e925cd42-c9de-4d06-9553-c4502e4e5cc5 · Plungės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-29-588/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33711-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.2; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.6.1 P L U N G Ė S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 14 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų teisėja Diana Vercinskė, sekretoriaujant Jurgitai LeÅ¡kevičienei, dalyvaujant prokurorui Raimundui Galdikui, kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui DrÄ sučiui Narmontui, nukentėjusiajai E. V., jos gynėjui advokatui Mindaugui RepÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

V., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis uždarosios akcinės bendrovės „M.“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė: kaltinamasis R. V. muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ Å¡eimos nariui: 2020 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.00 val., name, (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona E. V. metu, tyčia sudavė po vienÄ smÅ«gį ranka nukentėjusiajai E. V.

į veido sritį bei į deÅ¡inę rankÄ , po ko abiem rankom sugriebė nukentėjusiajai už rankų, jas užlaužė už nugaros bei keldamas į viršų, nuvedė į kitÄ kambarį ir nustÅ«mė ant lovos. Tokiais smurtiniais veiksmais R. V. nukentėjusiajai E. V. sukėlė fizinį skausmÄ bei padarė didelę poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inėje veido pusėje, daugines poodines kraujosruvas abiejų dilbių, riešų ir plaÅ¡takų srityje bei poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis R. V. teisminio nagrinėjimo metu dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas, pats patyrė agresija iÅ¡ žmonos pusės, ji Å¡aukė, rėkė, griebė jam už gerklės, fiziniai veiksmai buvo iÅ¡ jos pusės. PaaiÅ¡kino, kad paėmė žmonÄ už rankos, kad iÅ¡vengti kitų dalykų. Užlaužė jai rankas ir nuvedė į vaiko kambarį, paguldė ant lovoje gulėjusio vaiko kelių.

Pateikė į bylÄ namo iÅ¡dėstymo planÄ tam, kad bÅ«tų galima susidaryti bendrÄ vaizdÄ . Tokiu bÅ«du jie praėjo keturis kampus, dar yra lovÅ«galis ir vaiko keliai. Tuo metu, kai žmona elgiasi agresyviai, namuose yra tokia praktika, kad vaikas jÄ apkabina, laiko už kaklo, tai trunka apie 10 min., kol viskas normalizuojasi ir žmona nusiramina. Kitos praktikos buvo neveiksmingos. Tokie įvykiai, kad reikėtų žmonÄ laikyti ir nuo jos gintis, bÅ«na labai retai, tačiau 2020 m. tokie konfliktai vyko kiekvienÄ savaitgalį, t. y. kiekvienÄ savaitgalį, kai atveždavo mamai vaikÄ , jis baigdavosi konfliktiÅ¡kai.

Tokių situacijų, kad jam kartu su vaiku tenka raminti mamÄ , bÅ«na dažnai. Mano, kad tai buvo tendencingas planas kaip inicijuoti skyrybas, todėl ji bandė iÅ¡provokuoti tokias situacijas, tačiau jai nepavykdavo. Apie schemas, kaip galima vyrÄ paversti smurtautoju, sužinojo pabendravęs su advokatu. Nurodė, kad žmona nesuvokia kitų žmonių nuomonės, nepriima kompromisų. IÅ¡ pradžių buvo konfliktai, kuriuos buvo galima kontroliuoti, tačiau po to, kai 2020 m. kovo mėn. žmona iÅ¡sikraustė, vaikas liko gyventi kartu su juo, nenorėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai priimti sprendimo skirtis, kiekvienÄ savaitgalį nuveždavo vaikÄ pas mamÄ .

Tokia situacija netenkino. SiÅ«lė kreiptis pagalbos į psichologus, pats nenorėjo skirtis dėl vaikų ir turto dalinimo. Å iai dienai santuoka yra nutraukta, teismo sprendimas įsiteisėjęs. Santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu. Pripažįsta, kad užlaužė rankas ir vedė jėga, kur galėjo įvykti sutuoktinės sužalojimai, nepamena. Tai padarė dėl savigynos ir veiksmų valdymo. Po viso konflikto ji apsiramino, kai vaikas jÄ paleido, ji nuėjo ir įsijungė kompiuterį, pasidarė kavos.

Po valandos, pieÅ¡ jam iÅ¡vykstant su sÅ«numi pasivažinėti dviračiais, pas jÄ nematė jokių sužalojimų, ji buvo rami. Tai reiÅ¡kia, kad aÅ¡ jis to nepadarė, tačiau, kas atsitiko jam nesant, negali žinoti. Mano, kad nukentėjusioji galėjo užkliÅ«ti už kampo, kai jÄ vedė. Santuokos metu yra buvę taip, kad pats buvo sudaužytas ir sudraskytas, į medikus nesikreipė. Negali pasakyti, ar ji pati galėjo pasidaryti kraujosrÅ«vas veide ir krÅ«tinės srityje, tai yra prielaidos. Pažymėjo, kad jis jos nemušė.

Žmona paėmė jį už gerklės ir smaugė, todėl jis, iÅ¡silaisvinęs, stipriai paėmė jos rankas, ko pasekoje ant rankų atsirado mėlynės. Tai buvo nusistovėjusi Å¡eimos praktika, taip jÄ laikyti. Sutinka, kad tai nėra normalu, tačiau Å¡iuo atveju, tai buvo optimali iÅ¡eitis ir taip iÅ¡sispręsdavo konfliktai namuose. Nežino, kodėl žmona 2020 m. kovo mėn. iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų. Nuo 2017 m. buvo pasistatę namÄ Palangoje, ji ten leisdavo vasaras, pati sau buvo labai svarbi, sužvaigždėjo, gyrėsi, kad sulaukia daug vyrų dėmesio.

Å eimoje iki 2020 m. kovo mėn. buvo visko, ir konfliktai, ir tie rankų laikymai, ir paÅ¡Å«kavimai, konfliktai tęsėsi jau 5 metus. Konfliktų priežastis yra žmogaus narciziÅ¡kumas, pyktis, negalėjimas kito žmogaus paversti vergu. Tuo metu, kai vyko konfliktai, darė garso įraÅ¡us, bijojo, kad bus inscenizuoti kažkokie veiksmai ir jam reikės gintis. Pats nebuvo nusiteikęs kreiptis į teisėsaugÄ . Tikėjosi, kad vienÄ dienÄ atsisės kartu su psichologu ar advokatu, su vaikais ir pakalbės. PrieÅ¡ 5 metus siÅ«lė žmonai važiuoti pas psichologus, gelbėti santykius ir nekankinti vaikų.

Pats bandė visomis iÅ¡galėmis iÅ¡gelbėti santuokÄ , norėjo, kad vaikai bÅ«tų saugÅ«s. Jam pačiam vyriÅ¡kumas neleidžia kažkur kreiptis. Norėtu, kad vaikai nedalyvautų Å¡iame procese. Psichologė jau kalbėjo su vaiku, jam didelė trauma. Buvusi žmona Å¡iai dienai net nesisveikina, kenkia jam, iÅ¡spręsti Å¡ios situacijos taikiai nepavyks. Negali pripažinti to, ko nepadarė. Tuo metu, kai žmona jį smaugė, jis iÅ¡silaisvino iÅ¡ jos suimdamas jo rankas. Tai yra bÅ«das, kaip suvaldyti situacijÄ .

Nesudavė tyčia jokių smÅ«gių, nei į veidÄ , nei į deÅ¡inę rankÄ , buvo tik vienintelis veiksmas - rankų laikymas. Tai vyko momentaliai – ji griebė už žandikaulio, už gerklės, jis jÄ laikė už rankų. PrieÅ¡ griebiant už kaklo, prieÅ¡ jai pradedant smurtauti, kilo eilinis ginčas, apie tai, kad viskas blogai, ji jam priekaiÅ¡tavo. Ä® jos priekaiÅ¡tus buvo atsakyta argumentais, kad ji neteisi. Tai buvo elementarus ginčas dėl nieko, tačiau tiksliai dėl ko ginčijosi ar koks buvo dialogo turinys, nepamena.

Mes susiginčijome ir ji man griebė už gerklės, žandikaulio, tada aÅ¡ jai suėmiau rankas. Nepagalvojo, kad tuo metu gali nustumti žmonÄ ir bėgti lauk pro duris, kad iÅ¡vengti tolesnio konflikto. Nenorėjau sukelti skausmo savo žmonai, jÄ nuvedė pas vaikÄ ant lovos ir ji po to apsiramino. Savo nepasitenkinimÄ ji iÅ¡liedavo agresija, tai bÅ«davo daužymai, rÅ«bų plėšymai, draskymai su nagais, daiktų mėtymai. Mano, kad žmonai yra alkoholinės psichozės, nes vos tik iÅ¡geria alkoholio, pradeda elgtis agresyviai ir neadekvačiai.

Medikai jai tokios diagnozės nėra nustatę. Nežino tokių faktų, kad žmona, alkoholinės psichozės metu, buvo užpuolusi kitus asmenis. PrieÅ¡ vaikus ji taip pat naudojo smurtÄ . Pats alkoholį vartoja, bet tuo metu nebuvo iÅ¡gėręs. Nukentėjusioji E. V. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ kaltinamÄ jį ir atsisakė atsakyti į bet kokius klausimus Å¡ioje byloje. Parodė, kad neneigia to, kas surinkta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R.

V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., savo kaltės nepripažino ir parodė, kad prieš sutuoktinę niekada nėra smurtavęs, nebent, jeigu yra pastūmęs, ar sugriebęs jai už rankų, šias užlaužęs, tai tik dėl to, kad ji pati jį puldavo mušti. Sugriebęs už rankų laikydavo jas, kad ji jo nemuštų, t. y. tokiais veiksmais, nors ir atrodančiais kaip smurtavimas, jis gindavosi nuo jos ketinimų jam suduoti. Kada tokie konfliktai yra pas juos buvę anksčiau, kai ji puldavo jį mušti, nepamena, tiesiog to neužfiksavo, tačiau tokių atvejų yra buvę ne vienas.

Su sutuoktine jie dažnai pykstasi, nesutaria, tačiau jis prieÅ¡ jÄ nesmurtauja. Nors ir gyvena kartu, tačiau gyvena atskirus gyvenimus, pats pavargęs nuo nuolatinės jos kontrolės ir nuolatinių priekaiÅ¡tų. Tokiu atveju, kai ji pati, žodinio konflikto metu, puldavo smurtauti prieÅ¡ jį, jis jai rankomis sugriebdavo už jos rankų, stengdamasis apsisaugoti nuo jos ketinimų jam suduoti, jas stipriai laikydavo, dėl ko galimai jai ant rankų susidarydavo kraujosruvos. Parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), tarp jo su sutuoktine vyko žodinis konfliktas, kurio metu ji ranka suėmė jam už žandikaulio, tuo metu jis jai sugriebė už rankų, jas užlaužė už nugaros ir nuvedė į vaiko kambarį, kur tuo metu ant savo lovos gulėjo jų 15 metų amžiaus sÅ«nus N. V..

Jis jÄ paguldė ant pilvo, ant tos pačios lovos ir paleido rankas. Kai ji atsivertė ant nugaros, sÅ«nus ranka suėmė jai už kaklo, norėdamas jÄ taip nuraminti. Tai žinoma jų su sÅ«numi taktika, kaip nuraminti įsisiautėjusiÄ sutuoktinę - tokiais atvejais sÅ«nus jÄ apkabindavo, ar tai per kaklÄ , ar tai per kitÄ vietÄ ir laikydavo, kol ji nurimdavo. Kai minėtu metu ji ant lovos nurimo, nuėjo prie savo kompiuterio, jis su sÅ«numi iÅ¡važiavo dviračiais. Kai po kelių valandų grįžo namo, atvyko policijos pareigÅ«nai.

Tuo metu, kai grįžo pas sutuoktinę, ant veido prie deÅ¡inės akies pastebėjo kraujosruvÄ . Å ios kraujosruvos po jų konflikto nebuvo, galvojo, gal ji pati sau sudavė, kad atsirastų mėlynė ir galėtų jį apkaltinti. Galvojo, kad gal ji į lovos kampÄ trenkėsi veidu, kai jÄ guldė ant lovos, bet apsvarstė, kad ne ta veido puse gulėsi. Visaip svarstė, kuriuo metu jai prie akies atsirado kraujosruva, tačiau taip ir nesuprato, bet jis jai į veidÄ tikrai nesudavė. Kaip minėjo, buvo paėmęs už rankų ir Å¡ias užlaužė bei taip laikydamas, nuvedė į sÅ«naus kambarį ir paguldė ant lovos.

Dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo savo kaltės nepripažįsta, prieÅ¡ sutuoktinę niekada nėra smurtavęs, t. y. jokių tyčinių veiksmų prieÅ¡ jÄ nėra atlikęs, nebent bÅ«davo gynyba, kai reikdavo jÄ Ä¯sisiautėjusiÄ ir puolančiÄ sulaikyti, suėmus jos rankas (1 t., b. 1. 122-125). 2020-12-03 įteikus paneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d., ir apklausus įtariamuoju R. V. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, pasilieka prie ankstesnių parodymų, kurie yra teisingi, praÅ¡o jais vadovautis.

Dėl krÅ«tinės lÄ stos kraujosruvos paaiÅ¡kina, kad ji krÅ«tinės sritį galėjo susitrenkti tuo metu, kai guldė jÄ ant lovos, kur tuo metu gulėjo sÅ«nus, ir galbÅ«t ji trenkėsi į jo kojas. Kadangi jis jos nemušė, minėtų sužalojimų nepadarė, todėl bando įsivaizduoti ir paaiÅ¡kinti, kuriuo metu ir į kur ji galėjo susižaloti (1 t., b. l. 132-135). Nukentėjusioji E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kartu su savo vyru R. V. bei sÅ«numi N. V. vasaros metu apsistojo nuomojamame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.00 val., jai bÅ«nat namuose esančioje virtuvėje, į patalpÄ Ä¯Ä—jo jos vyras R.

V., kuris pradėjo prieÅ¡ jÄ psichologiÅ¡kai smurtauti, tai yra vaikščioti agresyviai nusiteikęs, kabinėtis dėl įvairiausių buitinių smulkmenų, teigti, kad neva ji jį provokuoja bei pokalbio metu iÅ¡vadino jÄ "Kurva". Ji vyrui nurodė, kad jis jos "kurva" nevadintų ir apskritai patylėtų, nes namuose kitame kambaryje esantis mažametis vaikas viskÄ girdi. Po Å¡ių žodžių R. V., jai bÅ«nant virtuvėje, vienÄ kartÄ ranka sudavė jai į veido sritį, ko pasėkoje ji patyrė fizinį skausmÄ .

Tada vienÄ kartÄ ranka trenkė jai į deÅ¡inę rankÄ (ties dilbiu) ir, pagriebęs abi jos rankas, užlaužė jai už nugaros ir nutempė į namuose esantį vaiko kambarį, kuriame tuo metu buvo jos nepilnametis sÅ«nus ir, jam matant, numetė jÄ Ä¯ sÅ«naus lovÄ . Tai padaręs R. V. iÅ¡ kambario išėjo, o jos vaikas uždarė kambario duris ir jÄ apsikabino, po kurio laiko ji iÅ¡ minėto kambario išėjo ir R. V. nurodė, jog nebegali kentėti ir žada kviesti policijÄ . Tada Å¡is pradėjo toliau jÄ engti, sakydamas, jog "dingsi tu iÅ¡ Å¡itų namų, su tavimi susidorosiu finansiÅ¡kai, nieko iÅ¡ manęs nebegausi, jeigu iÅ¡kviesi policijÄ pati su ja ir važiuosi".

Po minėto įvykio ji buvo labai iÅ¡sigandusi ir bijojo R. V. matant kviesti policijÄ . Sutuoktinis, praėjus kažkiek laiko, nuėjo ir sÅ«nui pasiÅ«lė važiuoti pasivažinėti dviračiais. Kuomet R. V. su sÅ«numi iÅ¡važiavo, ji iÅ¡kvietė policijÄ . Kiek pamena, asmuo minėto konflikto metu buvo blaivus, alkoholio nevartojo. R. V. žino, jog ji su juo nori skirtis, todėl ir elgėsi taip agresyviai. Po minėto įvykio į medikus nesikreipė. Be namuose buvusio nepilnamečio sÅ«naus, įvykio daugiau niekas nematė (1 t., b. l. 25 - 28).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji E. V. parodė, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina, tik nori papildyti, kad su vyru R. susituokę nuo 1994 m., turi du sūnus, iš kurių sūnus N., gim. 2005 m., yra nepilnametis. Vyresnysis sūnus N. gyvena atskirai, o ji su vyru ir sūnumi N. gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. birželio mėn. ji gyvena (duomenys neskelbtini), UAB "M.", kurios direktoriumi yra jos vyras, priklausančiame name. Į (duomenys neskelbtini) atvyko tam, kad būtų atskirai nuo savo vyro, nes nebegali daugiau kentėti jo nuolatinio psichologinio bei fizinio smurto ir tam, kad sūnus nematytų viso šio smurto. 2020 m. rugpjūčio 21 d.

į minėtÄ namÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atvyko ir jos vyras R. sujos sÅ«numi N. 2020 m. rugpjūčio 22d., apie 12.00 val., jai bÅ«nant (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, tarp jos ir vyro kilo konfliktas dėl įvairių buitinių smulkmenų. Vyras R. pradėjo vėl, kaip ir eilinį kartÄ prieÅ¡ jÄ naudoti psichologinį smurtÄ , tai yra žemino vadindamas įžeidžiančiais žodžiais, tokiais kaip "Kurva", kaltino jÄ , neva ji prasigėrė. Ji prašė neįžeidinėti, juo labiau, kad name buvo jų nepilnametis sÅ«nus.

Jai vyrui pasakius, kad tai jis per 20 metų pragėrė Å¡eimÄ , vyras tapo agresyvus ir staiga, pripuolęs prie jos, kumščiu vienÄ kartÄ sudavė į veido sritį, tiksliau į deÅ¡inę veido pusę, dėl ko juto stiprų fizinį skausmÄ , sutino deÅ¡inysis žandas ir akis, atsirado kraujosruva. Viskas vyko virtuvėje, o sÅ«nus N. tuo metu buvo savo kambaryje ir to smÅ«gio neturėjo matyti, tačiau triukÅ¡mÄ tikrai turėjo girdėti. Po smÅ«gio į veidÄ vyras ranka vienÄ kartÄ trenkė į deÅ¡inę rankÄ ties dilbiu bei iÅ¡ karto abiem rankomis sugriebė abi jos rankas riešų srityje, užlaužė jas už nugaros ir laikydamas kėlė į viršų, dėl ko jai labai skaudėjo, ji pradėjo Å¡aukti, kad paleistų.

Dėl smÅ«gio per deÅ¡inę rankÄ dilbio srityje, dėl rankų sugriebimo ir užlaužimo, taip pat juto fizinį skausmÄ , ant rankų liko kraujosruvos. Laikydamas jos užlaužtas rankas už nugaros pakeltoje skausmingoje padėtyje, vyras nutempė jÄ Ä¯ sÅ«naus N. kambarį pirmame namo aukÅ¡te ir nustÅ«mė ant sÅ«naus lovos. Nuo pastÅ«mimo skausmo nejuto. SÅ«nus buvo kambaryje ir viskÄ matė, o vyrui jÄ nustÅ«mus ant lovos, sÅ«nus jÄ apsikabino ir guodė, prašė likti kambaryje niekur neiti.

Vyras R. iÅ¡ vaiko kambario išėjo. Suprato, kad negali daugiau kentėti nuolatinio vyro fizinio ir psichologinio smurto, todėl nuėjo pas vyrÄ ir pasakė jam, kad kviečia policijÄ . Ä® tai vyras sureagavo audringai, pradėjo psichologiÅ¡kai jÄ terorizuoti, kad jei kreipsis į policijÄ , tai dings iÅ¡ Å¡ių namų, kad jis iÅ¡mes jÄ Ä¯ gatvę be nieko, sudoros jÄ finansiÅ¡kai, atims iÅ¡ jos sÅ«nų. Po tokių jo žodžių bijojo jam kÄ nors besakyti, kad vėl vyras nepradėtų fiziÅ¡kai prieÅ¡ jÄ smurtauti, todėl palaukė, kol vyras su sÅ«numi iÅ¡vyko iÅ¡ namų dviračiais pasivažinėti ir tik tada iÅ¡kvietė policijÄ .

Ä®vykio metu vyras atrodo buvo blaivus, nes nematė, kad namie vartotų alkoholinį gėrimÄ . Ji taip pat buvo blaivi, jokio alkoholio nebuvo vartojusi, tik buvo iÅ¡gėrusi apsiraminimui valerijonų lašų. Tai ne pirmas atvejis kai vyras prieÅ¡ jÄ smurtauja, smurtÄ , tiek fizinį tiek psichologinį kenčia praktiÅ¡kai 20 santuokos metų, su pertraukomis. Niekada dėl vyro smurto nesikreipė į policijÄ , nes vyro bijojo, bijojo likti viena su vaikais, buvo nuo vyro priklausoma. Ir dabar vyro labai bijo, nes jis yra įtakingas verslininkas (duomenys neskelbtini), ji yra nuo jo finansiÅ¡kai priklausoma, nes viskÄ , kÄ užgyveno santuokos metu, jis teisiÅ¡kai yra susitvarkęs taip, kad priklausytų jam.

Negali nurodyti visų vyro smurto atvejų prieÅ¡ jÄ , nes jų buvo labai daug, tiesiog nepamena konkrečių datų ir aplinkybių, be to, neturi jokių įrodymų dėl senesnių smurto atvejų. Tačiau keletÄ atvejų, kada vyras prieÅ¡ jÄ smurtavo, gali nurodyti, nes turi iÅ¡saugojusi nuotraukas, kurias pasidarė tam atvejui, kad galėtų įrodyti smurto faktÄ . Be to, turi ir 2020 m. kovo mėn. teismo medicinos eksperto specialisto iÅ¡vadÄ , nes po to, kai vyras jÄ sumušė, kreipėsi į teismo medicinos ekspertÄ (duomenys neskelbtini), kad bÅ«tų užfiksuotas smurto atvejis.

Smulkiau paaiÅ¡kina ankstesnius smurto atvejus, tai yra 2020 m. liepos 25 d., apie 18.00 val., jai bÅ«nant tame pačiame name (duomenys neskelbtini), vyras buitinio konflikto metu, vėl jÄ Å¾emindamas įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, be jokios priežasties sudavė kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę lÅ«pos pusę, dėl ko juto fizinį skausmÄ , o vėliau atsirado kraujosruva, lÅ«pa sutino. Viskas vyko bendroje virtuvės ir svetainės patalpoje, sÅ«naus N. nebuvo tuo metu patalpoje.

TÄ pačiÄ dienÄ po smÅ«gio ji maskavo su pudra lÅ«pÄ , kad sÅ«nus nematytų, tačiau sekančiÄ dienÄ iÅ¡ryÅ¡kėjus kraujosruvai sÅ«nus pamatė ir ji jam papasakojo, kad jo tėvas jÄ sumušė. Nepamena, ar vyras tuo metu buvo blaivus ar iÅ¡gėręs. Dėl Å¡io įvykio į policijÄ nesikreipė, nes bijojo vyro reakcijos. Taip pat dar nurodė vienÄ atvejį, kada vyras prieÅ¡ jÄ smurtavo, tai yra 2020 m. kovo mėn. pradžioje, 5 ar tai 6 dienÄ , tiksliai dienos nepamena, ryte, tiksliai laiko neprisimena, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, vyras dėl kažkokios smulkmenos, net neprisimena dėl ko, vėl jÄ Å¾emindamas įžeidžiančiais žodžiais, sudavė kumščiais kelis smÅ«gius, tiksliai skaičiaus neprisimena, bet tikrai ne mažiau dviejų į krÅ«tinės sritį, atrodo dar į rankas, dėl ko juto fizinį skausmÄ bei stÅ«mė jÄ Ä¯ sienÄ , dėl ko susitrenkė galvÄ ir dėl to juto fizinį skausmÄ .

Dėl stÅ«mimo skausmo nejuto. Vyras tada buvo blaivus, sÅ«naus namie nebuvo, nes buvo mokykloje. Po Å¡io įvykio ji kreipėsi į teismo medicinos ekspertÄ , kur ir yra užfiksuotos sumuÅ¡imo žymės. Ä® policijÄ nesikreipė, nes bijojo vyro. Dar buvo vienas atvejis, kada vyras prieÅ¡ jÄ smurtavo, tai yra 2020 m. vasario mėn. pabaigoje, tikslios datos neprisimena, bet iki 2020 m. vasario 20 d. dienos (nes tÄ dienÄ padarė sumuÅ¡imų nuotraukas), iÅ¡ ryto, tiksliai laiko neprisimena, vyrui prieÅ¡ iÅ¡einant į darbÄ , namuose adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje jis prieÅ¡ jÄ smurtavo, tai yra sugriebęs abiem rankomis už jos abiejų rankų, spaudė rankas pirÅ¡tais, jÄ tampė ir stumdė po kambarį.

Viskas vėl buvo po to, kai jis jÄ prieÅ¡ tai įvairiais įžeidžiančiais žodžiais įžeidinėjo, o jai papraÅ¡ius iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, pradėjo jÄ tampyti. Dėl tokio rankų sugriebimo, spaudimo ir tampymo, jai skaudėjo abi rankas ir liko kraujosruvos, kurias po to užfiksavo nuotraukose. Kiek kartų jis jÄ tampė, negali pasakyti. Vyras tada taip pat buvo blaivus. Dėl Å¡io įvykio į policijÄ nesikreipė, nes bijojo. Kaip minėjo, kitų vyro smurto prieÅ¡ jÄ atvejų neprisimena ir negali smulkiai nurodyti aplinkybių.

Ji labai bijo savo vyro, ypač dabar, kai apsisprendė kreiptis į policijÄ ir praÅ¡yti pagalbos, kad bÅ«tų apsaugota nuo nuolat smurtaujančio tiek psichologiÅ¡kai, tiek fiziÅ¡kai vyro. (1 t., b. l. 29–33, 34-37). Liudytojas N. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad seniau yra buvę taip, jog tėvai susipykdavo ir tėtis naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ mamÄ , matė, kaip tėtis trenkė mamai į rankÄ , bet tai buvo seniai, taip pat yra matęs, kaip mama trankė tėtį. Konfliktai tarp tėvų bÅ«davo tiek žodiniai, tiek su smurtu.

VienÄ kartÄ tėtis veržėsi į jo kambarį, o mama laikė duris, kai tėtis jas atidarė – mama nugriuvo. 2020 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.00 val., jokio konflikto tarp tėvų nepastebėjo, tik girdėjo, kaip tėtis ir mama rėkia vienas ant kito, matė, kaip tėtis mamai užlaužė rankas už nugaros ir atvedė jÄ Ä¯ vaiko kambarį, paguldė ant lovos ir paliko. Jis sulaikė mamÄ , nes ji norėjo atsistoti ir eiti toliau konfliktuoti, neleido jai to padaryti Jis jÄ nuramino, jie pasikalbėjo.

IÅ¡ pradžių ant mamos kÅ«no nematė jokių žymių. Po konflikto kartu su tėčiu iÅ¡vyko pasivažinėti dviračiais. Kai grįžo namo, rado policijos pareigÅ«nus ir ant mamos akies pamatė mėlynę. Kai su tėčiu važinėjosi dviračiais, apie įvykusį konfliktÄ nekalbėjo. TÄ kartÄ , kai tėtis užlaužė mamai rankas, jis nebijojo, nes žinojo, kad tėtis tokiu bÅ«du bando jÄ nuraminti arba taip daro dėl savigynos, kad neleidžia jo trankyti. Konfliktus dažniausiai pradeda mama, nors bÅ«na visaip (1 t., b. l. 56-57).

Ikiteisminio tyrimo metu tarp nukentėjusiosios E. V. ir įtariamojo R. V. buvo padaryta akistata, kurios metu kiekvienas jų pasiliko prie savo tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 62-66). IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 24 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G 1412/2020 (03) nustatyta, kad E. V. padaryta didelė poodinė kraujosruva deÅ¡inėje veido pusėje, dauginės poodinės kraujosruvos abiejų dilbių, riešų ir plaÅ¡takų srityje bei poodinė kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 70).

IÅ¡ Bendrosios pagalbos centro pateikto garso įraÅ¡o nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d., 14.49 val. E. V. kreipėsi praÅ¡ydama pagalbos ir nurodydama, jog jos atžvilgiu smurtavo sutuoktinis (1 t., b. l. 93, 94-96). IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 23 d. E. SavanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad E. V. pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos 2020 m. vasario mėn. sumuÅ¡imo žymės; fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos 2020 m. kovo 2 d. sumuÅ¡imo žymės; fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos 2020 m. liepos 25 d. sumuÅ¡imo žymės ir specialisto iÅ¡vadÄ (1 t., b. l. 71-75).

Iš 2020 m. kovo 4 d. specialisto išvados Nr. G 315/2020 (04) nustatyta, kad E. V. nustatyti kūno sužalojimai: krūtinės ir dešinės rankos poodinės kraujosruvos, kurios galėjo būti padarytos 2-5 parų laikotarpyje iki apžiūros mažiausiai trimis trauminiais poveikiais kitais bukais daiktais. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuviminei traumai. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 73). Iš 2020 m. rugpjūčio 24 d. el. laiško nustatyta, kad E. V. el. paštu pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti sumušimai, padaryti 2020 m. rugpjūčio 22 d. (1 t., b. l. 76-86).

IÅ¡ R. V. el. paÅ¡tu atsiųstų fotonuotraukų ir garso įrašų nustatyta, kad jie buvo apžiÅ«rėti kaip objektai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., b. l. 97-99, 136-142). Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo. BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui arba jį nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino.

Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ ir panaudotas priemones, padėtį, buvusiÄ juos padarant, konflikto priežastį, eigÄ , kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). IÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neiÅ¡skyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip bÅ«tinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali bÅ«ti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį atliko bÅ«tent iÅ¡imtinai siekdamas sukelti jam skausmÄ ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-23-895/2016, 2K-231-976/2017).

Kaltinamasis R. V. savo kaltės dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos teisme nepripažino, teigė, jog nukentėjusiÄ jÄ , laikydamas jos užlaužtas rankas, paguldė ant pilvo, ant tos pačios lovos, kur tuo metu buvo jų sÅ«nus, todėl ji susitrenkti negalėjo, jai netrenkė ir kitaip nesmurtavo. Jis norėjo nukentėjusiÄ jÄ sutramdyti, nes ji griebė jam už žandikaulio, bandė smaugti. Taigi matyti, kad kaltinamasis R. V. iÅ¡ esmės pripažįsta, kad užlaužė nukentėjusiajai rankas ir vedė jėga, tačiau parodė, kad tai padarė gindamasis.

Tokius kaltinamojo R. V. parodymus teismas vertina kaip pastarojo siekį iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, tokius kaltinamojo parodymus paneigia visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų. Nukentėjusioji E. V. viso ikiteisminio tyrimo metu – į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams duotų paaiÅ¡kinimų, vėlesnių apklausų, taip pat akistatos metu - nuosekliai nurodė savo sužalojimo aplinkybes, tvirtindama, jog jai buvo sutrikdyta sveikata smurtiniais R.

V. veiksmais. Viso ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios E. V. nurodytos esminės konflikto su kaltinamuoju R. V. aplinkybės ir smurtiniai pastarojo veiksmai buvo papasakoti nuosekliai ir iÅ¡ esmės tapačiai. Nukentėjusioji E. V. nurodė, kad kaltinamasis, jai bÅ«nant virtuvėje, vienÄ kartÄ ranka sudavė jai į veido sritį, ko pasėkoje ji patyrė fizinį skausmÄ . Tada vienÄ kartÄ ranka trenkė jai į deÅ¡inę rankÄ (ties dilbiu) ir, pagriebęs abi jos rankas, užlaužė jai už nugaros ir jėga, prieÅ¡ jos valiÄ , nutempė į namuose esantį vaiko kambarį, kuriame tuo metu buvo jos nepilnametis sÅ«nus ir, jam matant, numetė jÄ Ä¯ sÅ«naus lovÄ .

Abejoti tokiais iÅ¡ esmės nuosekliais nukentėjusiosios E. V. parodymais teismas neturi pagrindo. Nors nukentėjusioji E. V. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ kaltinamÄ jį ir atsisakė atsakyti į bet kokius klausimus Å¡ioje byloje, tačiau patvirtino, kad neneigia to, kas surinkta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiosios E. V. patirtus sužalojimus, jų mastÄ , susidarymo mechanizmÄ , visus trauminius poveikius, patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, bet ir byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. G 1412/2020 (03) (1 t., b. l. 70).

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes matyti, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1412/2020 (03) nustatyti sužalojimai ir jų pobÅ«dis patvirtina nukentėjusiosios duotus parodymus dėl sužalojimo aplinkybių. IÅ¡ kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad kaltinamasis R. V. savo kaltę smurtavus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ E. V. ginčija dviem aspektais: pirma, teigiant, jog nukentėjusioji E. V. pati smurtavo prieÅ¡ kaltinamÄ jį R. V., ir antra, darant prielaidÄ , kad nukentėjusioji E. V .pati save tyčia susižalojo.

Kaltinamasis R. V. viso tyrimo metu pasakodamas apie įvykį nurodė, kad konfliktai tarp jo ir sutuoktinės kildavo kiekvienÄ savaitgalį, kai jis atvažiuodavo su sÅ«numi į (duomenys neskelbtini), po to parodė, kad konfliktavo 6-7 kartus. Kaltinamasis negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl nesistengė iÅ¡vengti tolimesnio konflikto ir nepasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, vos tik prasidėjo žodinis konfliktas su nukentėjusiÄ ja, bet vietoje to nusprendė panaudoti fizinę jėgÄ , užlaužti jai rankas ir jėga vesti per visÄ namo pirmÄ aukÅ¡tÄ , galimai užkliÅ«vant už kampų, iki sÅ«naus kambario, kur sÅ«nus turėtų nuraminti mamÄ .

Pasakoja apie tai kaip įprastÄ tradicijÄ Å¡eimoje, kai nepilnametis sÅ«nus po tėvų konflikto turi nuraminti mamÄ . NepaaiÅ¡kino, kodėl pats nesikreipė į psichologus, Å¡eimos santykių konsultantus ir policijos pareigÅ«nus dėl, jo žodžiais tariant, nuolat patiriamo fizinio ir psichologinio smurto iÅ¡ sutuoktinės pusės, tačiau, žinodamas apie bÅ«simas konfliktines situacijas, net nesistengė jų iÅ¡vengti ir tuo pat metu darė garso įraÅ¡us. Kaltinamojo R. V. versija, kad nukentėjusioji E. V. pati save tyčia susižalojo prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams.

Apklausiamas R. V. nurodė, kad nei prieÅ¡, nei po įvykio nematė nukentėjusiosios E. V. sužalojimų, kad nesupranta, kaip atsirado nukentėjusiosios E. V. sužalojimai; kita vertus, prieÅ¡taraudamas sau darė bendro pobÅ«džio prielaidÄ , jog nukentėjusioji E. V. pati susižalojo, tačiau to nekonkretizavo (iÅ¡ pradžių galvojo, kad ji trenkėsi į lovos kampÄ (1 t. b. l. 123), po to - į lovoje gulėjusio vaiko kojas (1 t., b. l. 133)) ir negalėjo paaiÅ¡kinti tikslo tai daryti. Be to, teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas kaltinamasis R.

V. laikėsi kitokios versijos – jog nukentėjusioji E. V. trenkėsi  į namo kampus, pro kuriuos jėga buvo vedama. Kaltinamojo R. V. pozicijos nenuoseklumas duoda pagrindÄ abejoti jo parodymų patikimumu, tuo labiau, kad juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo R. V. parodymai nėra patikimi, jis tokiais parodymais siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiÅ¡kai. Pažymėtina, kad svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022, 8.3 papunktis).

Nukentėjusioji E. V. viso baudžiamojo proceso metu (1 t., b. l. 25-28, 29-33, 34-37) buvo kategoriÅ¡ka dėl to, kad kaltinamasis R. V. vienÄ kartÄ ranka sudavė jai į veido sritį, ko pasėkoje ji patyrė fizinį skausmÄ . Tada vienÄ kartÄ ranka trenkė jai į deÅ¡inę rankÄ (ties dilbiu) ir, pagriebęs abi jos rankas, užlaužė jai už nugaros ir jėga, prieÅ¡ jos valiÄ , nutempė į vaiko kambarį, kuriame tuo metu buvo jos nepilnametis sÅ«nus ir, jam matant, numetė jÄ Ä¯ sÅ«naus lovÄ . Nukentėjusiosios E. V.parodymų patikimumu pirmiausia leidžia įsitikinti tai, kad iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusioji apie tai pasakė policijos pareigÅ«nams. Be to, nukentėjusiosios E. V.nurodytos jos sužalojimo aplinkybės atitinka specialisto iÅ¡vadoje (1 t., b. l.

70) nustatytÄ jos sužalojimų padarymo mechanizmÄ : sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes, padaryti buka jėga; deÅ¡inės veido pusės poodinė kraujosruva galėjo gautis vienÄ kartÄ smogiant kumščiu; dauginės poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, rieÅ¡uose ir plaÅ¡takose galėjo atsirasti griebiant, spaudžiant rankomis, tempiant, užlaužiant rankas už nugaros - keliais poveikiais; dalis nedidelių apvalių dilbių ir plaÅ¡takų kraujosruvų pagal formÄ , dydį ir iÅ¡sidėstymÄ bÅ«dingos sugriebimo sužalojimams, spaudžiant pirÅ¡tų galais; poodinė kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje galėjo atsirasti atsitrenkus į bukÄ aplinkos daiktÄ (vienu poveikiu). Todėl, kaltinamojo gynėjo teiginiai, kad nukentėjusioji nei verkė, nei dar kitaip iÅ¡reiÅ¡kė, kad jai skaudėjo, be to, nesikreipė pagalbos į medikus, laikytini nepagrįstais, nes ikiteisminio tyrimo apklausiama nukentėjusioji E. V. visada pabrėžė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmÄ .

Tai taip pat rodo nukentėjusiosios E. V.parodymų patikimumÄ . Ä®vertinęs tai, kad nukentėjusiosios E. V. parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kurie kartu su specialisto iÅ¡vada apie jos patirtų sužalojimų mastÄ , lokalizacijÄ ir padarymo laikÄ , taip pat kitais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis jungiasi į nuosekliÄ , chronologiÅ¡kÄ bei logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, kuri yra pakankama daryti iÅ¡vadÄ , jog R.

V. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tokiu bÅ«du, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų duomenų visumÄ , teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis R. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2020 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.00 val., name, (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona E. V. metu, tyčia sudavė po vienÄ smÅ«gį ranka nukentėjusiajai E. V. į veido sritį bei į deÅ¡inę rankÄ , po ko abiem rankom sugriebė nukentėjusiajai už rankų, jas užlaužė už nugaros bei keldamas į viršų, nuvedė į kitÄ kambarį ir nustÅ«mė ant lovos.

Tokiais smurtiniais veiksmais R. V. nukentėjusiajai E. V. sukėlė fizinį skausmÄ bei padarė didelę poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inėje veido pusėje, daugines poodines kraujosruvas abiejų dilbių, riešų ir plaÅ¡takų srityje bei poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl BK 28 straipsnio taikymo. Duodamas parodymus, kaltinamasis R. V. nurodė, kad pati nukentėjusioji E. V. jį iÅ¡provokavo, užsipuolė jį, griebė už žandikaulio ir gerklės, norėjo smaugti, bÅ«tent dėl to jis, gindamasis nuo nukentėjusiosios, siekdamas jÄ sutramdyti, užlaužė jai rankas už nugaros ir jėga nuvedė į vaiko kambarį.

Tokiu bÅ«du, kaltinamojo atstovas advokatas bando nurodyti, kad kaltinamasis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ , be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

Teismo vertinimu, pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio R. V. bÅ«tų turėjęs teisę gintis, Å¡ioje byloje nenustatytas. Nukentėjusioji neatliko jokių veiksmų, kurie suteiktų kaltinamajam įtikinamÄ pagrindÄ manyti, kad dėl tokių nukentėjusiosios veiksmų jo sveikatai (ar gyvybei) kilo reali ir akivaizdi grėsmė, ir nuo jų gintis. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad konfliktÄ iÅ¡provokavo pati nukentėjusioji savo veiksmais. IÅ¡ kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, bei abiejų savanoriÅ¡kai pateiktų fotonuotraukų, garso įrašų ir specialisto iÅ¡vados matyti, kad jų tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki jau kuris laikas.

Kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio nesutarimus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas sÅ«nus N. V.. Todėl kaltinamojo gynėjo teiginys, kad nukentėjusioji pati elgėsi agresyviai ir provokuojančiai, laikytinas nepagrįstu ir, įvertinus tai, kad nukentėjusioji akivaizdžiai fiziÅ¡kai silpnesnė už kaltinamÄ jį, nelaikytina, kad kaltinamasis bandė sustabdyti nukentėjusiÄ jÄ nuo smurto prieÅ¡ jį panaudojimo. Dėl BK 37 straipsnio taikymo. Nors kaltinamasis kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino, tačiau teismas svarsto BK 37 straipsnio taikymÄ kaltinamojo atžvilgiu.

BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikÅ¡miu. Nusikaltimas mažareikÅ¡miu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas prieina iÅ¡vadÄ , kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato.

Å iame kontekste teismas pažymi, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobÅ«džio bylose teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, iÅ¡ viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvÅ«s smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikÅ¡me veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniÅ¡kumÄ , trumpalaikiÅ¡kumÄ ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.). Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimÄ dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikÅ¡miu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai E. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors bet koks sveikatos sutrikdymas yra reikÅ¡mingas, tačiau, įvertinus nukentėjusiajai padaryto sužalojimo lokalizacijÄ ir pobÅ«dį (deÅ¡inės veido pusės poodinė kraujosruva, dauginės poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, rieÅ¡uose ir plaÅ¡takose, poodinė kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje), darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui negalėtų bÅ«ti taikomas BK 37 straipsnis.

Kita vertus, pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rÅ«Å¡is, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikÅ¡mę iÅ¡vadai dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413-895/2016). Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp R.

V. ir E. V.kilo dėl įvairių buitinių smulkmenų, kaip nurodė pats kaltinamasis, tai buvo elementarus ginčas dėl nieko, tačiau tiksliai dėl ko ginčijosi ar koks buvo dialogo turinys, nepamena. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-128-895/2019).

IÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo R. V.veiksmai buvo gana spontaniÅ¡ki, kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus, be to, Å¡ios veikos padarymui įtakos galėjo turėti, tačiau nebuvo lemiamas, ir provokuojantis pačios nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Be abejo, Å¡i žala – fizinio skausmo sukėlimas, yra reikÅ¡minga. Tačiau, įvertinus, jog nukentėjusioji po kaltinamojo smÅ«gių jai sudavimo nesikreipė į medicinos įstaigÄ , bet 2022 m. rugpjūčio 24 d. buvo apžiÅ«rėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriuje ir Å¡io skyriaus specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kokie sužalojimai buvo nustatyti, darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimo padariniai ir stiprumo skausmas sukeltas nukentėjusiajai nėra tokie dideli, jog kaltinamajam negalėtų bÅ«ti taikomas BK 37 straipsnis.

Teismas, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo R. V. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, jÄ vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, bÅ«tų pagrįstas baudžiamojo pobÅ«džio priemonių (lot. ultima ratio) taikymas. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo R. V. asmenybę – jis, neteistas, administracine tvarka baustas už neÅ¡iukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, legaliai dirbantis, o pozityvus kaltinamojo elgesys po padarytos nusikalstamos veikos leidžia pagrįstai manyti, kad jis nebedarys naujų nusikaltimų.

Todėl kaltinamasis R. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo BK 37 straipsnio pagrindu. ReikÅ¡minga Å¡ioje byloje ir tai, kad prokuroras neprieÅ¡taravo kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymui atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo BK 37 straipsnio pagrindu. Dėl baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo Teismas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, kitų baudžiamojo proceso dalyvių praÅ¡ymu, taip pat savo nuožiÅ«ra gali paskirti Å¡io kodekso IX skyriuje numatytÄ vienÄ ar kelias baudžiamojo poveikio priemones (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Kadangi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ 2020 m. rugpjūčio 24 d. R. V. padarė pavartodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , nusikalstama veika padaryta prieÅ¡ Å¡eimos narį, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų, suprastų ir pajustų savo poelgio neigiamus padarinius bei ateityje nebenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , tikslinga R. V. kaip dirbančiam ir gaunančiam pajamų asmeniui, skirti baudžiamojo poveikio priemones – 5 MGL (250,00 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ir įpareigojimÄ 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2021 m. birželio 10 d.), 722 straipsnis).

Nustatytinas 2 mėnesių terminas įmokai į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ sumokėti, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kiti klausimai Kaltinamajam R. V. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmenos su fotonuotraukomis ir garso įraÅ¡ais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: R. V., už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Â BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Å¡io nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-29-588/2022 jo atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71, 722 straipsniais, R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: - 5 MGL dydžio (250,00 Eur) įmokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, - įpareigojimÄ 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

R. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmenos su fotonuotraukomis ir garso įraÅ¡ais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mus. Teisėja Diana Vercinskė