trukmė neviršija maksimalių Įstatyme ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų terminų, todėl ši priemonė turėtų būti taikoma, kol bus išnagrinėti Užsieniečių apeliaciniai skundai dėl prieglobsčio suteikimo.

30. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį nėra pagrindo keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečių A. J. M. J. ir A. J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė