2018-03-28 Nr. AB-6693-3-62-3-00911-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-906-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00911-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4, 42), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. sausio 7 d. kalėjo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 1-ojo lokalinio sektoriaus 7 sekcijoje, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą. Šioje gyvenamojoje patalpoje buvo drėgna, trūko oro, sienos buvo pažeistos pelėsio. Pareiškėjas neturėjo spintelės asmeniniams daiktams laikyti, nes tokio mažo ploto patalpoje nebuvo vietos jai pastatyti. Nurodė, kad spintelių ir lovų būklė buvo avarinė. Dėl vietos trūkumo šioje gyvenamojoje patalpoje nebuvo įmanoma pailsėti nei dienos, nei nakties metu. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas kalėjo kamerų tipo patalpoje Nr. 7, kurioje taip pat buvo pažeista reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma. Šioje kameroje buvo didelė drėgmė, nuo lubų lašėjo vanduo, sienos buvo pažeistos pelėsio, netinkamas apšvietimas, kameroje buvo žiurkių ir tarakonų. Pareiškėjui išduotas čiužinys buvo pilnas parazitų, minkštasis inventorius nebuvo keičiamas. Visi kameroje buvę nuteistieji rūkė, o pareiškėjas ne. Šie nuteistieji rūkydavo ir pasivaikščiojimų metu. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą, t. y. neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimais (b. l. 9–14, 56-62) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. kalėjo 5 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. sausio 7 d. kalėjo 12 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje, laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. sausio 7 d. pareiškėjas kalėjo kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 7. Pareiškėjo buvimo minėtose gyvenamosiose patalpose metu teisės aktuose nustatyta minimali vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Gyvenamąsias ir bendrojo naudojimo patalpas turi valyti patys nuteistieji, todėl pelėsis, nešvara patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, buvo sąlygota paties pareiškėjo ar kitų nuteistųjų netinkamai atliktos pareigos tvarkytis. Apie tai pareiškėjas galėjo informuoti būrio viršininką, tačiau to nepadarė. Kamera Nr. 7 ginčui aktualiu laikotarpiu visuomenės sveikatos centro specialistų nebuvo tikrinta, todėl negalima nustatyti pareiškėjo buvimo metu buvusio kameros apšvietimo. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis, todėl pareiškėjo teiginys, kad kameroje buvo netinkamas apšvietimas, neatitinka tikrovės. Uždarosios zonos kamerų techninė apžiūra, kurios metu apžiūrimos patalpos ir jose esantis inventorius, atliekama kasdien, užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. Pravieniškių PN-AK sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Įstaigos išduotas minkštasis inventorius (pagalvė, antklodė ir čiužinys), esant būtinumui, nuteistojo prašymu, gali būti dezinfekuojamas. Įstaigos patalynė skalbiama ne rečiau kaip kartą per savaitę. Baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose rūkantys asmenys buvo skiriami į kameras, kuriose gyveno rūkantys asmenys ir atvirkščiai. Pageidavimas laikyti su nerūkančiais turėjo būti išreiškiamas raštu. Pasivaikščiojimų metu nuteistiesiems rūkyti pasivaikščiojimų kiemeliuose buvo leidžiama. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu (b. l. 104–108) pareiškėjo R. S. skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui R. S. iš atsakovo, atstovaujamo Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinus pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. sausio 7 d. mėn. jam kalint Pravieniškių PN-AK 1-ojo lokalinio sektoriaus 7 sekcijoje ir kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 7.

7. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, pagal 111.2 punktą kamerų tipo patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

9. Teismas nurodė, kad iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas gyveno Pravieniškių PN-AK 3-ame lokaliniame sektoriuje: nuo 2013 m. liepos 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. – 5 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. sausio 7 d. – 12 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje. Gavęs atsiliepimą į skundą pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų neginčijo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu 1-ojo lokalinio sektoriaus 7 gyvenamojoje patalpoje negyveno, todėl jo kalinimo sąlygos šiame būryje neanalizuotinos.

10. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. sausio 7 d. pareiškėjas kalėjo kamerų tipo patalpoje Nr. 7. Atsakovo atstovas tvirtino, kad kameros Nr. 7 gyvenamasis plotas yra 14,08 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, teiginius grindė Nuteistųjų perkėlimo į kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalo duomenimis, iš kurių matyti, kad ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju kalėjo dar trys nuteistieji bei į bylą pateiktomis kameros Nr. 7 fotonuotraukomis. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 7 buvo keturi ant grandinių nuleidžiami gultai, atsikirtime į atsakovo atsiliepimą pareiškėjas su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų skaičių kameroje Nr. 7 nesutiko, nurodė, kad šioje kameroje buvo šešios miegamosios vietos. Pareiškėjo pozicija dėl kameroje Nr. 7 buvusių miegamųjų vietų skunde ir atsikirtime į atsakovo atstovo pateiktą atsiliepimą skiriasi, tačiau jis nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kameroje Nr. 7 jo buvimo metu buvo įrengtos šešios miegamosios vietos, todėl teismo nuomone, nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie kameros Nr. 7 miegamųjų vietų skaičių.

11. Teismas, atlikęs aritmetinius skaičiavimus, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. sausio 7 d. pareiškėjui kalint kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 7, jam teko 3,52 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje buvo pažeista, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

12. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

13. Teismas nurodė, kad pagal HN 76:2010 22 punkto nuostatas mažiausias gyvenamųjų patalpų dirbtinis apšvietimas turi būti 200 lx, dirbtinis naktinis apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (HN 76:2010 23 p.). Reikalavimai gyvenamųjų patalpų santykinei oro drėgmei nustatyti HN 76:2010 26 punkte. Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (HN 76:2010 56 p.). HN 76:2010 65 punkte nurodyta, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (Higienos normos HN 76:2010 66 p.).

14. Teismas nurodė, kad duomenų apie kameros Nr. 7 pareiškėjo kalinimo joje metu dirbtinį apšvietimą, santykinę oro drėgmę, pareiškėjui išduoto čiužinio būklę į bylą nepateikta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar į Kauno visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamo kamerų apšvietimo, didelės drėgmės, pelėsio, nešvaraus (parazitais apkrėsto) čiužinio ar minkšto inventoriaus pakeitimo nesikreipė. Pareiškėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti šia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų apie minėtas aplinkybes jo buvimo šioje kameroje laikotarpiu dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai dėl kameros Nr. 7 netinkamo apšvietimo, drėgmės, pelėsio bei nešvaraus čiužinio atmestini kaip nepagrįsti.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su nenaikinamais buitiniais parazitais ir graužikais gyvenamosiose patalpose, t. y. su HN 76:2010 60 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, pažeidimu. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra sudariusi su UAB „Dezinfa“ sutartį dėl buitinių kenkėjų monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo. Baudos izoliatoriaus kamerose ginčo laikotarpiu buvo atliktas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas, tai patvirtina, kad sutartiniai įsipareigojimai yra vykdomi, todėl nėra pagrindo konstatuoti HN 76:2010 60 punkto pažeidimo. Į bylą nepateikta pareiškėjo prašymų įkalinimo įstaigos administracijai, visuomenės sveikatos centrui ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl buitinių parazitų ar graužikų jam keliamų nepatogumų, problemų, šių institucijų atsisakymų tai daryti, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų.

16. Teismas nurodė, kad Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. HN 76:2010 14 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų, tačiau anksčiau minėtų teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad pataisos įstaiga, paskirstydama suimtuosius į gyvenamąsias patalpas, turi imtis priemonių, kad pataisos namuose būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė ir nenurodė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra nerūkantis asmuo, be to, į bylą nepateikta jokių duomenų, kad, uždarant pareiškėją į kamerą Nr. 7, jis būtų raštu ar žodžiu išreiškęs pageidavimą laikyti jį su nerūkančiais nuteistaisiais, kad dėl buvimo su rūkančiais sukeltų nepatogumų ginčo laikotarpiu būtų skundęsis Pravieniškių PN-AK uždarosios zonos pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl, nesant tokių duomenų, Pravieniškių PN-AK negali būti laikomi pažeidę pareiškėjo teisę kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru.

18. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu patvirtina, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybą yra kreipęsis dėl danties skausmo bei viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, tačiau šių sveikatos sutrikimų su netinkamomis kalinimo sąlygomis (galimai neteisėtais atsakovo atstovo veiksmais (neveikimu)) pareiškėjas nesiejo, be to, tokiais sveikatos sutrikimais skundžiasi ir laisvėje esantys asmenys, todėl negalima konstatuoti, kad nurodyti sveikatos sutrikimai buvo sąlygoti netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, jų pablogėjimą kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

19. Teismas konstatavo, kad nekyla abejonių, jog dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpoje), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį.

20. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjas pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą buvo laikomas 125 paras. Nors gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai (jam trūko 0,08 kv.m.), tačiau pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą mažino kameroje buvusių baldų užimamas plotas. Nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos pablogėjimą bei informacijos, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 300 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo. Kitą skundo reikalavimų dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, padavė apeliacinį skundą (b. l. 114–116), kuriuo prašo: pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, nevisiškai įvertino pateiktus įrodymus, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog pareiškėjas, piktybiškai pažeisdamas nustatytą bausmės atlikimo režimą, neatsakingai veikė pats, turėjo numatyti neigiamas savo veiksmų pasekmes. Nors formaliai pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (vienam asmeniui tenkantį minimalų plotą) ir buvo nežymiai pažeista, tačiau pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo teisei apginti. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl sveikatos sutrikimų, nenustačius, kad atsakovas būtų siekęs sąmoningai pažeminti pareiškėją ar nežmoniškai su juo elgęsis, nenustačius pareiškėjo sveikatos sutrikimų, įvertinus, kad minimalaus ploto pažeidimas buvo nežymus ir nebuvo tęstinis, neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti pinigais. Atsakovo atstovo nuomone, šioje byloje pareiškėjo pažeistų teisių pripažinimas, kaip savarankiškas teisių gynimo būdas, atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo teismas pareiškėjo R. S. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

24. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. sausio 7 d. Pravieniškių PN-AK.

25. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui pakankamai ilgą laiką – 125 paras, nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio kamerų tipo patalpose (trūko 0,08 kv. m ploto), kitų pareiškėjo pretenzijų dėl kalinimo sąlygų nepripažino įrodytomis ir pagrįstomis. Pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 300 Eur – dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo.

26. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, o apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija – pažeidimo pripažinimas.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą ir kt.).

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

31. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

32. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nors ir nežymiai (0,08 kv.m), tačiau pažeidžiant teisės aktais nustatytą minimalią gyvenamojo ploto normą Pravieniškių PN-AK buvo laikomas 125 paras. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 300 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

34. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė