2022-08-10 Nr. AB-20064-3-61-3-00954-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3558-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00954-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. I. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. I. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 22S65993 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neteisingai įvertino jo nurodytas aplinkybes bei dokumentus, neįsigilino į susidariusią situaciją ir ją įvertino itin formaliai, dėl to netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83 straipsnio nuostatas bei pažeidė proporcingumo, objektyvumo ir išsamumo pricipus. Pareiškėjo vertinimu, buvo netinkamai atlikta jo atvejo analizė (apimanti ir kilmės šalies informaciją), atsakovas nepagrįstai netaikė jam abejonės privilegijos, tokiu būdu neužtikrindamas racionalaus, visapusiško ir objektyvaus pareiškėjo pateiktų duomenų vertinimo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, todėl atsakovas be pagrindo atsisakė jam suteikti pabėgėlio statusą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo pasakojimą. Jis nesutiko su atsakovo teiginiu, kad visi elektroniniu būdu pateikti dokumentai turi būti vertinami įrodymų patikimumo kontekste, ir nurodė, jog visi dokumentai turėjo būti vertinami taip pat kaip ir prieglobsčio prašytojo tėvo laiškas. Šiuo atveju pareiškėjas bėga iš kilmės valstybės, todėl pateikė tokius dokumentus, kokius turėjo, o Migracijos departamentas nepagrįstai reikalauja pateikti jų priedus ar notarinius patvirtinimus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog apklausos metu kilus klausimų dėl namo padegimo epizodo, jį buvo galima patikslinti, tačiau atsakovas to nepadarė. Taip pat pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento abejonėmis dėl pateikto medicininio įrašo autentiškumo. Jo nuomone, (duomenys neskelbtini) pildomiems dokumentams nėra skiriamas didelis dėmesys, be to, išsilavinimo lygis yra ženkliai žemesnis nei Lietuvoje, todėl dažnai institucijų pareigūnų daromos klaidos tik parodo apie išsilavinimo lygį toje šalyje. Pareiškėjas pateikė nuotrauką, kurioje užfiksuotas jo giminaitis prie darbovietės (marmuro plytelių parduotuvė). Taigi pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius jo pasakojimą.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog pirmosios apklausos metu jis pastebėjo, kad vertimas yra netikslus, todėl paprašė pakeisti vertėją. Kitos apklausos metu vertėjavo kitas vertėjas, tačiau, pareiškėjo nuomone, Migracijos departamento darbuotojo užduodami klausimai ir pareiškėjo pateikti atsakymai vis tiek buvo išversti netiksliai, todėl atsakovas susidarė neteisinga įspūdį dėl pareiškėjo žinių apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grupuotes.

5. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į užkardą, tačiau pareiškėjas nurodė, jog jis, dar būdamas neutralioje teritorijoje, išgirdo automobilio variklio gaudesį, nuėjo link jo ir, pamatęs valstybės sienos apsaugos pareigūnus, pasiprašė prieglobsčio. Be to, pareiškėjo teigimu, Sprendime nebuvo vertinta tai, ar pareiškėjo pasakojimas dėl praeityje patirtų persekiojimo veiksmų yra labiau tikėtinas negu netikėtinas.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jis buvo suimtas (duomenys neskelbtini) grupuotės, taip pat buvo šantažuojamas (duomenys neskelbtini) grupuotės ir dabar jis bijo patirti tolimesnį persekiojimą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis ir jam kylančias grėsmes pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamus, prieštaringas, jo teikiami paaiškinimai buvo padriki bei keliantys pagrįstų abejonių. Jis pasakojimo pradžioje nurodė, kad 2016 m. gegužės mėn. buvo areštuotas (duomenys neskelbtini), nes neva nuteikinėjo žmones prieš šią grupuotę, tuomet sugebėjo pabėgti iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo ir išvykti į Turkiją.

Ši pasakojimo dalis, atsakovo teigimu, kelia pagrįstų abejonių, kadangi pareiškėjas nenurodė, kaip jam pavyko pabėgti iš kalėjimo, jo pasakojimas buvo padrikas, nuolat pereinama nuo vienos temos prie kitos, neatsakant į užduodamus klausimus. Pareiškėjas nurodė, kad buvo šantažuojamas (duomenys neskelbtini) grupuotės, kuri, anot jo, priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau, vadovaujantis tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini)ne tik nepriklausė (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2014 m. kovojo su minima grupuote, todėl pareiškėjo žinios apie ginkluotas milicijos grupuotes (duomenys neskelbtini) yra paviršutiniškos, netikslios ir prieštarauja kilmės valstybės informacijai.

Be to, iš pradžių pareiškėjas teigė, jog paskutinio grasinimo iš (duomenys neskelbtini) sulaukė 2019 m. lapkričio 28 d., tačiau vėliau teigė, kad tai nebuvo paskutinis grasinimas, nes 2020 m. sausio 5 d. buvo sudegintas jo namas, o vėliau ir susprogdinta jo darbovietė. Galiausiai pareiškėjas nurodė, kad jo darbovietė ir jo namas buvo sudeginti / susprogdinti tą pačią dieną 2020 m. sausio 5 d. Pareiškėjas nurodė, kad jo namą padegė du asmenys, kurie atvyko automobiliu, įėjo į jo namą ir jiems išėjus po kelių minučių namas užsidegė, tačiau jo skundo policijai kopijoje nurodyta, kad namas buvo padegtas, kai du asmenys metė į namo vidų savadarbę „Maltof“ granatą ir pasišalino.

Įvertinus pareiškėjo pasakojimą, nebuvo galima identifikuoti ir įvertinti tariamo persekiojimo (duomenys neskelbtini) realaus egzistavimo tiek šiuo metu, tiek ateityje. Be to, asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu savaime nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė.

Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudarė pagrindo tokiai prielaidai.

8. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė jokių objektyvių duomenų kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis gavo Migracijos departamentui prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus. Net ir tuo atveju, jeigu dokumentus pareiškėjui persiuntė jo tėvas, neaišku, kaip šie įrodymai buvo gauti, todėl ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad šių dokumentų pirminis šaltinis nėra aiškus, kas jau savaime kelia abejonę dėl dokumentų patikimumo.

9. Atsakovo teigimu, Sprendime pagrįstai konstatuojama, kad priverstinio sulaikymo įsakymas yra skirtas valstybės institucijoms, t. y. tiems subjektams, kurie tariamai pareiškėją turi sulaikyti. Dokumente nurodoma: „Prašome kuo skubiau atvesti šį asmenį“, todėl akivaizdu, kad dokumentas nebuvo adresuotas pareiškėjui ir pareiškėjas nei prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nei kartu su skundu nepateikė duomenų, kaip ir iš kur minėtą dokumentą gavo. Kartu pažymėtina, kad dokumente prašomas sulaikyti asmuo įvardijamas kaip (duomenys neskelbtini), kas nesutampa su pareiškėjo vardu ir/ar pavarde, nurodytais jo pase.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog Migracijos departamentas netinkamai įvertino tai, jog pareiškėjo skunde, pateiktame policijai, matyti pareigūno parašas, ir nurodė, kad minimame dokumente, kuris įvardintas kaip „Skundas“ ir pasirašytas (duomenys neskelbtini) policijos komisariato leitenanto K. H. S., nurodyta, jog: „Pas mus į centrą atvyko ponas O. G. I., gimęs (duomenys neskelbtini), motinos vardas - K. W. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis – marmuro gamykloje, asmuo pateikė šiuos parodymus: <...>“. Taigi šis dokumentas gali būti vertinamas kaip pareigūno tarnybinis pranešimas apie skundo gavimą, todėl Migracijos departamentas pagrįstai suabejojo pareiškėjo ar jo šeimos narių prieiga prie šio dokumento, juolab, kad pareiškėjas nepaaiškino ir nepateikė objektyvių duomenų, kaip minėtą dokumentą gavo. Pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktame dokumente (skunde) pažymima, kad: „Granatą metė du asmenys, kurie privažiavo su Pick up automobiliu, kuris buvo be valstybinių numerių“, tačiau apklausos metu pareiškėjas pasakojo, kad du vyrai įėjo į jo namą ir, kai po kelių minučių išėjo, namas pradėjo degti. Atsakovo vertinimu, ši pareiškėjo pasakojimo dalis yra prieštaringa, o šių prieštaravimų pareiškėjas niekaip nepaaiškino ir jų nepašalino.

11. Pareiškėjas prieglobsčio prašymo nemotyvavo bloga savo sveikatos būkle ar negalėjimu gauti sveikatos paslaugų, o paprašytas papasakoti apie priežastis, dėl kurių išvyko iš (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nei karto neužsiminė apie savo sveikatos problemas. Taip pat, nors pareiškėjas deklaratyviai teigia, jog (duomenys neskelbtini) dokumentų pildymui nėra keliami aukšti reikalavimai, tai nepatvirtina, kodėl pareiškėjo pateiktoje medicininėje pažymoje pareiškėjo amžius nurodytas neteisingai. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kaip šią pažymą gavo, Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai vertino, jog kyla pagrįstų abejonių dėl pateikto medicininio išrašo autentiškumo. Pareiškėjo kartu su skundu pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjui buvo suteikta gydytojo konsultacija, ginčijamame Sprendime daromų išvadų nepaneigia.

12. Vertindamas darbdavio raštą, kuriame tvirtinama, kad A. K. I. buvo (duomenys neskelbtini) marmuro gaminių įmonės darbuotojas, atsakovas pažymėjo, kad įmonės pavadinimas nesutampa su pareiškėjo tėvo Migracijos departamentui atsiųstame laiške nurodytu įmonės, kurioje neva dirbo pareiškėjas, pavadinimu – (duomenys neskelbtini). Taip pat darbdavio rašto kopijoje nurodyta, jog raštas parengtas 2021 m. spalio 11 d., o pareiškėjo tėvo laiške, kuriame aptariamas minėtas darbdavio raštas, darbdavio rašto parengimo data nurodyta 2020 m. lapkričio 10 d. Pareiškėjas šių prieštaravimų jokiais objektyviais duomenimis nepašalino, todėl ginčijamame Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad minėti nesutapimai ir identifikuoti dokumentų kopijų trūkumai kelia pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo. Be to, tyrimo metu nustatyta, jog nuotraukose ant pastato (tiek prieš sugriovimą, tiek po sugriovimo) matoma iškaba „GOSONIC“ reprezentuoja ne marmuro įmonę, o prekybos centrą, kuriame prekiaujama elektronine įranga. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie paneigtų šias išvadas, o pareiškėjo pateiktoje nuotraukoje, kuri neturi jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje, matyti nepilnametis vaikas, atsirėmęs į pastato koloną. Nei viename iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra užfiksuotas nuotraukose pavaizduoto sudegusio namo adresas. Pareiškėjo minimame skunde nurodoma, kad pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tariamai sudegusio namo adresas neminimas.

13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, jog apklausos metu pateikti atsakymai buvo netinkamai išversti, ir nurodė, jog pareiškėjas šiems teiginiams pagrįsti jokių svarių argumentų ar įrodymų nepateikė.

14. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo A. K. I. A. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti A. K. I. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pasakojimui trūksta konkretumo, nuoseklumo ir informatyvumo, jo teikiami paaiškinimai buvo padriki bei keliantys pagrįstų abejonių, pavyzdžiui: pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gegužės mėn. buvo areštuotas (duomenys neskelbtini), nes nuteikinėjo žmones prieš šią grupuotę, tuomet sugebėjo pabėgti iš (duomenys neskelbtini)kalėjimo ir išvykti į Turkiją, bet nenurodė, kaip jam pavyko pabėgti iš kalėjimo, jo pasakojimas buvo padrikas, nuolat pereinama nuo vienos temos prie kitos, o be to, jis Migracijos departamentui neatsakė į užduodamus klausimus. Taip pat kritiškai vertintina tai, jog pareiškėjas nurodė, kad buvo šantažuojamas (duomenys neskelbtini) grupuotės, kuri, anot jo, priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip nurodė atsakovas, surinkta kilmės valstybės informacija patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) ne tik nepriklausė (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2014 m. kovojo su ja. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas negali būti laikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu galimą jo persekiojimą (duomenys neskelbtini) .

17. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pateikti dokumentai ir vaizdinė medžiaga neturi įrodomosios reikšmės, nes, visų pirma, prieglobsčio prašytojas atsakovui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis gavo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus. Antra, pareiškėjas apklausos metu nepaaiškino, iš kur šį dokumentą gavo, iš pateikto dokumento taip pat nėra aišku, kam konkrečiai jis adresuotas. Dėl skundo, pasirašyto pareigūno, teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad šis dokumentas gali būti vertinamas kaip pareigūno tarnybinis pranešimas apie skundo gavimą, todėl pagrįstai abejota dėl pareiškėjo ar jo šeimos narių prieigos prie šio dokumento. Be to, pareiškėjo pateiktas medicininis išrašas nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo nemotyvavo bloga sveikatos būkle ir nė karto neužsiminė apie savo sveikatos problemas Migracijos departamentui nagrinėjant prieglobsčio prašymą. Pareiškėjo teismui pateiktos nuotraukos, teismo vertinimu, neturi jokios įrodomosios reikšmės. Nei viename iš pareiškėjo pateiktų dokumentų neužfiksuotas sudegusio namo adresas, pareiškėjo skunde nurodoma, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), bet tariamai sudegusio namo adresas neminimas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog atsakovas įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimus, taip pat atsižvelgė į surinktą kilmės valstybės informaciją bei pagrįstai nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų poreikį suteikti tarptautinę apsaugą prieglobsčio prašytojui. Pareiškėjo deklaruojamą baimę grįžti teismas laikė išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nevisiškai pagrįsta. Be to, pareiškėjas apklausos metu pats nurodė, jog nežino, kas jam grėstų, jei grįžtų į kilmės valstybę. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti išvada, jog pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo argumentai nepagrįsti individualiais, objektyviais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados.

18. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo, teismas nurodė, kad pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nei atsakovui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie gresiantį pavojų yra atmestas, teismo įsitikinimu, pagrįstai nenustatyta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Migracijos departamentas pagrįstai vertino ar prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad, remiantis turima kilmės valstybės informacija, įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) gubernijoje egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau (2021 m. sausio mėn. duomenimis) nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kurie lemtų poreikį koreguoti šį Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB, dabar – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra – ESPA) vertinimą, tyrimo metu nerasta.

19. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti į kilmės valstybę ir įvesti persėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra teisėta ir pagrįsta, tačiau laikė, jog maksimalus draudimo atvykti laikotarpis nėra proporcingas, todėl šį terminą sutrumpino iki 3 metų.

III. 20. Pareiškėjas A. K. I. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai.

21. Pareiškėjas teigia, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Taip pat pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

22. Pareiškėjas pažymi, kad, remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis (duomenys neskelbtini), bei kurios yra įsitvirtinusios pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini). Turima informacija pagrindžia išvadą, jog (duomenys neskelbtini) ir jo gyvenamoje vietovėje vyksta vidinis karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Dėl karo veiksmų ir (duomenys neskelbtini) veiklos bei aktyvaus civilių persekiojimo pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

23. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog EPPB ataskaitoje naudoti apibendrinti duomenys yra vienerių metų senumo, todėl neatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo ne formaliai ir labai fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjo galimybes apsisaugoti. Be to, (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Pareiškėjo išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę.

24. Pareiškėjo manymu, atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas nurodo, jog Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Atlikto tyrimo metu buvo konstatuota, kad pareiškėjo istorija savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo. Visų pirma, tariamas persekiotojas (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, kad tariamas persekiotojas galėtų veikti valstybės vardu arba pasitelkti valstybę vykdant persekiojimą. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai.

27. Tyrimo metu taip pat buvo įvertintos pareiškėjo pateiktų dokumentų kopijos ir nustatyta, kad šios kopijos kelia pagrįstų abejonių dėl dokumentų autentiškumo, todėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo kontekste nelaikytinos patikimu įrodymu.

28. Tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, lemiančiai tarptautinės apsaugos poreikį. Remiantis turima kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis, tačiau 2021 m. ESPA ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų iš esmės pasikeitusi, šiuo atveju pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į pareiškėjo individualias savybes, taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

29. Migracijos departamentas surinko aktualią ir išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant ESPA informaciją apie (duomenys neskelbtini). Ši informacija buvo įvertinta atsižvelgiant į individualią pareiškėjo situaciją. Taip pat Migracijos departamentas, remiantis teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, ji gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant ESPA, Tarptautinės migracijos organizacijos, Europos kilmės šalies informacinio tinklo, kitų Europos valstybių institucijų surinktą informaciją, teismų išaiškinimus, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių informaciją bei kitus šaltinius. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Migracijos departamentas neprivalo rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Pareiškėjas A. K. I. A. apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas. Kitų tokio prašymo motyvų pareiškėjas nenurodo.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas tikslu užtikrinti teisę pareiškėjui būti išklausytam. Tokia teisė pareiškėjui buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareiškėjo pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

V. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjui A. K. I. A. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki trejų metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

35. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, konfliktuojančias grupuotes ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.

36. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

37. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nekartoja.

38. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, ar visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

39. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

40. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

41. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

42. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini)pilietis, iš kilmės šalies išvykęs dėl to, kad teroristinės grupuotės (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) naudojo prieš jį smurtą ir reikalauja iš pareiškėjo pinigų, sudegino jo namą bei darbovietę, apkaltino jį kitų asmenų nuteikimu prieš ISIS.

43. Pareiškėjas pasakojimui pagrįsti pateikė pasą, medicininį išrašą dėl A. K. I. sveikatos būklės (dokumento elektroninė kopija), darbdavio raštą, kuriame tvirtinama, kad A. K. I. buvo (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojas (dokumento elektroninė kopija), skundą (duomenys neskelbtini) policijos nuovadai dėl sudeginto namo (dokumento elektroninė kopija), priverstinio sulaikymo įsakymą, išduotą (duomenys neskelbtini) grupuotės (dokumento elektroninė kopija), A. K. I. tėvo laišką Migracijos departamentui (dokumento elektroninė kopija), internetinę nuorodą į informaciją dėl padėties (duomenys neskelbtini) bei nuotraukas, kuriose vaizduojama A. K. I. darbovietė prieš sugriovimą bei po sugriovimo, taip pat nuotraukas ir filmuotą medžiaga, kurioje vaizduojamas sudegęs A. K. I. namas. Visi anksčiau minėti dokumentai, išskyrus pasą, pateikti elektronine forma. Pažymėtina, kad visų dokumentų elektroninių kopijų, išskyrus prieglobsčio prašytojo tėvo laišką Migracijos departamentui, pirminis šaltinis nėra žinomas. Taip pat abejonių kelia šių dokumentų turinys (nurodyti skirtingi vardai ir pavardės, skiriasi skundo kopijoje ir pareiškėjo apklausos metu pateiktos namo sudeginimo aplinkybės (skundo kopijoje nurodyta, kad gaisras buvo sukeltas savadarbe granata „Maltof“, kurią į namą metė du vyrai, tuo tarpu prieglobsčio prašytojas apklausos metu nurodė, kad du vyrai įėjo į jo namą ir kai po kelių minučių išėjo, namas pradėjo degti), abejonės dėl pateikto medicininio išrašo autentiškumo, nurodytos skirtingos darbdavio rašto parengimo datos, pareiškėjo namo bei darbovietės nuotraukų ir vaizdo medžiagos tikrumo). Atsakovas, įvertinęs elektronine forma pateiktus dokumentus, padarė teisingą išvadą, kad pateiktos šių dokumentų elektroninės kopijos kelia pagrįstų abejonių dėl tokių dokumentų autentiškumo, todėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo kontekste nelaikytinos patikimais įrodymais.

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimas taip pat pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamus, prieštaringas, jo teikiami paaiškinimai buvo padriki bei keliantys pagrįstų abejonių (apie areštavimo, sugebėjimo pabėgti iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo ir išvykimo į Turkiją aplinkybes, dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės priklausymo (duomenys neskelbtini), jo namo ir darbovietės sudeginimą). Šie pareiškėjo teiginiai laikytini nenuosekliais ir prieštaraujančiais vienas kitam, todėl pagrįstai atsakovo vertinti kritiškai.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausos metu, Migracijos departamento Sprendimo turinį, prieina prie išvados, kad pareiškėjas baimę grįžti į kilmės valstybę grindžia tik savo subjektyviu situacijos vertinimu. Jo pasakojimas neleidžia identifikuoti ir įvertinti tariamo persekiojimo ((duomenys neskelbtini) (pareiškėjas nurodė, kad buvo šantažuojamas ir (duomenys neskelbtini) grupuotės, kuri, anot jo, priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau surinktoje pareiškėjo kilmės valstybės informacijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ne tik nepriklausė (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2014 m. kovojo su minima grupuote)) realaus egzistavimo tiek šiuo metu, tiek ateityje. Atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus, jo pasakojimas savaime nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą. Be to, kaip buvo minėta, asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu savaime nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl nepagrįstų pareiškėjo paaiškinimų, pateiktų dokumentų bei baimės grįžti į kilmės valstybę (Įstatymo 86 str. 1 d.).

46. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl be atodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

47. Remiantis turima kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis, tačiau 2021 m. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ESPA) ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pagal ESPA pateiktą informaciją, (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini) rajonus), (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Migracijos departamentas pažymi, kad neturi duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, šiuo atveju pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

48. Remiantis EUAA išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) gubernijoje egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl reikia individualių priežasčių, kurios parodytų, kad užsienietį sugrąžinus į kilmės šalį, jam egzistuos reali grėsmė patirti rimtą žalą. (duomenys neskelbtini) nėra gubernijų, kuriose beatodairiško smurto lygis pasiektų tokį aukštą lygį, kad būtų įrodyta, jog tik dėl jo buvimo to regiono teritorijoje jam egzistuotų reali grėsmė patirti rimtą žalą sveikatai ar gyvybei.

49. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad jis galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas Departamentui apklausos metu nurodė pats, jog nežino kas jam grėstų, jei grįžtų į kilmės valstybę. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose. Byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjo kilmės valstybės gyvenamojoje vietoje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

50. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Departamento sprendimo dalį ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje atsakovo surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankama išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, nesurinko informacijos iš įvairių šaltinių, informacija neatitinka naujumo ir aktualumo reikalavimų, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją arba ją papildytų. Pažymėtina, kad ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl anksčiau minėtas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir pagrįstai sprendė dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo pareiškėjui.

52. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. I. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Jolanta Malijauskienė

Dalia Višinskienė