e91e6e8c-ea22-4d71-a435-2ebf2576d9bc · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-302-577/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12926-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.11.5; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ir A.

T., ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Ignitis“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 377,88 Eur skolÄ , susidariusiÄ už butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Butas), tiektÄ elektros energijÄ laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. liepos 19 d., 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji į minėtÄ butÄ , kuris skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, tiekia elektros energijÄ .

Su atsakove raÅ¡ytinė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Už objekte suvartotÄ elektros energijÄ per laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. liepos 19 d. atsiskaitoma nebuvo, todėl susidarė 377,88 Eur skola. Su nuomininke A. T. elektros energijos tiekimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl atsakomybė už susidariusias skolas tenka objekto savininkui.

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal 2007 m. gruodžio 5 d. VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ ir A. T. sudarytÄ Buto nuomos sutartį nuomininkė privalėjo sudaryti sutartį dėl paslaugų teikimo su AB „Lietuvos energija“, laiku mokėti sutartyje numatytus mokesčius, kitus mokėjimus. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 punktu, už elektros suvartojimÄ atsakomybę kyla vartotojui, o objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas atsako tik tuomet, jeigu vartotojo nustatyti negalima.

Be to, visos gyvenamosios patalpos patikėjimo teise buvo perduotos valdyti SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, kuri sprendžia visus klausimus dėl nuomos mokesčio ar komunalinių paslaugų sumokėjimo; visa informacija dėl atliktų mokėjimų, susidariusios skolos dydžio ar kita informacija disponuoja SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, todėl atsakovei nekyla prievolė sumokėti skolÄ minimu laikotarpiu. Taip pat teigė, jog ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad praÅ¡omu priteisti laikotarpiu buvo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros; reikalavimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis.

3. Trečiasis asmuo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Sutarties pasiraÅ¡ymas įpareigojo nuomininkę kas mėnesį mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, elektros, Å¡ilumos energijÄ ir kt. Trečiasis asmuo nesutiko su atsakovės pozicija, kad SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ turėtų bÅ«ti pripažinta atsakove, kadangi pagal teismų praktikÄ , kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alys yra bÅ«sto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotÄ elektros energijÄ prievolė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kovei UAB „Ignitis“ 377,88 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas sprendė, kad nesant abiejų sutarties Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties, atsakovės akcentuojama aplinkybė, jog visÄ laikotarpį už teikiamas elektros paslaugas pervedimus atliko ne buto savininkė, o nuomininkė, todėl ieÅ¡kovė žinojo apie tiesioginį elektros vartotojÄ , nėra pakankama spręsti, kad su A. T. buvo sudaryta tokia elektros pirkimo – pardavimo sutartis. TokiÄ pozicijÄ grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019 iÅ¡aiÅ¡kinimais.

6. Taip pat teismas nurodė, jog sprendžiant šį ginÄÄ nėra reikÅ¡mingos atsakovės akcentuojamos aplinkybės, kad nuomininkė privalėjo sudaryti sutartis su paslaugų tiekėjais, kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas ne tarp nuomininkės ir nuomotojo, o tarp elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties Å¡alių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei pirkėjo.

7. Teismas nustatė, kad tarp ginčo Å¡alių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ duomenų bazės „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotÄ elektros energijÄ ataskaita nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d.“ yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis susidariusio įsiskolinimo dydį.

Teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausiusio buto nuomininkei nesudarius elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui skolÄ už suvartotÄ elektros energijÄ tenka buto savininkei, ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 377,88 Eur įsiskolinimÄ už elektros energijÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ies?kove?s UAB „Ignitis“ ies?kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Atsižvelgiant į tai, jog nuomos sutartyje aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta nuomotojo pareiga mokėti nuomos, komunalinius bei kitus mokesčius, įskaitant mokestį už elektros energijos tiekimÄ , Vilniaus miesto savivaldybė pasinaudojo teise Å¡ių mokesčių neįtraukti į buto nuomos mokestį. Nuomininkei tiek teisės aktų nustatyta tvarka, tiek sutarčių nuostatų pagrindu tenka pareiga mokėti nuomos mokestį, mokesčius už patalpoms tiekiamÄ energijÄ (Å¡ilumos, elektros) ir kt. 8.2.

Teismų praktikoje nustatyta, jog įstatymu pareiga apmokėti Å¡ias iÅ¡laidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkui. <...> Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, jog iÅ¡laidas apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi bÅ«ti įrodyta, kad Å¡ia teise buvo pasinaudota, t. y. vien buto iÅ¡nuomojimo fakto nepakanka, dar turi bÅ«ti įrodyta buto nuomos sutarties sÄ lyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius, mokesčius už patalpoms tiekiamÄ energijÄ (Å¡ilumos, elektros), dujas, Å¡altÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį bei kitus susijusius mokesčius už savivaldybę. 8.3.

Kaip nustatė teismas civilinėje byloje Nr. e2-5020-433/2015, A. T. ir jos Å¡eimos nariai, pasibaigus nuomos sutarties terminui toliau gyveno Bute. Net, jei asmenys nėra teisėti buto nuomininkai, tai neatleidžia jų nuo pareigos mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, kadangi jie faktiÅ¡kai Å¡iomis paslaugomis naudojasi. 8.4. Atsiskaitymo už elektros energijÄ klausimus reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina vartotojo atsakomybę už elektros suvartojimÄ , o objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas atsako tik tuomet, jeigu vartotojo nustatyti negalima. 8.5.

Iki skolos susidarymo laikotarpio pradžios ieÅ¡kovė žinojo apie elektros vartotojÄ . Nuomininkai vykdė savo prievolę mokėti už elektros energijÄ ieÅ¡kovei; tarp ieÅ¡kovės ir nuomininkų buvo susidarę prievoliniai santykiai, t. y. konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta elektros pirkimo-pardavimo sutartis, kuri galiojo tol, kol faktiÅ¡kai buvo naudojamasi butu. Nuomininkė ir jos Å¡eimos nariai, vėliau buvę faktiniais buto gyventojais, kaip buitiniai vartotojai, prisijungė prie elektros tiekimo tinklų, buvo tiesioginiai elektros energijos vartotojai, ieÅ¡kovė tiekė jiems elektros energijÄ , todėl, remiantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi bei protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, darytina iÅ¡vada, kad tarp ieÅ¡kovės ir nuomininkų konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta elektros energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis.

Nuomininkai buvo įsipareigoję mokėti už suvartotÄ elektros energijÄ ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovė buvo įsipareigojusi tiekti elektros energijÄ , tarp jų buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Atsakovė negali mokėti už kitų asmenų sunaudotÄ elektros energijÄ , tai prieÅ¡tarautų protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principams, pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, vieÅ¡Ä jį interesÄ . 8.6. Teismas neatsižvelgė į teismų praktikÄ , jog savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje susitarti, jog mokesčius apmoka nuomininkė, nevertino atsakovės pateiktos nuomos sutarties, jos sÄ lygos dėl komunalinių mokesčių mokėjimo. 8.7.

IeÅ¡kovė nepagrindė skolos atsiradimo fakto, nepateikė įrodymų, kurių pagrindu sudarytoje ataskaitoje atsakovei priskaičiuota skola, t. y. sÄ skaitų – faktÅ«rų, kuriose bÅ«tų nurodomos suteiktos paslaugos atsakovei, jų kaina, nepateikti kiti įrodymai; teismas negalėjo vadovautis minėtu įrodymu, kaip pakankamu. Minėta ataskaita nepasiraÅ¡yta, tačiau teismas Å¡io fakto nevertino. Teismas nesiaiÅ¡kino, kas mokėjo ieÅ¡kovei mokesčius, kam (ne)buvo siunčiamos sÄ skaitos – faktÅ«ros iki skolos susidarymo laikotarpio pradžios ir/ar skolos laikotarpiu, nepasiÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti papildomus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus.

Teismas neįvertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingų aplinkybių bei įrodymų, dėl to sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

2. IeÅ¡kovė UAB „Ignitis“ atsiliepime praÅ¡o atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. PrieÅ¡ingai, nei teigia atsakovė, Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotÄ elektros energijÄ ataskaitoje, kuria rėmėsi teismas, nurodyti iÅ¡samÅ«s duomenys, kiek elektros energijos buvo suvartota, taikytas tarifas, kiti faktai, pagrindžiantys priteistos skolos susidarymÄ .

IeÅ¡kovė PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras, skirtas buitiniams vartotojams, pradėjo iÅ¡raÅ¡inėti tik nuo 2018 m vasario mėnesio. Vartotojas pats privalėjo kiekvienÄ mėnesį deklaruoti elektros energijos prietaiso apskaitos rodmenis ir pagal juos atsiskaityti su ieÅ¡kove. Kai vartotojas netinkamai vykdo Å¡iÄ pareigÄ , duomenys apie faktinius elektros apskaitos prietaiso rodmenis kiekvienÄ mėnesį ir mokėtinas sumas ieÅ¡kovei nėra žinomi. Skola buvo apskaičiuota pagal Ataskaitoje nurodytus užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis. 9.2.

IeÅ¡kovė, vadovaudamasi CK 6.384 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.383 straipsniu laiko, kad Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis su atsakove sudaryta nuo Objekto elektros įrenginių prijungimo prie ieÅ¡kovės tinklų momento (konkliudentiniais veiksmais). 9.3. Teismas rėmėsi suformuota teismų praktika, ir byloje nustatęs, jog Butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, raÅ¡ytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta, priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ . 9.4. Nuomos sutarties tarp savininko ir nuomininko sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo – pardavimo santykiams atsirasti.

IeÅ¡kovė nėra Å¡ios sutarties Å¡alis ir negali patirti nuostolių dėl to, kad nuomininkai nevykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovei. Savivaldybė, kontroliuodama tik nuomos mokesčio jai sumokėjimÄ , nuomininko pareigos sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, atsiskaitymų su paslaugas teikiančiais asmenimis, nekontroliavo, veikė kaip nerÅ«pestingas ir neatidus Å¡eimininkas, ir prisiėmė tokio veikimo pasekmes. Apeliantės argumentai dėl atsakovės specifinės padėties, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

3. Trečiasis asmuo VÄ® Vilniaus miesto bÅ«stas atsiliepime nurodė, jog palaiko Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimÄ bei priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „Ignitis“ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime pažymėjo, kad kasacinio teismo praktika konkrečioje byloje turėtų bÅ«ti taikoma atidžiai įvertinus visus nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, o ne tik tuos, kurie iÅ¡ dalies atitinka cituojamų kasacinio teismo bylų faktines aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju Sutarties 12.2 p. nurodyta, kad nuomininkė privalėjo sudaryti sutartį dėl paslaugų teikimo su AB „Lietuvos energija“. Nuomininkė, pasiraÅ¡ydama Sutartį suprato, kad už suvartotÄ elektros energijÄ privalės mokėti pati. Nuomininkei nepasiraÅ¡ius elektros energijos pirkimo sutarties ir neatsiskaičius už suvartotÄ elektros energijÄ , teisinės pasekmės atsirado tik sÄ Å¾iningai Sutarties Å¡aliai. Teigia, kad tokios situacijos turėtų bÅ«ti vertinamos, ginant sÄ Å¾iningos Å¡alies interesus.

Teismas nevertino Nuomininkės pasiraÅ¡ytos Sutarties 12.2 punkto, atsižvelgiant į sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Nuomininkė už suvartotÄ elektros energijÄ mokėjo, savo prievolės tai daryti nekvestionavo, todėl manytina, kad ji suprato apie savo prisiimtų įsipareigojimų pobÅ«dį ir apimtį, o teismas tokį susitarimÄ kvestionavo be jokios analizės. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 4.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5. Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ginčui aktualiu laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. 1995 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu butas buvo iÅ¡nuomotas A. T.; 2007 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuomos sutartis buvo pratęsta ir 2007 m. gruodžio 5 d. VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ ir A. T. sudarė socialinio bÅ«sto terminuotÄ gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5020-433/2015 nutarė iÅ¡keldinti A.

T. su kartu gyvenančiais asmenimis iÅ¡ minėto buto; faktiÅ¡kai asmenys buvo iÅ¡keldinti 2016 m. lapkričio 3 d. IeÅ¡kovė UAB „Ignitis“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ buto savininkės Vilniaus miesto savivaldybės 377,88 Eur dydžio įsiskolinimÄ , susidariusį už butui tiektÄ elektros energijÄ laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. liepos 19 d. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundÄ .

6. Ä®vertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo iÅ¡vadoms. Teismo nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota bylose dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotÄ elektros energijÄ . Apeliantė nenurodžiusi argumentų dėl skundžiamame sprendime pacituotų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės pakartojo savo pozicijÄ , kad bÅ«tent ieÅ¡kovė ir nuomininkai yra elektros pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos konkliudentiniais veiksmais, Å¡alimis, o ieÅ¡kinys savivaldybės atžvilgiu turi bÅ«ti atmestas.

8. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019 nurodyta, jog kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotÄ elektros energijÄ , kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, <...> aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2005 m. spalio 7 d.

įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 83 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam bÅ«stui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alis yra Å¡io bÅ«sto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotÄ elektros energijÄ prievolė. Å i prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta raÅ¡ytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis.

Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014).

9. Apeliantė akcentuoja Taisyklių 83-84 punktus, pagal kuriuos tuo atveju, jei su visuomeniniu tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektÄ elektros energijÄ , reaktyviÄ jÄ energijÄ ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas; kad tuo atveju, jei Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymÄ (ginčo laikotarpiu galiojusių taisyklių 100-101 punktai), tačiau 19 punkte paminėtoje nutartyje kasacinis teismas, įvertinęs Taisyklių pakeitimus, aktualių Taisyklių 17 ir 100 punktuose įtvirtintÄ reglamentavimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad jis nesudaro pagrindo <...> byloje kilusį teisės klausimÄ aiÅ¡kinti kitaip, nei nurodyta Å¡ios nutarties 19 punkte formuojamoje kasacinio teismo praktikoje.

10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikÄ , pagal kuriÄ savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje susitarti, jog mokesčius apmoka nuomininkė, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog 15 punkte paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pasisakyta, kad Nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties Å¡alių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti ir nėra skirta Å¡alių teisėms ir pareigoms pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp elektros energijos tiekėjo ir buto savininko, modifikuoti. <...> Sudaryta nuomos sutartis, turėdama sutarties trečiojo asmens naudai požymių, gali lemti, kad elektros energijos tiekėjui atsiranda teisė reikalauti atsiskaityti už sunaudotÄ elektros energijÄ iÅ¡ nuomininko.

Å i teisė, visų pirma, yra galimybė, kuria elektros energijos tiekėjas savo nuožiÅ«ra gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Be to, Å¡i aplinkybė nepanaikina abonento prievolių pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, tarp jų ir prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektÄ ir paskirstytÄ elektros energijÄ , ir neperkelia Å¡ių prievolių nuomininkui. <...> elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir tik tuo atveju abonento prievolė atsiskaityti pereina nuomininkui.

Nuomininko su savininku sudarytoje nuomos sutartyje įraÅ¡ytas įsipareigojimas tiesiogiai mokėti už elektrÄ elektros energijos tiekėjui ar su juo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tokių padarinių nesukelia.

11. Taigi, nagrinėjamu atveju nesant raÅ¡ytinės nuomininkės ir elektros energijos tiekėjo sutarties, apeliacinio skundo argumentai dėl Nuomos sutarties sÄ lygų, susijusių su nuomininkės įsipareigojimais sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, mokėti mokesčius už elektros energijos tiekimÄ , dėl faktinio naudojimosi paslaugomis, aplinkybės, susijusios su apmokėjimu iki skolos susidarymo pradžios ir pan., nepanaikina buto savininko prievolės atsiskaityti už patiektÄ elektros energijÄ . Pažymėtina, kad aukščiau paminėtoje kasacinio teismo byloje atsakovė taip pat buvo savivaldybė, todėl akivaizdu, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės specifinės padėties, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

12. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigÄ laikytis savo pačių ar aukÅ¡tesnės instancijos teismų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumÄ ir nuspėjamumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019 35 punktÄ ). Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas ir joje nurodyta teismų praktika, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai) turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; į sprendimÄ priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamÄ sprendimÄ priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis), kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).

13. Apeliantė vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016, 2013 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013, nurodo, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, jog iÅ¡laidas apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi bÅ«ti įrodyta, kad Å¡ia teise buvo pasinaudota. t. y. vien buto iÅ¡nuomojimo fakto nepakanka, dar turi bÅ«ti įrodyta buto nuomos sutarties sÄ lyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius, mokesčius už patalpoms tiekiamÄ energijÄ (Å¡ilumos, elektros), dujas, Å¡altÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį bei kitus susijusius mokesčius už savivaldybę.

14. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl paminėtų nutartyse esančių iÅ¡aiÅ¡kinimų įtakos nagrinėjamam atvejui, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad skundžiam sprendimu nėra paneigta atsakovės teisė susitarti, kad atitinkamus mokesčius turi mokėti nuomininkas. Be to, pažymėtina, kad apeliantės minimose bylose buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigÄ apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiÅ«ros, remonto ir kitas iÅ¡laidas, kai bendraturčio butas iÅ¡nuomotas trečiajam asmeniui, aiÅ¡kinimo ir taikymo; be to, Å¡iose ir nagrinėjamoje byloje aplinkybės skiriasi.

IÅ¡ 2016 m. liepos 8 d. nutarties turinio matyti, kad Å¡ioje byloje Å¡alys buvo susitarusios, kad už ieÅ¡kovės organizuotas paslaugas daugiabučiam namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, taip pat nustatytus mokesčius ir rinkliavas moka atsakovei priklausančių ir iÅ¡nuomotų butų valdytojai (tretieji asmenys), taip pat byloje buvo vertinamas dokumentas, patvirtinantis, kad ieÅ¡kovė sutiko, jog susidariusiÄ skolÄ padengtų buto nuomininkė (trečiasis asmuo), o ne savininkė (atsakovė). 2013 m. sausio 17 d. nutartyje be buto nuomos sutarties aplinkybių, buvo vertinama ir tai, ar savivaldybė sudariusi su ieÅ¡kovu kaip administratoriumi administravimo sutartį, kurioje bÅ«tų nustatyta, kad vietoj savivaldybės butų nuomininkai turi apmokėti bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiÅ«ros (eksploatavimo) iÅ¡laidas ir dėl to su jais reikia sudaryti atitinkamas sutartis.

Apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011 nebuvo sprendžiami nagrinėjamam ginčui aktualūs klausimai, todėl joje pateikti išaiškinimai šiuo atveju taip pat netaikytini. Nurodydama, kad analogiškose bylose skolos už komunalines paslaugas priteisiamos ne savininkui, tačiau nuomininkui, apeliantė remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-14126-466/2018, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-11245-675/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-26167-807/2017.

Tačiau Å¡ie sprendimai priimti atliekant formalų byloje esančių įrodymų vertinimÄ ; iÅ¡ sprendimų turinio net nėra galimybės įvertinti aplinkybių su nagrinėjama byla panaÅ¡umo (vienoje iÅ¡ bylų butas atitinkamu laikotarpiu priklausė pačiai atsakovei, kitoje konstatuojamas atsakovės sutartinės prievolės atsiskaityti pažeidimas, nenurodant konkrečios sutarties ir pan.). Be to, reikÅ¡minga bÅ«tent tai, kad skundžiamame sprendime ir Å¡ioje nutartyje cituojamoje nutartyje pateikti Lietuvos Aukščiausiojo teismo, t. y. aukščiausios instancijos teismo, iÅ¡aiÅ¡kinimai, joje aplinkybės (Å¡alys, ginčo objektas, nuomos sutarties sÄ lygos ir pan.) itin artimos nagrinėjamai bylai, ji priimta vėliau, nei apeliantės cituojamos kitos kasacinio teismo nutartys.

Taigi, apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos atmestini, kaip nepagrįsti. Dėl įrodymų pakankamumo 15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikalingų aplinkybių bei įrodymų. Pažymi, kad ieÅ¡kovė nepagrindė skolos atsiradimo fakto, nepateikė įrodymų, kurių pagrindu sudarytoje ataskaitoje atsakovei priskaičiuota skola, nenurodė iÅ¡ ko susidarė skola, nepateikė sÄ skaitų – faktÅ«rų, kuriose bÅ«tų nurodomos suteiktos paslaugos atsakovei, jų kaina, nepateikti kiti įrodymai, todėl teismas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ negalėjo vadovautis minėtu įrodymu kaip pakankamu.

16. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantės pozicijai. Kaip ir nurodė ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , 2020 m. rugpjūčio 7 d. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotÄ elektros energijÄ ataskaitoje už laikotarpį nuo 2015-05-14 iki 2019-08-07, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra nurodyti duomenys, kiek elektros energijos buvo suvartota (pagal patikrinimų metu užfiksuotus skaitiklio rodmenis) atitinkamu laikotarpiu, koks taikytas tarifas, ataskaitÄ parengusio asmens vardas, pavardė ir kt. duomenys, pagrindžiantys skolos susidarymÄ .

Atsakovė nesutikdama su paminėto įrodymo vertinimu, prieÅ¡ingų duomenų, nei užfiksuota ataskaitoje (pavyzdžiui, duomenų apie ginčo laikotarpiu ar buto perėmimo iÅ¡ nuomininkės butÄ metu skaitiklio parodymų fiksavimÄ , atsiskaitymo dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie ataskaitoje esančius netikslumus ar pan.), įrodymų, kad kituose atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose objektuose analogiÅ¡koje situacijoje ginčui aktualiu laikotarpiu jai buvo iÅ¡raÅ¡omos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, nepateikė.

17. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, - ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui - prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis).

18. Taigi apeliantės argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti į bylÄ pateiktų įrodymų (iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės duomenų bazės), nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad Å¡i ataskaita yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis susidariusio įsiskolinimo dydį.

19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumÄ , nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos; apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Jadvyga Mardosevič