e91c136e-b7e2-477d-9e43-771237b1f79c · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1703-603/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08682-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Visvaldo KazakiÅ«no ir Žilvino Terebeizos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį atsakovams E. U.

U. ir R. B. dėl iÅ¡ sutarties kilusio piniginio reikalavimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, T. G. ir G. G.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 296,58 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. gruodžio 3 d. buvo reorganizuotos akcinė bendrovė (toliau – AB) LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ sujungimo būdu, įsteigiant AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO), kuri nuo 2016-01-01 perėmė visas AB „Lietuvos dujos“ teises ir pareigas.

3. IeÅ¡kovė su atsakovais E. U. U. ir R. B. 2015-05-21 sudarė Naujo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie operatoriaus dujų sistemos sutartį Nr. 416-15 (toliau – Sutartis). Sutartis buvo sudaryta E. U. U. praÅ¡ymu, turint tikslÄ nutiesti dujotiekį atsakovų objekto – pastato dujofikavimui.

4. Vartotojas (atsakovai) pagal Sutarties 1 priedÄ 2016 metais įsipareigojo transportuoti 26,929 MWh dujų kiekį, tuo tarpu realiai transportavo tik 0,316 MWh (30 m3), todėl, remiantis Sutarties 32 punkto nuostatomis, atsakovai privalo sumokėti ieÅ¡kovui 296,58 Eur dydžio minimalių nebuitinio vartotojo transportuotinų dujų kiekių ir pajėgumų mokestį už 2016 metus. Jeigu vartotojas faktiÅ¡kai transportavo mažesnį nei nustatytas minimalus transportuotinas dujų kiekis ir / ar užsakė mažesnius pajėgumus, nei nustatyta prijungimo sutartyje, naujas nebuitinis vartotojas (Å¡iuo atveju – atsakovai) privalo ieÅ¡kovei mokėti minimalių nebuitinio vartotojo transportuotinų dujų kiekių ir pajėgumų mokestį (toliau – Mokestis), kurio apskaičiavimo tvarka ir periodiÅ¡kumas nustatytas prijungimo sutartyje.

Atsakovai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutarties 24.8 punktÄ (2016 metais transportuoti 26,929 MWh dujų kiekį pagal Sutarties 1 priedÄ ), todėl, remiantis Sutarties 32 punkto nuostatomis bei Prijungimo metodikos reikalavimais, atsakovai privalo solidariai sumokėti 296,58 Eur dydžio Mokestį už 2016 metus.

5. Atsakovas E. U. U. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kinys atmestinas, nes pareikÅ¡tas:

a) praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ ;

b) nesÄ Å¾iningai – tikslu pasipelnyti. Savo esme Mokestis atitinka netesybų instituto tikslus ir paskirtį, todėl spręstina, kad Mokestis laikytinas netesybomis, nustatytomis konkrečia pinigų suma (bauda). Å iame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje sankcija, taikoma už nesuvartotÄ gamtinių dujų kiekį (t. y. Mokestis), taip pat yra vertinamas kaip netesybos. IeÅ¡kiniams dėl netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas. Mokesčiui sumokėti atsakovui buvo pateikta 2016-12-31 PVM sÄ skaita – faktÅ«ra, kuriÄ jis turėjo apmokėti iki 2017-02-23.

IeÅ¡kinio senaties eiga prasidėjo 2017-02-24, o ieÅ¡kinys teismui pareikÅ¡tas tik 2018-03-13. Dėl to, kad atsakovai iÅ¡ ieÅ¡kovo 2016 m. dujų pirko nepakankamai, jokių nuostolių dujų tiekėjui, t. y. ieÅ¡kovui, nesukėlė, kadangi už dujotiekio privedimÄ buvo sumokėta daugiau nei toks nutiesimas kainavo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pripažino nesÄ Å¾iningais ir negaliojančiais nuo sutarties sudarymo – 2015 m. gegužės 21 d.

Naujo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties Nr. 416-15 punktus: 24.8, 29, 32 bei 1 priedÄ prie sutarties. Priteisė atsakovui E. U. U. iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ – 1089,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, trečiajam asmeniui T. G. – 700,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas buvo traktuojamas kaip nebuitinis vartotojas, kaip komercinis juridinis asmuo, nes prijungiamo objekto paskirtis – svečių namai. Naudojimo paskirtį apsprendžia ne objekto naudojimas vienoms ar kitoms reikmėms, bet nurodoma paskirtis. 2015 m. birželio 26 d. atsakovė R. B. pirkimo – pardavimo ir nuomos teisės perleidimo sutartimi savo ½ dalį viešbučio perleido tretiesiems asmenims G. G. (ankstesnė pavardė – K.) ir T. G. lygiomis dalimis, t. y. po ¼ kiekvienam.

Iš VĮ Registro centras duomenų matyti, kad pastatas viešbutis buvo sunaikintas. Šiuo metu atsakovų pastatai yra registruoti kaip poilsio namai, kurie negali būti traktuojami kaip komercinės paskirties objektai, jei juose nėra vykdoma komercinė veikla, o yra skirti asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovas neginčijo, jog objektai yra naudojami asmeninėms reikmėms. 8. 2016 m. liepos 18 d. trečiasis asmuo T. G. su ieškovu pasirašė Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį.

IÅ¡ Å¡ios sutarties matyti, kad ieÅ¡kovas dalį objekto, kuriÄ Ä¯sigijo trečiasis asmuo T. G., nebetraktuoja kaip komercinio, nes su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta buitinio vartotojo gamtinių dujų vartojimo sutartis. Å i aplinkybė leidžia teigti, jog ieÅ¡kovas to paties objekto skirtingas dalis vieniems fiziniams asmenims traktuoja kaip komercinį, kitiems – kaip buitinį, nors objektyvių duomenų skirtingam vertinimui byloje nėra. IÅ¡ dujų skaitiklio rodmenų matyti, kad 2016 m. gruodžio 18 d. buvo suvartota 1 179 m3 dujų.

IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ie duomenys nebuvo deklaruoti atsakovo sutartyje nustatytu terminu, todėl neturi reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui. Su Å¡iais teiginiais pirmosios instancijos teismas nesutiko. Atsakovas E. U. U. nėra deklaravęs jokių skaitiklių duomenų, nes nevartoja dujų. Dujas vartoja ir deklaruoja trečiasis asmuo T. G., todėl jis turėjo skaičiuoti nuo 0 dujų suvartojimo. IÅ¡ vartojimo duomenų matyti, jog trečiasis asmuo T. G. 2016 m. lapkričio 30 d. deklaravo 30 m3 dujų suvartojimÄ , 2017 m. sausio 31 d. deklaravo 2280 m3 suvartojimÄ .

IeÅ¡kovas šį suvartojimÄ traktuoja, kaip atsakovo E. U. U. atliktÄ suvartojimÄ pagal Sutartį. Å ios aplinkybės leidžia teigti, jog buitinio vartotojo suvartojimÄ ieÅ¡kovas traktuoja kartu ir kaip nebuitinio vartotojo suvartojimÄ , nors trečiasis asmuo nėra atsakovo subvartotojas.

9. Atsakovai E. U. U. ir R. B. laikytini vartotojais, nes asmens pripažinimÄ vartotoju lemia ne daikto paskirtis, bet faktinis jo naudojimo tikslas. Pastatas nebuvo pritaikytas vieÅ¡bučių verslui, jis buvo sunaikintas, o Å¡iuo metu ir Sutarties sudarymo metu buvo tikslas pastatyti poilsio paskirties poilsio namus, naudotinus asmeninėms reikmėms. Atsakovai laikytini buitiniais vartotojais, todėl jiems turėtų bÅ«ti taikomas Gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo metodikos IV skyrius – Prijungimo įkainių skaičiavimas buitiniams vartotojams, kuriame toks mokestis nėra numatytas. Å iame skyriuje Mokestis nėra numatytas, todėl ieÅ¡kovas negalėjo buitiniams vartotojams skaičiuoti Mokesčio, kurį turi mokėti nebuitinis vartotojas.

10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovai yra buitiniai vartotojai, siekę įgyti ir vartoti dujas asmeniniams poreikiams, o ieÅ¡kovas juos traktavo kaip nebuitinius vartotojus siekiančius vartoti dujas buitiniais tikslais ir jiems pritaikė Mokestį, kuris buitiniams vartotojams netaikomas, o taikomas nebuitiniams vartotojams, Sutarties 24.8, 29 ir 32 punktus ir 1 priedÄ pripažino nesÄ Å¾iningomis vartojimo sutarties sÄ lygomis. Teismo pripažintos nesÄ Å¾iningomis Sutarties sÄ lygos negalioja nuo sutarties sudarymo.

Reikalavimas priteisti Mokestį, kylantį iÅ¡ negaliojančių Sutarties sÄ lygų, laikytas nepagrįstu ir atmestas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė 11. IeÅ¡kovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. IeÅ¡kovas neturi galimybės savo nuožiÅ«ra ar pagal vartotojo pageidavimus priskirti vartotojÄ prie buitinių ar nebuitinių vartotojų kategorijos ir sudaryti su juo atitinkamÄ sutartį.

Sutarties tipas priklauso nuo pageidaujamų dujofikuoti patalpų paskirties, kadangi naujo vartotojo priskyrimÄ prie tam tikros kategorijos vartotojų reglamentuoja Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos (toliau – Tvarka) 35 punktas ir kiti teisės aktai. 11.2. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovai siekė patalpas (svečių namus) naudoti savo asmeniniams poreikiams, o ne verslo tikslais, yra nepagrįsta ir prieÅ¡taraujanti byloje surinktiems įrodymams, o taip pat teisiniam reglamentavimui. 11.3.

Atsakovai pateikė dokumentus dėl negyvenamosios paskirties objekto – vieÅ¡bučio dujofikavimo, o gavę siÅ«lomas prisijungimo sÄ lygas ir prijungimo sutarties projektÄ , jokių pretenzijų ar pastabų nereiÅ¡kė ir sudarė Sutartį kaip nebuitiniai vartotojai. 11.4. Dujų tiekimo sutartį su trečiuoju asmeniu T. G. pasirašė ne ieÅ¡kovė, o uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lietuvos energijos tiekimas“, todėl ieÅ¡kovė nevertino ar trečiasis asmuo dujas naudos buitiniams ar komerciniams tikslams. 11.5.

Atsakovai savo valia prisiėmė Sutarties įsipareigojimus, Sutartis buvo sudaryta pagal teisės aktų reikalavimus, o trečiojo asmens T. G. sudaryta dujų tiekimo sutartis nepaneigia atsakovų pareigos tinkamai vykdyti Sutartį ir atsakyti už netinkamÄ jos vykdymÄ pagal Sutarties 24.8 ir 32 punktus. 11.6. Trečiojo asmens T. G. pateikta nuotrauka negali bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu neva 2016 m. gruodžio 18 d. užfiksuotiems skaitiklio rodmenims patvirtinti, kadangi nėra aiÅ¡ku kada tiksliai Å¡i nuotrauka daryta.

Abejones, kad nuotrauka daryta ne 2016 m. gruodžio 18 d., patvirtina tai, jog trečiasis asmuo T. G. 2016 m. gruodžio 16 d. deklaravo ir apmokėjo suvartotÄ dujų kiekį iki 30 m3, tuo tarpu pagal nuotraukoje užfiksuotus rodmenis neva iki 2016 m. gruodžio 18 d. dujų buvo suvartota iki 1179 m3 Tokiu bÅ«du gautųsi, jog vartotojas per 2 dienas turėjo suvartoti 1149 m3, kas savaime yra nerealu. 11.7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , turėjo atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys į bylÄ buvo įtraukti jos eigoje (t. y. advokatas nerengė pirminio atsiliepimo į ieÅ¡kinį), taip pat įvertinti trečiųjų asmenų teiktų procesinių dokumentų kiekį ir apimtį, advokato darbo laiko sÄ naudas bei į tai, kad jis byloje atstovavo trečiuosius asmenis, kurie nebuvo suinteresuoti bylos baigtimi.

Trečiųjų asmenų procesinio dokumento parengimui, nebuvo būtinas specialus pasirengimas ir ypatingos teisinės žinios. Todėl trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

12. Atsakovai E. U. U. ir R. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Pastatas vieÅ¡butis buvo sunaikintas, Sutarties sudarymo metu formaliai objektas kaip vieÅ¡butis buvo registruotas tik registre, nors faktiÅ¡kai neegzistavo. Å iuo metu ginčo objektai yra registruoti kaip poilsio namai, komercinė veikla juose nėra vykdoma.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį. 12.2. IÅ¡ Tvarkos 35 punkto reikalavimų akivaizdu, kad naujo vartotojo priskyrimui buitiniams ar nebuitiniams vartotojams neužtenka tik vartotojo nurodyto poreikio, kokiu tikslu jis vartos gamtines dujas, bet turi bÅ«ti vertinama ir pageidaujamo dujofikuoti objekto paskirtis. 12.3. Sutarties sudarymo metu apeliantas iÅ¡vadÄ apie atsakovų tikslus darė vienaÅ¡aliÅ¡kai, įvertinęs vieÅ¡ame registre įregistruotÄ praÅ¡omo dujofikuoti objekto paskirtį bei atsakovų pateiktus dokumentus, kuriuose nėra konkrečiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodoma, kad statybos bus vykdomos atsakovų verslo reikmėms. 12.4.

Apeliantė baudas, taikomas už nesuvartotÄ gamtinių dujų kiekį, laiko netesybomis. Tai patvirtina patikslinto ieÅ¡kinio teiginys, kad: „dėl naujo vartotojo mažesnių faktiÅ¡kai transportuotų dujų kiekių perdavimo, ar skirstymo kainų virÅ¡utinės ribos turėtų didėti, o sumokėti prijungimo sutartyse numatyti minimalių nebuitinio vartotojo transportuotinų kiekių ir pajėgumų mokesčiai šį didėjimÄ kompensuoja.“ Taigi apeliantas pripažįsta, kad Mokestis, atliekantis kompensacinę funkcijÄ , laikytinas iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais nuostoliais, t. y. netesybomis.

IeÅ¡kiniams dėl netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas. Sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas nagrinėjamu atveju buvo praleistas. 12.5. Byloje nėra duomenų, paneigiančių trečiojo asmens T. G. 2016-12-18 darytos nuotraukos tikrumÄ : iki 2016-11-30 deklaruotas 30 m3 dujų suvartojimas, iki 2017-01-31 deklaruotas 2 280 m3 dujų suvartojimas, taigi akivaizdu, kad 2016-12-18 faktinis suvartojimas galėjo bÅ«ti 1 179 m3 dujų. 12.6.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad objektai adresu (duomenys neskelbtini), buvo statomi verslo tikslais ir kad atsakovas tai slėpė. 12.7. Trečiojo asmens T. G. praÅ¡ytos priteisti iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ susidarė dėl apelianto iniciatyva iÅ¡keltos civilinės bylos. Vadinasi, bÅ«tent apeliantės elgesys yra trečiojo asmens T. G. pirmosios instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų priežastis, todėl trečiasis asmuo turi teisę gauti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

13. Tretieji asmenys T. G. ir G. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Apelianto nurodyti argumentai, susiję su konkretaus pastato registruota paskirtimi ir tokios registracijos pagrindu, daromos iÅ¡vados dėl dujų naudojimo buitinėms ar nebuitinėms reikmėms, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinkantys teisės aktų reikalavimų 13.2.

Tai, kad Sutarties sudarymo metu bei Å¡iuo metu dujofikuojamas objektas nebuvo registruotas kaip gyvenamosios paskirties, nereiÅ¡kia, kad pats statinys nėra naudojamas asmeniniams poreikiams tenkinti. 13.3. Nors atsakovai savo gyvenamÄ sias vietas yra deklaravę kitu adresu, tai savaime nepaneigia fakto, kad Sutarties pagrindu dujofikuotas objektas yra naudojamas ne verslo tikslais. 13.4. Sutartyje numatyti suvartojamų dujų kiekiai yra pakankamai maži, kad juos bÅ«tų galima laikyti kaip vartotojo asmeninėms reikmėms sunaudojamÄ dujų kiekį. 13.5.

Nepriklausomai nuo to, kad apeliantas šiuo atveju savo reikalavimus kildina iš atsakovų pareigos sumokėti mokestį, iš esmės reikalavimas yra priteisti Sutartyje numatytas netesybas, nepriklausomai nuo to, kaip tokios netesybos yra įvardintos. Tokie apelianto reikalavimai negali būti patenkinti, kadangi buvo praleistas ieškinio senaties terminas. 13.6. Negalima sutikti ir su apelianto argumentais, neva tretiesiems asmenims nebuvo būtina advokato pagalba, o advokato atlyginimas už suteiktas paslaugas yra per didelis, kadangi byla nėra sudėtinga.

Å iuo atveju pažymėtina, kad tretieji asmenys nėra teisininkai, todėl neturi tinkamam dalyvavimui procese reikalingų žinių. Kiekvienas asmuo turi teisę į teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , kuri iÅ¡ principo yra grindžiama ir asmens teise bÅ«ti tinkamai atstovaujamam. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. balandžio 14 d. atsakovas E. U. U. pateikė apeliantui PraÅ¡ymÄ Nr. 15-04-1994 Dėl naujo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos, kuriuo prašė prijungti dujas jo sklype, prijungiamo objekto paskirtį nurodė – „Svečių namai“. PraÅ¡ymo pavyzdinę formÄ ir esmines nuorodas yra nustačiusi apeliantė. 2015 m. birželio 26 d. atsakovė R. B. pirkimo – pardavimo ir nuomos teisės perleidimo sutartimi savo teises į ½ dalį vieÅ¡bučio perleido trečiajam asmeniui G.

G. (ankstesnė pavardė – K.) ir trečiajam asmeniui T. G. lygiomis dalimis, t. y. po ¼ kiekvienam. IÅ¡ Å¡ios sutarties matyti, jog tretieji asmenys įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris buvo registruotas kaip ½ vieÅ¡bučio, o likusi dalis ½ vieÅ¡bučio buvo atsakovo E. U. U.. 2016 m. liepos 18 d. trečiasis asmuo T. G. pasirašė Buitinio vartotojo gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį. 2016 m. gruodžio 31 d. apeliantė pateikė atsakovui U. E. U. sÄ skaitÄ dėl 296,58 Eur pajėgumų Mokesčio sumokėjimo.

17. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog apeliantė ne vien pagal VÄ® Registrų centras nurodytÄ pastato paskirtį turi vertinti, ar naujas vartotojas bus buitinis vartotojas ar komercinis. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1-261 patvirtintu Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos apraÅ¡e (toliau – Tvarka) nėra konkrečiai reglamentuojama, kokius dokumentus turi pateikti naujas vartotojas, teikdamas praÅ¡ymÄ dujų įmonei prijungti prie dujų sistemos, tačiau visais atvejais (t. y. tiek iÅ¡ buitinių, tiek iÅ¡ nebuitinių vartotojų) reikalaujama pateikti dokumentus, patvirtinančius naujo vartotojo teisę valdyti ir / ar naudotis žemės sklypu ir / ar pastatu.

18. Tvarkos 35 punkte nustatyta, kad vartotojas, pateikęs praÅ¡ymÄ prijungti vartotojo dujų sistemÄ prie skirstymo sistemos, taip pat vartotojas, nepateikęs praÅ¡ymo prijungti savo dujų sistemos prie skirstymo sistemos, tačiau įgyvendinęs vienÄ iÅ¡ žemiau iÅ¡vardytų reikalavimų, yra laikomas potencialiu buitiniu vartotoju (toliau – potencialus buitinis vartotojas): kai naujo kvartalo dujofikavimo investicijų projekto rengimo metu vartotojas yra gavęs VÄ® „Registrų centras“ pažymÄ apie nuosavybės teisę į įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ , kurioje nurodyta mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirtis, arba pažymÄ apie nuosavybę į įregistruotÄ mėgėjiÅ¡ko sodo sklypÄ ir dujų įmonė turi tai patvirtinančio dokumento kopijÄ ; kai naujo kvartalo dujofikavimo investicijų projekto rengimo metu vartotojas yra gavęs statybÄ leidžiantį dokumentÄ gyvenamosios paskirties pastato statybai ir dujų įmonė turi tai patvirtinančio dokumento kopijÄ ; kai naujo kvartalo dujofikavimo investicijų projekto rengimo metu numatomas dujofikuoti gyvenamosios paskirties pastatas yra teisiÅ¡kai įregistruotas VÄ® „Registrų centras“ ir galima gauti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä apie vartotojo sklype pastatytÄ ar statomÄ gyvenamosios paskirties pastatÄ .

19. Kaip nurodoma Tvarkos 35 punkte, įvardintus dokumentus pateikęs ar nurodytus veiksmus atlikęs asmuo laikomas tik potencialiu buitiniu vartotoju. Galutinį vertinimÄ ar potencialus buitinis vartotojas ketina dujas vartoti buitiniais tikslais ar komerciniais atlieka pati apeliantė. Vertinant Tvarkos 35 punkto nuostatas, spręstina, jog jomis apeliantė privalo vadovautis, tačiau jos nėra ir negali bÅ«ti vienintelis pagrindas, kuriuo remiantis vartotojai turi bÅ«ti skirstomi į buitinius ir komercinius. Pagal CK 6.2281 straipsnio 2 dalį vartotoju yra laikomas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

Apeliantė, vertindama praÅ¡ymÄ prijungti vartotojo dujų sistemÄ prie skirstymo sistemos, atsižvelgdama į nurodytÄ Civilinio kodekso nuostatÄ visais atvejais privalo įvertinti, kokiu tikslu bus sudaroma nauja dujų vartojimo sutartis. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė sudarydama naujas sutartis su vartotojais privalo vadovautis vien tik Tvarkos 35 nustatytomis taisyklėmis, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

20. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nustatė, jog atsakovai pastatÄ naudoja savo asmeniniais tikslais. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliantė nesutinka. Apeliantės teigimu, pastatas VÄ® Registrų centras įregistruotas kaip vieÅ¡butis ir atsakovas E. U. U., pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl prijungimo prie dujų sistemos, nurodė, jog Å¡iuo metu objekto paskirtis yra „Svečių namai“. Nors apeliantė tikina, kad spręsdama kokiu tikslu naujas vartotojas vartos dujas, vertina oficialius VÄ® Registrų centras duomenis, tačiau Å¡iuo atveju spręstina, jog tai nebuvo padaryta.

VĮ Registrų centras pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip viešbutis, tačiau jis yra sugriautas. Akivaizdu, jog sugriautame pastate negali būti vartojamos apeliantės tiekiamos dujos. Žemės sklypas, esantis tuo pačiu adresu, VĮ Registrų centras registruotas rekreacinės paskirties, jame stovi du pastatai, kurie registruoti kaip poilsio namai. Iš pateiktų oficialių VĮ Registrų centras duomenų vienareikšmiškos išvados, jog pastatai naudojami buitiniams poreikiams ar komerciniais tikslais, daryti negalima.

Teismo vertinimu, apeliantė įvertindama, tokius duomenis privalėjo dėti pastangas siekiant išsiaiškinti, kokiu tikslu atsakovai vartos dujas, tačiau tokių veiksmų neatliko.

21. Apeliantės vertinimu, atsakovai neįrodė, jog dujos buvo vartojamos buitiniams poreikiams. Kaip jau nurodyta, VÄ® Registrų centras pastatai registruoti kaip poilsio pastatai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7 punktÄ negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius: vieÅ¡bučių paskirties pastatai – trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (vieÅ¡bučiai, moteliai ir svečių namai) (minėto reglamento 7.1 punktas) ir poilsio paskirties pastatai – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai) (minėto reglamento 7.13 punktas).

Apeliantės teigimu, tai, kad poilsio pastatas nėra laikomas gyvenamosios paskirties, paneigia atsakovų argumentus, jog nurodytus pastatus naudoja savo asmeniniams buitiniams vartojimo poreikiams. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

22. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijÄ gyvenamuoju bÅ«stu Konvencijos 8 straipsnio prasme gali bÅ«ti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta ir užimta patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryÅ¡ių su konkrečia vieta buvimas. Taigi, patalpų atitiktį bÅ«sto sÄ vokai lemia EŽTT praktikoje nustatyti kriterijai, o ne nacionalinėje teisėje nustatyta klasifikacija. Nors, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatui nustatyta negyvenamųjų patalpų paskirtis, tačiau pagal faktinę situacijÄ patalpose gyvenant, tokios patalpos vertintinos kaip gyvenamosios patalpos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-687/2018).

Iš nurodytos teismų praktikos spręstina, jog vien teisinė patalpos registracija nėra pakankamas pagrindas spręsti, kokios paskirties yra pastatas. Tai, jog pastatas VĮ Registrų centras registruotas kaip poilsio pastatas, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog jis naudojamas komerciniams tikslams. Kaip minėta, apeliantė prieš sudarydama su atsakovais naujo dujų vartotojo sutartį privalėjo išsiaiškinti kokiam tikslui bus vartojamos dujos, o ne vien vadovautis VĮ Registrų centras teikiama informacija.

Pats atsakovas paaiÅ¡kino, jog pastatÄ naudoja savo asmeniniais tikslais, jokios komercinės veiklos jame nevykdo. Apeliantė, siekdama pagrįsti ieÅ¡kinio reikalavimus, turėjo pareigÄ Ä¯rodymi, kad pastatas naudojamas komerciniams tikslams, todėl ji tinkamai pasiÅ«lė atsakovui sudaryti komercinio dujų vartojimo sutartį, tačiau tokios pareigos neatliko. Apeliantei neįrodžius, jog atsakovas dujas vartoja komerciniais tikslais, spręstina, jog su atsakovu turėjo bÅ«ti sudaryta buitinio vartotojo dujų tiekimo sutartis.

23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nurodė, jog apeliantė, sudarydama dujų tiekimo sutartį su atsakovu, jį įvertino kaip vartotojÄ , vartojantį dujas komerciniais tikslais. Tačiau apeliantė dėl to paties pastato, sudarydama dujų tiekimo sutartį su trečiuoju asmeniu T. G., jį įvertino kaip vartotojÄ â€“ dujas vartojantį buitiniais tikslais. Apeliantė su Å¡iomis pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka, nes ji nėra pasiraÅ¡iusi dujų tiekimo sutarties su trečiuoju asmeniu.

Dujų tiekimo paslaugas pagal sutartį trečiajam asmeniui teikia UAB „Lietuvos energijos tiekimas“. Nors apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos, tačiau pažymėtina, jog dėl dujų tiekimo į tÄ patį pastatÄ , kuris nėra registruotas kaip gyvenamoji patalpa, dujas tiekiančios bendrovės sudarydamos sutartis, vartotojus vertina skirtingai. Tai, jog su trečiuoju asmeniui buvo sudaryta buitinio vartotojo dujų tiekimo sutartis, patvirtina, kad apeliantė galėjo netinkamai įvertinti atsakovų dujų vartojimo poreikius, todėl galėjo su atsakovais sudaryti netinkamÄ sutartį.

24. Pagal kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

25. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sÄ vokos apibrėžtos CK 6.2281 straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ . Å io straipsnio 2 dalyje vartotojas apibÅ«dinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis;

Å¡io straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali bÅ«ti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formÄ .

26. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai).

Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, bÅ«tina identifikuoti sutarties Å¡alis (vartotojÄ ir prekių (paslaugų) tiekėjÄ ) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojas.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog atsakovas savo vartojimo poreikių tenkinimui sudarinėjo naujo vartotojo dujų tiekimo sutartį su apeliante. Apeliantė tokių nustatytų aplinkybių nepaneigė. Kaip jau nurodyta, teismų praktikoje nustatyta pareiga teismui ex officio atlikti vartojimo sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę. Todėl apeliantės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas sudarė su apeliante sutartį savo valia, sutarties sÄ lygų neginčijo, nereiÅ¡kia, jog teismas negali vertinti sutarties sÄ lygų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog apeliantė nesÄ Å¾iningai atsakovams taikė sutarties sÄ lygas, kurios buitiniams vartotojams netaikomos, todėl Sutarties 24.8, 29 ir 32 punktai ir 1 priedas buvo pripažinti nesÄ Å¾iningomis Sutarties sÄ lygomis ir negaliojančiais nuo sutarties sudarymo momento.

28. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka, jog nagrinėjamoje byloje galima vadovautis trečiojo asmens T. G. pateikta nuotrauka, kurioje užfiksuoti skaitliukų parodymai. Kasacinio teismo praktika aiÅ¡kinant proceso teisės normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

29. Vertinant bylos medžiagÄ matyti, jog trečiasis asmuo T. G. 2016 m. lapkričio 30 d. deklaravo 30 m3 dujų suvartojimÄ , 2017 m. sausio 31 d. deklaravo 2280 m3 suvartojimÄ . Trečiojo asmens deklaruoto dujų suvartojimo apeliantė neginčijo. Ä® bylÄ pateikta foto nuotrauka yra tik dar vienas papildomas įrodymas, pagrindžiantis, jog 2016 m. gruodžio 18 d. faktinis dujų suvartojimas galėjo bÅ«ti 1179 m3. Kaip minėta, į bylÄ pateikti įrodymai turi bÅ«ti vertinami ne atskirai, o vertinant visÄ Ä¯rodymų visetÄ .

Apeliantė pati jokių įrodymų, jog 2016-12-18 negalėjo bÅ«ti suvartota 1179 m3 dujų, nepateikė. Teismui gretinant byloje esančius įrodymus apie dujų galimÄ suvartojimÄ yra spręstina, jog labiau tikėtina, kad atsakovų nurodomas dujų suvartojimas buvo. Vien tai, jog iÅ¡ byloje esančios foto nuotraukos sudėtinga nustatyti jos padarymo datÄ ir laikÄ , nėra pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Kaip nurodyta, pateikta nuotrauka nėra vienintelis įrodymas, kuriuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ apie tikėtinÄ dujų suvartojimÄ 2016-12-18 datai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios insrtancijos teismo atliktu įrodymų byloje vertinimu.

30. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos yra priteistos bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens naudai. Apeliantės vertinimu, tretieji asmenys nebuvo suinteresuoti bylos baigtimi. Trečiųjų asmenų procesinio dokumento parengimui, nebuvo būtinas specialus pasirengimas ir ypatingos teisinės žinios. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Trečiųjų asmenų procese teisės ir pareigos yra numatytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje.

Pagal nurodytÄ Ä¯statymo nuostatÄ tretieji asmenys turi visas Å¡alies procesines teises ir pareigas, kurios pusėje jie įstojo, iÅ¡skyrus teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , padidinti ar sumažinti reikalavimus, atsisakyti ieÅ¡kinio, pripažinti ieÅ¡kinį arba sudaryti taikos sutartį. Nagrinėjamoje byloje tretieji asmenys buvo atsakovų pusėje. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo atsakovų naudai, tretieji asmenys turėjo teisę gauti savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Apeliantės argumentai, jog nebuvo pagrindo priteisti tretiesiems asmenims jų procese patirtų bylinėjimosi išlaidų, atmestini kaip nepagrįsti.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

33. Apeliacinės instancijos teismas pateiktÄ apeliacinį skundÄ byloje atmetė. Atsakovas E. U. U. pateikė į bylÄ duomenis, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 907,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi apeliantės skundas atmestas, atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ apeliantės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, atsakovo E. U. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 907,50 Eur jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui. Teisėjai Loreta Bujokaitė Visvaldas KazakiÅ«nas Žilvinas Terebeiza