e91d6317-9643-44c4-8765-9eff25cd47df · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Eduardas Maškevičius                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-514-417/2014 Teisėja Edita Lapinskienė                                            Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00305-2009-5                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus, kolegijos teisėjų Daliaus Jocio, Stasio Valužio,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei,išteisintiesiems V.

K., A. K.,gynėjui Robertui Skėriui,civilinio ieÅ¡kovo atstovui advokatui Mariui Navikui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. iÅ¡teisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamasis procesas V.

K. pagal BK 223 str. 1 d. (2004-07-15 įstatymo redakcija Nr. IX-2314, nuo 2004-07-13; Žin. 2004, Nr. 108-4030) nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamasis procesas pagal BK 223 str. 1 d. (2004-07-15 įstatymo redakcija Nr. IX-2314, nuo 2004-07-13; Žin. 2004, Nr. 108-4030), suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, taip pat nutrauktas A. K. tačiau jam nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas. Nuosprendžiu UAB „duomenys neskelbtini“ civilinis ieškinys 1 101 850 Lt paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: V. K. buvo kaltinama tuo, kad apgaule UAB „duomenys neskelbtini“ naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ . V. K. (Bagdonaitė), bÅ«dama UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas duomenys neskelbtini, direktore, atsakinga už tinkamÄ bendrovės veiklos organizavimÄ , laikotarpiu nuo   2004-05-03 iki 2007-12-03 Klaipėdos mieste, piktnaudžiaudama UAB „duomenys neskelbtini“ pasitikėjimu, žinodama, kad UAB „duomenys neskelbtini“ neturi galiojančių leidimų kirsti statų miÅ¡kÄ , esantį UAB „duomenys neskelbtini“ privatinės nuosavybės teise priklausančiose miÅ¡ko valdose Kretingos miÅ¡kų urėdijoje (kv.13 skl. 19a, 20a, 23a, kv. 10 skl. 14; kv. 16 skl. 3, 4; kv. 138, skl. 3, 61 kv. 6 skl. 24, 25, 26, 27, 28), Rietavo miÅ¡kų urėdijoje (kv. 90, skl. 8a), Jurbarko miÅ¡kų urėdijoje ((kv. 60, skl. 15, 16, kv.12, ), Pakruojo miÅ¡kų urėdijoje (kv. 11, 5 skl.), Kėdainių miÅ¡kų urėdijoje (3 kv. 1, 5 skl.), Kuršėnų miÅ¡kų urėdijoje (kv. 16; 14c; 7a; 40 b; 7 b) ir neketina jų gauti, bet siekdama įtikinti UAB „duomenys neskelbtini“ atstovus dėl parduodamo stataus miÅ¡ko kirtimų galimumo, melagingai pirkimo pardavimo sutarčių 3.1.d. ir 5.3 punktuose nurodė, kad „kirtimo darbai bus atliekami, vadovaujantis „Pardavėjo“ gautu leidimu kirsti miÅ¡kÄ , kuris yra galiojantis“ ir kad Å¡ie leidimai yra sudėtinė pirkimo–pardavimo sutarčių dalis, dėl to UAB „duomenys neskelbtini“, atstovaujama generalinio direktoriaus A.

M., būdama suklaidinta dėl esminių UAB „duomenys neskelbtini“ įsipareigojimų, susijusių su miškų kirtimų pardavimais, sudarė 12 pirkimo–pardavimo sutarčių dėl 549850 Lt vertės stataus miško kirtimų pirkimo:             2004-05-05 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. AK04/30 dėl stataus 1,5 ha miško, esančio Kretingos miškų urėdijoje, kv. 12 skl. 19a, 20a, 23a, kirtimų įsigijimo už 20350 Lt (be PVM);             2004-07-08 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. AK04/60 dėl miško kirtimų, esančių Rietavo urėdijoje, Skroblės girininkijoje, kv. 90 skl. 8a, įsigijimo už 14500 Lt (be PVM);             2004-07-09 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. AK04/62 dėl miško kirtimų, esančių Kretingos urėdijoje, Vaineikių girininkijoje, kv. 10 skl. 14; kv. 16 skl. 3, 4, įsigijimo už 30000 Lt (be PVM);             2004-09-03 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. AK04/94 dėl miško kirtimų, esančių Jurbarko miškų urėdijoje, Akmenės girininkijoje kv. 89, skl. 3, įsigijimo už 25000 Lt (be PVM);2004-09-03 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. AK04/95 dėl miško kirtimų, esančių Jurbarko miškų urėdijoje, Armenos girininkijoje kv. 60, skl. 15,16, įsigijimo už 70000 Lt (be PVM);2004-09-03 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. AK04/96 dėl miško kirtimų esančių Kretingos miškų urėdijoje, Vaineikių girininkijoje kv. 10, įsigijimo už 50000 Lt (be PVM); 2005-01-24 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. AK05/005 dėl miško kirtimų, esančių Jurbarko miškų urėdijoje, Varlaukio girininkijoje kv. 12, įsigijimo už 100000 Lt (be PVM); 2005-01-28 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. AK05/006 dėl miško kirtimų, esančių Kretingos miškų urėdijoje, Kulupėnų girininkijoje, kv. 138; skl. 3, 61, įsigijimo už 55000 Lt (be PVM);         2005-02-25 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. AK05/018 dėl miško kirtimų, esančių Kretingos miškų urėdijoje, Skuodo girininkijoje, kv. 6; skl. 24, 25, 26, 27, 28, įsigijimo už 15000 Lt (be PVM);2005-11-22 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. VK 05/97 dėl 5 ha miško plyno kirtimo ir retinimo kirtimų, esančių VĮ Kuršėnų miškų urėdijoje, Tryškių girininkijoje, kv. 16; 14c; 7a; 40b; 13d; 7b, įsigijimo už 40000 Lt (be PVM);2005-11-22 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. VK 05/98 dėl 3 ha miško plyno kirtimo, esančio VĮ Pakruojo miškų urėdijoje, Linkuvos girininkijoje, kv. 1; 1, 5 skl. 3ha už 60000 Lt (be PVM);2005-12-15 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. VK 05/105 dėl 4 ha plyno kirtimo, esančio VĮ Kėdainių miškų urėdijoje, Lančiūnavos girininkijoje, 3 kv. 1; 2; 4 skl. 4 ha už 70000 Lt (be PVM).

Po to UAB „duomenys neskelbtini“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, pagal sutarties 2 punktÄ nuo 2004 m. gegužės 12 d. iki 2005 m. gruodžio 22 d. už stataus miÅ¡ko kirtimų pirkimÄ Ä¯ UAB „duomenys neskelbtini“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) AB SEB banke avansu sumokėjo 648 823 Lt. V. K. po to, tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2005-10-12 iki 2007-09-19 pardavė UAB „duomenys neskelbtini“ nuosavybės teise priklausančius miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypus, kuriuose stataus miÅ¡ko kirtimai parduoti UAB „duomenys neskelbtini“ pagal anksčiau iÅ¡vardytas sudarytas sutartis, tačiau pastarajai nutylėjo, jog pardavė: UAB „duomenys neskelbtini“ pagal 2006-10-24 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. T3GP-9163 miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ Jurbarko r. sav., Spruktų k.;

UAB „duomenys neskelbtini“ pagal 2006-10-24 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. T3GP-9161 miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ Jurbarko r. sav., MotiÅ¡kių k.; UAB „duomenys neskelbtini“ pagal 2006-12-05 pirkimo– pardavimo sutartį Nr. T3GP-10300 miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ Kretingos r., sav., Klecininkų k.; UAB „duomenys neskelbtini“ pagal 2006-12-05 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. T3GP-10302 miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ Kretingos r. sav., Klecininkų k.;

UAB „duomenys neskelbtini“ pagal 2006-12-05 pirkimo– pardavimo sutartį Nr. T3GP-10304 miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ Kretingos r. sav., Žadeikių k.;, UAB „duomenys neskelbtini“ pagal 2007-01-31 pirkimo– pardavimo sutartį Nr. T3GP-868 miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ Kretingos r. sav., Ruginių k.; S. B. pagal 2007-09-19 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5990 miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ Klaipėdos r. sav., Daugėlų k.;ir UAB „duomenys neskelbtini“ negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl stataus miÅ¡ko kirtimų pardavimo.

V. K. (Bagdonaitė) po to, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , siekdama iÅ¡vengti turtinės prievolės UAB „duomenys neskelbtini“, susidariusios dėl 12 pirkimo–pardavimo sutarčių nevykdymo, pastarajai nutylėjo apie UAB „duomenys neskelbtini“ nemokumÄ , dėl to UAB „duomenys neskelbtini“, bÅ«dama suklaidinta dėl UAB „duomenys neskelbtini“ finansinės bÅ«klės, sudarė 2007-09-30 stataus miÅ¡ko pardavimo sutarčių nutraukimo protokolÄ Nr.

7. Be to, siekdama įtikinti UAB „duomenys neskelbtini“, kad UAB „duomenys neskelbtini“ vykdys 2007-09-30 protokolu Nr. 7 prisiimtus įsipareigojimus, 2007-10-29 sumokėjo 52906,78 Lt pradinę įmokÄ UAB „duomenys neskelbtini“ pagal mokėjimo grafikÄ , tačiau vėlesnių mokėjimų nebevykdė, tuo apgaule UAB „duomenys neskelbtini“ naudai įgijo svetimÄ UAB „duomenys neskelbtini“ turtÄ â€“ 595916,22 Lt (648823–52906,78). Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį dėl V.

K. iÅ¡teisinimo pagal BK 182 str. 2 d. panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: V. K. pripažinti kalta pagal BK 182 str. 2 d. ir paskirti jai 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Tenkinti UAB „duomenys neskelbtini“ civilinį ieÅ¡kinį dėl 1 101 850 Lt turtinės žalos atlyginimo. KitÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog teismas V. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., iÅ¡teisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Teismas nuosprendyje konstatavo, jog iÅ¡analizavus ir įvertinus aplinkybių ir įrodymų visetÄ , tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ sudarytų dvylikos stataus miÅ¡ko pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu susiklostė tik civiliniai teisiniai pirkimo–pardavimo santykiai, jog ginčas, kilęs tarp Å¡alių dėl sutartinių santykių pažeidimo ir dėl to atsiradusios žalos, buvo sprendžiamas ir iÅ¡spręstas civiline tvarka. Paminėtomis iÅ¡vadomis ir motyvais iÅ¡teisindamas V.

K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė esminių BPK pažeidimų, iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nevertino jų kaip įrodymų visumos, todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas iÅ¡vadas. Å ios priežastys sukliudė teismui priimti teisingÄ nuosprendį, todėl nuosprendžio dalis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

Teismas, vertindamas surinktus įrodymus, konstatavo, jog baudžiamojoje byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų V. K. tyčinį veiksmÄ siekiant pasiraÅ¡yti kitokias nei tipines sutartis su UAB „duomenys neskelbtini“, melagingai sutartyse nurodžius apie turimÄ galiojantį leidimÄ miÅ¡kui kirsti ir tokiu bÅ«du paveikus UAB „duomenys neskelbtini“ atstovus pasiraÅ¡yti su ja bÅ«tent tokias sutartis. Taip pat teismas nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrįstų duomenų, kad UAB „duomenys neskelbtini“ direktorė bÅ«tų praÅ¡iusi avanso ar pati sÄ moningai inicijavusi, kad UAB „duomenys neskelbtini“ ne kaip įprastai, o tik Å¡iai bendrovei pritaikytų iÅ¡imtį.

Tačiau Å¡iuo atveju teismas nuosprendyje neteisingai įvertino, jog UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ sudarytos 12 sutarčių buvo tipinės, dėl to kaltinamoji Å¡iomis sutartimis negalėjo paveikti UAB „duomenys neskelbtini“ atstovus ir pastariesiems melagingai nurodyti apie turimÄ galiojantį leidimÄ . Kaip matyti iÅ¡ liudytojo R. N. parodymų, buvo tik paruoÅ¡ti pirkimo–pardavimo sutarčių Å¡ablonai, todėl juose buvo galima keisti ir įraÅ¡yti informacijÄ , tai galėjo padaryti miÅ¡kininkystės vadybininkai, kurie tiesiogiai bendravo su miÅ¡ko savininkais.

PanaÅ¡iai aplinkybes dėl sutarčių Å¡ablono apibÅ«dina ir liudytojai S. Ž. bei V. K., nurodę, jog vadybininkai ruoÅ¡davo sutartis, kad Å¡iose sutartyse buvo grafa dėl kirtimų leidimų ir, kiek žino, jog panaÅ¡iai dirbo ir kiti vadybininkai, tačiau tarp vadybininkų nebuvo tiesioginio bendradarbiavimo. Vadinasi, UAB „duomenys neskelbtini“ sutartis dėl stataus miÅ¡ko pirkimo nelaikė tipinėmis, sutarčių sÄ lygos buvo koreguojamos vadybininkų, kurie tiesiogiai bendravo su miÅ¡ko savininkais.

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog iÅ¡ UAB „duomenys neskelbtini“ pusės, kaip vadybininkas, ruošęs ir derinęs sutarčių sÄ lygas su UAB „duomenys neskelbtini“, atstovaujama direktorės V. K., buvo A. K., kuris buvo susijęs tiek su UAB „duomenys neskelbtini“ (IÅ¡ VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialo 2010-01-14 raÅ¡tu Nr. (4.8.2) IJ-50 pateikta informacija nustatyta, jog UAB „duomenys neskelbtini“, įm. k. duomenys neskelbtini, reg. 2002-06-27, buveinės adresas duomenys neskelbtini, steigėjas, akcininkas yra A.

K.), tiek su V. K. (Bagdonaite), kuri tik nuo    2004-05-03 vykdė UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas, todėl teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamoji jau 2004-05-05 sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AK04/30 dėl stataus miÅ¡ko pardavimo UAB „duomenys neskelbtini“ vadovavosi tariamai susiformavusia UAB „duomenys neskelbtini“ praktika sudarant sutartis dėl stataus miÅ¡ko pirkimo–pardavimo, dėl to teismas nuosprendyje pateisino V. K. veiksmus dėl stataus miÅ¡ko pirkimo–pardavimo sutarčių 3.1 punkto d papunktyje, 5.3 punkte įtvirtintų duomenų neteisingumo, konstatuodamas, kad Å¡ias sutartis UAB „duomenys neskelbtini“ pripažino ir vykdė kaip ir kitais atvejais pagal praktikÄ , t. y., kad pervedė avansÄ .

Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji yra V. K. (UAB „duomenys neskelbtini“ direktorė), tačiau nuosprendyje visiÅ¡kai neanalizuojami pastarosios ketinimai bei veiksmai, pastangos dėl Å¡ių sudarytų sutarčių vykdymo jų galiojimo laikotarpiu, kad stataus miÅ¡ko pirkėjas UAB „duomenys neskelbtini“ pagal Å¡ias sutartis galėtų realiai vykdyti privataus miÅ¡ko kirtimo darbus bei savo nuožiÅ«ra realizuoti medienÄ , kaip numatyta sutartyse. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kad daugiau nei per rejus metus kaltinamoji neatliko jokių veiksmų, kuriais iÅ¡ tiesų ketintų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (nepateikė ir nesuderino jokių kitokių leidimų kristi miÅ¡kÄ pateikimo sÄ lygų, nei nurodyta sutartyse, UAB „duomenys neskelbtini“ nepateikė nei nuosavybę patvirtinančių dokumentų, nei miÅ¡kotvarkos projektų, kad pastaroji pati galėtų gauti leidimus kirsti miÅ¡kÄ ), o UAB „duomenys neskelbtini“ pareikalavus pateikti leidimus kirsti miÅ¡kÄ , pastarųjų nepateikė.

Tačiau, kaip jau paminėta, teismas nuosprendyje vienpusiÅ¡kai vertino sutartis, kaip vykdytinas vien todėl, kad UAB „duomenys neskelbtini“ pervedė avansus. Å iuo atveju kaltinamoji bÅ«tent piktnaudžiavo UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus A. M. pasitikėjimu, sutarčių 3.1 punkto d papunktyje, 5.3 punkte įtvirtino neteisingus duomenis apie galiojančius privataus miÅ¡ko kirtimo leidimus bei nedėjo jokių pastangų ir nesiėmė jokių priemonių, kad Å¡ios sutartys iÅ¡ UAB „duomenys neskelbtini“ pusės bÅ«tų vykdytinos, nors UAB „duomenys neskelbtini“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus pagal sutarties 2 punktÄ , laikotarpiu nuo 2004-05-12 iki 2005-12-22 už stataus miÅ¡ko kirtimų pirkimÄ Ä¯ UAB „duomenys neskelbtini“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke, avansu sumokėjo 648 823 Lt (tačiau Å¡i sumokėta suma pagal daugumÄ sutarčių buvo galutinė, o kai kuriais atvejais sudarė ne mažiau kaip 95 procentų pardavimo kainos, likusiÄ sumÄ turėjo sudaryti papildomos pajamos nuo medienos realizacijos), t. y. apmokėtoji suma iÅ¡ tiesų buvo avansu apmokėta stataus miÅ¡ko pardavimo kaina.

Svarbu ir tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ sutarčių vykdymo laikotarpiu apgaulingai nutylėjo UAB „duomenys neskelbtini“ esmines aplinkybes, susijusias su sutarčių vykdymu, tai, kad pagal anksčiau paminėtas stataus miško sutartis nebėra žemės sklypų, kuriuose UAB „duomenys neskelbtini“ parduotas status miškas, savininkas, nes žemės sklypai jau nuo 2006-10-24 parduoti UAB „duomenys neskelbtini“. Pažymėtina ir tai, kad teismas nepagrįstai suabejojo liudytojo R.

L. duotais parodymais, nors pastarasis teisiamajame posėdyje ir neprisiminė visų aplinkybių, susijusių su žemės sklypų pirkimais iÅ¡ UAB „duomenys neskelbtini“, bet patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat nurodė, jog Å¡iuose sklypuose miÅ¡kus, kurie buvo kertami, iÅ¡kirto, liko tik jaunuolynai. Taip pat pastarojo parodymų teisingumÄ patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga, iÅ¡ jų ir UAB „duomenys neskelbtini“ akcininko sprendimai dėl žemės sklypų pardavimų UAB „duomenys neskelbtini“, kuriais priimti sprendimai dėl žemės sklypų pardavimo UAB „duomenys neskelbtini“, bet juose nenurodoma, kad UAB „duomenys neskelbtini“ suvaržytos teisės valdyti, naudoti, disponuoti Å¡iuo įsigyjamu turtu, t. y., kad status miÅ¡kas, esantis Å¡iuose žemės sklypuose, jau parduotas UAB „duomenys neskelbtini“, o UAB „duomenys neskelbtini“, kaip žemės sklypų naujoji savininkė, dar įgis ir prievolę – iÅ¡imti kirtimo leidimus UAB „duomenys neskelbtini“, kad pastaroji galėtų iÅ¡sikirsti miÅ¡kus, esančius Å¡iuose sklypuose.

Pažymi ir tai, kad analogiÅ¡komis sÄ lygomis UAB „duomenys neskelbtini“ žemės sklypus pardavė susijusiam asmeniui S. B. ir, kaip parodė liudytoja S. B., jai Å¡iuos sklypus pasiÅ«lė dukra (V. K.) pirkti kaip verslÄ , iÅ¡ kurio galima uždirbti, apie tai, kad perleistas miÅ¡kas UAB „duomenys neskelbtini“, jos neinformavo ir ji nesirÅ«pino kirtimo leidimais. Tačiau Å¡ių aplinkybių teismas nuosprendyje nevertino, nors akivaizdu, kad iki 2007 m. rugsėjo 30 d. stataus miÅ¡ko pardavimo sutarčių nutraukimo protokolo Nr. A7 sudarymo UAB „duomenys neskelbtini“ jau buvo pardavusi žemės sklypus, kuriuose statų miÅ¡kÄ ankstesnėmis sutartimis buvo perleidusi UAB „duomenys neskelbtini“ ir iÅ¡ pastarosios buvo gavusi už statų miÅ¡kÄ apmokėjimÄ , t. y. nebebuvo Å¡ių žemės sklypų savininkė, tačiau tokias aplinkybes Å¡io protokolo sudarymo metu nutylėjo, siekiant turtinės naudos UAB „duomenys neskelbtini“, kadangi tokiu atveju privalėtų nedelsiant grÄ Å¾inti UAB „duomenys neskelbtini“ pervestus 648 823 Lt, bei, vadovaujantis sutarčių 4.1 punktu, sumokėti baudÄ , lygiÄ pagal sutarčių 1.1 punktÄ gautai apmokėjimo sumai, bei atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius.

Taip pat teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog UAB „duomenys neskelbtini“ finansinė bÅ«klė 2007 m. rugsėjo 30 d. stataus miÅ¡ko pardavimo sutarčių nutraukimo protokolo Nr. A7 pasiraÅ¡ymo metu buvo ne tik stabili, bet, palyginus su kitomis bendrovėmis, finansiÅ¡kai gera, dėl to padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad V. K. nesuklaidino UAB „duomenys neskelbtini“ dėl UAB „duomenys neskelbtini“ mokumo ir finansinių galimybių atsiskaityti pagal prie protokolo sudarytÄ mokėjimo grafikÄ .

Tokiu atveju visiÅ¡kai nesuprantama, kad UAB „duomenys neskelbtini“, bÅ«dama finansiÅ¡kai pajėgi, pagal 2007 m. rugsėjo 30 d. stataus miÅ¡ko pardavimo sutarčių nutraukimo protokolo Nr. A7 sudarytÄ mokėjimo grafikÄ sumoka tik pirmÄ mokėjimÄ , o paskesnių mokėjimų nebemoka, teisindamasi veiklos sezoniÅ¡kumu, nors aplinkybės dėl UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos sezoniÅ¡kumo buvo kaltinamajai žinomos jau Å¡io protokolo ir mokėjimo grafiko sudarymo metu. Kad UAB „duomenys neskelbtini“ realiai prisiimtų įsipareigojimų vykdyti neturėjo galimybės, pagrindžia specialisto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimai, duoti teisiamajame posėdyje, bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga (2012-01-05 ir 2012-01-06, 2012-04-24 apžiÅ«ros protokolai, kuriais apžiÅ«rėti UAB „duomenys neskelbtini“ buhalteriniai dokumentai dėl turto pardavimo UAB „Gintarinis medis“).

Taip pat teismas, vertindamas surinktus įrodymus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „duomenys neskelbtini“ nenaudojo apgaulės sudarant su UAB „duomenys neskelbtini“ 2008-06-09 taikos sutartį ir kad nesumenkino kreditoriaus galimybių atkurti pažeistÄ teisę civilinio proceso priemonėmis. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad UAB „duomenys neskelbtini“, 2008-06-09 sudarydamas taikos sutartį su UAB „duomenys neskelbtini“, nei teismo, nei UAB „duomenys neskelbtini“ neinformavo, jog taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai nebus vykdomi, nes UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkas ir direktorius A.

K. yra pateikęs Klaipėdos apygardos teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „duomenys neskelbtini“, o netrukus po taikos sutarties sudarymo, t. y. 2008-06-11, UAB „duomenys neskelbtini“ iškelta bankroto byla. 2011-07-29 bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Tokiu būdu UAB „duomenys neskelbtini“ sudarė taikos sutartį su UAB „duomenys neskelbtini“ žinodama, kad nevykdys taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nebus galimybės išieškoti skolos iš UAB „duomenys neskelbtini“, nes turto nėra.

Apeliantės nuomone, visuma byloje surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų pagrindžia, kad V. K., atstovaudama UAB „duomenys neskelbtini“, neketino perleisti UAB „duomenys neskelbtini“ stataus miÅ¡ko kirtimų, dėl kurių buvo sudarytos sutartys, ne tik kad klaidingai nurodė, jog yra galiojantys leidimai miÅ¡kui kirsti (ar bus pateikti nedelsiant pareikalavus), t. y. esmines aplinkybes apsisprendimui pasiraÅ¡yti Å¡ias sutartis ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nes UAB „duomenys neskelbtini“, pagrįstai tikėdama sutartyse nurodytais duomenimis, kad yra galiojantys leidimai miÅ¡kui kirsti, visiÅ¡kai įvykdė savo įsipareigojimus bei planavo vykdyti stataus miÅ¡ko kirtimus, tačiau ir po sutarčių pasiraÅ¡ymo, t. y. sutarčių vykdymo laikotarpiu, neketino vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nes parduodama žemės sklypus su miÅ¡kais UAB „duomenys neskelbtini“, S. B., nors pagal pirkimo–pardavimo sutartis dėl stataus miÅ¡ko teisę į medienÄ buvo įgijusi UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ nuosavybės teise nebeturėjo nei žemės sklypų, nei stataus miÅ¡ko, dėl kurio buvo sudarytos sutartys su UAB „duomenys neskelbtini“, t. y. sutarčių iÅ¡ esmės jau vykdyti nebuvo galima, todėl 2007-09-30 stataus miÅ¡ko pardavimo sutarčių nutraukimo protokolo Nr. A7 sudarymo metu buvo pateiktos klaidingos aplinkybės UAB „duomenys neskelbtini“ apsisprendimui dėl sutarčių nutraukimo tokiu bÅ«du ir tokiomis sÄ lygomis.

Dėl to UAB „duomenys neskelbtini“ buvo suklaidinta ir tai buvo esminė apgaulė, o UAB „duomenys neskelbtini“ sumokėtus 648 823 Lt UAB „duomenys neskelbtini“ naudojo savo nuožiÅ«ra ir interesais, be to, UAB „duomenys neskelbtini“ kaltinamosios buvo suklaidinta ir sudarant 2007-09-30 stataus miÅ¡ko pardavimo sutarčių nutraukimo protokolÄ Nr. A7, dėl to UAB „duomenys neskelbtini“ iÅ¡vengė kylančių prievolių dėl pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, taip pat, apgaulingai nutylint esmines aplinkybes apie ieÅ¡kinį dėl UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sudarė taikos sutartį, taip sumenkinant kreditoriaus galimybes iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ UAB „duomenys neskelbtini“.

Darytina iÅ¡vada, kad teismas, iÅ¡teisindamas V. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymo, padarė esminių BPK pažeidimų – neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, tai sukliudė priimti teisingÄ nuosprendį, todėl Å¡i teismo nuosprendžio dalis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ civilinis ieÅ¡kovas UAB „S. E. Lietuva“ praÅ¡o Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintoji V. K. praÅ¡o Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti nepakeistÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendį. Prokurorė, civilinio ieÅ¡kovo atstovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistieji ir jų gynėjas praÅ¡o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Naikinti jo apeliantės skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ištyrė faktinius bylos duomenis, nurodė motyvus, kuo remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis pripažįsta įrodymais, paneigiančiais V. K. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apylinkės teismo padarytų išvadų apeliantės skundo argumentai nepaneigia.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jÄ teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu apeliantei nepriimtinos apylinkės teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ , dar kartÄ iÅ¡analizavęs bylos įrodymus, neatkartodamas jų detaliai, pripažįsta, kad nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos, ir atmeta apeliantės argumentus.

Teisėjų kolegija nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis bei konstatuoti, kad Å¡ioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, jokio teisinio pagrindo neturi. Byloje, remiantis liudytojų A. M., R. L., J. S., I. B. (M.), I. A., R. N., R. J., S. Ž., V. K. ir pačių nuteistųjų V. ir A. K. parodymais, specialisto iÅ¡vadomis bei kitais iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad V. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties.Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas.

Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant bankÄ ), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismÄ , antstolį, notarÄ ), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriÅ¡kai pats perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę ar priima sprendimÄ dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.Apgaulei taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7–255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013).

Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Kaip papildomi taip pat taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį.

Dėl to, kai kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2013).Kaip matyti iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tiek UAB „duomenys neskelbtini“, tiek UAB „duomenys neskelbtini“, kaip sandorių šalių, teisinė padėtis buvo vienoda ir nė viena iš tarp bendrovių sudarytų sandorių šalių nebuvo silpnesnė kitos šalies atžvilgiu.

Abi sandorių Å¡alys turėjo vienodas galimybes sudaromų sandorių sÄ lygų nustatymo, derinimo, įvykdymo saugiklių numatymo bei kitais su sudaromais sandoriais susijusiais klausimais. Tuo tarpu iÅ¡ apeliantės skunde suformuotos pozicijos susidaro įspÅ«dis, kad UAB „duomenys neskelbtini“ buvo tarsi silpnesnė sandorių Å¡alis, tarsi jai nebuvo galimybių bÅ«ti atidžia ir rÅ«pestinga sudaromų sandorių Å¡alimi.Apeliantė kaip vienÄ iÅ¡ skundo argumentų nurodo, jog sudarant sutartis su UAB „duomenys neskelbtini“ UAB „duomenys neskelbtini“ vardu veikė Å¡ios bendrovės vadybininkai ir kaskart sudaromos naujos sutartys buvo tipinės. Tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, teisminio nagrinėjimo metu kategoriÅ¡kai nustatyta, kad sutartis UAB „duomenys neskelbtini“ vardu pasiraÅ¡ydavo generalinis direktorius A.

M.. Jis pats parodė, kad Å¡abloninės sutarties forma buvo sukurta konsultuojantis su teisininkais ir tai buvo vienodas Å¡ablonas, kuris buvo naudojamas visais atvejais ir kurį jau tik vadybininkui paruoÅ¡us galutinį, suderintÄ variantÄ , pasiraÅ¡ydavo jis pats. Be to, liudytojas patvirtino ir tai, jog yra buvę atvejų, kai tokios sutartys buvo pasiraÅ¡omos ir vykdomos jų sudarymo metu neturint leidimo kirsti miÅ¡kÄ . AnalogiÅ¡kas aplinkybes, t. y., jog sutartys buvusios tipinės ir jų pasiraÅ¡ymo momentu miÅ¡ko pardavėjai dažnai neturėjo paimtų ir galiojančių leidimų kirsti miÅ¡kÄ , patvirtino ir liudytojai R.

N., R. J., S. Ž., V. K.. Taigi Å¡ios aplinkybės neginčytinai rodo, kad UAB „duomenys neskelbtini“ vadovybę tenkino sutarčių sÄ lygos. Ir iÅ¡ UAB „duomenys neskelbtini“, bÅ«tent jos vadovės V. K. pusės nebuvo jokių veiksmų, kurie bÅ«tų riboję UAB „duomenys neskelbtini“ galimybę koreguoti sudaromų sandorių sÄ lygas pagal konkrečiÄ situacijÄ . Kaip minėta, abiejų Å¡alių teisinė padėtis buvo lygiavertė. Ir Å¡iuo konkrečiu atveju perkelti atsakomybę dėl Å¡ių sandorių sÄ lygų tinkamumo vien tik UAB „duomenys neskelbtini“ nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisinga ir apylinkės teismo nurodyta aplinkybė, kad pasiraÅ¡yti miÅ¡ko kirtimo sutartis, nesant tam leidimų, UAB „duomenys neskelbtini“ buvo visiÅ¡kai įprasta. Tad Å¡iuo atveju susidariusiÄ situacijÄ , kai UAB „duomenys neskelbtini“ su UAB „duomenys neskelbtini“ pasiraÅ¡inėjo miÅ¡ko kirtimo sutartis nesant tam leidimų, vertinti kaip apgaulę prieÅ¡ UAB „duomenys neskelbtini“ nėra jokio pagrindo. Pačios UAB „duomenys neskelbtini“ vadovų pasirinkimas buvo sudaryti minimas sutartis nesant visų reikalingų dokumentų, kaip miÅ¡ko kirtimo leidimai.

Galiausiai aplinkybę, jog pasiraÅ¡ant sutartis su UAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo iÅ¡imti leidimai miÅ¡ko kirtimui, dekriminalizuoja ir tai, kad iÅ¡ liudytojų UAB „duomenys neskelbtini“ vadybininkų S. Ž., V. K. parodymų akivaizdu, jog leidimai bÅ«davo iÅ¡imami pagal bendrovės gamybos poreikius, kad ir po kelerių metų. Taigi visiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, kodėl pasiraÅ¡ant minimas sutartis su UAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo iÅ¡imami kirtimų leidimai.Vertinant aplinkybę dėl UAB „duomenys neskelbtini“ UAB „duomenys neskelbtini“ sumokėto avanso svarbu pažymėti, kad avanso sÄ voka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iÅ¡ anksto duodamas atlyginimas už darbus ar lėšos Å¡iaip kam nors.

Avansas yra iÅ¡ankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimÄ ar jo dalį. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkcijÄ â€“ jis įskaitomas į bÅ«simas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomÄ jÄ funkcijÄ (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje). Taigi, kaip matyti iÅ¡ paminėto reglamentavimo, iÅ¡ esmės avanso sumokėjimas buvo pačios UAB „duomenys neskelbtini“ pasirinkimas. Duomenų, kad UAB „duomenys neskelbtini“ direktorė bÅ«tų Å¡io avanso pati praÅ¡iusi ar pati sÄ moningai inicijavusi, kad UAB „duomenys neskelbtini“ ne kaip įprastai, o tik Å¡iai bendrovei, bÅ«tų pervedęs atitinkamÄ sumÄ , byloje nėra.Negalima sutikti su apeliantės pozicija, kad UAB „duomenys neskelbtini“ sutarčių vykdymo laikotarpiu apgaulingai nutylėjo UAB „duomenys neskelbtini“ esmines aplinkybes, susijusias su sutarčių vykdymu, tai, kad pagal anksčiau paminėtas stataus miÅ¡ko sutartis nebėra žemės sklypų, kuriuose UAB „duomenys neskelbtini“ parduotas status miÅ¡kas, savininkas, nes žemės sklypai jau nuo 2006-10-24 parduoti UAB „duomenys neskelbtini“.Vertinant paminėtÄ jį skundo argumentÄ itin svarbi aplinkybė, kas iÅ¡ tiesų buvo su UAB „duomenys neskelbtini“ sudarytų minimų sandorių objektas.

Ar tik žemės skylpai, ar žemės sklypai su jų priklausiniais. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, pačių pirkimo–pardavimo sutarčių su UAB „duomenys neskelbtini“ nėra. Registrų centro duomenimis nustatyta, jog UAB „duomenys neskelbtini“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „duomenys neskelbtini“ dėl miško ūkio paskirties žemės sklypų UAB „duomenys neskelbtini“ pardavimo (t. 4, b. l. 31–86). Duomenų, kad parduodami ir šioje žemėje esantys jos priklausiniai, tarp jų ir miškas, nėra.

Todėl viena, tai, kad žemės ūkio paskirties žemė buvo parduota po to, kai su UAB „duomenys neskelbtini“ buvo sudarytos stataus miško kirtimų pirkimo–pardavimo sutartys, neįrodo, kad V. K. veiksmai buvo nusikalstami. Šiuo atveju vargu ar galima kaltinti V. K., kaip UAB „duomenys neskelbtini“ direktorę, kad pastaroji savo verslo partnerių neinformavo apie visus įmonės sudaromus sandorius, kurie iš esmės neturi jokios teisinės reikšmės su UAB „duomenys neskelbtini“ sudarytų stataus miško kirtimų pirkimo–pardavimo sutarčių įvykdymu, nes, kaip minėta, su UAB „duomenys neskelbtini“ sudarytų sutarčių objektas buvo kitas, nei sudarytų su UAB „duomenys neskelbtini“.

Juolab, kad, kaip matyti iÅ¡ UAB „duomenys neskelbtini“ vadybininkų S. Ž., V. K. parodymų, sudaromose sutartyse buvo numatyta, kad bÅ«tent miÅ¡kų savininkų pareiga yra gauti miÅ¡ko kirtimų leidimÄ , ne UAB „duomenys neskelbtini“. Tad Å¡iuo atveju akivaizdu, kad jei UAB „duomenys neskelbtini“ sudarė miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kai iki tol buvo parduotas stataus miÅ¡ko kirtimas, ji prisiėmė ir prievolę gauti leidimÄ UAB „duomenys neskelbtini“ kirsti miÅ¡kÄ , tad bet kokiu atveju UAB „duomenys neskelbtini“ interesai dėl leidimo gavimo pažeisti nebuvo.

Teisėjų kolegija negali sutikti su prokurorės pozicija dėl UAB „duomenys neskelbtini“ blogos finansinės padėties.Kaip matyti iš 2007 m. rugsėjo 30 d. Stataus miško pardavimo sutarčių nutraukimo protokolo Nr. A7 nuorašo, UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ susitarė nuo 2007 m. rugsėjo 30 d. nutraukti tarp šalių sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis Nr. AK04/30, Nr. AK04/60, Nr. AK04/62, Nr. AK04/94, Nr. AK04/95, Nr. AK04/96, Nr. AK05/005, Nr. AK05/006, Nr. VK05/97, Nr. VK05/98, Nr. VK05/105, Nr. AK05/018.

Nustatyta, jog Å¡alys susitarė, kad bendra suma apmokėjimui yra 823 298,78 Lt. Nustatyta, jog atsiskaitymo grafikas yra neatsiejama sudedamoji protokolo dalis, pagal kuriÄ UAB „duomenys neskelbtini“ įsipareigojo susidariusį įsiskolinimÄ dengti dalimis nuo 2007 m. spalio 31 d. kas mėnesį iki 2008 m. gruodžio 31 d. Nustatyta, kad pirmoji įmoka 2007 m. spalio 31 d. buvo 52 906,78 Lt. Nustatyta, kad protokolas ir grafikas yra abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytas ir patvirtintas antspaudais (t. 1, b. l. 59–61).

Tuo tarpu iÅ¡ UAB „duomenys neskelbtini“ praÅ¡ymo matyti, jog 2008 m. kovo 27 d. A. K. kreipėsi į UAB „duomenys neskelbtini“ dėl įsipareigojimų pagal sutarčių nutraukimo protokolÄ Nr. A7 vykdymo, jame nurodo, kad jų įmonės veikla yra sezoninė, sunkiuoju jų įmonei metu jie neturi galimybės vykdyti įsipareigojimų, tačiau įsipareigoja likusiÄ sumÄ apmokėti iki 2008 m. gruodžio 31 d. pagal tai, kaip buvo numatyta apmokėjimų grafike (t. 7, b. l. 149).Å ie faktiniai duomenys aiÅ¡kiai rodo, kad jokio piktavaliÅ¡kumo ar juolab iÅ¡ankstinio sumanymo sukčiauti prieÅ¡ UAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo.

Taip, galbÅ«t V. K. bei A. K. nesitikėjo arba nepakankamai įvertino 2006 m. birželio 12 d. ir 2007 m. liepos 15 d. sudaryto pirkimo–pardavimo sutarčių su Norvegijos kompanija A/S V. F. dėl palečių pirkimo (t. 10, b. l. 38–39, 36–37) naudingumÄ UAB „duomenys neskelbtini“. Ir galbÅ«t dėl Å¡ių aplinkybių pasiraÅ¡ydami taikos sutartį su UAB „duomenys neskelbtini“ net pervertino savo galimybes įvykdyti sutartu laiku prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės pozicija, kad UAB „duomenys neskelbtini“ net neketino tinkamai vykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visada yra įmanoma nustatyti, ar konkretaus sandorio sudarymas lems įmonės negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais. Tai priklauso nuo daugelio kintančių aplinkybių. BÅ«tent tokias logiÅ¡kas ir visiÅ¡kai pagrįstas aplinkybes nurodė ir V. ir A. K.. Ir jos nebuvo paneigtos jokiais faktiniais bylos duomenimis. Galiausiai, pasiraÅ¡ant taikos sutartį, UAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo jokių apribojimų įsitikinti dėl UAB „duomenys neskelbtini“ finansinės padėties, pajėgumo vykdyti sudaromÄ sutartį.

Maža to, jei pasiraÅ¡ytoji sutartis nebuvo vykdoma, savo pažeistas teises UAB „duomenys neskelbtini“ galėjo sėkmingai nuginčyti teisme civilinio proceso tvarka. Taikos sutartis, kuriÄ patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis. Jai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Vienas jų – sutarties galiojimo institutas, nustatantis sutarties galiojimo sÄ lygas ir negaliojimo pagrindus.Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalį), iÅ¡dėsto motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma įrodo, jog tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ sudarytų dvylikos stataus miÅ¡ko pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu susiklostė iÅ¡imtinai tik civiliniai teisiniai pirkimo–pardavimo santykiai.

Ginčas, kilęs tarp šalių dėl sutartinių santykių pažeidimo ir dėl to atsiradusios žalos, buvo sprendžiamas ir išspręstas civilinio proceso tvarka.Taigi apygardos teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, paneigiančių V. K. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tuo tarpu savitas apeliantės nustatytų aplinkybių interpretavimas nepaneigia jų tikrosios esmės.Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                  Eduardas MaÅ¡kevičius                                                                Teisėjai                                                                               Dalius Jocys                                                                                Stasys Valužis