e924c9d7-5ebf-4e19-91ab-ef045c5bedac · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                       Civilinė byla Nr. 2A-609/2013                                        Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.15 (S)                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Viginto ViÅ¡inskio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-369-510/2012 pagal ieÅ¡kovo K. P. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės vieÅ¡ajai įstaigai Kauno klinikoms ir vieÅ¡ajai įstaigai AbromiÅ¡kių reabilitacijos ligoninei, tretieji asmenys If P&C Insurance AS, AAS Gjensidige Baltic, BTA Insurance Company SE, M.

K., J. M., V. R., J. P., dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas K. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VÅ¡Ä® Kauno klinikų 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® AbromiÅ¡kių reabilitacijos ligoninės 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2005 m. spalio 21 d. apie 23 val. autoavarijos metu patyrė traumÄ .

IÅ¡ karto po įvykio apžiÅ«rėję VÅ¡Ä® Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ieÅ¡kovÄ nuvežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VÅ¡Ä® Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Vaikų neurochirurgijos skyrių. Priėmusi gydytoja V. K. iÅ¡rašė siuntimÄ traumatologo konsultacijai bei nukreipimÄ Ä¯ rentgenografijos kabinetÄ dviejų krypčių kraniogramai atlikti. ApžiÅ«rėjęs gydytojas ortopedas traumatologas E. Č. nurodė rentgenologui atlikti ne tik dviejų krypčių kraniogramÄ , bet ir dviejų krypčių kaklo rentgenogramÄ , dviejų krypčių krÅ«tininės stuburo dalies rentgenogramÄ , dviejų krypčių juosmeninės stuburo dalies rentgenogramÄ bei priekinę dubens srities rentgenogramÄ .

Gydytoja radiologė J. M., įvertinusi rentgeno laborantės M. K. atliktas rentgenogramas, lūžimų nekonstatavo, tačiau įtarė, kad vienoje rentgenogramų (Nr. 603) matyti kaklinės stuburo dalies C2 slankstelio skersinės dešinės ataugos lūžimas. Dėl to buvo atliktas dar vienas papildomas diagnostinis tyrimas – kaklinės stuburo dalies kompiuterinė tomografija, projektuojant į C2 slankstelį dėl galimo skersinės ataugos lūžimo. Įtarimas dėl kaklinės stuburo dalies C2 slankstelio lūžio nepasitvirtino.

Gydytojai jokių lūžių ar trauminių pokyčių nekonstatavo. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas skundėsi nuolat pasireiÅ¡kiančiu rankų bei kojų tirpimu, pastoviais nugaros ir kaklo skausmais, buvo diagnozuotas raiščių patempimas. 2005 m. spalio 25 d. rytÄ iÅ¡raÅ¡ydamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ VÅ¡Ä® Kauno klinikų, gydytojas neurochirurgas V. R. konstatavo, kad ieÅ¡kovo bÅ«klė gera, ir rekomendavo įsigyti minkÅ¡tÄ ortopedinę apykaklę. Grįžus namo ieÅ¡kovo bÅ«klė nepagerėjo – prieÅ¡ingai, skausmai tik didėjo, kankino nemiga, nerimas, ieÅ¡kovas labai sunkiai judėjo, negalėjo pats apsirengti, nusirengti, savarankiÅ¡kai vaikščioti.

Po nesėkmingų bandymų tiek 2005 m. spalio 28 d., tiek 2005 m. lapkričio 1 d. patekti pas VÅ¡Ä® Kauno klinikų gydytojus ir su jais pasikonsultuoti, 2005 m. lapkričio 2 d. galiausiai ieÅ¡kovas buvo užregistruotas pas tÄ patį gydytojÄ neurochirurgÄ V. R., kuris po apžiÅ«ros nusprendė, kad ieÅ¡kovas yra visiÅ¡kai sveikas. Gydytojas neurochirurgas V. R. atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ atlikti visos kaklinės stuburo dalies Å¡oninę rentgenogramÄ , nes kompiuterinė tomografija ir rentgenogramos yra atliktos, nėra prasmės jų kartoti. 2005 m. lapkričio 11 d. ieÅ¡kovÄ mama nuvežė į VÅ¡Ä® Kauno Dainavos poliklinikÄ , kur buvo padarytos visos kaklinės stuburo dalies (C1-C7 slankstelių) tiesinės bei Å¡oninės rentgenogramos.

Rentgenogramas atlikusi darbuotoja iÅ¡ karto pastebėjo, kad kažkas negerai. Dėl Å¡ios priežasties 2005 m. lapkričio 14 d. ieÅ¡kovo mama savo iniciatyva kreipėsi į VÅ¡Ä® Kauno klinikų vedėjÄ B. Å .. Gydytojas B. Å ., iÅ¡analizavęs naujai atliktas rentgenogramas, konstatavo, kad 2005 m. spalio 21 d. dėl eismo įvykio ieÅ¡kovui lūžo kaklo slanksteliai C6-C7. 2005 m. lapkričio 17 d. VÅ¡Ä® Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje ieÅ¡kovui buvo atlikta operacija: paÅ¡alinti slankstelių C6-C7 kÅ«nai, įdėtas kaulinis transplantantas iÅ¡ Å¡eivikaulio bei metalinė plokÅ¡telė. 2005 m. lapkričio 26 d. ieÅ¡kovas buvo iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ VÅ¡Ä® Kauno klinikų ir nukreiptas į VÅ¡Ä® AbromiÅ¡kių reabilitacijos ligoninę sveikatÄ grÄ Å¾inančiam gydymui.

VÅ¡Ä® AbromiÅ¡kių reabilitacijos ligoninėje taikytas gydymas, skirtas mažinti skausmÄ , skatinti regeneracijÄ , gerinti audinių trofikÄ , stiprinti nugaros, pečių juostos, galÅ«nių raumenis bei gerinti bendrÄ fizinę ir emocinę bÅ«klę. Ligoninėje taikytas intensyvus gydymas (baseinas, įvairios procedÅ«ros), tačiau praėjus kelioms dienoms per kelio sÄ narį pradėjo „strigti“ deÅ¡inė koja. 2005 m. gruodžio 7 d. ieÅ¡kovas pateikė nusiskundimus, tačiau į tai nebuvo sureaguota.

Tik 2005 m. gruodžio 20 d. buvo atlikta dešinės kojos rentgenograma, tačiau joje jokių pakitimų nenustatyta. Išrašius iš VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės, dešinės kojos skausmai, kelio „strigimas“ išliko, todėl 2005 m. gruodžio 30 d. VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinėje ligoninėje buvo atlikta echoskopija, kuri rimtesnių pakitimų neparodė. 2006 m. kovo 6 d. diagnozuotas dešinės kojos kelio raiščio plyšimas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. liepos 11 d. darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0249706 yra nustačiusi ieškovui 40 proc. darbingumo lygį, o 2008 m. liepos 28 d. darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0290390 – 35 proc. darbingumo lygį. 2008 m. lapkričio 14 d.

VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas S. R. savo išvadoje konstatavo, kad stuburo kaklinės srities C5-C6 slankstelių lygmenyje kiek susiaurėjęs kaulinis kanalas, o neurologiškai stebima stuburo kaklinės dalies C6-C8 šaknelių kairėje dirginimo simptomatika. Tiek darbingumo lygio sumažėjimui, tiek visiems patirtiems fiziniams, psichologiniams ir dvasiniams išgyvenimams įtakos turėjo atsakovų VšĮ Kauno klinikų ir VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės darbuotojų nerūpestingas, neatidus ir netinkamas pareigų atlikimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo K. P. 43,30 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad 2005-10-22 ieÅ¡kovas nukentėjo autoavarijos metu ir tÄ pačiÄ dienÄ buvo hospitalizuotas į VÅ¡Ä® Kauno klinikų Vaikų neurochirurgijos skyrių. Jam buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija: lūžių nekonstatuota.

Kaklinės stuburo dalies tiesinėje rentgenogramoje – įtartas galimas C2 lūžis, tačiau atlikus kompiuterinę tomografijÄ â€“ lūžių nematyti. Nustatytas kaklo raiščių iÅ¡nirimas. Stuburo pakenkimo židininės neurologinės simptomatikos nekonstatuota. IeÅ¡kovas iÅ¡raÅ¡ytas 2005-10-25. IeÅ¡kovas toliau skundėsi kaklo skausmais. 2005-11-02 ambulatoriÅ¡kai apžiÅ«rėjęs gydytojas V. R. patologinės židininės simptomatikos nekonstatavo. 2005-11-11 VÅ¡Ä® Dainavos poliklinikoje atliktose kaklo spondiliogramose buvo nustatyti kompresiniai C6-7 slankstelių lūžiai su nežymia subliuksacija, lokalia kifoze. 2005-11-15 ieÅ¡kovas pakartotinai hospitalizuotas į VÅ¡Ä® Kauno klinikų Vaikų neurochirurgijos skyrių, kur 2005-11-17 atlikta operacija ir paÅ¡alinti C6-7 slankstelių kÅ«nai, atlikta spondiliodezė kauliniu transplantantu iÅ¡ Å¡eivikaulio bei plokÅ¡tele.

Pooperaciniu periodu neurologiniai simptomai nepaaÅ¡trėjo. 2005-11-28 ieÅ¡kovas buvo iÅ¡raÅ¡ytas ir nukreiptas į VÅ¡Ä® AbromiÅ¡kių reabilitacijos ligoninę sveikatÄ grÄ Å¾inančiam gydymui. Jis VÅ¡Ä® AbromiÅ¡kių reabilitacijos ligoninėje gydėsi nuo 2005-11-29 iki 2005-12-21. IeÅ¡kovas skundėsi sprando apatinės dalies ir tarpumenčio, labiau kairėje pusėje, skausmais bei skausmu deÅ¡inėje blauzdoje ties pooperaciniu randu. IeÅ¡kovas vaikščiodamas dažnai jautė „stringantį“ deÅ¡inio kelio sÄ narį. 2005-12-30 atliktas deÅ¡inio kelio ir blauzdos ultragarsinis tyrimas, kelio sÄ nario raiščių pažeidimų nenustatyta. 2006-02-22 atliktas deÅ¡inio kelio sÄ nario ultragarsinis tyrimas.

Tik 2006-03-06 VÅ¡Ä® Kauno Dainavos poliklinikoje nustatytas deÅ¡inio kelio sÄ nario dalinis Å¡oninių raiščių plyÅ¡imas S83.7. IÅ¡ 2008-11-14 neurochirurgo konsultacijos matyti, kad tuo metu ieÅ¡kovas skundėsi maudimu kaklo srityje, kairėje rankoje, III, IV, V pirÅ¡tų aptirpimu. Neurochirurgas nustatė C5-6 lygmenyje kiek susiaurėjusį kaulinį kanalÄ ir nurodė, kad neurologiÅ¡kai stebima C6-8 Å¡aknelių kairėje dirginimo simptomatika.Dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VÅ¡Ä® Kauno klinikų neteisėtų veiksmų teismas nurodė, kad kokybiÅ¡kai sveikatos priežiÅ«rai įvertinti, t. y.

Å¡iuo konkrečiu atveju sveikatos pablogėjimo priežastims iÅ¡siaiÅ¡kinti, reikalingos specialios medicinos žinios, todėl teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę ir pavedė jÄ atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Ekspertizę atlikę ekspertai 2010-06-03 ekspertizės akte Nr. EDG 12(74)/11 (01) konstatavo, kad atsižvelgiant į ieÅ¡kovo ligos istorijoje užfiksuotus skundus, turėjo bÅ«ti ir buvo įtartas stuburo slankstelių lūžis, darytos viso stuburo rentgenogramos bei kaklo kompiuterinės tomogramos.

VšĮ Kauno klinikų turimomis priemonėmis stuburo kaklo 6-7 slankstelių lūžiai galėjo būti nustatyti, tačiau nustatyti nebuvo, nes kaklo priekinėje spondiliogramoje šių lūžių nesimato, o aiškios neurologinės simptomatikos, leidžiančios nustatyti šių stuburo slankstelių lūžį, nebuvo. Dėl nustatytų stuburo slankstelių C6-7 lūžių, nuo 2005-10-21 (eismo įvykio dienos) iki 2005-11-17 (operacijos dienos) komplikacijų nekonstatuota. Jeigu stuburo slankstelių lūžiai nesukelia neurologinės simptomatikos, galimas visiškas paciento pasveikimas, jam negavus jokio gydymo ir net nesikreipus pagalbos.

Ekspertai konstatavo, kad jei pirmos apžiūros metu būtų nustatyti stuburo slankstelių C6-7 lūžiai su ašies deformacija, gydymas būtų toks pat – operacinis. Neurochirurgo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad yra kaulinio kanalo siaurėjimas kaklinėje stuburo dalyje, gydymo procesui VšĮ Kauno klinikose įtakos neturėjo. Ekspertų nuomone, VšĮ Kauno klinikose teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos bei efektyvios. Teismo teigimu, byloje esantis VšĮ Kauno klinikų išrašas iš medicininių dokumentų Nr. VP-1077434-1/05 patvirtina, kad buvo atliktos rentgenogramos, kompiuterinė tomografija, lūžių nematyti.

Taip pat dokumentuose pažymėta, kad ligos būklė gera, pacientas vaikšto, režimo nesilaiko. Židininės neurologinės simptomatikos nėra (t. 1, b. l. 17). VšĮ Kauno klinikų išraše iš medicininių dokumentų Nr. VP-1077434-2/2005 nurodoma, kad spondiliogramose buvo įtartas C2 slankstelio lūžis, dėl to daryta viršutinių kaklo slankstelių kompiuterinė tomografija – įtarta patologija nepasitvirtino. Atliktose kaklo spondiliogramose kitos kaklo srities patologijos nesimato, nenustatyta ir kitų kūno vietų, organų sužalojimų.

Atlikus operacijÄ neurologiniai simptomai nepaaÅ¡trėjo. Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime nurodoma, kad atsižvelgiant į nustatytas klinikines diagnozes, sveikatos priežiÅ«ros paslaugos pacientui buvo teiktos tinkamai: po eismo įvykio pacientas hospitalizuotas, nustačius kaklo raiščių patempimÄ , taikytas tinkamas gydymas, pacientui jaučiantis patenkinamai ir nesilaikant ligoninės režimo, jis buvo iÅ¡raÅ¡ytas. Gydant antrÄ jį kartÄ , kai buvo diagnozuotas dviejų kaklo slankstelių lūžimas, ligonis paruoÅ¡tas ir operuotas atidėta tvarka, kadangi neurologinės simptomatikos nebuvo.

Byloje pateiktoje A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto 2006-03-18 iÅ¡vadoje Nr. A-SI-41-25 taip pat patvirtinama, kad ieÅ¡kovo patirtas stuburo slankstelių lūžis buvo neurologiÅ¡kai nekomplikuotas ir todėl nebuvo neurologinės simptomatikos, leidžiančios nustatyti stuburo slankstelių pakenkimo vietÄ . Jeigu K. P. stuburo kaklinės dalies dviejų slankstelių lūžiai bÅ«tų diagnozuoti laiku, gydymo taktika vis tiek bÅ«tų buvusi tokia pati – bÅ«tų buvęs reikalingas chirurginis gydymas.

Teismo posėdžio metu atsakovo VÅ¡Ä® Kauno klinikų atstovas B. Å . patvirtino, kad buvo paskirta tiek priekinė, tiek Å¡oninė rentgenograma, ir jos buvo daromos, tačiau Å¡oninė rentgenograma nepavyko dėl paciento anatominių ypatumų. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje remdamasis medicinine literatÅ«ra ir teigė, kad laiku nustačius diagnozę, vietoje pasirinktos operacijos jam bÅ«tų taikomas kaklo tempimas naudojant Glisono kilpÄ arba skeletinis tempimas už kaukolės specialiu kiemu. Tačiau teismas nurodė, kad nepaisant teismo medicinos ekspertizės akto iÅ¡vados ir kitų nurodytų raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių tinkamÄ gydymo taktikos pasirinkimÄ , tarp kurių ir Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos atsakymuose į paklausimÄ Nr. PŽK-2-376, 2009-08-05, pateikta informacija, atsakovas VÅ¡Ä® Kauno klinikos atsiliepime papildomai paaiÅ¡kino, kad tempimas panaudojant Glisono kilpÄ yra istorinis gydymo metodas ir paskutinius du deÅ¡imtmečius Lietuvoje netaikomas, o dėl skeletinio tempimo – Å¡is gydymo metodas vaikų amžiuje netaikytinas.

Remiantis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad negalima sutikti su ieškovo teiginiu, jog buvo panaudotos neefektyvios priemonės, reikėjo atlikti papildomus diagnostinius tyrimus, nes kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos visumos, pagal visuotinai pripažintus medicinos praktikos ir mokslo principus arba standartus buvo pasirinktas optimaliausias gydymo būdas, kuris, nors ir dėl neurologinės simptomatikos nebuvimo ir paciento anatominių ypatumų buvo uždelstas, vis tiek buvo efektyvus ir įtakos ieškovo gyvenimo prognozei neturėjo.

Dėl VÅ¡Ä® AbromiÅ¡kių reabilitacijos ligoninės neteisėtų veiksmų teismas nurodė, kad 2010-06-03 ekspertizės akte Nr. EDG 12(74)/11 (01) konstatuota, jog reabilitacijos ligoninėje galėjo bÅ«ti taikomas intensyvus fizinis apkrovimas norint atstatyti prarastÄ funkcijÄ . IeÅ¡kovui sudaryta reabilitacijos programa buvo adekvati jo sveikatos bÅ«klei. Reabilitacijos eiga buvo pasunkėjusi dėl paties ieÅ¡kovo motyvacijos nebuvimo – medicininėje dokumentacijoje yra duomenų, kad pacientas praleidinėjo procedÅ«ras, kviečiamas dažnai atsisakė jas lankyti.

Reabilitacijos ligoninėje ieškovui teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos, bet visas efektas nebuvo pasiektas dėl paties paciento motyvacijos nebuvimo. Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime taip pat patvirtinama, kad VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje pacientui buvo laiku ir tinkamai teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atsižvelgus į jo būklę. Teismas, remdamasis ekspertų išvadomis, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimais, nustatė, jog pacientui nebuvo būtinas kietas kojos įtvaras, pasirinktas reabilitacinis gydymas atitiko visuotinai pripažintus metodus, taikyta fizinio krūvio reabilitacinė programa pasirinkta pagrįstai, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovo VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės veiksmus neteisėtais ir pažeidžiančiais teisės aktų nuostatas.

Teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neturtinės žalos atsiradimo ir gydytojų veiksmų parenkant gydymo ir reabilitacijos metodÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas K. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo VÅ¡Ä® Kauno klinikų neteisėtų veiksmų nepagrįstai sprendė, jog pagal visuotinai pripažintus medicinos praktikos ir mokslo principus arba standartus buvo pasirinktas optimaliausias gydymo bÅ«das, kuris nors ir dėl neurologinės simptomatikos nebuvimo bei ieÅ¡kovo anatominių savybių ir buvo uždelstas, vis tiek buvo efektyvus ir įtakos ieÅ¡kovo gyvenimo prognozei neturėjo. 2005 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu ieÅ¡kovui lūžo kaklinės stuburo dalies C6-C7 slanksteliai.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo ligos istorijos, ieÅ¡kovui buvo įtartas C2 slankstelio lūžis. Teismas nepasisakė, ar atsakovo VÅ¡Ä® Kauno klinikų medikai, koncentruodamiesi vien į C2 slankstelio lūžio patvirtinimÄ ar paneigimÄ buvo pakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi. Teismas ignoravo ieÅ¡kovo pateiktÄ medicininę literatÅ«rÄ , kurioje pažymima, kad ¾ visų kaklo lūžių įvyksta apatinėje kaklo dalyje – C5-C6 judesio segmente. Neatlikus visos kaklinės stuburo dalies Å¡oninės rentgenogramos, atsakovo VÅ¡Ä® Kauno klinikų neurochirurgas V.

R. ieÅ¡kovo bÅ«klę vertino remdamasis turimomis rentgenogramomis, ko pasekoje ieÅ¡kovui buvo nustatyta neteisinga diagnozė – kaklo raiščių patempimas. Kreipusis pakartotinai ieÅ¡kovui nebuvo atliktos pakartotinės rentgenogramos. Atsakovo VÅ¡Ä® Kauno klinikų darbuotojų neteisėti veiksmai tam tikra dalimi įtakojo dabartinę ieÅ¡kovo emocinę bÅ«klę bei darbingumo lygį. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia 2006 m. kovo 18 d. A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto iÅ¡vada ir VÅ¡Ä® Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus gydytojo Ž.

R. 2009 m. rugpjūčio 5 d. atsakymas į paklausimÄ .

2. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės neteisėtų veiksmų taip pat nepagrįstai sprendė, jog ieškovui nebuvo būtinas kietas kojos įtvaras, jog pasirinktas reabilitacinis gydymas atitiko visuotinai pripažintus metodus, taikyta fizinio krūvio reabilitacinė programa pasirinkta pagrįstai, todėl šio atsakovo veiksmai nepripažinti neteisėtais ir pažeidžiančiais teisės aktų nuostatas. VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje ieškovui buvo pritaikytas intensyvus gydymas, kuriam ieškovas buvo per silpnas.

Po 2005 m. lapkričio 17 d. operacijos, kuomet iš ieškovo dešinės kojos buvo išimta dalis šeivikaulio, ieškovui turėjo būti pritaikytas kietas kojos įtvaras ir tik po to, kai pašalinto kaulo vietoje susiformuoja kaulinis rumbas, turėjo būti pritaikyta reabilitacija. Laiku nepritaikius kieto kojos įtvaro bei nepagrįstai greitai taikant intensyvias gydymo procedūras, ieškovo dešinės kojos šeivikaulio suaugimo laikas labai užsitęsė.

3. Dėl neteisėtų atsakovų darbuotojų veiksmų ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ kentėjo didelius fizinius skausmus, patyrė dvasinį ir psichologinį sukrėtimÄ , nenorėjo ir fiziÅ¡kai negalėjo bendrauti net su artimiausiais žmonėmis, sužlugo ieÅ¡kovo pasitikėjimas medicinos sistema. Atsakovas VÅ¡Ä® AbromiÅ¡kių reabilitacijos ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo VÅ¡Ä® AbromiÅ¡kių reabilitacijos ligoninės darbuotojai jokių neteisėtų veiksmų nėra įvykdę, o prieÅ¡ingai – sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ieÅ¡kovui suteikė kvalifikuotai ir laiku, nėra nustatyta atsakovo aplaidumo ar rÅ«pestingumo stoka, kaltė teikiant ieÅ¡kovui sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, todėl neatsiranda ieÅ¡kovui teisė reikalauti iÅ¡ gydymo įstaigos atlyginti bet kokiÄ turtinę ar neturtinę žalÄ .

Atsakovas VÅ¡Ä® Kauno klinikos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas kaip nepagrįstas byloje surinktais įrodymais turi bÅ«ti atmestas. Gydant ieÅ¡kovÄ , jam buvo savalaikiai ir tinkamai suteiktos visos bÅ«tinos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, jų metu medicinos personalas kvalifikuotai atliko savo pareigas. Todėl nesant medicinos darbuotojų kaltės bet kokia forma, ieÅ¡kovo reikalavimas, kad atsakovas VÅ¡Ä® Kauno klinikos jam atlygintų neturtinę žalÄ , yra nepagrįstas.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ abiejų atsakovų. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Byloje keliamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigų civilinės atsakomybės klausimas.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientams turi bÅ«ti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiÅ«ra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ligoniui. Padarius žalÄ , gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str. 3 d.).

Kasacinis teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. PacientÄ ir gydytojÄ (sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiÅ«ros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, bÅ«tina atsakyti į klausimÄ , ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rÅ«pestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas.

Dėl Å¡io tikslo turi bÅ«ti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimÄ , bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Vilniaus universiteto SantariÅ¡kių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikos, bylos Nr. Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

P.. ir kt. v. VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010).Asmuo (ieÅ¡kovas), pareiÅ¡kęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieÅ¡kovas turi įrodyti ir žalÄ padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.).

Gydytojo profesinės atsakomybės pobÅ«dis yra nulemtas sveikatos priežiÅ«ros, kaip visuomenės veiklos srities, reikÅ¡mingumo ir su tuo susijusios bÅ«tinybės garantuoti tinkamÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, t. y. žmogui gyvybiÅ¡kai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti. Specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpcijÄ , žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai.

Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. VÅ¡Ä® Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ; pacientÄ ir gydytojÄ siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrÄ konkretų rezultatÄ , bet pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

B. v. VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008). Maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiÅ¡kia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus. Turi bÅ«ti įvertinta, ar jis veikė kaip sÄ Å¾iningas, atidus, atsargus, rÅ«pestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimÄ , nuostatomis.

Dėl atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VÅ¡Ä® Kauno klinikų civilinės atsakomybės Apeliantas skunde nurodo, kad 2005 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu jam lūžo kaklinės stuburo dalies C6-C7 slanksteliai, tačiau VÅ¡Ä® Kauno klinikų medikai ieÅ¡kovui įtarė tik C2 slankstelio lūžis, dėl to neatliko visos kaklinės stuburo dalies Å¡oninės rentgenogramos ir nustatė ieÅ¡kovui neteisingÄ diagnozę – kaklo raiščių patempimÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovo VÅ¡Ä® Kauno klinikų darbuotojų neteisėti veiksmai tam tikra dalimi įtakojo dabartinę ieÅ¡kovo emocinę bÅ«klę bei darbingumo lygį ir tokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia 2006 m. kovo 18 d.

A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei VÅ¡Ä® Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus gydytojo Ž. R. 2009 m. rugpjūčio 5 d. atsakymas į paklausimÄ . Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais, remdamasis byloje esančiais duomenimis padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal visuotinai pripažintus medicinos praktikos ir mokslo principus arba standartus buvo pasirinktas optimaliausias gydymo bÅ«das, kuris, nors ir dėl neurologinės simptomatikos nebuvimo ir paciento anatominių ypatumų buvo uždelstas, vis tiek buvo efektyvus ir įtakos ieÅ¡kovo gyvenimo prognozei neturėjo.

Teisėjų kolegija sutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , kad tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė didžiÄ ja dalimi remdamasis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ekspertizės aktu. MinėtÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs VÅ¡Ä® Kauno klinikų iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 9-58, 125-150, 160-177, t. 2, b. l. 138-147), Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2009 m. spalio 1 d. sprendimÄ (t. 1, b. l. 65-67), kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į nustatytas klinikines diagnozes, sveikatos priežiÅ«ros paslaugos pacientui buvo teiktos tinkamai, byloje esančiÄ A.

Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto 2006-03-18 iÅ¡vadÄ (t. 1, b. l. 98-109), kurioje patvirtinama, kad jeigu ieÅ¡kovo stuburo kaklinės dalies dviejų slankstelių lūžiai bÅ«tų diagnozuoti laiku, gydymo taktika vis ties bÅ«tų buvusi tokia pati – bÅ«tų buvęs reikalingas chirurginis gydymas bei po to sekantis reabilitacinis gydymas. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino teismo posėdžio metu atsakovo VÅ¡Ä® Kauno klinikų atstovo B. Å ., trečiųjų asmenų V.

R. bei J. M. duotus paaiškinimus (t. 2, b. l. 167-177) dėl ieškovui teiktų medicinos pagalbos paslaugų. Byloje teismo paskirtos medicinos ekspertizės akte (t. 2, b. l. 6-30) konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2005-10-11 iki 2005-10-25 bei laikotarpiu nuo 2005-11-15 iki 2005-11-28 VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos klinikoje ieškovui teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos bei efektyvios, Gydymas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos klinikoje neįtakojo ieškovo netekto darbingumo lygio, o darbingumo lygio sumažėjimas lėmė patirtos traumos pobūdis, bet ne taikytas gydymas.

Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad vėlesnis kaklo C6-C7 slankstelių lūžių nustatymas akivaizdžių pasekmių paciento sveikatai nesukėlė, ieÅ¡kovas buvo gydomas visuotinai pripažintais medicinos praktikos ir mokslo principais ir standartais.Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, o turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v.

UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., byla Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v.

UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3-45/2008). Apelianto argumentas, kad teismas neturėjo vadovautis byloje paskirtos medicinos ekspertizės iÅ¡vada, nenurodant motyvų dėl kurių Å¡i iÅ¡vada nėra tinkamas įrodymas byloje, laikytinas nepagrįstu. Be to, kaip minėta, teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė ne tik vadovaudamasis teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vadomis, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais bei byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų parodymais. Dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetÄ , laikydamasis CPK 176 straipsnio 1 dalyje, 177 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje ir 197 bei 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, padarė pagrįstas, bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad atsakovo VÅ¡Ä® Kauno klinikų darbuotojų neteisėti veiksmai tam tikra dalimi įtakojo dabartinę ieÅ¡kovo emocinę bÅ«klę bei darbingumo lygį. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, gydytojas Ž. R. 2009 m. rugpjūčio 5 d. atsakyme į paklausimÄ nurodė, kad gydymo taktika buvo teisinga, paciento netekto darbingumo lygį didžiÄ ja dalimi įtakojo pati trauma, dalinai galėjo įtakoti tai, kad pacientas vengė jam skirto gydymo (t. 1, b. l. 94-97).

Taip pat gydytojas Ž. R. pažymėjo, jog vertinant pateiktÄ medicininę dokumentacijÄ , gydymo klaidų, gydant nustatytas traumas, nebuvo padaryta, vertinant ligos eigÄ , buvo padaryta diagnostinė klaida apžiÅ«rint ligonį po autoįvykio ir hospitalizuojant pirmÄ jį kartÄ â€“ nenustatytas dvejų kaklo slankstelių lūžimas, tačiau vertinant tolimesnę ligos eigÄ ir paciento gydymÄ , minėta diagnostinė klaida jokių akivaizdžių pasekmių nesukėlė. A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nesklandus K.

P. gydymo procesas – pavėluotas kaklo slankstelių lūžių diagnozavimas, skausmai, 5 val. trukusi operacija su bendriniu nuskausminimu, nuolatinė baimė bei įtampa, turėjo neabejotinos įtakos jo emocinei būklei bei nervinės sistemos astenizacijai. Tačiau minėtoje išvadoje taip pat pažymėta, kad patirti ieškovo sužalojimo gydymo proceso nesklandumai neturėtų įtakoti jo tolesnei gyvenimo prognozei. Taigi tiek gydytojo Ž. R. paaiškinimai, tiek A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto išvada nepatvirtina apelianto argumentų dėl VšĮ Kauno klinikų darbuotojų neteisėtų veiksmų teikiant jam medicinos paslaugas.

Dėl atsakovo VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės civilinės atsakomybės Apeliantas skunde nurodo, kad VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje ieškovui buvo pritaikytas intensyvus gydymas, kuriam ieškovas buvo per silpnas, po 2005 m. lapkričio 17 d. operacijos, kuomet iš ieškovo dešinės kojos buvo išimta dalis šeivikaulio, ieškovui turėjo būti pritaikytas kietas kojos įtvaras ir tik po to, kai pašalinto kaulo vietoje susiformuoja kaulinis rumbas, turėjo būti pritaikyta reabilitacija.

Ieškovo teigimu, laiku nepritaikius kieto kojos įtvaro bei nepagrįstai greitai taikant intensyvias gydymo procedūras, ieškovo dešinės kojos šeivikaulio suaugimo laikas labai užsitęsė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovui nebuvo būtinas kietas kojos įtvaras, pasirinktas reabilitacinis gydymas atitiko visuotinai pripažintus metodus, taikyta fizinio krūvio reabilitacinė programa pasirinkta pagrįstai, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovo VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės veiksmus neteisėtais ir pažeidžiančiais teisės aktų nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino tiek Å¡alių, trečiųjų asmenų, liudytojų paaiÅ¡kinimus, tiek raÅ¡ytinius įrodymus, ekspertų iÅ¡vadÄ , t. y. nepažeidė įrodymų įvertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų, įvertino ir pasisakė dėl visų esminių byloje esančių duomenų. Siekiant visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, ar pacientui buvo suteikta tinkama sveikatos priežiÅ«ra, nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ekspertizė, ekspertams buvo pateikti klausimai, susiję su asmens sveikatos istorija, ir ekspertai, vertindami juos, pateikė atitinkamas iÅ¡vadas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas kartu su kitais įrodymais vertino ekspertizės iÅ¡vadas, kuriose patvirtinta, kad VÅ¡Ä® AbromiÅ¡kių reabilitacijos ligoninėje ieÅ¡kovui galėjo bÅ«ti taikomas intensyvus fizinis apkrovimas, norint atstatyti prarastÄ funkcijÄ , ieÅ¡kovui teiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo tinkamos, bet efektas pilnai nebuvo pasiektas dėl paties paciento motyvacijos nebuvimo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija taip pat nustatė, kad VÅ¡Ä® AbromiÅ¡kių reabilitacijos ligoninėje ieÅ¡kovui buvo laiku ir tinkamai teiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, atsižvelgiant į jo bÅ«klę, ir klaidų teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ieÅ¡kovui nebuvo padaryta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apelianto skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl atsakovo VÅ¡Ä® AbromiÅ¡kių reabilitacijos ligoninės neteisėtų veiksmų nebuvimo. Kaip minėta, civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma (CK 6.246–6.249 str.). Nagrinėjamu atveju nekonstatavus atsakovų neteisėtų veiksmų teikiant medicinos paslaugas ieÅ¡kovui, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinosios sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti buvimo, nėra pagrindo analizuoti ir pasisakyti dėl kitų sÄ lygų egzistavimo, nes bent vienos iÅ¡ sÄ lygų nebuvimas lemia atsakomybės negalimumÄ .

Nenustačius gydymo įstaigų civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų, nėra pagrindo analizuoti apeliacinio skundo argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).   Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiAlė Bukavinienė Audronė Jarackaitė    Vigintas ViÅ¡inskis