e924660077b911e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-695/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00383-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.8; 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei ,

dalyvaujant atsakovo atstovei Daivai Janilionienei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Večislavui Burneikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl išmokos ir kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (T 1, b. l. 1–3), kurį patikslino (T 1, b. l. 83–84) prašė priteisti jam iš atsakovo:

1) atleidimo dieną (2008 m. gegužės 23 d.) apskaičiuotą, bet nesumokėtą išmoką - 1404,87 Lt;

2) 36363,85 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2008 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.;

3) 1404,87 Lt išmoką už kiekvieną mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir Biuras, atsakovas) viršininko 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 38-S9-TE-31(s) „Dėl G. J. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 38-S9-TE-31(s)) jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pareiškėjas teigė, kad atleidimo dieną su juo nebuvo visiškai atsiskaityta, kadangi iš apskaičiuoto atsiskaitymo buvo nepagrįstai išskaityta 5004,20 Lt (atskaičius mokesčius) už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2008 m. gruodžio 8 d. prašymą, pripažino savo kaltę ir 2008 m. gruodžio 31 d. pervedė į pareiškėjo sąskaitą dalį šios sumos - 3599,33 Lt (atskaičius mokesčius). Pareiškėjo skaičiavimu, prašomą priteisti 1404, 87 Lt sumą sudaro skirtumas tarp atsakovo atleidimo dieną jam apskaičiuotos negrąžintos ir vėliau grąžintos sumos (5004,20 Lt – 3599,33 Lt). Uždelsimas atsiskaityti tęsėsi nuo 2008 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir už šį laikotarpį turėtų būti priteista iš atsakovo iš viso 36 363,85 Lt (7 mėnesiai x 5004, 20 Lt = 35029,40 Lt, papildomai už 8 dienas (2008 m. gegužės 23 d. – 2008 m. gegužės 31 d.) 5004,20 : 30 x 8 = 1 334,45 Lt).

Statuto 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad su atleidžiamu iš tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną. Analogiška norma įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 141 straipsnio 1 dalyje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, o 3 dalyje – kad uždelsus atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Statute ir Valstybės tarnybos įstatyme nėra nuostatų, kurios numatytų pareigūnų garantijas, o atitinkamai ir sankcijas darbdaviams, kai yra su atleidžiamu iš tarnybos pareigūnu uždelsiama visiškai atsiskaityti. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatomis šiuo atveju turi būti taikomos DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pagal teismų suformuotą DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo praktiką, pagrindas taikyti šią normą atsiranda tada, kai: 1) darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Darbdavys išmoką mokėti privalo už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, neatsižvelgiant į tai, kad buvo kilęs ginčas dėl išmokos ar jos dalies mokėjimo pagrįstumo. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2008 m. sausio 2 d. Nr. 3K-3-82/2008, 2008 m. gegužės 12 d. Nr. 3K-3-267/2008;Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1078/2009).

Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (T 1, b. l. 9, 90, 172–173) paaiškino, kad su pareiškėju jis atsiskaitė visiškai. Biuro viršininko 2008 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 38-AK-7-66(s) (toliau – ir Įsakymas Nr. 38-AK-7-66(s)) pareiškėjui buvo suteiktos 45 kalendorinės kasmetinių atostogų dienos už 2008 metus nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2008 m. birželio 6 d. Balandžio mėnesį buvo apskaičiuota 8256,60 Lt už atostogas (33 d. d. x 250,20 Lt (vienos dienos vidurkis) = 8256,60 Lt). Pareiškėjui už suteiktas atostogas buvo apmokėta 2008 m. balandžio mėnesį.

Biuro viršininko 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 38-S9-TE-31(s) G. J. nuo 2008 m. gegužės 23 d. buvo atleistas iš tarnybos dėl netinkamumo vidaus tarnybai remiantis Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) išvada. Iki atleidimo dienos G. J. už 2008 metus buvo panaudojęs 19 dienų suteiktų atostogų. 2008 m. gegužės 23 d. buvo apskaičiuotos šios išmokos: 1) 21280,36 Lt išeitinė išmoka (už 16 metų 1 mėnesį ir 23 d.; 20,75 metinis vidutinis 2008 m. darbo dienų skaičius x 256,39 Lt = 5 320,09 Lt x 4 (koeficientas 4, nes ištarnauta 16 metų) = 21280,36 Lt); 2) 2563,90 Lt nedarbingumo pašalpa (vienos dienos vidurkis 256,39 Lt; 10 darbo dienų x 256,39 Lt = 2563,90 Lt); 3) 7845,53 Lt kompensacija už 45 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2007 m. bei 17,71 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 23 d. (45 k. d. + 17,71 k. d.

– 19 k. d. (tiek atostogų už 2008 m. buvo panaudota) = 43,71 k. d. x 0,7 = 30,6 d. d. x 256,39 Lt = 7845,53 Lt). Iš apskaičiuotos nedarbingumo pašalpos ir nepanaudotų atostogų kompensacijos bendros sumos buvo išskaityta: 24 proc. pajamų mokesčio – 1374,09 Lt (pajamų mokestis buvo sumažintas atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. balandžio mėnesį jis buvo išskaitytas pareiškėjui išeinant atostogų, 7845,53 Lt + 2563,90 Lt = 10409,43 Lt x 24% = 2498,26 Lt – 1124,17 koreguotas pajamų mokestis = 1374,09 Lt) bei 2,5 proc. SoDros“ mokesčio – 667,15 Lt (šis mokestis taip pat buvo sumažintas, 7845,53 Lt + 2563,90 Lt + 21280,36 Lt = 31689,86 Lt x 2,5% = 792,25 Lt – koreguotas pajamų mokestis = 667,15 Lt), taip pat 3032,82 Lt išskaityta pagal vykdomuosius raštus.

Pareiškėjui priklausė išmokėti 21611,80 Lt (7845,53 + 2563,90 + 21280,43 – 1374,09 – 667,15 – 3032,82 – 5004 (perskaičiuotos kasmetinės atostogos nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. birželio 6 d.) = 21611,80 Lt). 2008 m. gegužės 23 d. pareiškėjui (priedas prie tarpinio žiniaraščio Nr. 107) buvo išmokėta 22563,51 Lt. 2008 m. birželio 30 d. pareiškėjas grąžino į kasą permokėtus 811,00 Lt Pareiškėjas 2008 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Biurą dėl išskaitytos 5 004,20 Lt sumos grąžinimo. Biuras pripažino savo klaidą, kad nepagrįstai išskaitė už neatidirbtas suteiktų kasmetinių 2008 metų atostogų dienas, t.y. už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. birželio 6 d.

Vadovaujantis Biuro viršininko 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 38-TE-411 „Dėl įsakymo 2008 m. gegužės 22 d. Nr. 38-S9-TE-31(s) dalinio pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 38-TE-411) papildomai apskaičiuota kompensacija už 27,3 dienas nepanaudotų atostogų 2008 m. 4897,04 Lt (27,3 k. d. + 17,71 k. d. = 45,01 k. d., tiek atostogų kalendorinių dienų pareigūnui priklausė už 2008 m.) (27,3 k. d. x 0,7 = 19,1 d. d. x 256,39 = 4897,04 Lt) (vienos dienos vidurkis 256,39 Lt). Iš apskaičiuotos sumos buvo išskaityta: 24 proc. pajamų mokesčio 1175,29 Lt ir 2,5 proc.

„Sodros“ mokesčio 122,43 Lt. 2008 m. gruodžio 31 d. pavedimu pareiškėjui pervesta 3599,33 Lt (4 897,04 – 1175,29 – 122,43 = 3599,33 Lt).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą (T 2, b. l. 39–41) paaiškino, kad Biuras iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos (2008 m.gegužės 23 d.) 2008 m. balandžio 2 d. įsakymu jam buvo suteikęs 45 dienas kasmetinių atostogų už 2008 metus nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2008 m. birželio 6 d. ir už jas 2008 m. balandžio 14 d. pareiškėjui sumokėjęs. Atleidžiant pareiškėją iš tarnybos, su juo buvo visiškai atsiskaityta, tačiau iš apskaičiuoto atsiskaitymo buvo išskaityta atitinkama suma už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pareiškėjui 2008 m. gruodžio 8 d. pateikus prašymą dėl nepagrįsto išskaitymo, Biuras 2008 m. gruodžio 31 d. grąžino pareiškėjui nepagrįstai išskaitytą sumą - 3 599,33 Lt (atskaičius mokesčius). Pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos remiantis CMEK 2008 m. gegužės 21 d. išvada. Pareiškėjas, būdamas atostogose nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. gegužės 23 d. turėjo laikino nedarbingumo pažymėjimą ir nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2008 m. gegužės 21 d. buvo tiriamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro stacionare dėl tinkamumo tarnybai nustatymo, tačiau apie nedarbingumo pažymėjimo turėjimą Biuro neinformavo ir tuo pažeidė Statuto 41 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo nedarbingumo pažymėjimas Nr. D432447 dėl nedarbingumo laikotarpio nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. gegužės 23 d., buvo užbaigtas 2008 m. gegužės 23 d. ir Biurui buvo pateiktas jau po to, kai buvo atsiskaityta su pareiškėju. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant klausimą dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo pareiškėjo ir atsakovo atžvilgiu. Konstatavus, kad pareiškėjas kaltas, atsakovo atžvilgiu negalima taikyti sankcijų, numatytų DK 141 straipsnio 3 dalyje, tuo labiau, kad atsakovas atsiskaitė su pareiškėju.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 30 d. sprendimu (T 2, b. l. 75–81) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilęs dėl uždelsimo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš vidaus tarnybos statutiniu valstybės tarnautoju. Šį reikalavimą pareiškėjas grindžia DK 141 straipsnio 3 dalies nuostata, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pareiškėjo teigimu, atleidimo dieną buvo uždelsta atsiskaityti, neišmokėta 5 004,20 Lt (atskaičius mokesčius), atsakovas, pripažindamas savo kaltę, 2008 m. gruodžio 31 d. grąžino dalį (3 599,33 Lt atskaičius mokesčius) neišmokėtos sumos. Teismas konstatavo, kad pagal pareiškėjo reikalavimus byloje turi būti nustatyta, ar atsakovas nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu pareigūnu jo atleidimo dieną (2008 m. gegužės 22 d.), ar dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, ar yra teisinis pagrindas priteisti prašomas sumas iš atsakovo.

Teismas nustatė, kad Biuro viršininkas Įsakymu Nr. 38-AK-7-66(s) suteikė pareiškėjui 45 kalendorines dienas kasmetinių atostogų nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2008 m. birželio 6 d. už 2008 metus, už kurias jam balandžio mėn. avansu išmokėjo 8 256,60 Lt (T 1, b.l. 78-79). Biuro viršininko Įsakymu Nr. 38-S9-TE-31(s) pareiškėjas buvo atleistas (atostogų metu) iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos poskyrio viršininko pareigų nuo 2008 m. gegužės 23 d. vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės). Šiame įsakyme atsakovas nurodė, kad ištarnautas laikas išeitinei išmokai skaičiuoti 2008 m. gegužės 23 d. yra 16 metų 1 mėnuo 23 dienos; pareiškėjui priklauso kompensacija už 45 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2007 m.; nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 23 d. pareiškėjui priklauso 17,71 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų. Remiantis šiuo įsakymu, pareiškėjui buvo apskaičiuota ir 2008 m. gegužės 22 d. išmokėta neapmokestinama išeitinė kompensacija – 21 280,43 Lt; kompensacija už nepanaudotas 2007 ir 2008 m. kasmetines atostogas (45 k. d. + 17,7 k. d. – 19 k. d.) x 0,7 = 30,6 d. d. – 7 845,53 Lt, ligos pašalpa nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. gegužės 22 d. (10 d. d.) – 2 563,90 Lt. Pareiškėjas, pasibaigus gydymui, po atleidimo iš pareigų, pateikė atsakovui nedarbingumo pažymėjimą Nr. D4324479, išduotą nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. gegužės 23 d. (T I, b.l.183). Atsakovas pakoregavo pareiškėjui priklausančias išmokėti sumas, nustatė 811 Lt permoką (T I, b.l. 176), kurią pareiškėjas 2008 m. gegužės 30 d. grąžino (T I , b. l. 123), išmokėjo ligos pašalpą, išskaičiavo už kasmetines atostogas nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. birželio 6 d. (20 d. d.) – 5004,20 Lt. Pareiškėjas šio atsakovo įsakymo, apskaičiuotų ir išmokėtų sumų neginčijo, sutiko, grąžino jam permokėtą sumą (811 Lt). Įsakyme aiškiai nurodyta, kad pareiškėjui nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 23 d. priklauso 17,71 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas apie ligą atostogų metu (nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. gegužės 23 d.) privalėjo informuoti atsakovą atostogų metu (2008 m. gegužės 12 d.) arba atleidimo dieną (2008 m. gegužės 22 d.) pateikti nedarbingumo pažymėjimą, tačiau jis to nepadarė, t. y. konstatavo pareiškėjo kaltę. Nedarbingumo pažymėjimas (T II, b.l.51) buvo užbaigtas po to, kai pareiškėjas buvo atleistas - 2008 m. gegužės 23 d. Pareiškėjas, nepranešdamas atsakovui apie nedarbingumo pažymėjimą elgėsi nesąžiningai, todėl atsakovas turėjo teisę po atleidimo dienos perskaičiuoti pareiškėjui priklausančias sumas ir jas pakoreguoti. Pareiškėjas 2008 m. gruodžio 8 d. pateikė atsakovui prašymą išmokėti jam nepagrįstai išskaitytą sumą (5004,20 Lt) už neatidirbtas atostogų dienas nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, nes nėra jo kaltės (T I , b.l. 177). Atsakovas 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 38-TE-411 iš dalies pakeitė 2008 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr.38-S9-TE-31(s) dalį dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimo, nurodė sumokėti pareiškėjui kompensaciją ne tik už 45 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2007 m., bet ir už 27,3 dienas nepanaudotų atostogų už 2008 m. (T I, b.l.179). Šio įsakymo pagrindu atsakovas apskaičiavo ir išmokėjo pervesdamas į pareiškėjo sąskaitą 3 599,33 Lt (atskaičius mokesčius) už neatidirbtas 2008 m. kasmetinių atostogų dienas priklausančią kompensaciją, nurodant mokėjimo paskirtį „Grąžinamas darbo užmokestis“ (T I, b.l.180). Teismo vertinimu, atsakovas įsakymu nepagrįstai išmokėjo pareiškėjui kompensaciją už neatidirbtas atostogų dienas nuo 2008 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. (nepanaudotas 27,3 kalendorinių dienų atostogas), kai 2008 m. gegužės 22 d. pareiškėjo darbo santykiai buvo nutrūkę.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje iškeltu administraciniu ginču pareiškėjas prašė priteisti jam iš atsakovo šias sumas: 1) 1404,87 Lt atleidimo dieną (2008 m. gegužės 23 d.) apskaičiuotą, bet nesumokėtą išmoką; 2) 36363,85 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2008 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. dėl 5004,20 Lt išmokos (7 mėnesiai x 5 004,20 Lt = 35 029,40 Lt, papildomai už 8 dienas (2008 m. gegužės 23 d. – 2008 m. gegužės 31 d.) 5004,20 Lt : 30 x 8 = 1334,45, iš viso 36363,85 Lt); 3) 1404,87 Lt už kiekvieną mėnesį uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuos savo reikalavimus pareiškėjas grindė DK 141 straipsnio 3 dalimi bei 224 straipsnio 2 dalimi, kurios numato, kad atleidžiant darbuotoją nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos darbuotojas gavo atostogas, už neatidirbtas darbo dienas išskaita nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės, su juo turi būti atsiskaityta atleidimo dieną. DK 224 straipsnio 2 dalis numato, kad išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas po jo atleidimo iš tarnybos pateikė atsakovui nedarbingumo pažymėjimą, konstatavo, kad tokiu atveju atsakovas turėjo teisinį pagrindą pakoreguoti apskaičiuotas sumas.Nustatė, kad pareiškėjas su apskaičiuotomis sumomis sutiko, įsakymo dėl atleidimo, apskaičiuotų ir išmokėtų sumų neginčijo, permokėtą sumą (811 Lt) grąžino atsakovui.

Pareiškėjas teigė, kad darbdavys su juo visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną, nepagrįstai išskaitė 5 004,20 Lt už atostogas. Teismas nesutiko su šiais pareiškėjo argumentais, nurodydamas, kad bylos įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2008 m. gegužės 22 d. su pareiškėju atsiskaitė visiškai. Pareiškėjas atsakovo Įsakymu Nr. 38-S9-TE-31(s) buvo atleistas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės) ir ginčo dėl atleidimo teisėtumo šiuo atveju nėra. Atleidimo dieną pareiškėjui buvo išmokėta išeitinė kompensacija – 21 280,43 Lt, kompensacija už nepanaudotas 2007 m. atostogas (45 k. d. – 7845,53 Lt), taip pat išmokėta ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. gegužės 22 d. (2563,90 Lt), transporto išlaidos. Pareiškėjui už dirbtą laiką nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 23 d. priklausė 17,7 kalendorinių dienų atostogų, jis faktiškai atostogavo 19 kalendorinių dienų (nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2008 m. gegužės 12 d.), už kurias atsakovas buvo apmokėjęs anksčiau, taip pat išmokėta ligos pašalpa. Išleidžiant pareiškėją nuo kasmetinių atostogų už 2008 metus pradžios (2008 m. balandžio 21 d.) jam buvo išmokėta 7845,53 Lt už visą atostogų laiką iki 2008 m. birželio 6 d. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms (pažyma dėl negalimumo toliau tarnauti dėl sveikatos, nedarbingumo pažymėjimas), atsakovas pagrįstai perskaičiavo pareiškėjui priklausančias išmokėti sumas, jas pakoregavo, pateikdamas jam atsiskaitymo lapelius. Teismas rėmėsi specialistės D. P. skaičiavimais (T II, b.l. 64-65,69), kad atsakovas su pareiškėju atleidimo dieną atsiskaitė visiškai. Įsakyme dėl atleidimo nurodyta, kad pareiškėjui už 2008 m. priklauso 17,7 kalendorinės dienos atostogų, nors faktiškai buvo panaudojęs 19 kalendorinių dienų.

Pagal Statuto 32 straipsnio 4 dalį, pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų pirmąjį ketvirtį. Analogiškos nuostatos numatytos ir DK 169, 174 straipsniuose. Vadinasi, atsakovas nepagrįstai pareiškėjui suteikė atostogas už 2008 metus, kai nebuvo panaudotos atostogos už 2007 metus. Teismas sutiko su specialistės D. P. išvada ir skaičiavimais, kad atsakovo Įsakymas Nr. 38-TE-411 pažeidė DK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių.

Pareiškėjas 2008 m. gruodžio 8 d. prašyme atsakovui dėl išskaitos nurodė, kad pagal DK 224 straipsnio 2 dalį jam neteisėtai buvo perskaičiuota išmoka už atostogas dėl 10 dienų, kuriomis jis sirgo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui turėjo būti suteiktos atostogos už 2007 metus, atostogų pereikvojimo nebuvo, todėl nesusidarė pareiškėjo prašyme nurodyta situacija. Pagal Statuto 32 straipsnio 5 dalį, pareigūnui ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos kasmetinių atostogų metu atveju, gavusiam iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatytos formos laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir pateikusiam jį tiesioginiam vadovui, kasmetinės atostogos pratęsiamos ar perkeliamos visam laikinojo nedarbingumo laikui.

Už tą patį laiką negali būti mokama išmoka už atostogas ir nedarbingumo išmoka. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo (Įsakymas Nr. 38-TE-411) kompensuoti už jau apmokėtas nedarbingumo dienas po darbo santykių pasibaigimo (2008 m. gegužės 22 d.). Pagal specialistės skaičiavimus, atsakovas neuždelsė atsiskaityti su pareiškėju atleidimo dieną (2008 m. gegužės 22 d.). Atsakovas Įsakymu Nr. 38-TE-411 nepagrįstai apskaičiavimo ir išmokėjo pareiškėjo reikalavimu (2008 m. gruodžio 8 d.) kompensaciją už atostogas už jo nedirbtą laiką nuo 2008 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., iš viso 27,3 kalendorinės dienos (pareiškėjo darbo santykiai nutrūko 2008 m. gegužės 22 d.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai priteisti iš atsakovo 1 404,87 Lt apskaičiuotą, bet neišmokėtą išmoką, 36363,85 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2008 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. bei 1404,87 Lt išmoką už kiekvieną mėnesį uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo įvykdymo yra nepagrįsti, nes su pareiškėju buvo visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną. Jam išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas už 2007 metus, o 2008 metais priklausiusias kasmetines atostogas pareiškėjas atleidimo dieną buvo išnaudojęs, t. y. jam priklausė 17,71 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų už 2008 metus, o jis faktiškai atostogavo 19 kalendorinių dienų, už kurias atsakovas apmokėjo avansu, taip pat jam sumokėta ligos pašalpa nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. gegužės 22 d.

Konstatavus, kad kompensacija už 2008 metų kasmetinių atostogų dalį (27,3 d. d.) pareiškėjui nepriklausė, nelieka pagrindo taikyti DK 141 straipsnio 3 dalį. Nustatęs šias aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis minėtu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatavo, kad atleidimo dieną (2008 m. gegužės 22 d.) atsakovas visiškai atsiskaitė su pareiškėju, todėl pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai negali būti tenkinami. Atsakovas nepažeidė atleidimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, todėl nėra pagrindo taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatų ir pareiškėjui priteisti jo reikalaujamų išmokų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 2 dalimi, 43 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktais, atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas priimtas pareiškėjo nenaudai, priteisė iš pareiškėjo specialisto paslaugų apmokėjimo išlaidas. Atsižvelgdamas į specialistės uždarosios akcinės bendrovės „Moore Stephens Vilnius“ direktorės auditorės D. P. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, teismas priteisė specialistei iš pareiškėjo 1 421,75 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

III. Pareiškėjas G. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 85–90) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas, kuriame išdėstytus motyvus pareiškėjas papildė 2012 m. rugsėjo 24 d. rašytiniais paaiškinimais (T 2, b.l. 125-126) apeliacinės instancijos teismui

1. Vadovaujantis DK 224 straipsniu bet koks išskaitymas iš išmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų gali būti daromas tik esant tam tikroms sąlygoms ir tik tam tikru būdu.

2. Ginčas kilęs ne dėl nedarbingumo pašalpos išmokėjimo aplinkybių, o dėl nepagrįsto 5004,20 Lt išskaitymo atleidžiant iš tarnybos už suteiktas kasmetines 2008 metų. Apeliantas akcentuoja, kad jis byloje nekėlė ginčo dėl ligos pašalpos, kuri jam buvo išmokėta, apskaičiavimo ir jos dydžio.

Pareiškėjo sąžiningumo ir kaltės klausimą kelia ne atsakovas, o trečiasis suinteresuotas asmuo, kuriam nedarbingumo pažymėjimo pateikimo aplinkybės nėra žinomos ir negalėjo būti žinomos. Teismo sprendimo argumentai, kad pareiškėjas dėl darbdavio informavimo apie laikinąjį nedarbingumą buvo nesąžiningas, nepagrįsti įrodymais ir neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teisme pareiškėjas akcentavo, kad Statuto 41 straipsnyje nustatytą prievolę jis įvykdė laiku ir tinkamai, nes apie laikinąjį nedarbingumą informavo ne tik savo tiesioginį vadovą, bet ir personalo skyrių. Tiesioginis vadovas nebuvo apklaustas. Teismas rėmėsi tik trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kuri neparemta jokiais įrodymais, o pareiškėjo ir atsakovo pozicija šiuo klausimu nebuvo vertinama. Aplinkybę, kad nėra pareiškėjo kaltės dėl darbdavio informavimo laiku apie laikinąjį nedarbingumą patvirtina ir žymėjimai („L“) 2008 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kuriame pažymėtas jo laikinas nedarbingumas. Apeliantas akcentuoja, kad nedarbingumo pažymėjimo pirmąją dalį (neužbaigtą) atsakovui jis buvo pateikęs iki atleidimo iš tarnybos dienos, o galutinai nedarbingumo pažymėjimą (užbaigtą) atsakovui pateikė nedelsdamas po to, kai jis buvo užbaigtas. Atsakovas atleidimo dieną žinojo apie pareiškėjo laikinąjį nedarbingumą, tačiau ta aplinkybė, kad atleidimo dieną nebuvo pateiktas užbaigtas nedarbingumo pažymėjimas, nagrinėjamu atveju atsakovui nebuvo kliūtis visiškai atsiskaityti su pareiškėju atleidimo dieną

3. Teismo sprendimas pagrįstas prieštaraujančiomis viena kitai aplinkybėmis ir argumentais.

4. Teismas sprendime nepagrįstai vartoja atsiskaitymo lapelių sąvoką, kadangi atsiskaitant pareiškėjui buvo pateiktas vienintelis atsiskaitymo lapelis.

5. Atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui neneigiant savo kaltės ir patvirtinant apskaičiuotų sumų teisingumą, esant atsakovo pozicijai prieštaraujančiai specialisto išvadai, teismas vadovavosi tik specialisto pateiktais atsakymais į klausimus, kuriuos pats savo iniciatyva suformulavo. Esant prieštaringiems duomenims, teismas neturėjo vadovautis vien specialisto pateiktais atsakymais. Specialisto atsakymai į kai kuriuos klausimus nebuvo pateikti arba nepagrįsti jokiais teisės aktais. Sprendimas kviesti specialistą buvo priimtas teismo iniciatyva. Visi klausimai specialistei buvo suformuoti teismo. Išlaidų priteisimas iš pareiškėjo specialisto darbui apmokėti, kai yra akivaizdi atsakovo kaltė, pažeidžia protingumo principus. Teismas, priteisdamas specialisto išlaidas tik pareiškėjui, nesilaikė ABTĮ 43 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (T 2, b. l. 100–102) atsakovas nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1. Biuro viršininko 2008 m. balandžio 2 d. įsakymu apeliantui nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2008 m. birželio 6 d. buvo suteiktos 45 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų už 2008 metus, už jas 2008 m. balandžio 14 d. tarpiniais žiniaraščiais Nr.74 ir Nr.81 išmokėta 8433,69 Lt. 2008 m. gegužės 22 d. Biuras gavo CMEK pažymą dėl apelianto sveikatos būklės ir tą pačios dienos įsakymu Nr.38-S-9-TE-31(s) atleido jį iš tarnybos kaip negalintį tarnauti dėl sveikatos būklės (Statuto 53 str.1 d.4 p.). Atleisdamas apeliantą iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, Biuras neturėjo galimybės pasirinkti atleidimo iš tarnybos datą. Vadovaujantis Statuto 56 straipsnio 1 dalimi ir 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Atitinkamiems Biuro darbuotojams išmokos buvo mokamos grynaisiais. 2008 m. gegužės 23 d. apeliantui atvykus į Biurą Vilniuje, su juo buvo būtina atsiskaityti. Atleidimo dieną (2008 m. gegužės 23 d.) Biuras pagal tarpinį žiniaraštį išmokėjo pareiškėjui 22563,51 Lt (20 348,42 Lt išeitinė išmoka, 3133,65 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2007 metus ir 2008 metus (30,6 darbo dienų) ir išskaičiuota už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 24 d. iki 2008 m. gegužės 31 d. (5 darbo dienas)). Tik 2008 m. gegužės 23 d. buvo pristatytas apelianto nedarbingumo pažymėjimas Nr.4324479 ir važiavimo išlaidų kompensavimo ataskaita už balandžio mėnesį, tuo pagrindu Biuras privalėjo atlikti perskaičiavimus, kurie ir atsispindi atsiskaitymo lapelyje. Todėl atleidimo iš tarnybos dieną, atskaičius pajamų ir socialinio draudimo mokesčius bei alimentus, G. J. turėjo būti išmokėta: 20 348,42 Lt išeitinė išmoka, 3133,65 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2007 metus ir 2008 metus (30,6 darbo dienų), 1884,46 Lt ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. gegužės 23 d. ir 140,87 Lt važiavimo kompensavimo išlaidų. Skirtumą tarp 2008 m. gegužės 23 d. išmokėtos 22563,51 Lt sumos ir perskaičiuotos 21752,51 Lt sumos (811 Lt) G. J. 2008 m. gegužės 30 grąžino į kasą geranoriškai.

2. Teismas, prieš kviesdamas nepriklausomą auditorių informavo apeliantą, kad auditorių paslaugos yra mokamos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 2, b. l. 95–98) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas buvo nesąžiningas ir tai turėjo įtaką atsakovo atsiskaitymams su juo. Dėl to atsakovui negalima taikyti sankcijų, numatytų DK 141 straipsnio 3 dalyje, tuo labiau kad atsakovas atsiskaitė su apeliantu ir dėl pačios nepriemokos apeliantas neturi pretenzijos atsakovui, o priteistas prašomas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą išmokėti išeitinę išmoką leistų jam neadekvačiai praturtėti darbdavio sąskaita, tai prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1534/2008, 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1521/2009).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamas ginčą pareiškėjas iškėlė teigdamas, kad atsakovas, atleisdamas jį iš vidaus tarnybos, neįvykdė Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną.

Pareiškėjas prašė teismo priteisti iš atsakovo atleidimo dieną apskaičiuotą ir nesumokėtą išmoką –1404,87 Lt, 36363,85 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2008 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. bei po 1404,87 Lt už kiekvieną mėnesį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė visiškai ir priteisė iš pareiškėjo 1421,75 Lt už specialisto dalyvavimą byloje. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkami vertino aplinkybes, netinkamai taikė įstatymų normas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad, apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama ir į šį įstatymo reikalavimą.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.38-S9-TE-31(s) pareiškėjas 2008 m. gegužės 23 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai) atsižvelgiant į CMEK 2008 m. gegužės 21 d. pažymą Nr. 1687.

Vidaus tarnybos statuto (bylai aktuali 2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr.X-1127 redakcija) 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Pažymėtina, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas atleidimas iš vidaus tarnybos nepriklauso nei nuo pareigūno, nei nuo darbdavio valios. Jį lemia objektyvi priežastis – CMEK išvadoje nustatyta pareigūno sveikatos būklė, dėl kurios jis negali tarnauti vidaus tarnyboje. Statutinės įstaigos vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, gavęs CMEK išvadą, kad pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, pagal Statutą neturi diskrecijos teisės spręsti dėl tolesnės tokio pareigūno tarnybos, jis turi atleisti tokį pareigūną iš tarnybos per Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, t. y. kitą dieną po to, kai paaiškėja, kad yra CMEK išvada, jog pareigūnas dėl sveikatos būklės negali tarnauti vidaus tarnyboje. Pagal pateiktus į bylą įrodymus, Biuras CMEK išvadą gavo 2008 m. gegužės 22 d. Vykdydamas Statuto 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, atsakovas individualų administracinį aktą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos priėmė CMEK pažymos gavimo dieną, t. y. 2008 m. gegužės 22 d., nurodydamas, kad pareiškėjas atleidžiamas 2008 m. gegužės 23 d.

Statuto 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną. Atsižvelgiant į atsakovo Įsakyme Nr. 38-S9-TE-31(s) nurodytą pareiškėjo atleidimo iš tarnybos datą, Statuto 58 straipsnio 1 dalies prasme diena, kurią atsakovas turėjo visiškai atsiskaityti su pareiškėju, yra 2008 m. gegužės 23 d., o ne 2008 m. gegužės 22 d., kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinio akto dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos priėmimo dieną buvo abi Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (pareiškėjas buvo kasmetinėse atostogose, be to, turėjo atostogų metu išduotą laikinojo nedarbingumo pažymėjimą), tačiau šioje įstatymo normoje įtvirtintas imperatyvas, kad pareigūnas atleidžiamas (t. y. turi būti atleistas) per įstatymo leidėjo nustatytą terminą (kitą dieną po to, kai Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo prasme darbdavys gauna CMEK išvadą, kad pareigūnas nebegali tęsti tarnybos), įpareigojo atsakovą neatidėliojant spręsti dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos. Taigi pareiškėjo atleidimo dieną atsakovas turėjo vykdyti Statuto 58 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Atleidimas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu priskirtinas prie atvejų, kai atleidžiama iš tarnybos nesant pareigūno kaltės. Statutas numato atitinkamą socialinę apsaugą pareigūnams, kurie atleidžiami iš tarnybos nesant jų kaltės – išeitines kompensacijas, kurių dydis priklauso nuo nepertraukiamos tarnybos stažo (Statuto 57 straipsnis). Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja klausimų, susijusių su išskaitomis iš atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokėto darbo užmokesčio ar kitų išmokų, todėl, vadovaujantis Statuto 5 straipsnio 2 dalies, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiems klausimams spręsti taikytinas Darbo kodekso 224 straipsnis.

DK 224 straipsnis nustato išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išskaitos gali būti daromos tik įstatymų numatytais atvejais. DK 224 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuriais išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje darbuotojas dirba, administracijos nurodymu siekiant, kad darbuotojas padengtų įsiskolinimą. DK 224 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta darbdavio teisė išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas, kai darbuotojas atleidžiamas nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas. Tačiau DK 224 straipsnio 2 dalies 2 punkte taip pat yra įtvirtintas draudimas darbdaviui atlikti išskaitymą už neatidirbtas atostogų dienas, kai darbuotojas atleidžiamas nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas. Minėtoje įstatymo normoje įtvirtinta, kad išskaita už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant kaltės.Atleidimas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu priskirtinas prie atvejų, kai pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nesant jo kaltės. Todėl susiklosčius aplinkybėms, kai statutinis pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio l dalies 4 punktą nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos darbdavys jam buvo suteikęs kasmetines atostogas ir už jas apmokėjęs, išskaitymas už neatidirbtas atostogų dienas negali būti taikomas, nes tai daryti draudžia DK 224 straipsnio 2 dalies 2 punktas.

Į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovui Įsakymu Nr.38-S9-TE-31(s) atleidžiant pareiškėją nuo 2008 m. gegužės 23 d. iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio l dalies 4 punktą, jis buvo gavęs išmoką už visas kasmetines 2008 metų atostogas (45 kalendorines dienas), kurios jam buvo suteiktos atsakovo 2008 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.38-AK-7-66 (s) nuo 2008 metų balandžio 21 d. iki 2008 m. birželio 6 d. Atsakovas pareiškėjui už kasmetines 2008 metų atostogas apskaičiavo 8256,60 Lt išmoką (2001,68 Lt už 2008 m. balandžio mėn. 21–30 d.+ 5004,20 Lt už 2008 m. gegužės 1–31 d. + 1251,05 Lt už 2008 m. birželio 1–6 d., t. y. už 33 d. d. x 250,20 Lt) ir 2008 m. balandžio 14 d. ją išmokėjo (išskaičiavus mokesčius) kartu su darbo užmokesčiu už 2008 m. balandžio 1–20 d. Tai patvirtina Biuro 2008 m. balandžio 14 d. tarpinio žiniaraščio Nr. 74 1-asis priedas, kuriame pareiškėjas pasirašė gavęs 8433,69 Lt išmoką (išskaičiavus mokesčius), į kurią įeina ir išmoka už kalendorines 2008 metų atostogas. Pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos nuo 2008 m. gegužės 23 d. nepasibaigus tiems kalendoriniams metams (2008 m.), už kuriuos jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos ir už jas apmokėta, t. y. buvo atleistas nesant jo kaltės neatidirbęs už dalį suteiktų ir atsakovo apmokėtų atostogų. Dėl to ginčo byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo nustatyti, ar atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš tarnybos nesant jo kaltės (Statuto 53 str. l d. 4 p.), atleidimo dieną visiškai su juo atsiskaitė, ar pagrįstai išskaitė už neatidirbtas suteiktų ir apmokėtų kasmetinių atostogų už 2008 metus dienas, o jei išskaitymas nepagrįstas, ar yra pagrindas taikyti atsakovo atžvilgiu Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą (ABTĮ 143 str.), todėl jis turi būti pakeistas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime ir kai kuriuose bylos proceso dalyvių rengtuose dokumentuose yra supainiotos piniginės kompensacijos, kuri išmokama atleidžiamam darbuotojui už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 177 str. 2 d.), ir išskaitymo už neatidirbtas suteiktų atostogų dienas (DK 224 str. 2 d. 2 p.) sąvokos.

Kadangi valstybės tarnybos vidus tarnybos statutinėse įstaigose teisinius santykius reguliuojantis specialusis įstatymas (Vidaus tarnybos statutas) nereglamentuoja, kaip turėtų būti ginama statutinio valstybės tarnautojo teisė gauti atleidimo iš valstybės tarnybos dieną visas jam priklausančias su tarnybos santykiais susijusias išmokas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas Statuto 5 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio 1 dalies (taip pat analogiško Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 37 straipsnio), Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatas, ne kartą yra pasisakęs ir suformavęs praktiką (ABTĮ 13 str. 1 d.), jog statutinio valstybės tarnautojo teisė gauti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą visiškai atsiskaityti atleidimo iš tarnybos dieną yra ginama taikant Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2007 m. birželio 7 d. Nr. N3-583/2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. Nr. A438-1021/2009; 2009 m. spalio 8 d. Nr.A662-1078/2009; 2009 m. gruodžio 28 d. Nr. A146-1296/2009; 2009 m. gruodžio 28 d. Nr. A822-1534/2009; 2010 m. birželio 21 d. Nr. A662-877/2010). Tai, kad Vidaus tarnybos statute nėra numatyta šio Statuto bendrosios taisyklės, kad su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną (išmokėtas visas darbo užmokestis ir visos kitos su darbo santykiais susijusios išmokos), įgyvendinimo tvarka, nepaneigia statutinio valstybės tarnautojo teisės, remiantis Statuto 58 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 2 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu bei Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi reikalauti iš statutinės įstaigos (darbdavio) sumokėti vidutinį darbo užmokestį (kompensuoti) už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašė teismo apginti jo pažeistą teisę į visišką atsiskaitymą atleidimo dieną tuo aspektu, kad atsakovas, atleisdamas jį Statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu, neteisėtai išskaitė už neatidirbtas suteiktų kasmetinių 2008 metų atostogų dienas, todėl pareiškėjas prašė teismo taikyti atsakovo atžvilgiu Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymui būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose: 2008 m. sausio 2 d. Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. Nr. 3K-3-305/2009; 2012 m. vasario 21 d. Nr. 3K-3-66/2011, 2012 m. kovo 29 d. Nr. 3K-3-130/2012 ir kt.). Į šiuos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymo išaiškinimus atsižvelgta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ir sprendimus administracinėse bylose: 2009 m. spalio 8 d. Nr. A662-1078/2009; 2009 m. gruodžio 28 d. Nr. A822-1534/2009; 2010 m. birželio 21 d. Nr. A662-877/2010; 2010 m. rugpjūčio 30 d. Nr. A146-1143/2010; 2012 m. gegužės 21 d. Nr. A492-1779/2012 ir kt.).

Apie tai, ar darbdavys pažeidė įstatymu nustatytą pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, ir ar jo atžvilgiu taikytinos DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos, sprendžiama pagal darbuotojo atleidimo dienos padėtį.

Nagrinėjamam ginčui nėra reikšmingos atostogų už 2007 ir 2008 metus suteikimo aplinkybės, nes atleidžiant pareigūną iš tarnybos, su juo turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną (Statuto 58 str. 1 d.), o atsiskaitymas apima darbo užmokesčio ir visų kitų su juo susijusių išmokų sumokėjimą, tarp jų kompensacijas už nepanaudotas atostogas.

Pagal pateiktus į bylą įrodymus atsakovo atsiskaitymą su pareiškėju jo atleidimo iš tarnybos dieną patvirtinantys dokumentai yra 2008 m. gegužės 23 d. kasos išlaidų orderis Nr. 1109, 2008 m. gegužės 23 d. tarpinis mokėjimo žiniaraštis Nr. 107 dėl 22 563, 51 Lt išdavimo iš kasos bei šio žiniaraščio 1-asis priedas, kuriame esantys įrašai ir pareiškėjo bei Biuro finansininkų parašai minėto žiniaraščio 1-me priede patvirtina, kad ši suma grynais pinigais 2008 m. gegužės 23 d. buvo išmokėta pareiškėjui. Atsiskaitymo su pareiškėju dokumentas parengtas vadovaujantis Biuro viršininko 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.38-S9-TE-31(s), kuriame nurodytas pareiškėjo tarnybos laikas išeitinei išmokai skaičiuoti (Statuto 57 str.), taip pat nurodyta išmokėti kompensaciją už 45 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2007 metus. Šiame Įsakyme dėl 2008 metų kasmetinių atostogų nurodyta, kad už atidirbtą laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 23 d. priklauso 17,71 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų. Atsakovas šiuo įsakymu dėl 2008 metų atostogų tik konstatavo faktą, kiek pareiškėjui priklauso kalendorinių dienų atostogų už 2008 metus iki atleidimo iš tarnybos dienos už atidirbtą laikotarpį, tačiau nei šiame įsakyme, nei jokiame kitame administraciniame akte nepasisakė, kaip DK 224 straipsnio 2 dalies prasme turi būti atsiskaityta su pareiškėju nutraukiant tarnybos santykius dėl jo neatidirbtų atostogų dienų. Pagal bylos faktines aplinkybes nustatyta, kad, nors Įsakyme Nr. 38-S9-TE-31(s) tiesiogiai nenurodyta išskaityti iš pareiškėjo už neatidirbtas suteiktų kasmetinių atostogų už 2008 metus dienas, tačiau išskaitymai buvo atlikti remiantis šiuo Įsakymu.

Pagal pateiktus į bylą įrodymus į pareiškėjui jo atleidimo dieną (2008 m. gegužės 23 d.) išmokėtą tarpinio mokėjimo žiniaraščio Nr. 107 1-u priedu 22563,51 Lt (išskaičiavus mokesčius) sumą (20348,42 Lt + 3133,65 Lt – 918,56 Lt = 22563,51 Lt) įeina 20348,42 Lt išeitinė kompensacija (Statuto 57 str.), taip pat 3133,65 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines 2007 metų atostogas (išskaičiavus GPM, SDM ir alimentus). Iš pateiktų pirmosios instancijos teismui, taip pat papildomai pateiktų apeliacinės instancijos teismui įrodymų nustatyta, kad šiuo pareiškėjo atleidimo dieną sudarytu atsiskaitymo dokumentu iš pareiškėjo buvo išskaityta tik už suteiktas atostogų dienas nuo 2008 m. gegužės 24–31 d., už kurias pareiškėjas neatidirbo, t. y. išskaityta 918,56 Lt (ši suma nurodyta atskaičiavus mokesčius nuo apskaičiuoto išskaitymo – 1251,05 Lt).

Dėl atleidimo dieną tarpinio mokėjimo žiniaraščio Nr. 107 1-u priede nurodytos pareiškėjui išmokėtos sumos pažymėtina, kad iš viso dėl šio išmokėjimo buvo apskaičiuota (neatskaičiavus mokesčių ir alimentų) 27874,91 Lt (21280,43 Lt + 7845,33 Lt – 1251,05 Lt). Taigi šiuo atsiskaitymo dokumentu pareiškėjo atleidimo dieną atsakovas neišmokėjo pareiškėjui (išskaičiavo) 1251,05 Lt. Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad galutinis išskaitymas iš pareiškėjo už neatidirbtas suteiktų ir apmokėtų atostogų dienas atsispindi 2008 m. gegužės 30 d. sudarytame 2008 m. gegužės mėnesio atsiskaitymo lapelyje, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui (1 t., 176 b. l.).

Iš šio dokumento, atsiskaitymo su pareiškėju apskaičiavimo lentelių, taip pat atsakovo papildomai pateiktų apeliacinės instancijos teismui rašytinių ir žodinių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas galutinius skaičiavimus dėl atsiskaitymo su pareiškėju atliko gavęs 2008 m. gegužės 29 d. suderintą 2008 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame pažymėta, kad pareiškėjas nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 23 d. sirgo, o ne atostogavo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir papildomame paaiškinime (2 t., 125–126 b. l.) nurodo, kad 2008 m. gegužės 19–21 d. jis lankėsi pas atsakovą, ir pateikė neužbaigtą nedarbingumo pažymėjimą, o užbaigtą pateikė nedelsdamas po to, kai šis dokumentas buvo užbaigtas.

Biuro darbuotojo įrašai pareiškėjo nedarbingumo pažymėjime atlikti 2008 m. birželio 2 d. Atsakovas pateikė įrodymus, kad 2008 m. birželio 3 d. pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą jis tikslino pareiškėjo atžvilgiu pateiktą 2008 m. gegužės 23 d. formą Nr. 2-SD apie pareiškėjo pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, paaiškindamas, kad minėtos formos tikslinimas atliekamas dėl pavėluotai pateikto statutinio valstybės tarnautojo nedarbingumo pažymėjimo (2 t., 51, 127, 131, 135–136 b. l.).

Priešingai nė nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovas atleidimo dieną pareiškėjui ligos pašalpos neišmokėjo. Tai akivaizdu iš duomenų apie pirmiau minėto 2008 m. gegužės 23 d. tarpinio mokėjimo žiniaraščio Nr. 107 1-uoju priedu išmokėtos sumos sudedamąsias dalis. Kadangi ginčo dėl ligos pašalpos išmokėjimo byloje nėra, pareiškėjo kaltės klausimas dėl to, kad atsakovas ligos pašalpą pareiškėjui išmokėjo ne atsiskaitymo dieną, o vėliau, nėra aktualus, tačiau minėti duomenys detalizuoja galutinio atsiskaitymo su pareiškėju aplinkybes ir laiką ir dėl kasmetinių atostogų už 2008 metus.

Atsakovo 2008 m. gegužės 30 d. suformuotame atsiskaitymo lapelyje yra pateikti galutiniai duomenys apie visas pareiškėjui apskaičiuotas sumas, išskaitymus (mokesčių, pagal vykdomuosius raštus, neatidirbtas atostogų dienas) bei grąžintą permoką. Į atsiskaitymo lapelį įjungti 2008 m. gegužės 23 d. tarpinio mokėjimo žiniaraščio Nr.107 1-o priedo duomenys apie šiuo dokumentu pareiškėjo atleidimo dieną atliktą atsiskaitymą, išskaitytų mokesčių koregavimą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, 2008 m. balandžio 14 d. išmokėdamas pareiškėjui už suteiktas kasmetines 2008 metų atostogas, jau buvo išskaitęs atitinkamas mokesčių sumas.

Į atsiskaitymo lapelį įtraukti papildomi duomenys apie pareiškėjui apskaičiuotą 2563,90 Lt nedarbingumo pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. gegužės 23 d., pareiškėjo 2008 m. gegužės 30 d. grąžintą 811 Lt permoką, taip pat apie visą iš pareiškėjo išskaitytą sumą (5004,20 Lt suma neatskaičius mokesčių) už neatidirbtas jam suteiktų ir apmokėtų kasmetinių atostogų už 2008 metus dienas (3753,15 Lt už 2008 m. gegužės mėnesį ir 1251,05 Lt už 2008 m. birželio mėnesį, neatskaičius mokesčių).

Atsakovo pateikti skaičiavimų duomenys patvirtina, kad atsiskaitymo lapelyje nurodyta 5004,20 Lt (neatskaičius mokesčių) suma susideda iš išskaitymų už šias pareiškėjui suteiktų ir apmokėtų kasmetinių atostogų už 2008 metus neatidirbtas dienas: 2502,10 Lt už 2008 m. gegužės 12–23 d., 1251,05 Lt už 2008 m. gegužės 24–31 d. ir 1251,05 Lt už 2008 m. birželio 1–6 d. Į atsiskaitymo lapelyje nurodytą galutinę išskaitymo už neatidirbtas atostogų dienas sumą (5004,20 Lt) įtrauktas ir išskaitymas už neatidirbtas suteiktų atostogų dienas nuo 2008 m. gegužės 24 d. iki 2008 m. gegužės 31 d., t. y. išskaitymas, kuris jau buvo atliktas pareiškėjo atleidimo dieną, išmokant jam 2008 m. gegužės 23 d. tarpinio mokėjimo žiniaraščio Nr. 107 1-ajame priede nurodytą sumą (918,56 Lt atskaičiavus mokesčius, neatskaičiavus –1251,05 Lt).

Taigi atsiskaitymo lapelyje išskaitytina už neatidirbtas suteiktų atostogų dienas suma, lyginant ją su 2008 m. gegužės 23 d. tarpinio mokėjimo žiniaraščio Nr.107 1-u priedu, buvo pakoreguota (padidinta) 3753,15 Lt (neatskaičiavus mokesčių). Pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas atleidimo dieną visiškai atsiskaitė su pareiškėju, ir kad nėra pagrindo taikyti atsakovo atžvilgiu DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra nepagrįstos ir neteisingos.

Atleidimas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą galimas esant CMEK išvadai, kad pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės. Šios Statuto normos taikymui neturi įtakos, ar minėto turinio CMEK išvados pateikimo metu pareigūnui sveikatos priežiūros įstaigoje buvo išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, ar ne. Pareiškėjas atostogų metu nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. gegužės 23 d. sirgo ir buvo atleistas laikinojo nedarbingumo metu, tačiau ši aplinkybė negalėjo būti kliūtimi atsakovui tinkamai atlikti Statuto 58 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl visiško atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju ginčui aktualiu aspektu, t. y. kliūtimi neišskaityti už neatdirbtas atostogų dienas, kaip to pagal nagrinėjamą situaciją reikalavo DK 224 straipsnio 2 dalies 2 punktas.

Dėl ligos pašalpos ir kitų išmokų išmokėjimo atsiskaitant su pareiškėju ginčo nėra, išskyrus pareiškėjo pretenzijas atsakovui dėl nepagrįsto išskaitymo už neatidirbtas kasmetinių atostogų už 2008 metus dienas. Atsakovo Įsakyme Nr. 38-S9-TE-31(s) nurodyta, kad pareiškėjui už atidirbtą laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 23 d. priklauso 17,7 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų. Atsakovas, priimdamas minėtą administracinį aktą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, žinojo, kad atleidžia pareigūną, kuris neatidirbo už dalį suteiktų ir apmokėtų kasmetinių atostogų už 2008 metus, todėl atleisdamas pareiškėją iš tarnybos Statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkte numatytu pagrindu ir vykdydamas Statuto 58 straipsnio 1 dalies reikalavimą dėl visiško atsiskaitymo atleidimo dieną, turėjo laikytis Darbo kodekso 224 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto draudimo išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas, kai darbuotojas nesant jo kaltės atleidžiamas nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas.

Atsakovas pažeidė minėtą DK 224 straipsnio 2 dalies 2 punkto draudimą, kadangi atsiskaitydamas su pareiškėju, išskaitė iš išmokų pareiškėjui 5004,20 Lt už neatidirbtas suteiktų ir apmokėtų kasmetinių atostogų už 2008 metus dienas. Neteisėtas išskaitymas iš pareiškėjui atleidimo dieną priklausančių gauti išmokų Statuto 58 straipsnio 1 dalies prasme reiškia tai, kad atsakovas atleidimo dieną neįvykdė pareigos visiškai atsiskaityti pareiškėjo atleidimo dieną. Neatsiskaitymo laiku faktas byloje nustatytas. Atsakovas nepagrįstai išskaitytos sumos dalį grąžino pareiškėjui 2008 m. gruodžio 31 d.

Dėl to, kad atsakovas atleidimo dieną nevisiškai atsiskaitė su pareiškėju dėl 5004,Lt sumos, t. y. kad neteisėtai išskaitė šią sumą, pareiškėjo kaltės nėra. Todėl pareiškėjas pagrįstai prašo taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą nepraleisdamas trejų metų laikotarpio iki atleidimo iš tarnybos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa: pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra, tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Aptariamosios išmokos dydis – konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką – nustatytas įstatymu ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas.

Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką atitiks teisės normos tikslus, tačiau, jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tada DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu mokėtinos išmokos dydžio nustatymas, taikant vien gramatinį šios normos aiškinimą, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą.

DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis: 2008 m. sausio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 3K-267/2008; 2009 m. liepos 7 d. Nr. 3K-3-305/2009; 2011 m. vasario 21 d. Nr. 3K-3-66/2011 ir kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo yra išaiškinęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies tikslai gali būti pasiekti bei efektyvūs tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams.

Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumo (disproporcijos) ir kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai. Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį, būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos visos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose:2008 m. gegužės 12 d. Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. liepos 7 d. Nr. 3K-3-284/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. Nr. 3K-3-365/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tarnybinius ginčus, kuriuose turi būti taikomos ir Darbo kodekso normos, atsižvelgia į minėtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ir sprendimus administracinėse bylose: 2011 m. balandžio 11 d. Nr. A438-1318/2011; 2012 m. balandžio 10 d.

Nr. A438-1321/2012; 2012 m. balandžio 16 d. Nr. A261-1988/2012 ir kt.).

Atsakovas neneigia, kad išskaitydamas iš pareiškėjo, kuris buvo atleistas iš tarnybos nesant jo kaltės (Statuto 53 str. l d. 4 p.), jis klydo taikydamas įstatymus. Byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 8 d. prašymu pareiškėjas, vadovaudamasis DK 224 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti nepagrįstai išskaitytą 5004,20 Lt sumą. Atsakovas, reaguodamas į šį pareiškėjo prašymą, 2008 m. gruodžio 31 d. priėmė įsakymą Nr.38-TE-411, kuriuo iš dalies pakeitė 2008 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr.38-S9-TE-31(s) dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dalį dėl kompensacijos išmokėjimo, nurodydamas išmokėti kompensaciją už 27,3 dienas nepanaudotų atostogų už 2008 metus, t. y. už visas neatidirbtas atostogų dienas. Pagal šį įsakymą atsakovas 2008 metų gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4 pervedė pareiškėjui 3599,33 Lt (atskaičiavus mokesčius, neatskaičius mokesčių apskaičiavo 4897,04 Lt). Nagrinėjamu atveju atsakovas neteisingai apibrėžia minėtos pinigų sumos grąžinimo pareiškėjui 2008 m. gruodžio 31 d. pagrindą, kadangi pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes minėta išmoka yra grąžinimas pareiškėjui jo atleidimo metu pagal Statuto 53 straipsnio l dalies 4 punktą nepagrįstai atliktos išskaitos už neatidirbtas suteiktų kasmetinių atostogų už 2008 metus dienas (DK 224 str. 2 d. 2 p.), o ne kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovas turėjo grąžinti pareiškėjui visą už neatidirbtas atostogų dienas nepagrįstai išskaitytą sumą, t. y. 5004,20 Lt, tačiau grąžino 107,16 Lt mažesnę (5004,20 – 4897,04 = 107,16 Lt). Šis skirtumas turi būti grąžintas pareiškėjui netaikant DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi pareiškėjo vidutinio vieno mėnesio atlyginimo atžvilgiu, kuris pagal atsakovo pateiktą pažymą buvo 4563,45 Lt, sudaro labai menką neatsiskaitymo dalį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas jo nurodytą 1404,87 Lt skirtumą tarp atsakovo neteisėtai išskaitytos ir grąžintos sumos apskaičiavo kaip skirtumą tarp 5004,20 Lt ir 3599,33 Lt, tačiau šios sumos negali būti lyginamos, nes 5004,20 Lt yra suma, nurodyta neatskaičiavus mokesčių, o 3599,33 Lt sumą pareiškėjas gavo iš apskaičiuotos grąžintinos sumos atskaičiavus mokesčius.

Minėta, kad atsiskaitymo dieną iš pareiškėjui išmokėtinos sumos buvo išskaityta 1251,05 Lt, o 2008 m. gegužės 30 d. buvo papildomai išskaityta 3753,15 Lt. Nors kiekvienas šis išskaitymas yra mažesnis už pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį, tačiau bendra neteisėtai išskaityta už neatidirbtas atostogų dienas suma (5004,20 Lt) nežymiai (440,75 Lt) viršija pareiškėjo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, kuris pagal atsakovo pateiktą pirmosios instancijos teismui pažymą yra 4563,45 Lt. Todėl atsakovo atžvilgiu turi būti taikomos DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos, kartu atsižvelgiant į nagrinėjamai bylai aktualias aplinkybes ir pirmiau aptartą šios įstatymo normos taikymo praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. atsakovo atžvilgiu taikytinos sankcijos pagal minėtą įstatymo normą materialioji išraiška sudarytų 37842,75 Lt (250,20 Lt x 20,75 (vidutinis vieno mėnesio d. d. skaičius 2008 m.) x 7 + 1501,2 už 6 d. d.). Ši sankcija kelis kartus viršija neteisėtai išskaitytą sumą. Pareiškėjui paprašius grąžinti nepagrįstai išskaitytą sumą, atsakovas pripažino savo klaidą ir grąžino išskaitą. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo išvadoms, kad atsakovas, atleidimo dieną atsiskaitydamas su pareiškėju, buvo nesąžiningas, tačiau akivaizdu, kad neteisingai taikė teisę ir todėl neteisėtai išskaitė iš atsiskaitant su pareiškėjų išmokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų 5004,20 Lt.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą 2010 m. vasario 10 d., t. y. praėjus daugiau nė metams po to, kai atsakovas jam grąžino neteisėtai išskaitytą sumą. Byloje yra duomenų apie tai, kad, pareiškėjui iškėlus ginčą dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo, atsakovas siūlė pareiškėjui baigti iškeltą ginčą taikiai, tačiau pareiškėjas nesutiko. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, priteisiant iš atsakovo pareiškėjui visą minėtą sumą, būtų pernelyg didelė disproporcija tarp teisės pažeidimo ir darbdaviui taikytinos sankcijos.

Neadekvačios sankcijos taikymas pažeistų DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus sankcijos darbdaviui taikymo tikslus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija adekvačia ir kompensuojančia pareiškėjo atžvilgiu atsakovo padarytą teisės pažeidimą sankcija laiko 5000 Lt sumą. Iš viso pareiškėjui priteisina iš atsakovo 5107,16 Lt (5000 Lt + 107,16 Lt).

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjo apeliacinį skundą patenkina iš dalies ir priteisia pareiškėjui iš atsakovo 5107,16 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priteisė iš pareiškėjo 1421,75 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, – specialisto paslaugoms apmokėti. Pakeitus sprendimą, turi būti koreguojamas ir specialisto išvadų apmokėjimas.

Pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Minėtame įstatymo straipsnyje nustatyta, kad sumas, išmokėtinas liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto apmoka ta šalis, kuri pareiškė atitinkamą prašymą (ABTĮ 43 str. 3 d.), o jeigu tokius prašymus pareiškė abi šalys, tai reikalaujamas sumas įmoka proceso šalys lygiomis dalimis (ABTĮ 43 str. 4 d.). Šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (ABTĮ 43 str. 7 d.).

Byloje nustatyta, kad kviesti specialistą neprašė nė viena bylos proceso šalis. Specialistą byloje teismas pakvietė savo iniciatyva, įformindamas tai 2012 m. kovo 5 d. nutartimi, kuri buvo priimta rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant. Nutartyje konkretūs klausimai specialistui nebuvo pateikti. Auditorės 2012 m. kovo 20 d. rašte teismui dauguma atsakymų išeina už specialisto (auditoriaus) kompetencijos ribų, nes imtasi spręsti teisės klausimus, t. y. vertinti pareiškėjo reikalavimų atsakovui pagrįstumą bei atsakovo veiksmų pareiškėjo atžvilgiu pagrįstumą ir teisėtumą. Esant minėtoms aplinkybėms, būtų neteisinga priteisti iš bylos proceso šalių visas UAB „Moore Stephens Vilnius“ pateiktoje 2012 m. kovo 21 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas auditorės dalyvavimo byloje išlaidas (1421,75 Lt). Remdamasi minėtais motyvais, taip atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, priteisiant pareiškėjui dalį jo prašomos sumos, teisėjų kolegija priteisia iš viso 675 Lt (300 Lt už susipažinimą su bylos medžiaga ir 375 Lt už dalyvavimą teismo posėdyje) specialisto dalyvavimui byloje apmokėti, šią sumą paskirstydama tarp pareiškėjo ir atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 337,5 Lt (ABTĮ 43 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą pakeisti. Priteisti pareiškėjui G. J. iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro 5107,16 Lt (penki tūkstančiai vienas šimtas septyni litai ir šešiolika centų).

Priteisti iš pareiškėjo G. J. ir atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro po 337,5 Lt (trys šimtai trisdešimt septyni litai ir penkiasdešimt centų) specialisto dalyvavimo byloje išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Virgilijus Valančius