2022-03-02 Nr. AB-4975-3-61-3-04235-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-172-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04235-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. S. ir G. K. (G. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. S. ir G. K. (G. K.) skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, Č. B. (Č. B.), trečiajam suinteresuotam asmeniui T. B. dėl įsakymo, sprendimų panaikinimo ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai K. S. ir G. K. kreipėsi su skundu, kurį vėliau patikslino, į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 48VĮ-567-(14.48.2) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo (toliau – ir 2017 m. kovo 16 d. Įsakymas); 2) panaikinti NŽT 2019 m. lapkričio 14 d. raštą (sprendimą) Nr. 1SS-2194-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų skundą dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo panaikinimo (toliau – ir 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimas); 3) pripažinti niekine ir negaliojančia tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir Č. B. (Č. B.) sudarytą 2018 m. balandžio 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-4333 (toliau – ir Sutartis), kuria buvo parduotas 3200 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 48VĮ-318-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymas); 5) panaikinti NŽT 2020 m. gruodžio 4 d. raštą (sprendimą) Nr. 1SS-2209-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimas). Taip pat pareiškėjai pareiškė prašymą priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad Skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – ir Projektas), kuriuo pareiškėjams K. S. ir G. K. buvo suprojektuotas 0,19 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), o T. B. suprojektuotas 0,32 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). 2013–2014 metais NŽT buvo nagrinėjami K. S., G. K. bei T. B. ir Č. B. nusiskundimai dėl 2012 m. balandžio 17 d. Projekte ginčo žemės ploto – sodo – suprojektavimo teisingumo. NŽT nusprendė, kad 2012 m. balandžio 17 d. Projekte žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuoti neteisingai ir kad jų ribos turi būti patikslintos.

3. Skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-30-(14.48.2.) buvo pradėtas rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas (toliau – ir 2016 m. sausio 8 d. Projektas). 2016 m. sausio 8 d. Projekte Č. B. (nors 2012 m. balandžio 17 d. Projekte nurodyta, kad žemės sklypas suprojektuotas T. B.) projektuojamas namų valdos žemės sklypas (2012 m. balandžio 17 d. Projekte žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), priskiriant Č. B. namų valdos žemės sklypui 2012 m. balandžio 17 d. Projekte pareiškėjams suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribose esantį sodu užimtą plotą, t. y. sumažinant pareiškėjams 2012 m. balandžio 17 d. Projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dydį sodu užimto ploto sąskaita ir atitinkamai koreguojant ribas. Pareiškėjai, nesutikdami su rengiamo 2016 m. sausio 8 d. Projekto sprendiniais, pateikė NŽT 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundą, tačiau NŽT 2017 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 1SS-476-(7.5) nurodė, kad šiame skunde keliamus pareiškėjų klausimus jau nagrinėjo ir į juos buvo atsakyta NŽT 2013 m. spalio 17 d. raštu Nr.1SS-(7.5.)-2222 bei 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-2121, todėl pareiškėjų skundo nenagrinės. Po šio atsisakymo nagrinėti pareiškėjų skundą, Skyriaus vedėjas priėmė 2017 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 48VĮ-567-(14.48.2), kuriuo pakeitė 2012 m. balandžio 17 d. Projektą. Šiuo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu buvo sumažintas K. S. ir G. K. 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas (nuo 0,19 ha iki 0,08 ha), taip pat sumažintas T. B. 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslintas Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas (nuo 0,32 ha iki 0,11 ha), naujai suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (priskiriant 0,32 ha plotą) Č. B. bei pakeistos šių patikslintų žemės sklypų ribos.

4. Pareiškėjai, nesutikdami su 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu ir pasinaudodami išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2017 m. balandžio 7 d. apskundė jį NŽT direktoriui, kuris 2017 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 1SS-1163-17.5 sustabdė pareiškėjų skundo nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu tikslinamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas ir ribos yra teisminio nagrinėjimo administracinėje byloje Nr. e2-3085-643/2017 dalykas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3085-643/2017 patenkino pareiškėjų skundą iš dalies – panaikino NŽT 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1SS-476-(7.5) ir 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 1SS-1163-(7.5), likusią skundo dalį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko galioti.

5. Pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu kreipėsi į NŽT, prašydami: 1) informuoti, ar yra pakeisti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-30-(14.48.2.) rengiamo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo sprendiniai pagal pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo reikalavimus bei pateikti šioje administracinėje procedūroje priimtų NŽT sprendimų kopijas; 2) informuoti, ar yra panaikintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 48VĮ-567-(14.48.2) pagal pareiškėjų 2017 m. balandžio 7 d. skundo reikalavimus bei pateikti šioje administracinėje procedūroje priimtų NŽT sprendimų kopijas. NŽT 2019 m. lapkričio 14 d. raštu (sprendimu) Nr. 1SS-2194-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo panaikinimo bei nurodė, kad 2018 metais buvo priimtas Skyriaus vedėjo sprendimas parduoti valstybinės žemės sklypą Č. B.

6. Pareiškėjai teigė, kad NŽT skundžiamu Sprendimu nepagrįstai atsisakė patenkinti jų skundą ir panaikinti 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą, kadangi tiek 2017 m. kovo 16 d. Įsakymas buvo priimtas, tiek Sutartis buvo sudaryta pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl jie neteisėti ir turi būti panaikinti. Taip pat pažymėjo, jog pareiškus skundą teisme, atsakovai tikėtina, siekdami pagrįsti savo skundžiamų veiksmų ir administracinių aktų tariamą teisėtumą, tačiau neturėdami tam nei svarių argumentų, nei leistinų įrodymų, priėmė dar 3 administracinius aktus, t. y. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 48VĮ-233-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 48VĮ-567-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – 2020 m. vasario 3 d. Įsakymas), 2020 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 48VĮ-318- (14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ ir 2020 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 48VĮ-470-(14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 48VĮ-233-(14.48.2.) pripažinimo netekusiu galios“, pagal kuriuos pareiškėjai jau apskritai neturi teisės reikalauti atkurti jiems nuosavybės teises į ginčo sklypą.

7. Pareiškėjai, nesutikdami su 2020 m. vasario 3 d. Įsakymu ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymu, 2020 m. vasario 24 d. su skundu bei 2020 m. gegužės 8 d. su skundu kreipėsi į NŽT prašydami panaikinti šiuos įsakymus. NŽT 2020 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 1SS-1023-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – NŽT 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimas), išnagrinėjusi pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo panaikinimo, skundų nagrinėjimo procedūrą nutraukė nurodydama, kad skundžiami įsakymai yra pareiškėjų ginčijamo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo priedai, o ginčas dėl pastarojo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo jau nagrinėjamas teisme (šioje administracinėje byloje), todėl tai yra ginčas tuo pačiu klausimu ir tai yra tinkamas administracinės procedūros nutraukimo pagrindas, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje. Nesutikdami su NŽT 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimu, pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. daliniu sprendimu nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjų skundo dalį patenkino iš dalies: panaikino NŽT 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimą bei įpareigojo NŽT išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. skundus dėl 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo iš esmės, o bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjų skundus dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo, nutraukė.

8. NŽT, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. dalinį sprendimą nagrinėjamoje administracinėje byloje, 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo panaikinimo, nurodydama, kad skundžiamas 2020 m. vasario 12 d. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjai vertino, kad NŽT skundžiamame 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendime nėra atliktas joks pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių vertinimas dėl 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo nepagrįstumo, todėl šis sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

9. Dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo pareiškėjai nurodė, kad juo buvo nustatytos Č. B. parduoto žemės sklypo ribos, šiam sklypui priskiriant 0,11 ha žemės pareiškėjų sąskaita (pareiškėjams 2012 m. balandžio 17 d. Projekte sugrąžinti natūra suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą sumažinant sodo plotu). Pareiškėjai ir T. B. sutiko su jiems 2012 m. balandžio 17 d. Projekte suprojektuotų žemės sklypų ribomis ir vieta, pasirašydami nustatytos formos žiniaraštyje, pareiškėjai atitinkamai – 2007 m. sausio 11 d., T. B. – 2006 m. gruodžio 15 d. Tačiau po 2012 m. balandžio 17 d. Projekto patvirtinimo metu buvo nuspręsta, kad sklypų ribos neracionalios, nepatogios naudoti ir sodą reikia priskirti Č. B. formuojamam namų valdos žemės sklypui. Kol buvo nagrinėjamas administracinis ginčas, NŽT priėmė sprendimą parduoti žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Č. B. ir sudarė su juo valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Dabar NŽT taip pat atsisako nagrinėti ir tenkinti pareiškėjų reikalavimus, motyvuodama tuo, kad ginčo žemė (sodas) jau yra perleista privačion Č. B. nuosavybėn. Toks NŽT elgesys, pareiškėjų nuomone, yra neteisėtas. Č. B. namų valdos žemės sklypas suprojektuotas pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų, reikalingų statiniams eksploatuoti (įskaitant namų valdos (sodybos) žemės sklypų) formavimą ir pardavimą (nuomą) be aukciono, reikalavimus. Todėl pareiškėjai nesutinka, kad pareiškėjų naudojamas sodas, kuris tuo pačiu yra ir iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtoje žemėje, į kurią nuosavybės teises atkurti grąžinant šią žemę natūra pretenduoja pareiškėjai, buvo įtrauktas į Č. B. suprojektuoto namų valdos žemės sklypo ribas.

10. Pareiškėjai rėmėsi Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės), 4 punkto nuostatomis pabrėždami, kad namų valdos (sodybos) žemės sklypas turi būti suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Pagrindu projektuojant tokį žemės sklypą gali būti žemės sklypo planas ir kiti dokumentai (duomenys), esantys parengtoje namų valdos techninės apskaitos (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų) byloje. Pažymėjo, kad namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas pagrindas projektuoti namų valdos žemės sklypą tokio dydžio ir ribų, kurie pažymėti techninės apskaitos byloje esančiuose dokumentuose. Visais atvejais projektuojant namų valdos žemės sklypą, kaip ir bet kokį kitą statinių eksploatacijai reikalingą žemės sklypą, privalomai turi būti nagrinėjamas ir įvertinamas atitinkamo žemės ploto reikalingumas konkrečios paskirties statiniams eksploatuoti bei tokio žemės ploto faktinis naudojimas.

11. Paaiškino, kad yra parengtos dvi Č. B. namų valdos techninės apskaitos bylos: pirmoji yra parengta 1990 m. liepos 4 d., joje esančiame žemės sklypo plane yra pažymėtos namų valdos žemės sklypo ribos be sodo ploto, t. y. sodo teritorija nėra priskirta Č. B. namų valdai pagal 1990 m. parengtą techninės apskaitos bylą. Antroje techninės apskaitos byloje, parengtoje 1992 m. rugsėjo 24 d., esančiame žemės sklypo plane Č. B. namų valdos žemės sklypo ribos yra pažymėtos su minėtu sodu, t. y. sodas įtrauktas į namų valdos žemės sklypo ribas. Sprendžia, jog nėra aišku, kokiu pagrindu buvo tikslinta namų valdos techninės apskaitos byla, nes šių dviejų namų valdos techninės apskaitos bylų duomenys yra prieštaringi, kadangi nei 1990 m. techninės namų valdos apskaitos byloje, nei 1992 m. techninės namų valdos apskaitos byloje esančiose žemės sklypo eksplikacijos formose nėra minimas sodas, kaip namų valdos žemės sklypo sudėtinė dalis, todėl vienareikšmiškai teigti, kad 1992 m. techninės apskaitos byloje esančiame žemės sklypo plane sodas teisėtai ir pagrįstai priskirtas Č. B. namų valdos žemės sklypui, negalima.

12. Sodo plotas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės, į kurią nuosavybės teises atkurti pretenduoja pareiškėjai, ribas. Be to, prie Vilniaus apskrities Vykdomojo komiteto Statybos komisijos 1944 m. gruodžio 8 d. išduoto Leidimo statyti pridėtame situacijos plane aiškiai nurodyta, kad sodo plotas jau tuo metu buvo neatsiejama buvusio savininko I. K., į kurio žemę atkurti nuosavybės teises pretenduoja pareiškėjai, sodybos žemės sklypo dalis. 2012 m. balandžio 17 d. Projekte iki skundžiamo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo priėmimo pareiškėjams suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, plotai ir kiti duomenys atitiko teisės aktų reikalavimus. NŽT Vilniaus rajono skyrius nepagrįstai priėmė 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą ir patikslino 2012 m. balandžio 17 d. Projektą, kadangi turėjo būti įgyvendinami būtent pirminio 2012 m. balandžio 17 d. Projekto sprendiniai, susiję su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), t. y. turėjo būti parengta suprojektuoto žemės sklypo kadastro duomenų byla kartu su žemės sklypo planais, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas turėjo priimti sprendimą žemės sklypą suformuoti bei atitinkamai turėjo būti priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,30 ha namų valdos žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o ginčas yra dėl kito žemės sklypo, t. y. žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį nuosavybės teisės pareiškėjams neatkurtos dėl neteisėto šioje byloje ginčijamo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo priėmimo ir 2018 m. balandžio 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

14. Dėl sutarties neteisėtumo akcentavo, kad ji sudaryta remiantis neteisėtu administraciniu aktu, t. y. 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu, pagal kurį Č. B. namų valdos žemės sklypui buvo priskirtas pareiškėjams 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuota sodu užimta žemės ploto dalis. Atsakovui Č. B. žemės sklypas buvo suprojektuotas pagal 1992 m. rugsėjo 24 d. techninės apskaitos byloje esantį žemės sklypo planą, pagal kurį Č. B. namų valdos žemės sklypo ribos yra pažymėtos su ginčo sodu. Tačiau, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą Č. B. namų valdos žemės sklypas 1992 m. negalėjo būti didinamas prie jo prijungiant Č. B. namų valdos reikmėms nenaudojamą sodą. Nėra jokių teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu sodas 1992 m. techninės apskaitos byloje yra priskirtas Č. B. namų valdos žemės sklypui, juolab kad iki pat 2018 m. (t. y. jau net ir po sklypo pardavimo, apie kurį pareiškėjams nebuvo žinoma), šiuo sodu naudojosi pareiškėjai. Taigi Č. B. žemės sklypas buvo suprojektuotas pagal 1992 m. rugsėjo 24 d. techninės namų valdos apskaitos knygos duomenis, nors remiantis aukščiau nurodytais teisės aktais, turėjo būti formuojamas pagal 1995 m. suderintą namų valdos žemės sklypo planą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

15. Dėl 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo ir 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimo pareiškėjai pažymėjo, jog pareiškus skundą teisme, atsakovai NŽT ir Skyrius, neturėdami tam nei svarių argumentų, nei leistinų įrodymų, priėmė dar 3 administracinius aktus, pagal kuriuos pareiškėjai jau apskritai neturi teisės reikalauti atkurti jiems nuosavybės teises į ginčo sklypą. Nepaisant vykstančio teisminio proceso Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Skyriaus vedėjas 2020 m. vasario 3 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-233- (14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 48VĮ-567-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kurio 1 punktu pakeitė 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą 1-ame ir 2-ame prieduose išbraukiant žodžius „K. S.“, „S. S.“ ir „G. K.“ ir įrašė žodžius „laisvas žemės fondas“, o 2 punktu nustatė, kad šis įsakymas yra neatskiriama 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo dalis.

16. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 6809 (t. y. „motininėje byloje“) yra taip pat pateiktas Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 22-312/99, kuriame yra nustatytas juridinis faktas ir kitos aplinkybės dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakyme nurodytos žemės valdymo, dėl kurio galima teigti, jog ginčo žemės plotas turi būti priskirtas pareiškėjams. Būtent nurodytoje civilinėje byloje buvo nustatytas juridinis faktas dėl keturių brolių nuosavybės teisių į iki nacionalizacijos valdytą žemę, nors nurodytoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje dokumentai buvo analogiški, kaip ir nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 4891. Tai yra, komentuojamoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 6809 buvo pateikta visų penkių brolių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo įsigijimo (pirkimo-pardavimo sutartis iš esmės yra analogiška nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 4891 pateiktai penkių brolių sudarytai pirkimo-pardavimo sutarčiai). Komentuojamoje civilinėje byloje, atsižvelgdami į tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos pasiūlymą pateikti papildomus nuosavybės teisę ir / ar giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus byloje Nr. 6809, keturių brolių – (duomenys neskelbtini) – įpėdiniai būtent ir įrodinėjo aplinkybes, kad žemės sklypą, į kurį prašoma buvo atkurti nuosavybės teises atkūrimo byloje Nr. 6809, prieš pat nacionalizaciją nuosavybės teise valdė tik jie keturiese, nes penktasis brolis B. dar 1939 m. emigravo gyventi į Lenkiją visą savo turtą palikdamas likusiems keturiems broliams. Teismas tokį juridinį faktą nustatė teismo sprendimu. Todėl būtent nurodytojo teismo sprendimo pagrindu asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, dalys ir kitose brolių valdytos žemės nuosavybės atkūrimo bylose buvo skaičiuojamos į visą turėtą žemę keturiems broliams, o tuometinė Vilniaus apskrities viršininko administracija visų keturių brolių įpėdiniams jokių pranešimų, kad nuosavybės teisių atkūrimo bylose Nr. 4891, 6810, 6811 nepakanka dokumentų, pagrindžiančių, kad tik šie keturi broliai patys ar kaip tėvų turto paveldėtojai nuosavybės teise prieš nacionalizaciją valdė atitinkamai 11,00 ha, 12,64 ha ir 28,08 ha ploto žemės sklypus, nesurašė ir įpėdiniams nepateikė.

17. Pareiškėjams yra ypatingai svarbus būtent konkretus ginčo žemės plotas, tai yra 2012 m. balandžio 17 d. Projektu pareiškėjams, kaip S. K. įpėdiniams, suprojektuotas konkretus 0,19 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, nes šis plotas yra pareiškėjų namų valdos dalis (sodas ir daržas), pareiškėjų valdomi ir naudojami jau daugiau nei 80 metų. Šio suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribose yra pareiškėjams priklausantis sodas. Nagrinėjamu atveju, dėl šio skundžiamo sprendimo pareiškėjams daroma žala, nes jiems minėtais dokumentais priskirtas žemės plotas yra būtinas, siekiant užtikrinti jiems priklausančios namų valdos tinkamą eksploataciją ir tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą. Tokiu būdu, 2020 m. vasario 12 d. Įsakymas, kuriuo patikslinamas patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto suprojektuotų žemėnaudų sąrašas ir išbraukiamas suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo. Tais pačiais nurodytais pagrindais dėl 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo, pareiškėjai teismui 2020 m. gruodžio 11 d. pateiktame patikslintame skunde nurodė, kad nesutinka su NŽT 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimu. Pareiškėjų vertinimu, NŽT 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendime tėra sutrumpintai perrašytos Skyriaus 2020 m. sausio 30 d. rašte nurodytos aplinkybės, nėra atliktas joks pareiškėjų skunduose nurodytų aplinkybių vertinimas, todėl 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

18. Atsakovai NŽT ir Skyrius atsiliepimuose į pareiškėjų skundą ir patikslintus skundus su jais nesutiko, prašė juos atmesti.

19. Atsakovai nurodė, jog nors pareiškėjai skunde nurodo, kad pretenduoja atkurti nuosavybės teises į sodu užimtą plotą, tačiau atkreipia dėmesį, kad įvertinus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 381-41 „Dėl valstybės išperkamos neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo“, nustatyta, kad šiame plane žemės plotas, kurio teritorijoje 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pažymėtas, kaip namų valdoms skirtas valstybės išperkamas ir neprivatizuojamas. Todėl net ir panaikinus 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į sodu užimtą žemės plotą.

20. Atsakovų vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamų 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo, 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimo, 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo, 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimo bei pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimas, pareiškėjams nesukels jokių teisinių pasekmių, nes pareiškėjams visiškai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) kaime.

21. Atsakovas Č. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. atsiliepime į pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų reiškiamais reikalavimais ir prašė jų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsiliepimuose nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog buvusių savininkų J. K. ir A. K. sodybos istoriškai buvo (1944 metų Situacijos planas) ir yra dabar skirtinguose (duomenys neskelbtini) gatvės pusėse. Pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į J. K. žemę, trečiasis suinteresuotas asmuo – į A. K. žemę. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnyje pateiktą sodybinio sklypo apibrėžimą sodybos statiniai, sodas, daržas, kiemas turi būti sodybos teritorijoje. Jei gyvenamojo namo priklausiniai yra kitoje kelio (gatvės) pusėje šiems statiniams eksploatuoti formuojamas atskyras namų valdos žemės sklypas. Ir ankstesniuose, ir dabar galiojančiuose teisės aktuose nenumatyta, kad naudojamas daržas / sodas gali būti suformuotas, kaip atskiras namų valdos žemės sklypas, jei jis yra už kelio / gatvės. S. K. namų valdos žemės sklypas 1995 m. planu suformuotas iš dviejų žemės sklypų, atskiru sklypu suformuotas sodo sklypas, kuriame nėra gyvenamojo namo priklausinių, kas prieštarauja Žemės reformos įstatymo 9 straipsnyje nurodytam namų valdos (sodybos) kaimo vietovėje apibrėžimui, prieštarauja sklypų formavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Iš šio plano matyti, kad šalia gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pareiškėjų namų valdos (sodybos) teritorijoje yra daržas ir sodas. Be to 1995 metais namų valda negalėjo būti formuojama S. K., nes gyvenamasis namas su priklausiniais nuo 1993 metų lygiomis dalimis priklausė pareiškėjams. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikia 2020 m. sausio 13 d. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie pastatų priklausomybę, kurio 4.1 punkte yra nurodyta, jog pareiškėjų nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas yra 1993 m. vasario 22 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Kaip matyti iš 1944 m. situacijos plano I. K. 0,15 ha ploto sklypas, kuriame pavaizduotas ir sodas, yra prie kelių sankryžos – tarp (duomenys neskelbtini), pagal dabartinę situaciją tai (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. (Duomenys neskelbtini) yra pareiškėjų gyvenamasis namas (pastatytas 1965 metais nugriovus seną J. K. namą) ir jiems 2014 metais atkurtos nuosavybės teisės natūra į namų valdos žemės sklypą padidintą iki 0,3029 ha (vietoje turėto 0,15 ha), kurioje ir buvo J. K. sodas. 1944 m Situacijos plane yra įrašyti kaimyninių sklypų savininkai. Už (duomenys neskelbtini) kaimo kelio yra įrašytas K. A. (T. B. tėvas ir Č. B. senelis), plane yra rodyklė atstumo (40) iki kaimyno trobesių, t. y. iki A. K. trobesių. (Duomenys neskelbtini) yra Č. B. paveldėtas gyvenamasis namas. Č. B. gyvenamojo namo (statybos metai 1930) su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini) dislokacija atitinka 1944 m. Situacijos plano nuorodytus kaimynų trobesius, K. A. žemę. Pareiškėjų gyvenamojo namo su priklausiniais, o taip pat namų valdos žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), dislokacija atitinka 1944 m. Situacijos plane parodytai J. K. pastatų ir sklypo su nurodytomis naudmenomis (sodas daržas) dislokacijai. Tokiu būdu akivaizdu, kad ginčo sodas yra buvusio savininko A. K. turėtoje sodybos žemėje ir pareiškėjai visiškai nepagrįstai pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į T. B. tėvo turėtos sodybos dalį.

24. Palyginus 1944 m. Situacijos plano ir 1995 m. plano duomenis matyti, kad buvusio savininko J. K. sodas yra jo namų valdoje, o 1995 m. S. K. namų valdai priskirtas, suformuotas atskiru žemės sklypu – yra už J. K. sodybos ribų kitoje kelio pusėje, faktiškai svetimoje sodyboje – A. K. žemėje. Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės liaudės deputatų tarybos vykdomojo komiteto fondo (duomenys neskelbtini) kaimo 1948–1951 m., 1983–1990 m. dokumentai bei A. K. ir S. K. ūkinių knygų kopijos patvirtina, kad prie gyvenamojo namo (dabartinis pastatų adresas (duomenys neskelbtini)) dar 1990 m. buvo naudojama 0,50 ha sodybinės žemės. Ginčo sodas yra buvusioje A. K. sodyboje. Pareiškėjų įsitikinimas, kad ginčo sodas yra iki nacionalizacijos I. K. turėtos žemės vietoje yra klaidingas ir nepagrįstas, būtent dėl šios klaidingos prielaidos pareiškėjai daugelį metų rašo skundus, tvirtina, kad naudojasi Č. B. namų valdoje esančiu sodu, nes šis sodas priklauso jiems. Pareiškėjai daug metų kliudo Č. B. naudotis sodu; savavališkai šienauja, kerta medžius, naikina Č. B. sodinius. T. B., kaip Č. B. įgaliota atstovė, ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl šių pažeidimų. Nagrinėjamo ginčo kontekste pareiškėjų prielaida dėl to, kad ginčo sodas yra iki nacionalizacijos J. K. buvusioje žemėvaldoje, į kurią jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra visiškai nepagrįsta. Pareiškėjų teiginys, jog ginčo sodą sodino jų motina S. K., nėra patvirtintas jokiais įrodymais. Pareiškėjai epizodiškai naudodamiesi ginčo sodu neturėdami teisėto pagrindo pažeidinėjo Č. B. teises į jo močiutės S. K. (mirė (duomenys neskelbtini)) sodyboje esantį sodą, kuriuo, po močiutės mirties paveldėjęs gyvenamąjį namą ir priklausinius, naudojosi.

25. Pažymėjo, kad pareiškėjai K. S. ir G. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jiems tenkančias 0,68 ha ploto dalis buvusių savininkų (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Šios teisės yra nustatytos NŽT sprendimais – 2014 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. 48S-30 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei K. S.“, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į 0,1515 ha prie nuosavybės teisėmis turimų pastatų grąžinant jį natūra, t. y. į jai tenkančią dalį namų valdos žemės sklypo ir 2015 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr.48S-341-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei K. S.“, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į 0,5285 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, grąžinant jį natūra. Tokiu būdu K. S. atkurtos nuosavybės teisės į visą 0,68 ha žemės plotą į kurį ji turi teisę atkurti nuosavybės teises. 2014 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. 48S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui G. K.“, kuriuo jam atkurtos nuosavybės teisės į 0,1514 ha prie nuosavybės teisėmis turimų pastatų grąžinant jį natūra, t. y. į jam tenkančią dalį namų valdos žemės sklypo ir 2015 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr.48S-343-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui G. K.“, kuriuo jam atkurtos nuosavybės teisės į 0,18 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, grąžinant jį natūra, ir į 0,3486 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, grąžinant jį natūra. Tokiu būdu G. K. atkurtos nuosavybės teisės į visą 0,68 ha žemės plotą į kurį jis turi teisę atkurti nuosavybės teises.

26. Nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad nebuvo priimtas miesto (rajono) valdybos potvarkis, kuriuo Č. B. būtų leista įsigyti namų valdos žemės sklypą privačion nuosavybėn, kas prieštarauja valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo taisyklėms. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajone 1992 m. spalio 23 d. potvarkiu Nr. 1503p Vaidotų apylinkės gyventojams buvo leista privatizuoti namų valdas. Potvarkiu patvirtinti Vaidotų apylinkės parduodamų privačių namų valdų sąrašai. Šio sąrašo eil. Nr. 14 Č. B., (duomenys neskelbtini), leista privatizuoti 0,33 ha namų valdos žemės sklypą. Šis dokumentas kartu su planu, patvirtina faktinį atsakovo Č. B. namų valdos žemės sklypo naudojimą. Šis dokumentas yra atsakovo NŽT žinioje ir buvo aptartas sprendžiant dėl namų valdos žemės sklypo ploto ir ribų nustatymo atsakovui nagrinėjant pareiškėjų skundus. Č. B. už 0,33 ha sklypą yra sumokėjęs 1992 m. rugsėjo 29 d. Mokėjimo pranešime yra nurodoma, kad perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 5534. Investiciniais čekiais mokėti 4000. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad yra neaišku už kokį sklypą ir už kokį plotą mokėjo Č. B., nes iš Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus r. 1992 m. spalio 23 d. potvarkio Nr. l503p duomenų ir mokėjimo pranešimo duomenų akivaizdu, kad Č. B. yra sumokėjęs potvarkiu nustatytą kainą už leistą privatizuoti 0,33 ha ploto naudojamą namų valdos žemės sklypą.

27. Pareiškėjai turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į jiems tenkančias 0,68 ha ploto dalis buvusių savininkų (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) kaime. NŽT 2014 ir 2015 metų sprendimais pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės į visą plotą, į kurį jie turėjo teisę atkurti nuosavybės teises natūra. Pareiškėjai 2014 ir 2015 metų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neskundė. Tai reiškia, kad pareiškėjai prarado reikalavimo teisę į 2012 m. balandžio 17 d. Projekte jų vardu pirmoje eiliškumo grupėje suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) 0,19 ha ploto ir atitinkamai neturi reikalavimo teisės skųsti 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo, kuriuo buvo sumažintas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas 0,11 ha priskiriant atsakovo Č. B. namų valdai.

28. Pareiškėjų 2020 m. gruodžio 11 d. patikslinto skundo argumentus dėl NŽT 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų skundus dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo panaikinimo, laikė nepagrįstais.

II. 29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. Trečiajam suinteresuotam asmeniui T. B. iš pareiškėjos K. S. ir G. K. priteista po 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

30.1. Skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo pareiškėjams K. S. ir G. K. (G. K.) buvo suprojektuotas 0,19 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), o T. B. suprojektuotas 0,32 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini).

30.2. Skyriaus vedėjas priėmė 2017 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 48VĮ-567-(14.48.2), kuriuo pakeitė 2012 m. balandžio 17 d. Projektą: buvo sumažintas K. S. ir G. K. 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas (nuo 0,19 ha iki 0,08 ha), taip pat sumažintas T. B. 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslintas Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas (nuo 0,32 ha iki 0,11 ha), naujai suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (priskiriant 0,32 ha plotą) Č. B. bei pakeistos šių patikslintų žemės sklypų ribos.

30.3. Pareiškėjai, nesutikdami su 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu ir pasinaudodami išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2017 m. balandžio 7 d. apskundė jį NŽT direktoriui, kuris 2017 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 1SS-1163-17.5 sustabdė pareiškėjų skundo nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu tikslinamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas ir ribos yra teisminio nagrinėjimo administracinėje byloje Nr. e2-3085-643/2017 dalykas. Pareiškėjai šį sustabdymą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3085-643/2017 patenkino pareiškėjų skundą iš dalies – panaikino NŽT 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 1SS-1163-(7.5). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko galioti.

30.4. 2018 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama NŽT, ir Č. B. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), parduotas atsakovui Č. B. Į šį žemės sklypą patenka pareiškėjams 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuotas ginčo sodas.

30.5. Pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu kreipėsi į NŽT, prašydami: 1) informuoti, ar yra pakeisti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-30-(14.48.2.) rengiamo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo sprendiniai pagal pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo reikalavimus bei pateikti šioje administracinėje procedūroje priimtų NŽT sprendimų kopijas; 2) informuoti, ar yra panaikintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 48VĮ-567-(14.48.2) pagal pareiškėjų 2017 m. balandžio 7 d. skundo reikalavimus bei pateikti šioje administracinėje procedūroje priimtų NŽT sprendimų kopijas.

30.6. NŽT 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1SS-2194-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo panaikinimo. Pareiškėjai, nesutikdami su 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimu apskundė jį teismui nagrinėjamoje byloje.

30.7. Skyriaus vedėjas 2020 m. vasario 3 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-233- (14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 48VĮ-567-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir 2020 m. vasario 3 d. Įsakymas), kurio 1 punktu pakeitė 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą 1-ame ir 2-ame prieduose išbraukiant žodžius „K. S.“, „S. S.“ ir „G. K.“ ir įrašė žodžius „laisvas žemės fondas“. 2 punktu nustatė, kad šis įsakymas yra neatskiriama 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo dalis.

30.8. Skyriaus vedėjas 2020 m. vasario 12 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ kurio 1 punktu skyrius papildomai pakeitė Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto suprojektuotų žemėnaudų sąrašą ir išbraukė suprojektuotą žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2 punktu nustatė, kad šis įsakymas yra neatskiriama 2012 m. balandžio 17 d. Įsakymo dalis.

30.9. Pareiškėjai 2020 m. vasario 28 d. su skundu dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo panaikinimo kreipėsi į NŽT.

30.10. Skyriaus vedėjas 2020 m. kovo 4 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-470-(14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 48VĮ—233-(14.48.2.) pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir 2020 m. kovo 4 d. Įsakymas), kurio 1 punktu pripažino netekusiu galios 2020 m. vasario 3 d. Įsakymą.

30.11. Pareiškėjai su skundu dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo ir 2020 n. vasario 12 d. Įsakymo panaikinimo kreipėsi į NŽT. NŽT, kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimu, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo panaikinimo, skundų nagrinėjimo procedūrą nutraukė.

30.12. Pareiškėjai, nesutikdami su 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimu apskundė jį teismui teikdami patikslintą skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. daliniu sprendimu nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjų skundo dalį patenkino iš dalies: panaikino NŽT 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimą bei įpareigojo NŽT išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. skundus dėl 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo iš esmės, o bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjų skundus dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo, nutraukė.

30.13. NŽT, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. dalinį sprendimą nagrinėjamoje administracinėje byloje, 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo panaikinimo, nurodydama, kad ginčijamas 2020 m. vasario 12 d. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

31. Teismas nustatė, kad buvęs žemės savininkas (duomenys neskelbtini) kaime (buv. (duomenys neskelbtini) palivarke) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė 11,00 ha žemės sklypą. Taigi kiekvienas bendraturtis, taip pat J. K. (duomenys neskelbtini) palivarke)) bendrojoje nuosavybėje valdė po 1/5 dalį žemės sklypo, t. y. po 2,20 ha žemės plotą. Prašymą atkurti nuosavybės teises į J. K. (duomenys neskelbtini) palivarke)) turėtą žemę pateikė S. K., kuri 2000 m. teisių perleidimo sutartimi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,36 ha iki nacionalizacijos J.

K. (duomenys neskelbtini) kaime (buv. (duomenys neskelbtini) palivarke) turėtos žemės plotą perleido pareiškėjams K. S. – 0,68 ha žemės ploto, G. K. – 0,68 ha žemės ploto. Teismas pritarė atsakovų pozicijai, kad K. S. atkurtos nuosavybės teisės į visą 0,68 ha žemės plotą, įgytą 2000 m. teisių perleidimo sutartimi, Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 48S-30 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei K. S.“ (toliau – Sprendimas Nr.

30) grąžinant 0,1514 ha žemės plotą bendrosios nuosavybės teise su G. K. 0,3029 ha kitos paskirties (namų valda) žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 48S-341-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei K. S.“ (toliau – Sprendimas Nr. 341) grąžinant 0,5286 ha žemės plotą bendrosios nuosavybės teise su G. K. ir S. K. žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)). G. K. atkurtos nuosavybės teisės į visą 0,68 ha žemės plotą, įgytą 2000 m. teisių perleidimo sutartimi, Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 48S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. K. (G. K.)“ (toliau – Sprendimas Nr.

31) grąžinant 0,1515 ha žemės plotą bendrosios nuosavybės teise su K. S. 0,3029 ha kitos paskirties (namų valda) žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 48S-343-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. K. (G. K.)“ (toliau – Sprendimas Nr. 343) grąžinant 0,5286 ha žemės plotą – 0,18 ha žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,3486 ha žemės bendrosios nuosavybės teise su K. S. ir S. K. žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjams Sprendimu Nr. 30, Sprendimu Nr. 31, Sprendimu Nr. 341 ir Sprendimu Nr. 343, kartu su Sprendimu Nr. 342, skirtu S. K., nuosavybės teisės atkurtos į visą buvusio savininko J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime (buv. (duomenys neskelbtini) palivarke) valdytą žemės plotą.

32. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad turi būti remiamasi 1999 m. sausio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2(2)-312/99 dėl juridinio fakto nustatymo, nes minėtoje civilinėje byloje juridinis faktas nustatytas (duomenys neskelbtini) kaime, o nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl (duomenys neskelbtini) kaime esančios žemės.

33. Teismas konstatavo, kad NŽT pagrįstai 2017 m. kovo 16 d. ir vėlesniu 2020 m. vasario 12 d. įsakymu pakeitė 2012 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir 2012 m. balandžio 17 d. Įsakymas). 2012 m. balandžio 17 d. Įsakymu pareiškėjams buvo suprojektuota daugiau žemės ploto, nei kad jie turėjo teisę atkurti nuosavybės teises, todėl 2012 m. balandžio 17 d. Įsakymas pagrįstai buvo pakeistas 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymu.

34. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad iš jų buvo atimta žemė, nes jiems nuosavybės teisės jau atkurtos visiškai. Teismas nenustatė byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai turi teisę į kito brolio žemę. Taigi 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymą pripažino teisėtais ir pagrįstais.

35. Teismas vertino, kad 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas. Jame atsakyta į visus pareiškėjų prašymus ir reikalavimus. Šiame sprendime motyvuotai paaiškinta, kodėl pareiškėjų atžvilgiu priimti minėti sprendimai. Taigi teismas atmetė pareiškėjų prašymą panaikinti minėtą sprendimą, nes nenustatė, kad jis neatitiktų teisės aktų reikalavimų.

36. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimą. Jame nurodyta, kad nėra pagrindo panaikinti 2020 m. vasario 3 d. Įsakymą. Teismas pabrėžė, kad 2020 m. vasario 3 d. Įsakymas jau panaikintas Skyriaus vedėjui 2020 m. kovo 4 d. priimant įsakymą Nr. 48VĮ-470-(14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 48VĮ—233-(14.48.2.) pripažinimo netekusiu galios“, kurio 1 punktu 2020 m. vasario 3 d. Įsakymas pripažintas netekusiu galios. Tą konstatavo ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. daliniame sprendime, todėl šią bylos dalį nutraukė. Kitais aspektais, teismo vertinimu, 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

37. Teismas nenustatė byloje ginčo dėl to, kad Č. B. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (lauko tualetas, tvora, šulinys, stoginė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Todėl sprendė, kad Č. B. turi teisę į nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių nusipirkti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto ploto ir ribų žemės sklypą. Teismas kritiškai įvertino aplinkybę, kad 2018 m. balandžio 18 d. sudarant Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjo atstovė Sutartyje nurodė, kad parduodamas žemės sklypas nėra teisminio ginčo objektu, tretieji suinteresuoti asmenys jokių teisių ar pretenzijų į parduodamą turtą neturi, (Sutarties 4 punktas), nes tokie teiginiai nei tada, nei dabar bylos nagrinėjimo metu neatitinka tikrovės (ginčo sklypas buvo teisminio ginčo objektas (administracinė byla LVAT kurioje nutartis priimta 2019 m. birželio 12 d. Nr. eA-672-629/2019) ir yra teisminio ginčo objektas (ši administracinė byla), tiek pareiškėjai, tiek Č. B. pretenduoja į ginčo žemės sklypą). Tačiau nelaiko šių neatitikimų esminiais, kurie būtų pagrindas pripažinti Sutartį niekine ar negaliojančia. Šie neatitikimai nedaro pareiškėjų pretenzijų teisėtomis.

38. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad Č. B. suprojektuotas netinkamo dydžio žemės sklypas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus pritarė atsakovų pozicijai, kad Č. B. žemės sklypo ribos buvo nustatytos techninės apskaitos bylos dokumentuose, parengtuose ir suderintuose Vilniaus rajono architekto 1992 m. rugsėjo 24 d. po Nutarimo Nr. 89 įsigaliojimo dienos ir jo nustatyta tvarka. Teismas vertino, kad duomenys nėra prieštaringi, nes techninės apskaitos bylos dokumentai gali būti tikslinami, tai ir buvo padaryta 1992 m. 1992 m. gegužės 1 d. Vaidotų apylinkės tarybos sprendimas, Vilniaus rajono architekto 1992 m. rugsėjo 24 d. suderintas dokumentas, Vilniaus rajono Vyriausybės įgaliotinio 1992 m. spalio 23 d. potvarkis Nr. 1503p dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės parduodamų privačių namų valdų sąrašo teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti. 1995 m. planu teismas nesivadovavo, nes jis prieštarauja teisės aktų reikalavimams (pagal jį sodas priskirtas pareiškėjams, tačiau jį ir statinius skiria kelias, sklypas projektuojamas vienas, o ne du). Be to, pareiškėjams visiškai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) kaime, todėl pareiškėjai nebeturi teisės į ginčo žemės sklypą atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jie ginčo žemės sklypą naudojo kaip asmeniniam ūkiui suteiktą žemę. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad 2018 m. balandžio 18 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Č. B. buvo parduotas 0,32 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sudaryta vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės pardavimą ne žemės ūkio veiklai prie nuosavybės teisių turimų statinių bei neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, todėl pareiškėjų reikalavimą šią sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia atmetė.

39. Teismas atmetęs pareiškėjų skundą, patenkino trečiojo suinteresuoto asmens T. B. prašymą priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias teismas priteisė lygiomis dalimis iš pareiškėjų K. S. ir G. K.

III. 40. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų NŽT, Skyriaus ir Č. B. pareiškėjų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

41. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

41.1. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai nepasisakė dėl NŽT priimtų sprendimų turinio, atkreipė dėmesį tik į pačią formą, pareiškėjų skunde nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų duomenų neįvertino.

41.2. Teismas klaidingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes. 2012 m. balandžio 17 d. Įsakymas buvo keičiamas 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu ne dėl to, jog, remiantis Sprendimu Nr. 30, 31, 341, 343 pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės, o tuo pagrindu, jog, 2013-2014 metais NŽT buvo nagrinėjami pareiškėjų bei T. B. ir Č. B. nusiskundimai dėl 2012 m. balandžio 17 d. Projekte ginčo žemės ploto – sodo suprojektavimo teisingumo. NŽT nusprendė, kad 2012 m. balandžio 17 d. Projekte žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuoti neteisingai ir kad jų ribos turi būti patikslintos. Taigi teismas visiškai nenagrinėjo 2013-2014 metų skundų turinio ir NŽT pateiktų atsakymų į juos todėl padarė klaidingas išvadas dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo priėmimo motyvų.

41.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tų aplinkybių, kodėl būtent 2012 m. balandžio 17 d. Įsakymu patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjams suprojektuotas 0,19 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o T. B. suprojektuotas 0,32 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

41.4. Jokių teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu Sodas 1992 m. techninės apskaitos byloje yra priskirtas Č. B. namų valdos žemės sklypui nėra pateikta ir Č. B. jų neturi. Aplinkybė, kad Č. B. už valstybinę žemę yra sumokėjęs investiciniais čekiais, nėra pagrindas Sodą priskirti Č. B. namų valdos žemės sklypui. Be to, Č. B. NŽT pateiktuose mokėjimo dokumentuose nėra nurodyti jokie žemės, už kurią Č. B. sumokėjo, duomenys, todėl pagal pateiktus mokėjimo pranešimus neįmanoma identifikuoti, kad Č. B. 1992 m. rugsėjo 29 d. sumokėjo būtent už namų valdos žemės sklypą įskaitant ir Sodą.

41.5. Teismas visiškai nevertino ir tos aplinkybės, kad Sodo plotas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės, į kurią nuosavybės teises atkurti pretenduoja pareiškėjai, ribas. Tai reiškia, kad 2012 m. balandžio 17 d. Projekte suprojektuoto Č. B. namų valdos žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjams suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, plotai ir kiti duomenys atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo 2016 m. sausio 8 d. Projekte perprojektuoti patvirtintame 2012 m. balandžio 17 d. Projekte suprojektuotų žemės sklypų. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas turėjo priimti sprendimą žemės sklypus suformuoti bei atitinkamai turi būti priimami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo. Taigi, akivaizdu, kad teismas visiškai neatliko aplinkybių, turėjusių įtakos 2012 m. balandžio 17 d. Įsakymo pakeitimui į 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą ir tokio įsakymo pagrįstumui bei teisėtumui, vertinimo, o nepagrįstai rėmėsi tik nuosavybės teisų atkūrimo faktu, t.y. konstatuodamas, kad pareiškėjams buvo atkurtos visos nuosavybės teisės į iki 1940 m. nacionalizacijos priklausiusį turtą.

41.6. Teismas taip pat klaidingai nustatė, jog pareiškėjams visiškai atkurtos nuosavybės teisės į turtą. Teismo konstatuota išvada, leidžia daryti prielaidą apie tai, kad teismas netyrė ir nenagrinėjo bylai reikšmingų įrodymų, t. y. Sprendimo Nr. 30, 31, 341 ir 343 turinio. Sprendime Nr. 342 buvo aiškiai nustatyta, jog atkuriamos ne visos nuosavybės teisės į S. K. priklausiusias nekilnojamojo turto dalis – 0,533 ha žemės bus atkurtos vėliau. Taigi teismas neteisingai konstatavo faktą, jog pareiškėjams nuosavybės teisės į S. K. priklausiusias žemės ploto dalis buvo atkurtos visiškai. Teismas, konstatuodamas faktą, jog visiškai yra atkurtos nuosavybės teisės, turėjo vertinti visus, su tuo susijusius įrodymus, galinčius patvirtinti arba paneigti šią aplinkybę, o ne remtis jokios juridinės galios neturinčiu NŽT raštu, kurį NŽT surašė jau po to, kai ankstesnėje administracinėje byloje buvo priimtas neigiamas NŽT atžvilgiu sprendimas.

41.7. Teismas neteisingai vertino aplinkybes, susijusias su 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu. Pareiškėjams kilo abejonių dėl to, kaip teismas, remdamasis tik vienos šalies dokumentu, t. y. 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimu, galėjo įvertinti minėto dokumento pagrįstumą ir teisėtumą, kuris akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymų reikalavimų ir tai matyti iš paties ginčyto sprendimo turinio, kuriame NŽT nurodo, kad sklypą jau yra pardavusi.

41.8. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai neargumentavo ir nedetalizavo 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo fakto, kas reiškia, jog šio Įsakymo turinio teisingumas nebuvo vertinamas, pareiškėjų pateikti faktiniai duomenys, išdėstytos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos ir į jas teismas netgi neatsižvelgė, nepateikta jokio pareiškėjų nurodytų aplinkybių vertinimo.

41.9. Valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką nustatantis teisinis reglamentavimas yra imperatyvus, todėl imperatyvių teisės normų pažeidimai, parduodant atsakovui Č. B. didesnį žemės sklypą, nei yra būtinas jo statiniams eksploatuoti ir nei yra nustatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus, yra pagrindas panaikinti pirkimo-pardavimo sutartį kaip niekinę ir negaliojančią. Teismas pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo faktą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriais siekė patvirtinti ir 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo teisėtumą bei pagrįstumą.

41.10. Apibendrinę tai, kas išdėstyta, pareiškėjai laikosi pozicijos, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, remdamasis nevisapusišku aplinkybių, duomenų vertinimu bei vadovaudamasis subjektyviomis nuostatomis dėl NŽT priimtų sprendimų teisingumo.

42. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

43. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

43.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad NŽT pagrįstai 2017 m. kovo 16 d. ir 2020 m. vasario 12 d. įsakymu pakeitė 2012 m. balandžio 17 d. įsakymą. Paminėtu įsakymu pareiškėjams buvo suprojektuota daugiau žemės ploto, nei jie turėjo teisę atkurti nuosavybės teises, todėl šis įsakymas pagrįstai buvo pakeistas.

43.2. Teismas, įvertinęs NŽT 2019 m. lapkričio 14 d. raštą pagrįstai konstatavo, kad jis yra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas.

43.3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės pardavimą ne žemės ūkio veiklai prie nuosavybės teisių turimų statinių bei neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Taigi, bylą išnagrinėjęs teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti sprendimą.

44. Atsakovas Č. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. prašo jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

45. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

45.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Skyrius nepagrįstai priėmė 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymą bei patikslino 2020 m. balandžio 17 d. projektą, kadangi turėjo būti įgyvendinami būtent pirminio projekto sprendiniai, susiję su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), be to, yra ypatingai svarbus žemės plotas, kaip S. K. įpėdiniams.

45.2. Apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjai siekia, jog į ginčo sodą jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal byloje esančius įrodymus patikrino, ar pareiškėjams yra atkurtos nuosavybės teisės visa apimtimi (duomenys neskelbtini) kaime. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjams (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisės atkurtos visa apimtimi pagal teisių perleidimo sutartį.

45.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjams Sprendimu Nr. 30, Sprendimu Nr. 31, Sprendimu Nr. 341 ir Sprendimu Nr. 343 ir Nr. 342, nuosavybės teisės atkurtos į buvusio savininko J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemės plotą. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę, kadangi parodo, kad ginčijamo 2017 m. kovo 1 d. Įsakymo panaikinimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukeltų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Pažymėjo, jog pareiškėjams nuosavybės teisių atkūrimas (duomenys neskelbtini) kaime vykdomas pagal atkūrimo byloje esančią notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, o pareiškėjų minimas sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo jokios prejudicinės galios nagrinėjamu atveju neturi.

45.4. Teismas, dėl ginčo sodo sklypo priskyrimo Č. B. namų valdai teisėtumo pasisakė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje įvertindamas ne tik pareiškėjų pateiktus įrodymus, bet ir Č. B. pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Č. B. suformuotas namų valdos žemės sklypas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tai, kad apeliantai byloje surinktus įrodymus vertina tik sau palankia linkme nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

45.5. Č. B. nuosavybės teises į sodybos gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus įgijo paveldėjimo pagal testamentą pagrindu po savo močiutės S. K. mirties. Daiktines teises į šį turtą įregistravo techninės inventorizacijos biure pagal tuometinį teisinį reglamentavimą.

45.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Č. B. įrodė, kad ginčo sodas yra jo protėvių žemėje, o apeliacinio skundo prielaida, kad ginčo sodas yra iki nacionalizacijos J. K. buvusioje žemėvaldoje į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra prieštarauja surinktiems ir atsiliepime aptartiems įrodymams. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai paneigia apeliantų teiginius, kad sodo plotu visą laiką naudojosi pareiškėjai, sodino jame vaismedžius, sodu naudojosi daugiau nei 80 metų. Teismas pagrįstai konstatavo faktą, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog būtent jie naudojasi sodu.

45.7. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pagrindas pareiškėjams priskirti soda, esantį Č. B. naudojamos namų valdos ribose yra 1995 m. S. K. parengtas namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų planas. Šis planas buvo sudarytas pažeidžiant namų valdos formavimą reglamentuojančias teisės normas, ir neįrodo ginčo sodo sklypo priskyrimo S. K. teisėtumo, neįrodo, kad vaismedžių savininkė buvo S. K., kad ji sodino šiuos medžius ir teisėtai pretendavo į ginčo sodą.

45.8. Priimant ginčijamą įsakymą jokių imperatyvių teisės normų nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčijamą sutartį niekine ir negaliojančia bei prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms.

45.9. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas bylos faktinių aplinkybių kontekste, todėl jis turėtų būti paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 48VĮ-567-(14.48.2) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ ir 2020 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 48VĮ-318-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir Č. B. 2018 m. balandžio 18 d. sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo parduotas 3200 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pripažinimo niekine ir negaliojančia, bei NŽT 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimo ir 2020 m. gruodžio 4 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

47. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

48. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta ir pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies (aktualios redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

51. Analogiškos pozicijos formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aiškinant Civilinio proceso teisės normas teigiama, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Be kita ko nurodyta, kad asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Akcentuota, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose.

52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas, kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra veikiami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

53. Pareiškėjų materialinis teisinis interesas visų skundu šioje byloje pareikštų reikalavimų patenkinimui siejamas su K. S. ir G. K. (G. K.) siekiu atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtoje žemėje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės aktų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, konstatuoja, jog teismas tinkamai identifikavo pareiškėjų materialinį teisinį suinteresuotumą, taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjams Sprendimu Nr. 30, Sprendimu Nr. 31, Sprendimu Nr. 341 ir Sprendimu Nr. 343, kartu su Sprendimu Nr. 342, skirtu S. K., nuosavybės teisės atkurtos į visą buvusio savininko J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime (buv. (duomenys neskelbtini) palivarke) valdytą žemės plotą, o jų teisė į kito asmens valdytą žemę, neįrodyta.

54. Byloje nustatyta, kad buvęs žemės savininkas J. K., kartu su (duomenys neskelbtini) kaime (buv. Vaidotų polivarke) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė 11,00 ha žemės sklypą. Taigi kiekvienas bendraturtis, taip pat J. K. (duomenys neskelbtini) kaime (buv. (duomenys neskelbtini) palivarke) bendrojoje nuosavybėje valdė po 1/5 dalį žemės sklypo, t. y. po 2,20 ha žemės plotą. Prašymą atkurti nuosavybės teises į J. K. (duomenys neskelbtini) kaime (buv. (duomenys neskelbtini) palivarke) turėtą žemę pateikė S. K., kuri 2000 m. teisių perleidimo sutartimi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,36 ha iki nacionalizacijos J.

K. (duomenys neskelbtini) kaime (buv. (duomenys neskelbtini) palivarke) turėtos žemės plotą perleido pareiškėjams K. S. – 0,68 ha žemės ploto, G. K. – 0,68 ha žemės ploto. Į bylą pateiktais įrodymais patvirtinta, kad K. S. atkurtos nuosavybės teisės į visą 0,68 ha žemės plotą, įgytą 2000 m. teisių perleidimo sutartimi, Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 48S-30 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei K. S.“ grąžinant 0,1514 ha žemės plotą bendrosios nuosavybės teise su G.

K. 0,3029 ha kitos paskirties (namų valda) žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 48S-341-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei K. S.“ grąžinant 0,5286 ha žemės plotą bendrosios nuosavybės teise su G. K. ir S. K. žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)). G. K. atkurtos nuosavybės teisės į visą 0,68 ha žemės plotą, įgytą 2000 m. teisių perleidimo sutartimi, Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 48S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui G.

K. (G. K.)“ grąžinant 0,1515 ha žemės plotą bendrosios nuosavybės teise su K. S. 0,3029 ha kitos paskirties (namų valda) žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 48S-343-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. K. (G. K.)“ grąžinant 0,5286 ha žemės plotą – 0,18 ha žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,3486 ha žemės bendrosios nuosavybės teise su K. S. ir S. K. žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)).

S. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,8570 ha buvusio savininko J. K. žemės plotą Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 48S-342-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai S. K.“ grąžinant bendrosios nuosavybės teise su K. S. ir G. K. žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)).

55. Išsamiai ištyrus reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir laikantis procedūrinių reikalavimų įrodymų tyrimui bei vertinimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjams nuosavybės teisės į buvusio savininko J. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) kaime atkurtos pilnai, todėl pareiškėjai nebeturi teisės į ginčo žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimo aspektu. Kitokiam aplinkybių vertinimui neduoda pagrindo ir pareiškėjų nurodytas 1999 m. sausio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2(2)-312/99 dėl juridinio fakto nustatymo, kadangi minėtoje civilinėje byloje juridinis faktas nustatytas dėl nuosavybės teisių į kitą konkretų turtą ((duomenys neskelbtini) kaime) ir negali sukelti teisinių pasekmių sprendime nenurodytam turtui ir teisiniams santykiams (Civilinio proceso kodekso 448 straipsnis (sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos 276 straipsnis). Jokių kitų įrodymų, kad pareiškėjai turi teisę atkurti nuosavybės teises į kito brolio (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemę, byloje nėra pateikta.

56. Nustačius, kad aukščiau aptartais administraciniais sprendimais pareiškėjams nuosavybės teisės į buvusio savininko J. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) kaime atkurtos pilnai, konstatuojama, kad net pareikštų reikalavimų tenkinimo atveju jokios teisinės pasekmės pareiškėjams neatsirastų, t.y. nebūtų apginama aiškiai identifikuojama materialinės teisės normų saugoma teisė ar interesas, kas sudaro pagrindą reikalavimų netenkinti. Nežiūrint to, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje pareikštus reikalavimus detaliai vertindamas reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškindamas ir taikydamas ginčui aktualią teisę, dėl ko pritardamas apeliacinis teismas atskirai nebepasisako.

57. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

58. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų, tame tarpe ir dėl pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

59. Pareiškėja K. S. apeliacinės instancijos teismo prašo iš atsakovų jos naudai priteisti 1 936 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėja K. S. neįgija teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas netenkinamas.

60. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. apeliacinės instancijos teismo prašo jos naudai priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. T. B. kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė 2021 m. balandžio 21 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1011999, patvirtinantį jos realiai patirtas išlaidas. T. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, todėl pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 700 Eur suma neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, priteisia T. B. iš pareiškėjų K. S. ir G. K. (G. K.) po 350 Eur lygiomis dalimis (700 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų K. S. ir G. K. (G. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui T. B. iš pareiškėjų K. S. ir G. K. (G. K.) po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė