e919de4d-e401-4828-828e-219b3db6c499 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1517-618/2016(Proceso Nr. 2-06-3-13292-2015-6)Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.4.3.; 2.6.2.8.; 2.6.4.4.2.; 2.6.5.2.1.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.1.18.4.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4.(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 8 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Å imanskienė, sekretoriaujant Erikai Simaitei, I. J., dalyvaujant ieÅ¡kovei I. V., jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, atsakovui P. V., jo atstovui advokatui Ričiardui Noreikai, trečiojo asmens UAB Prekybos namai ,,Nora“ atstovams advokatei E. B., advokatui Ugniui Pėdnyčiai, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

V. ieÅ¡kinį atsakovui P. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., ir pagal atsakovo P. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų UAB Prekybos namai ,,Nora“, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nutraukti tarp Å¡alių (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotÄ santuokÄ (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę „V.“, nustatyti nepilnamečių vaikų V.

V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 162,50 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo 2015-01-01 iki vaikų pilnametystės, santuokoje įgytÄ turtÄ padalinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1000 vnt.

UAB „Kvazaras“ akcijų, ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis įsiskolinimÄ kreditoriams L. V., E. V., R. V. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. A2-2271-545/2012. Nurodė, kad Å¡alys (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ . Iki santuokos sudarymo, (duomenys neskelbtini), jiems gimė sÅ«nus V. V., (duomenys neskelbtini) - sÅ«nus M.

V., (duomenys neskelbtini) – sÅ«nÅ«s B. V. ir D. V.. Ji su atsakovu daugiau nei metus laiko nepalaiko artimų ryÅ¡ių, nebendrauja. Atsakovas gyvena atskirame buto kambaryje, yra atsiribojęs nuo Å¡eimos, visiÅ¡kai nesirÅ«pina buitimi, vaikais, jų auklėjimu ir ugdymu. IeÅ¡kovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ praÅ¡o nustatyti su ja, kadangi tai geriausiai atitiks vaikų interesus. Nurodo, kad atsakovas nuo 2015-01-01 nebeteikia iÅ¡laikymo vaikams, todėl iÅ¡ jo turėtų bÅ«ti priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis iÅ¡mokomis po 162,50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Pažymėjo, kad ji šiuo metu nedirba, nuo 2015-02-03 yra registruota darbo biržoje ir ieško darbo. Jos pajamas sudaro socialinė pašalpa, vaiko pinigai, be to, ji papildomai užsidirba parduodama gaminamus rankdarbius. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį po santuokos nutraukimo prašo priteisti šalims lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, asmeninės nuosavybės teise. Atsakovui priklauso 1000 vnt. UAB „Kvazaras“ akcijų, kurias prašo jam priteisti asmeninės nuosavybės teise.

Jos vardu registruota transporto priemonė – automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad minėtas automobilis reikalingas tenkinant nepilnamečių vaikų poreikius, jį prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, su priešieškiniu sutiko iš dalies. Ieškovė paaiškino, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nesirūpino šeima, vaikais, neskyrė jiems pakankamai dėmesio.

Nurodė, kad kilus Å¡alių nesutarimams atsakovas palikdavo jų namus ir kurį laikÄ negrįždavo. 2014 metų pradžioje atsakovas neteko darbo, pradėjo reikalauti, kad ji daugiau dirbtų, iÅ¡laikytų Å¡eimÄ , tačiau prisidėti prie Å¡eimos buities tvarkymo nesutiko. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra laikytinas bendra sutuoktinių nuosavybe, kadangi įgytas santuokos metu. Atsakovas kreipėsi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nutraukti tarp Å¡alių (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotÄ santuokÄ (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl ieÅ¡kovės kaltės, po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę „V.“, ieÅ¡kovei – „V.“, nustatyti nepilnamečių vaikų V.

V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 37,50 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jo asmenine nuosavybe, priteisti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams V.

V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu, t.y. po 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi nuo 2015 metų tarp šalių atsirado nesutarimai dėl bendro ūkio vedimo, kadangi ieškovė nenorėjo prisidėti prie šeimos išlaikymo, ieškotis darbo.

Pažymėjo, kad iki nesutarimų su ieÅ¡kove jis rÅ«pinosi nepilnamečiais vaikais, iÅ¡laikė Å¡eimÄ . Atsakovas nurodė, jog nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokos metu, tačiau jis laikytinas jo asmenine nuosavybe, kadangi jis butÄ Ä¯sigijo iÅ¡ asmeninių lėšų. Po jo tėvų mirties, jis su savo seserimi B. D. susitarė, kad jis atsisakys paveldėjimo teisės į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jų tėvams, o sesuo jam už tai sumokės piniginę kompensacijÄ .

Vykdydama susitarimÄ jo sesuo pardavė jai priklausiusį butÄ T. M., kuri 2008-05-19 minėto buto kainÄ sumokėjo jam, pervesdama į jo banko sÄ skaitÄ 300000,00 Lt. Gavęs minėtas pinigines lėšas jis sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ Â Ä¯sigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad sutinka, jog automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų ieÅ¡kovei. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, tačiau pažymėjo, kad Å¡eima Å¡iuo metu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Kadangi ieškovė kitos gyvenamosios vietos neturi, ji kartu su vaikais ir toliau liks gyventi minėtame bute, todėl faktinė vaikų gyvenamoji vieta nepasikeis. Pažymėjo, kad jo pajamas sudaro 310,02 Eur senatvės socialinio draudimo pensija, todėl jis negali teikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams po 162,50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas paaiškino, kad nesutarimai tarp jo ir ieškovės prasidėjo 2014 metų pradžioje, kuomet jam netekus darbo pablogėjo šeimos finansinė padėtis.

Nurodė, kad jo santykiai su vaikais yra geri, jis stengiasi iÅ¡laikyti Å¡eimÄ pagal savo galimybes.Trečiasis asmuo UAB Prekybos namai „Nora“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o dėl ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teismo posėdžio metu trečio asmens atstovai nurodė, kad dėl ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovė Vaidilutė Stalmokienė teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo turtinę padėtį.

Atsakovas yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, jo pajamas sudaro senatvės socialinio draudimo pensija, iÅ¡ kurios jis iÅ¡laiko save bei teikia iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡laikymo priteisimas nekilnojamuoju turtu atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Institucijos atstovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė yra sveika, darbingo amžiaus, todėl prie vaikų iÅ¡laikymo turėtų prisidėti didesne dalimi. IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ , įregistruotÄ Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. V., 2001-06-15 išduotame gimimo liudijime įrašyti tėvai – I. V. ir P. V.; (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. V., 2003-02-06 išduotame gimimo liudijime įrašyti tėvai – I. V. ir P. V.; (duomenys neskelbtini) gimė sūnūs D. V. ir B. V., 2005-02-10 išduotuose gimimo liudijimuose įrašyti tėvai – I. V. ir P. V.. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo P. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2008-05-22 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės I. V. vardu registruota transporto priemonė automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo valdytojo vardu data – 2010-06-30, atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Atsakovui P. V. nuosavybės teise priklauso 1000 vnt. paprastųjų vadinių UAB „Kvazaras“ akcijų. Ieškovė I. V. nuo 2015-03-02 registruota darbo biržoje, jos pajamas sudaro 49,62 Eur socialinė pašalpa, 60,80 Eur išmoka vaikui.

Atsakovas P. V. dirba UAB „Kvazaras“, jam mokamas vidutiniÅ¡kai 29,99 Eur darbo užmokestis per mėnesį, atsakovas yra MB „KÅ«dra“ narys. Atsakovui mokama 319,91 Eur senatvės socialinio draudimo pensija.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių praÅ¡ymus, Å¡alių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti terminÄ sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės.Santuokos tikslas yra Å¡eimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukÅ«rimas.

Vyras ir moteris, sudarę santuokÄ , įgyja teisinį statusÄ â€“ jie tampa sutuoktiniais ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Sutuoktinių pareigas numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G.

Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ reikalauja, kad prieÅ¡taravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, bÅ«tų paÅ¡alinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vienų ar kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D.

V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes jis yra atsiribojęs nuo Å¡eimos, visiÅ¡kai nesirÅ«pina buitimi, vaikais, jų auklėjimu ir ugdymu.

Atsakovas su ieÅ¡kovės reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v.

P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pažymėtina, jog sudarę santuokÄ sutuoktiniai sukuria Å¡eimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindÄ .

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, taip pat privalo įvertinti ir Å¡alių elgesį siekiant iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Å¡alys susituokė (duomenys neskelbtini) ir santuokoje iÅ¡gyveno deÅ¡imt metų. Å alių paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad Å¡alys Å¡iuo metu gyvena kartu, tačiau neveda bendro Å«kio, t.y. sutuoktiniai santuokinio gyvenimo nebeveda daugiau nei vienerius metus laiko. Ä®vertinus byloje esančius duomenis bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys visuomet pasižymėjo skirtingu bÅ«du, charakterio savybėmis, todėl santuokos metu tarp jų kildavo įvairÅ«s konfliktai, tačiau jos sugebėdavo iÅ¡spręsti iÅ¡kilusias problemas bei iÅ¡laikyti darnius tarpusavio santykius.

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, taip pat privalo įvertinti ir Å¡alių elgesį siekiant iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, byloje nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, t.y. nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovas nesirÅ«pino Å¡eima, jos neiÅ¡laikė, buvo neiÅ¡tikimas. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog labiau tikėtina, kad didesni Å¡alių nesutarimai prasidėjo prieÅ¡ keletÄ metų, ir iki 2014 metų pradžios Å¡alys, nors ir kartais konfliktuodamos, gyveno kartu ir santuokos nutraukti neketino.

Byloje nenustatyta, jog abi Å¡alys bÅ«tų dėjusios dideles pastangas, kad Å¡eima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieÅ¡kojusios sutarimo, prieÅ¡ingai, Å¡alys paÅ¡lijus santykiams susitaikyti nesistengė. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s, lojalumo pareigÄ pažeidė iÅ¡ esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, pripažintina, kad Å¡alys savo nurodytų aplinkybių dėl vienas kitos kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo neįrodė (CPK 178, 182 straipsniai), todėl atmestinas jų reikalavimas nutraukti santuokÄ dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliktina santuokinė pavardė – „V.“, atsakovui – jo pavardė – „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).Nustačius, kad sutuoktiniai iÅ¡laikymo vienas iÅ¡ kito nereikalauja, Å¡is klausimas nespręstinas.Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje.

Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Å ios normos prasme turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo P. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2008-05-22 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės I. V. vardu registruota transporto priemonė automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo valdytojo vardu data – 2010-06-30, atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi.

Atsižvelgus į tai, jog tarp šalių nėra ginčo dėl minėtos transporto priemonės padalijimo, po santuokos nutraukimo transporto priemonė automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise.Tarp šalių kilo ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo. Ieškovė nurodė, kad šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl prašo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti jai asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovas su ieÅ¡kovės reikalavimu nesutinka ir praÅ¡o šį turtÄ priteisti jam asmeninės nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, todėl turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Po santuokos sudarymo įgytas turtas teismo gali bÅ«ti pripažintas asmenine vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybe, jeigu nuginčijama sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytais leistinais įrodymais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmenine nuosavybe. Taigi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalimi ir 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu nustatytas teisinis santuokoje įgyto turto reguliavimas įtvirtina sutuoktinių turto bendrumo principÄ .

Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalis nustato fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinas įrodinėjimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutari civilinėje byloje R.

K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-52/2012.). Nagrinėjamu atveju sprendžiant ginÄÄ dėl turto padalijimo, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu vieÅ¡ajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog vieÅ¡ame registre registruotinam turtui bÅ«tų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijÄ , bÅ«tinas bent vienas iÅ¡ įrašų:

1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu;

2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

V. v. J V., byla Nr. 3K-3-464/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R M. ir kt., byla Nr. 3K-3-491/2009). Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovo P. V. vardu, be nuorodos, kad Å¡is turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl esant nustatytoms aplinkybėms ieÅ¡kovei tenka pareiga nuginčyti, jog turtas yra ne atsakovo asmeninė nuosavybė, o sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad įgyto turto registracija vieno sutuoktinių vardu atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne jas nustatančiÄ funkcijÄ , todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis, bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis kitais Å¡alių byloje pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

V. v. J V., byla Nr. 3K-3-464/2008). Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas byloje kilusį ginÄÄ dėl sutuoktinių turto padalijimo turi pareigÄ vadovautis ne tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tačiau atsižvelgti į visus byloje esančius įrodymus, įvertinti kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai ir kartu kaip įrodymų visetÄ , bei remdamasis byloje esančiais duomenimis nustatyti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , t.y. nustatyti, ar sudarant buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį atsakovas šį nekilnojamÄ jį turtÄ siekė įsigyti asmeninės nuosavybės teise, ar turtas buvo įgyjamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad nuo 2001 metų iki 2008 metų ji su atsakovu gyveno bute, kuris buvo registruotas atsakovo sesers B.

D. vardu. Atsakovas savo sesers sutikimu pardavė minėtÄ butÄ ir už gautas lėšas įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovas su ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis iÅ¡ esmės sutiko ir pažymėjo, kad mirus jo tėvams, jam ir seseriai B. D. liko namas, esantis (duomenys neskelbtini). Jis kartu su seserimi susitarė, jog jis atsisakys savo paveldėjimo teisės į namo dalį, o B. D. už tai jam kompensuos piniginėmis lėšomis. Vykdant šį susitarimÄ buvo parduotas B.

D. nuosavybės teise priklausantis butas, o piniginės lėšos už buto pardavimÄ buvo pervestos į jo banko sÄ skaitÄ ir už Å¡ias lėšas jis įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad 2008-04-23 tarp B. D. ir E. D., atstovaujamų atsakovo P. V., ir T. M. ir V. M. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria B. D. ir E. D. pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 300000,00 Lt. 2008-05-19 T.

M. į atsakovo vardu registruotÄ banko sÄ skaitÄ pervedė 300000,00 Lt, mokėjimo paskirtis „(duomenys neskelbtini)“. 2008-05-22 tarp atsakovo ir V. Ž. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsigujo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 300000,00 Lt. Sutarties 2.1.1. punkte Å¡alys numatė, kad 5000,00 Lt pardavėja gavo prieÅ¡ sutarties sudarymÄ ; pagal 2.1.2. punktÄ â€“ 281000,00 Lt atsakovas įsipareigojo sumokėti per 1 darbo dienÄ nuo sutarties sudarymo; pagal 2.1.3. punktÄ â€“ 14000,00 Lt atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2008-05-26.

Atsakovas 2005-05-22 pavedimu pervedė V. Ž. 282000,00 Lt, mokėjimo paskirtis „už buto pirkimÄ â€œ. Atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, į tai, kad Å¡alys patvirtino, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už pinigines lėšas, gautas pardavus atsakovo seseriai B. D. nuosavybės teise priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į tai, kad 2008-04-23 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartyje ir 2008-05-22 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos nekilnojamojo turto kainos sutampa, t.y.

B. D. pardavus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir Å¡ias lėšas atidavus atsakovui, jis įgijo pakankamai piniginių lėšų įsigyti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į tai, kad 2008-05-22 pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta atsakovo vardu, o ieÅ¡kovė nėra nurodyta kaip sutarties Å¡alis, į Nekilnojamojo turto registro duomenis, konstatuotina, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas įsigijo už asmenines lėšas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė nurodė, jog minėtame bute ji su atsakovu atliko remontÄ , tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes.

Esant nustatytoms aplinkybėms ieÅ¡kovės reikalavimas po santuokos nutraukimo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe.Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1000 vnt. UAB „Kvazaras“ akcijų. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Å¡alių 2015-02-03 sudaryta dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė I.

V. padovanojo atsakovui P. V. 1000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Kvazaras“ akcijų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, minėtas turtas yra laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe ir į dalintino turto balansÄ neįtrauktinas, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, jog įsiskolinimÄ kreditoriams L. V., E. V., R. V. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. A2-2271-545/2012 praÅ¡o pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovas prievoles kreditoriams L. V., E. V., R. V. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. A2-2271-545/2012 yra įvykdęs. Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu taip pat patvirtino Å¡alys bei jų atstovai. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo prievolė kreditoriams L. V., E. V., R. V. yra laikytina pasibaigusia, ji į dalintino turto balansÄ neįtrauktina. Å alys nurodo, kad bendrų bei asmeninių skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturi.

IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti vaikų V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja. Atsakovas su ieÅ¡kovės reikalavimu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiÅ¡ko veiksnumo, tėvai, globėjai (rÅ«pintojai).

Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į vaikų interesus, teismo posėdžio metu iÅ¡sakytÄ nuomonę, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovės rekomendacijas, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams bÅ«tų sudarytos saugios, pastovios sÄ lygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniÅ¡kais bei dorais visuomenės nariais, bei nesant duomenų, jog ieÅ¡kovė negalėtų tinkamai pasirÅ«pinti vaikais, yra tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų V.

V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, netrukdant atsakovui matytis, bendrauti su vaikais ir rÅ«pintis jų auklėjimu (CK 3.59 straipsnis). IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 162,50 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo 2015-01-01 iki vaikų pilnametystės. Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams V.

V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 37,50 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės bei iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu, t.y. po 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.

BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktikÄ ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, gali bÅ«ti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimo).

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri Å¡iuo metu yra 350,00 Eur, per mėnesį suma yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, t. y. iÅ¡laikymas negali bÅ«ti mažesnis, todėl tokio dydžio iÅ¡laikymo bÅ«tinumo nereikia net įrodinėti. Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo iÅ¡laikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti bÅ«tinas sÄ lygas vaiko vystymuisi.

Taigi, spręsdamas klausimÄ dėl vaikų iÅ¡laikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas bÅ«tų pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, kad bÅ«tų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

IeÅ¡kovė pateikė teismui iÅ¡laidų paskaičiavimÄ , iÅ¡ kurio nustatyta, kad vaikų iÅ¡laikymui reikalinga suma sudaro apie 344,75 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.Parinkdamas iÅ¡laikymo formÄ , teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias iÅ¡laikymas priteisiamas periodinėmis iÅ¡mokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko iÅ¡laikymui užtikrinti turi bÅ«ti parinktas vaikui naudingiausias iÅ¡laikymo bÅ«das.

IÅ¡laikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia iÅ¡laikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko iÅ¡laikymui kas mėnesį. Å i iÅ¡laikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, paÅ¡alpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos iÅ¡laikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia iÅ¡laikymÄ kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, turtu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad iÅ¡laikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrÄ tėvo (motinos) turtÄ galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant bÅ«tų gaunamos pajamos vaikui iÅ¡laikyti ar kitaip bÅ«tų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti iÅ¡laikymÄ keliomis formomis.

Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, minėta, yra tas, jog parinkta iÅ¡laikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).Vertindamas kiekvieno iÅ¡ vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rÅ«Å¡ių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v.

R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008). Pažymėtina, kad sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui iÅ¡laikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių.

Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės I. V. vardu registruota transporto priemonė automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Atsakovui P. V. nuosavybės teise priklauso 1000 vnt. paprastųjų vadinių UAB „Kvazaras“ akcijų, jis yra MB „Kūdra“ narys.

Ieškovė I. V. nuo 2015-03-02 registruota darbo biržoje, jos pajamas sudaro 49,62 Eur socialinė pašalpa, 60,80 Eur išmoka vaikui, bei vidutiniškai 267,75 Eur pajamos iš individualios veiklos. Atsakovas P. V. yra 70 metų amžiaus, jam mokama 319,91 Eur senatvės socialinio draudimo pensija. Atsakovas taip pat dirba UAB „Kvazaras“, jam mokamas vidutiniškai 29,99 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, atsakovo amžių, darytina išvada, kad atsakovo galimybės įsidarbinti bei gauti didesnes pajamas yra ribotos, todėl nagrinėjamu atveju ieškovei tenka didesnė išlaikymo našta.

Vis dėlto, minėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo visÄ iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ perkelti vienai ieÅ¡kovei, todėl, įvertinus tai, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nedidelės, todėl net ir priteisus iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, jis neturės galimybės tinkamai vykdyti teismo sprendimo, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams miÅ¡ria forma: turtu bei periodinėmis iÅ¡mokomis.

Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad atsakovo teikiamas iÅ¡laikymo dalis kiekvienam vaikui turi sudaryti apie 130,00 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad VÄ® „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, jog vidutinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 105156,00 Eur, tačiau ieÅ¡kovė nurodo, kad Å¡iuo metu buto vidutinė rinkos vertė yra 50000,00 Eur, atsakovas nurodo, jog buto vertė yra 51900,00 Eur. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į tai, kad VÄ® „Registrų centras“ duomenimis vidutinė nekilnojamojo rinkos vertė nustatyta 2008-05-20, t.y. prieÅ¡ aÅ¡tuonerius metus, į tai, kad ginčo Å¡alys nurodo iÅ¡ esmės panaÅ¡iÄ turto vertę, teismas vertina, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 50000,00 Eur.Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes bei tai, kad nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki V.

V., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės atsakovas turėtų sumokėti apie 4900,00 Eur išlaikymo, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu: nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintina nuosavybės teisė į 1/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki M. V., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės atsakovas turėtų sumokėti apie 7700,00 Eur išlaikymo, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam M.

V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu: nepilnamečiam vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintina nuosavybės teisė į 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. V., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės atsakovas turėtų sumokėti apie 11100,00 Eur išlaikymo kiekvienam, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu: nepilnamečiams vaikams D.

V., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintina nuosavybės teisė kiekvienam į 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Įvertinus, jog nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki V. V., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės atsakovas turėtų sumokėti apie 4900,00 Eur išlaikymo, o nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta nuosavybės teisė į 3125,00 Eur vertės nekilnojamojo turto dalį, iš atsakovo taip pat priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui V.

V., gim. (duomenys neskelbtini), po 30,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.Įvertinus, jog nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki M. V., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės atsakovas turėtų sumokėti apie 7700,00 Eur išlaikymo, o nepilnamečiam vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta nuosavybės teisė į 6250,00 Eur vertės nekilnojamojo turto dalį, iš atsakovo taip pat priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui M.

V., gim. (duomenys neskelbtini), po 25,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.Įvertinus, jog nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. V., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės atsakovas turėtų sumokėti apie 11100,00 Eur išlaikymo, o nepilnamečiams vaikams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta nuosavybės teisė į 6250,00 Eur vertės nekilnojamojo turto dalį kiekvienam, iš atsakovo taip pat priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D.

V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 55,00 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės.Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo nuo 2015-01-01, tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai).Å alims iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms (Å¡alies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidos ir kt.), Å¡alys turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).Atsižvelgus į tai, kad iÅ¡ atsakovo priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams V.

V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu, t.y. priteisiant jiems asmeninės nuosavybės teise, atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), atitinkamas dalis, pripažintina, kad atsakovui asmeninės nuosavybė teise priklauso 9/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis tenkintini iš dalies.

Kitos patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalys atmestinos.Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-11 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant 2016-02-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-10-14 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1577-15 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ , proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-05-18 pažymÄ Nr. NTP-7-5663 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 289,50 Eur advokato užmokestis. Už ieÅ¡kovės patenkintus ieÅ¡kinio reikalavimus mokėtinas 194,00 Eur žyminis mokestis, todėl iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 194,00 Eur žyminio mokesčio.

Teismui patenkinus 60% ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 173,70 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Už prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus mokėtinas 1026,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsakovas pareikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 53,00 Eur žyminio mokesčio žyminio mokesčio, nuo likusios 973,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nutartimi 856,24 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovas buvo atleistas.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsakovas taip pat patyrė 700,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , todėl patenkinus 88% prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 662,64 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 10,51 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju patenkinta 60 procentai ieÅ¡kinio reikalavimų, bei 88 procentai prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteistina 6,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 4,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 264, 265, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nutraukti ieÅ¡kovės I.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei I. V. palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui P. V. palikti jo pavardę – V.Å alims vienas kitam iÅ¡laikymo nepriteisti.Nustatyti nepilnamečių vaikų V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D.

V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove I. V., netrukdant atsakovui P. V. matytis, bendrauti su vaikais ir rÅ«pintis jų auklėjimu.Priteisti iÅ¡ atsakovo P. V. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 30,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2015-12-04 iki vaiko pilnametystės.Priteisti iÅ¡ atsakovo P. V. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 25,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2015-12-04 iki vaiko pilnametystės.Priteisti iÅ¡ atsakovo P. V. iÅ¡laikymÄ D.

V., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. V., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 55,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2015-12-04 iki vaikų pilnametystės.Priteisti iÅ¡ atsakovo P. V. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu - pripažinti, kad nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/16 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovo P. V. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui M.

V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu - pripažinti, kad nepilnamečiam vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ atsakovo P. V. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu - pripažinti, kad nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ atsakovo P. V. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui B.

V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu – pripažinti, kad nepilnamečiam vaikui B. V., gim. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).Paskirti ieškovę I. V. lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja.Pripažinti, kad atsakovui P. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 9/16 dalis nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).Transporto priemonę automobilį „VW Sharan“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti ieÅ¡kovei I. V. asmeninės nuosavybės teise.Kitas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmesti.Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai.LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-11 nutartį dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo, panaikinti. Ä®skaityti į iÅ¡laikymo dydį, pinigines lėšas, gautas vykdant 2016-02-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo.Priteisti atsakovui P. V. iÅ¡ ieÅ¡kovės I.

V. 662,64 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I. V. į valstybės biudžetÄ 856,24 Eur žyminio mokesčio ir 6,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Priteisti iÅ¡ atsakovo P. V. į valstybės biudžetÄ 194,00 Eur žyminio mokesčio ir 4,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Priteisti iÅ¡ atsakovo P. V. 173,70 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ , Å¡iÄ sumÄ pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“;

AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Citadele“ bankas; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630.Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo nuoraÅ¡Ä civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo patvirtintÄ kopijÄ vieÅ¡o registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis turtas.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                               Larisa Šimanskienė