e914ae2b-bb59-4ed8-a0ef-4f054f1f6bbf · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-863-245/2018 Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00083-2011-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Å iugždinytės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. G. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2018 m. rugsėjo 21 d.

Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam A. G.  Teisėjų kolegija  n u s t a t ė :  1. A. G. atlieka 8 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtÄ Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A.

G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), BK 182 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatomis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendis pakeistas: A. G. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį išteisintas, BK 215 straipsnio 1 dalyje (4 nusikalstamos veikos) bei BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos) numatytos veikos pripažintos tęstinėmis ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį bei BK 182 straipsnio 1 dalį A. G. nuteistas subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatomis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. lapkričio 15 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 15 d. 2. 2018 m. rugsėjo 21 d. Komisija nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismas nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė, motyvuojant, kad Å¡iuo atveju taikant lygtinį paleidimÄ bÅ«tų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.

3. Skundu nuteistasis A. G. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 1.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra kardinaliai prieÅ¡inga oficialiai konstitucinei doktrinai, teismų praktikai, todėl privalo bÅ«ti panaikinta. Nuteistasis nesutinka su prokuroro pateiktu atsiliepimu ir pažymi kad prokuroras savo atsiliepime kalba apie „socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ â€œ, cituoja Å¡iame hipotetiniame dokumente galimai esančius teiginius, tačiau nuteistasis su Å¡iuo dokumentus supažindintas nėra ir cituojamus teiginius vertina esant kardinaliai neatitinkančiais tikrovės. Pažymi, kad yra pateikęs teismui praÅ¡ymÄ Komisijos nutarimÄ arba patvirtinti, arba panaikinti dėl praÅ¡yme iÅ¡vardintų trÅ«kumų ir netikslumų, bei įpareigoti KomisijÄ nuteistojo lygtinio paleidimo praÅ¡ymÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Dėl Å¡io praÅ¡ymo teismas jokio sprendimo nepriėmė, kas pažeidžia nuteistojo absoliučiÄ konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ pažeistų teisių gynimo ir todėl yra absoliučiu pagrindu skundžiamai pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti. 1.2. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nebÅ«damas bausmės vykdymo institucija, neturi jokio teisinio pagrindo skundžiamoje nutartyje samprotauti apie pataisos priemonių nuteistiesiems taikymÄ , juo labiau, kad pataisos priemonių nuteistiesiems taikymas neturi jokio loginio ryÅ¡io su lygtinio paleidimo institutu.

Pateikęs skundžiamoje nutartyje Å¡abloninę nesÄ monę, pirmosios instancijos teismas pažeidė nuteistojo absoliučiÄ teisę į kompetentingÄ bei teisingÄ teismÄ , kas yra deliktu ir absoliučiu pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti. Nuteistasis taip pat pažymi, jog po 2016 m. kovo 14 d. teismo sprendimo nei Kybartų pataisos namų administracija, nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas neturi teisės įvardinti A. G. esant „teistu“ pagal 2000 metų nuosprendžius - teistumams esant iÅ¡nykusiems, pagal Å¡iuos teismų nuosprendžius jis yra laikomas neteistu.

Nuteistasis taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas prasimanė neegzistuojantį „nusikaltimų modelį“, prasimanė neegzistuojantį vieno ir to paties nusikaltimo „vienodumÄ â€œ palyginti su pačiu savimi. Tikrovės neatitinkančių prasimanymų įraÅ¡ymas baigiamajame teismo akte pažeidžia absoliučiÄ teisę į kompetentingÄ bei teisingÄ teismÄ , yra deliktu, bei sudaro absoliutų pagrindÄ skundžiamai nutarčiai panaikinti. 1.3. Skundžiamoje nutartyje pripažįstama, jog nuteistasis yra teismui pateikęs praÅ¡ymÄ dėl Komisijos nutarimo.

Å iame praÅ¡yme labai aiÅ¡kiai nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas iki 45 balų yra sumažėjęs nuo pradinių 76 balu. Taigi teismas į baigiamÄ jį teismo aktÄ Ä¯rašė žinotinai tikrovės neatitinkantį teiginį. Marijampolės apylinkės teismas yra patvirtinęs visÄ eilę Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimÄ asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodikÄ buvo ženkliai (daugiau nei dvigubai) aukÅ¡tesniais ir kurių rizikos vertinimo pokyčiai buvo ženkliai mažesniais.

Taigi akivaizdu, kad visiÅ¡kai nemotyvuotu skundžiamos nutarties verdiktu netvirtinti Komisijos nutarimo pirmosios instancijos teismas nuteistÄ jį atvirai diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas. 1.4. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi pakartotinai spręsti klausimus, kurie jau yra iÅ¡spręsti Komisijos nutarimu ir kurių sprendimÄ Ä¯statymų leidėjas BVK 164 straipsnio nuostatomis priskyrė iÅ¡imtinai Komisijos kompetencijai, maža to, teismas savo vienasmenę nuomonę iÅ¡kėlė aukščiau už įstatymų leidėjo BVK 164 straipsnio nuostatomis sukurtos Komisijos kolegialios nuomonės. 1.5.

Ginčo klausime svarbia yra ir Europos Tarybos rekomendacija Rec(2003)22, kuri Lietuvos Respublikai yra ne rekomendacinio pobÅ«džio, o privaloma. Pirmosios instancijos teismas, kuriam BPK 360 straipsnio nuostatomis pavesta tik patikrinti Komisijos nutarimo teisėtumÄ , neįvardino nei aiÅ¡kių ir tikslių minimalių tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimų, nei pateikė įrodymus, kad nuteistasis tokių reikalavimų galimai neatitiktų. Taigi skundžiama nutartis turi bÅ«ti pripažinta esanti visiÅ¡kai nemotyvuota, kas iÅ¡Å¡aukia oficialios konstitucinės doktrinos paskutiniajame sakinyje įvardintÄ reziumė ir yra absoliučiu pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti.

Nuteistasis pažymi, kad individualizuotos bausmės tikslai yra iÅ¡imtinai bausmę skyrusio teismo prerogatyva ir niekaip ne Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimÄ nagrinėjančio teismo nagrinėjimo sritimi. Taigi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties iÅ¡vedžiojimais pirmosios instancijos teismas priėjo iki tuščiažodžiavimo ir demagogijos.

4. Atsiliepime Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras R. M. praÅ¡o nuteistojo A. G. skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį. Nurodo, kad nuteistÄ jį A. G. neigiamai apibÅ«dinančių duomenų visuma persveria nuteistojo paskatinimus ir kitas teigiamai charakterizuojančias savybes. Å iuo metu nuteistÄ jį A. G. lygtinai paleidus iÅ¡ laisvės atėmimo vietos nebus pasiekti bausmės tikslai ir nebus įgyvendintas teisingumo principas.

5. Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, vien Å¡ių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Atlikus nuteistojo A. G. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 45 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl Å¡iuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

8. Nors nuteistasis A. G. jau ilgÄ laikÄ atlieka laisvės atėmimo bausmę bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami keli nuteistojo asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, neadekvačiai aukÅ¡tas savęs vertinimas, nelankstus požiÅ«ris ir vertybinės nuostatos. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors nuteistojo skunde teigiama, kad su Socialinio tyrimo iÅ¡vada nuteistasis nėra supažindintas, tačiau minėta iÅ¡vada pateikta byloje, joje yra daug informacijos apie nuteistÄ jį ir teismas pagrįstai ja vadovaujasi.

9. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis A. G. praeityje teistas ne vienÄ kartÄ , tame tarpe ir už išžaginimus, seksualinį prievartavimÄ , turtinio pobÅ«džio nusikaltimus. Å iuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių skirtingų nusikalstamų veikų padarymÄ , kurių pobÅ«dis, kiekis ir įvykdymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Juo labiau, jog remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nusikaltimai, už kurių padarymÄ A. G. atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, yra jam bÅ«dingo nusikaltimų modelio dalis. Å ių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip matyti iÅ¡ nuteistojo atžvilgiu priimtų nuosprendžių, nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai ir gan ilgÄ laikotarpį, kas nuteistÄ jį charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog tinkamo savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį jis negeba bei pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu ir Å¡iuo atveju.

10. Nors Å¡ios aplinkybės ir negali bÅ«ti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia A. G. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesnė A. G. nusikalstamo elgesio patirtis, remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, iÅ¡skiriama kaip vienas iÅ¡ nuteistojo pakartotinį nusikalstamumÄ galinčių paskatinti veiksnių, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , prieÅ¡ingai nei savo skundu tai traktuoja nuteistasis, nekvestionuotinas.

Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio, todėl toks vertinimas, prieÅ¡ingai nei tai teigia nuteistasis, nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad asmens teistumų skaičius nustatomas remiantis objektyviais duomenimis, kurie užfiksuoti Ä®tariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registre.

Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodytas teistumų skaičius minėto registro duomenis atitinka.

11. Nesutiktina taip pat ir su skundo argumentu, jog nuteistasis buvo diskriminuojamas, atsižvelgiant į tai, kad lygtinis paleidimas buvo taikytas ir asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai didesnė nei nuteistojo. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl lygtinio paleidimo bei dėl akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ vertinamos aplinkybės, jų visuma, kurios yra labai individualios, todėl vien pats faktas dėl didesnio rizikos balo bei nusikalstamų veikų pobÅ«džio negali bÅ«ti lyginamuoju kriterijumi. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, skundo argumentai dėl diskriminacijos ir apylinkės teismo nukrypimo nuo vyraujančios teismų praktikos, atmetami kai nepagrįsti.

12. Ä®vertintina ir tai, kad remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nors nuteistasis socialines situacijas vertina teisingai, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, siekdamas gauti kitų žmonių paklusimÄ naudojo psichologinį smurtÄ (teistas už išžaginimus). Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ypatingai svarbu tai, kaip nuteistasis geba laikytis jam nustatytų draudimų, įpareigojimų ir nustatytos tvarkos, nes lygtinis paleidimas neiÅ¡vengiamai susijęs su įvairiais suvaržymais. Atsižvelgtina į tai, kad A. G. pozityvus elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis net 6 kartus baustas drausmine tvarka, ir nors nuobaudos negaliojančios, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir neleidžia jo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaiÅ¡tingo. Visa tai kelia pagrįstų abejonių dėl lygtinio paleidimo efektyvumo.

13. Ä®vertinus aukščiau aptartus duomenis ir aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikÅ¡mingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų, todėl dar negali bÅ«ti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nuteistasis A. G. dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti nuteistojo A.

G. skundo motyvais pagrindo nėra. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija  n u t a r i a:  nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. spalio 17 d. nutartį palikti galioti. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.   Teisėjai                                          Albinas Antanaitis                  Kęstutis Dargužis                  Danguolė Å iugždinytėÂ