e9225b89-0dd2-4729-b2f2-51ef0de2cfd2 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-5215-414/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01165-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 30 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Rasai Ganienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 3-4) nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2018 m. gegužės 22 d. apie 10.30 val. 1-o bÅ«rio poilsio kambaryje, nuteistasis E. P. provokavo, kad įvyktų konfliktas, pareiÅ¡kė, kad neva dėl jo skundų administracijai, kažkuriam nuteistajam neleidžia apsipirkti parduotuvėje, pradėjo jį sėdintį pulti, sudavė smÅ«gius (3-4 smÅ«gius kumščiais, 2 koja) į veidÄ , galvÄ , pradėjo spardyt.

Pagrasino, kad jei jis neišeis iš būrio, jį subadys su peiliu. Po incidento jis buvo nuvestas pas sveikatos priežiūros specialistus, kurie surašė sužalojimus. Ikiteisminiame tyrime nurodyti sužeidimai neatitinka medicininiuose dokumentuose nurodytų sužalojimų. Jis atsisakė grįžti į būrį ir buvo nubaustas drausmine nuobauda. Administracija ne tik neužtikrino saugumo, bet ir tyčia jį baudė. Pataisos namai neužtikrina įstaigoje laikomų nuteistųjų apsaugos, priežiūros ir nesilaiko asmenų izoliavimo reikalavimų.

Jam nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos kalinimo sÄ lygos, dėl ko jis patyrė fizinį smurtÄ , dvasinius sukrėtimus, dvasinį nerimÄ , depresijÄ . Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Alytaus PN), su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-11) nurodė, kad po 2018 m. gegužės 22 d. pareiÅ¡kėjo patirtų sužalojimų buvo pradėtas tyrimas. Jokie tiesioginiai ar netiesioginiai neteisėti pareigÅ«nų veiksmai nebuvo nustatyti.

Kybartų pataisos namų pareigÅ«nai tinkamai vykdė savo pareigas: kai pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Apsaugos ir priežiÅ«ros skyrių, buvo iÅ¡ karto nuvestas pas Sveikatos priežiÅ«ros specialistus, kurie jam suteikė medicininę pagalbÄ . Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialistai yra paskirstomi į postus ir jų nėra tiek, kad galėtų prižiÅ«rėti kiekvienÄ gyvenamÄ jį ar poilsio kambarį atskirai. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia ir konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veiksmo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Nesant bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovui apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (ABTÄ® 74 str. 7 d.; b. l. 41), atsakovas prašė bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 11), byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str. 3 d.). Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant saugumo, nuteistųjų priežiÅ«ros, jo neizoliavus nuo kitų nuteistųjų, o paskyrus nuobaudÄ .

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ kalinimo neužtikrinant jo saugumo, nes 2018 m. gegužės 22 d. buvo sužalotas kito nuteistojo, kurį prikurstė auklėtojas dėl paraÅ¡yto skundo.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ vykdo pataisos įstaigų pareigÅ«nai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarkÄ nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018 m. gegužės 22 d. po įvykusio tarp nuteistųjų konflikto ir pareiÅ¡kėjui praÅ¡ant jį nuvedus į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ apžiÅ«rai, jo veide po kaire akimi, kairiojo dilbio srityje ir deÅ¡inės plaÅ¡takos srityje buvo stebimi paraudimai (R.

K. Asmens sveikatos istorijos dokumentai; b. l. 53, 54). Kybartų PN vyriausiojo specialisto 2018 m. gegužės 22 d. nutarimu (b. l. 46-47) pareiÅ¡kėjas laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas (izoliuotas). Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu (b. l. 44-46), atlikus tarnybinį tyrimÄ (b. l. 48-49), iÅ¡klausius pareiÅ¡kėjo žodinius paaiÅ¡kinimus, jam buvo skirta nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 13 (trylikai) parų.

Pareiškėjas 2018 m. gegužės 23 d. pareiškimu (b. l.

51) kreipėsi į pataisos įstaigos direktorių, praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ . PraÅ¡yme nurodė, kad nuteistasis V. reikalauja paduoti 6 pakelius cigarečių, nes kitaip bus sumuÅ¡tas. Cigarečių reikalavo už tai, kad per jį, kitam žmogui turi atiduoti USB atmintinę. 2018 m. gegužės 29 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų direktorių, praÅ¡ydamas jį izoliuoti (b. l. 52). PraÅ¡yme nurodė, kad buvo sumuÅ¡tas kito nuteistojo, kurį galimai galėjo pasamdyti 124 kambario nuteistieji, nes nuteistasis V. buvo jį įspėjęs, jei nebus antradienį rÅ«kymo, jis bus sumuÅ¡tas. BÅ«tent tÄ antradienį gegužės 22 d. jis buvo užpultas P. ir sumuÅ¡tas. Taip pat nurodė, kad minėti asmenys turi pasekėjų, kurių neįvardins. Todėl saugumas bus užtikrintas tik jį izoliavus. Kybartų PN 2018 m. birželio 6 d. raÅ¡tu (b. l.

50) pareiÅ¡kėjui pateiktame atsakyme nurodė, kad dėl jo sužalojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat sprendžiamas klausimas dėl tikslingumo taikyti izoliacijÄ nuo kitų nuteistųjų ir, kad artimiausiu metu bus teikiama iÅ¡vada dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros (VilkaviÅ¡kis) 2018 m. liepos 4 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį dėl R.

K. sumuÅ¡imo 2018 m. gegužės 22 d. Kybartų PN poilsio kambaryje. Nutarime nurodoma, kad pagal pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ , R. K. objektyvių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertintas. IÅ¡ nutarimo turinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pareiÅ¡kėjas nurodė, jog E. P. poilsio kambaryje įvykusio konflikto metu sudavė jam vienÄ smÅ«gį ranka į kairę veido pusę, spyrė gal Å¡eÅ¡is kartus į galvÄ , rankas, nes jis rankomis buvo užsidengęs galvÄ . 2018 m. birželio 19 d. pareiÅ¡kėjas papildomai parodė, kad E. P. pretenzijų neturi, praÅ¡o ikiteisminį tyrimÄ nutraukti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojais E. M. ir M. K. panaÅ¡iai parodė, kad poilsio kambaryje R. K. ir E. P. tarpusavyje konfliktavo dėl perduotos USB laikmenos ir cigarečių. Tada K. pastÅ«mė E. P., o Å¡is sudavė jam delnu per veidÄ . Daugiau smÅ«gių E. P. R. K. nesudavė. Konfliktas vyko apie minutę laiko, kurį liudytojai vertino eiliniu buitiniu nesutarimu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad konfliktas truko labai trumpÄ laikÄ , dėl asmeninio pobÅ«džio nesutarimų, smÅ«gio sudavimas didesnių pasekmių nesukėlė, nukentėjusiajam R.

K. praÅ¡ant, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad poilsio kambaryje konfliktas tarp pareiÅ¡kėjo ir nuteistojo E. P. įvyko ne dėl R. K. raÅ¡omų skundų ir ne kurstant auklėtojui, kaip teigia pats pareiÅ¡kėjas, o kaip tarp nuteistųjų vykusių mainų daiktais (galimai pavogtos USB jungties „pardavimo“) pasekmė. Å iÄ aplinkybę patvirtina nuoseklÅ«s ikiteisminio tyrimo metu apklaustų ne vieno liudytojo parodymai (b. l. 57-60), taip pat Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus atlikto tarnybinio tyrimo dėl nuteistojo R.

K. atsisakymo atlikti bausmę paskirtame bÅ«ryje iÅ¡vada (b. l. 48-49). Akcentuotina, jog pats pareiÅ¡kėjas priėmė valinį sprendimÄ dėl dalyvavimo tokiuose mainuose, todėl galėjo ir privalėjo numatyti galimas tokio dalyvavimo pasekmes. Pagal bylos duomenis nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad konfliktas tarp pareiÅ¡kėjo ir kito nuteistojo galėjo įvykti pataisos namų pareigÅ«nams (auklėtojui) tokį konfliktÄ kurstant, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog pataisos namų įstaigos pareigÅ«nai neužtikrino nuteistųjų priežiÅ«ros ir saugumo, atmestini kaip nepagrįsti.

Akcentuotina ir tai, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl poilsio kambaryje jam suduotų smÅ«gių yra nenuoseklios, prieÅ¡taringos (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo suduotas 1 smÅ«gis ranka ir 6 koja, teismo posėdyje nurodė, jog buvo suduoti 3-4 smÅ«giai kumščiais, 2 koja), todėl vertintinos nepatikimomis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai nuosekliai nurodė, kad nuteistasis E. P. R. K. sudavė vienÄ smÅ«gį per veidÄ delnu. Pagal pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ , R. K. sveikatos sutrikdymas nevertintas, nes objektyvių sužalojimų nekonstatuota (b. l. 57-60).

Teismas neturi pagrindo netikėti oficialiais Nutarimo duomenimis, todėl vertina, kad medicininiuose dokumentuose (b. l. 53-54) užfiksuoti pareiÅ¡kėjo kÅ«no paraudimai po kaire akimi, dilbio ir plaÅ¡takos srityje (nesant kraujosruvų, patinimų ar stipresnių sužalojimų), suponuoja minėtos situacijos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , negalėjusį pasireikÅ¡ti pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti neturtine žala. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ pataisos namų administracijos veiksmų, kai jam atsisakius grįžti į bÅ«rį, jis buvo nubaustas drausmine nuobauda ir nebuvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.

Nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ; bei padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), bÅ«rius, skyrius bei konkrečias gyvenamÄ sias patalpas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į BVK įtvirtintų tikslų visumÄ , taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų BVK 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

BVK normas dėl nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose detalizuoja poįstatyminiai norminiai teisės aktai: Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) bei Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijai (Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 4/07-68).

BVK 70 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijÄ dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. LaikÄ , kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius.

Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į bÅ«rius ar konkrečias gyvenamÄ sias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimÄ , nes tai gali prieÅ¡tarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

Nuteistasis, bÅ«damas paskirtas į atitinkamÄ bÅ«rį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtÄ administracijos reikalavimÄ vykti į paskirtÄ bÅ«rį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimÄ ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

Taigi, teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti kiekvienÄ praÅ¡antįjį, tačiau gali izoliuoti nuteistÄ jį, kuris raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kia norÄ bÅ«ti izoliuotas ir nurodo svarbias priežastis, arba tokios priežastys yra nustatomos. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog po įvykusio konflikto tarp pareiÅ¡kėjo ir kito nuteistojo, Kybartų PN vyriausiojo specialisto 2018 m. gegužės 22 d. nutarimu (b. l. 46-47), pareiÅ¡kėjas laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas (izoliuotas).

Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu (b. l. 44-46), atlikus tarnybinį tyrimÄ (b. l. 48-49), iÅ¡klausius pareiÅ¡kėjo žodinius paaiÅ¡kinimus, jam buvo skirta nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 13 (trylikai) parų. Ir tik 2018 m. gegužės 29 d., praėjus Å¡eÅ¡ioms dienoms po nuobaudos paskyrimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų direktorių, praÅ¡ydamas jį izoliuoti (b. l. 52). Taigi, drausminė nuobauda buvo skiriama už atsisakymÄ eiti į bÅ«rį, dar nesant pareiÅ¡kėjo motyvuoto praÅ¡ymo jį izoliuoti, t. y. pareiÅ¡kėjui nejaučiant grėsmės bÅ«ryje.

Nesant pareiÅ¡kėjo motyvuoto praÅ¡ymo jį izoliuoti, atsakovas neturėjo pareigos tokį klausimÄ spręsti, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ â€“ nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus.

BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ .

Ä®statymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali bÅ«ti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. BendrÄ sias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiÅ«lymais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigÅ«nus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas.

Aptartų BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto normų imperatyvus pobūdis ir BVK 11 straipsnyje reglamentuotos bendrosios nuteistųjų teisės reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, tačiau abejodamas jų teisėtumu, turi teisę juos skųsti BVK nustatyta tvarka (BVK 11 str., 183 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymų nustatyta tvarka, t. y.

įvykdant reikalavimÄ ir po to paduodant skundÄ (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiÅ¡kėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu bÅ«du (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimÄ ) (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame bÅ«ryje (eiti gyventi į paskirtÄ bÅ«rį), pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti (BVK 142 str.).

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarkÄ reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobÅ«dį, taip pat į nuteistojo raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumÄ ir pobÅ«dį. Vidaus tvarkos taisyklių 205 punkte nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieÅ¡ baudžiamas turi bÅ«ti informuotas apie nusižengimÄ , kuriuo jis įtariamas, ir jam turi bÅ«ti suteikta galimybė apsiginti.

Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjas atsisako gyventi jam paskirtame bÅ«ryje, atsakovas atliko tarnybinį tyrimÄ , kurio metu buvo nustatinėjamos konflikto tarp nuteistųjų aplinkybės, apklausiami liudytojai. IÅ¡ Tarnybinio tyrimo iÅ¡vados (b. l. 48-49) matyti, kad apklausti bÅ«rio nuteistieji paliudijo, jog R. K. pats nuolat provokuoja kitus nuteistuosius, imdamas svetimus daiktus, niekas jo iÅ¡ bÅ«rio neiÅ¡varė. Socialinės reabilitacijos skyrius bei Apsaugos ir priežiÅ«ros skyrius pateikė pažymas, kuriose nurodė, jog R.

K. bÅ«ryje bausmę atlikti gali. Teismas pagal bylos duomenis negali daryti iÅ¡vados, jog jo atsisakymas eiti į paskirtÄ bÅ«rį galėjo bÅ«ti siejamas su jam objektyviai iÅ¡kilusia realia grėsme ir neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad atsisakymas atlikti bausmę jam paskirtame bÅ«ryje buvo sÄ lygotas svarbių priežasčių. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas, atsisakęs vykdyti Kybartų PN administracijos reikalavimus, jam paskirtÄ nuobaudÄ bÅ«tų apskundęs. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atlikęs paskirtÄ nuobaudÄ , pareiÅ¡kėjas buvo grÄ Å¾intas į paprastÄ jÄ grupę (b. l.

45) ir po 15-os parų perkeltas į kitus (Alytaus) pataisos namus, tolesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti (b. l. 23). Byloje nėra duomenų, ir pareiÅ¡kėjas tokių aplinkybių nenurodė, kad jo laikinas grÄ Å¾inimas į paprastÄ jÄ grupę, prieÅ¡ iÅ¡vykstant į kitus pataisos namus, bÅ«tų sukėlęs neigiamas pasekmes ar iÅ¡gyvenimus, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas skirdamas pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ , neizoliavęs jo nuo kitų nuteistųjų, atliko, ar galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teismų praktikoje ne kartÄ buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

PareiÅ¡kėjas, skunde nurodęs, jog patyrė dvasinius sukrėtimus, dvasinį nerimÄ , depresijÄ , nepateikė į bylÄ jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad konfliktas tarp pareiÅ¡kėjo ir kito nuteistojo truko labai trumpÄ laikÄ , dėl asmeninio pobÅ«džio nesutarimų, pačiam pareiÅ¡kėjui pasirinkus elgesio variantÄ dalyvauti daiktų tarp nuteistųjų mainuose, smÅ«gio sudavimas didesnių pasekmių nesukėlė, pareiÅ¡kėjui R.

K. parodžius, kad jam galimai fizinį skausmÄ skėlusiam nuteistajam pretenzijų neturi ir iÅ¡reiÅ¡kus praÅ¡ymÄ ikiteisminį tyrimÄ nutraukti, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodyti abstraktÅ«s teiginiai, jų nepagrindžiant, negali bÅ«ti pripažinti pataisos įstaigos netinkamo veikimo (neveikimo) pasekmėmis, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Nenustačius bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Dėl nurodytų aplinkybių ir iÅ¡dėstytų argumentų pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis