e913e3ed-05ab-403b-9b0a-bbb513002856 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1983-919/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08407-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3.; 1.1.6.6. 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.6.2.; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Nerijui Strazdui,nukentėjusiajam M. P., jo atstovui advokatui Mantui Šriupšai,civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei O.

V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“vairuotoju, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

M. K. 2017-11-11, apie 21.42 val. Kaune, Islandijos pl., vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo pastato Nr. 32B link pastato Nr. 32A, ties pastatu Nr. 32 pažeidė Kelių eismo taisyklių 30, 175 punktų reikalavimus, tuo, kad, artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų gyvenamojoje zonoje pirmumo teisę prieÅ¡ transporto priemones turėjusį, iÅ¡ kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusį pėsčiÄ jį M.

P., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu parbloÅ¡kė ir sužalojo pėsčiÄ jį M. P., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad dėl įvykio labai gailisi. Ä®vykio metu važiavo iÅ¡ parduotuvės, buvo tamsu, lijo ir nepastebėjo žmogaus, kurį kliudė. Važiavimo greitis buvo 30 km/h., pėsčiasis jam išėjo iÅ¡ kairės pusės, jis važiavo antra eismo juosta. ParblokÅ¡tas pėsčiasis buvo su sÄ mone.

Jis eidamas per perėjÄ , lyg susimėtė, žingsnį atgal dėjo. Viskas labai greitai įvyko. Nukentėjusysis sėdėjo ant žemės, buvo sÄ moningas, pats atsistojo, laukė greitosios med. pagalbos. Jam atrodė, kad pėsčiasis susimėtė. Jo draugas perėjo, o jis žingsnį dėjo atgal, tiksliai pasakyti negali, taip pat negali pasakyti koks buvo po įvykio atstumas tarp transporto priemonės ir nukentėjusiojo. Nukentėjusiojo atsiprašė, jo draugai iÅ¡kvietė policijÄ . Po eismo įvykio nukentėjusiajam paskambino praėjus mėnesiui, nes iki tol niekas nedavė jo kontakto.

Gavęs telefono numerį skambino, teiravosi dėl jo sveikatos, nukentėjusiojo atsiprašė, gailėjosi. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jo mėnesio pajamos 473 Eur./mėn. Å ios pajamos iÅ¡ vairuotojo atlyginimo. Jis iÅ¡laiko žmonÄ ir sÅ«nų. SÅ«nui gruodžio 7 d. bus 2 metai. Žmona vaiko auginimo atostogose. Turi bÅ«sto kreditÄ .Nukentėjusysis M. P. parodė, kad įvykio metu jis ėjo iÅ¡ p/c „(duomenys neskelbtini)“ per perėjÄ link savo maÅ¡inos, kuri buvo pastatyta prie pat stotelės. Jis ėjo Å¡iek tiek kairiau.

Praėjęs pusę, iÅ¡girdo stiprų variklio garsÄ . Pamena, kad ėjo, dėjo žingsnį į priekį, draugas pasakė, kad greičiau ir viskas. Daugiau neatsimena. Paskui atsibudo, pasėdėjo kurį laikÄ , priėjęs draugas ir kažkokia moteris dar nuvedė jį ant suoliuko. Paskui priėjo kaltinamasis. Atvažiavo greitoji med. pagalba ir jį iÅ¡sivežė. Kaltinamasis su juo susisiekė po 3 mėn. Domėjosi kaip jo sveikata. Susitikę nebuvo, buvo tik vienas skambutis. 478 Eur turtinė žala atlyginta, taip pat atlyginta 1300 Eur neturtinė žala.

Dar liko 700 Eur.Kas atlygins žalÄ , ar iÅ¡ kaltinamasis, ar draudimo bendrovė nėra svarbu, tačiau nori, kad civiliniu atsakovu bÅ«tų ir kaltinamasis. Jis atsiprašė ir jam atleido, sutinka su kaltinamuoju taikytis. Civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė O. V. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jų ekspertai visuomet atsižvelgia į bendrÄ teismų praktikÄ t. y. kuomet yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, mokama nuo 580-2900 Eur. Atsižvelgiama į gydymo eigÄ , pasekmes, nukentėjusiojo amžių.

Jei nukentėjusysis jauno amžiaus, tai labiau atsistato sveikata. Šiuo atveju pagrinde buvo naudoti analgetikai, jokių medicininių intervencijų, indikacijų operacijai nėra. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, jie nustatė 1300 Eur neturtinės žalos dydį, tačiau bet kokiu atveju, paliekama vertinti teismui, todėl ir buvo išmokėta mažesnė prašoma suma. 2018-02-19 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr.

32. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė. Kelio ženklai galiojimo zonoje – „Pėsčiųjų perėja“ ir „Gyvenamoji zona“. Eismo įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nieks nepaimta (b. l. 5-11).Kauno AVPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio R. P. 2017-11-11 tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodytos eismo įvykio aplinkybės - nukentėjo pėsčiasis, eismo įvykyje dalyvavo automobilis „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. blaivus, 0.00 prom. (b. l. 4).2017-12-13 ir 2018-01-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadose Nr. G3683/2017(02) ir Nr. pG266/2018(02) nurodoma, kad M. P. konstatuota galvos sumuÅ¡imas su pavirÅ¡ine žaizda deÅ¡inėje galvos pusėje, odos nubrozdinimu kaktoje, deÅ¡inio peties sumuÅ¡imas su krÅ«tinkaulinio raktikaulio sÄ nario kapsulės ir raiščio daliniu plyÅ¡imu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku - 2017-11-11 eismo įvykio metu.

DeÅ¡inio peties sumuÅ¡imas su krÅ«tinkaulinio raktikaulio sÄ nario kapsulės ir raiščio daliniu plyÅ¡imu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 36, 38-39).2018-03-02 ApžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotos 2017-11-11, 21:29 val. įvykusio eismo įvykio prie PLC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), aplinkybės. Ä®raÅ¡o trukmė 1 min. 6 s. (b. l. 24). Kompaktinis diskas saugomas byloje (b. l. 75). Ä®rodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas M.

K. padarius eismo įvykį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta M. P. sveikata, pasitvirtino. Išklausius kaltinamojo M. K., nukentėjusiojo M. P., paaiškinimus, kuriuos patvirtina 2018-02-19 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, Kauno AVPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio R. P. 2017-11-11 tarnybinis pranešimas, 2017-12-13 ir 2018-01-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3683/2017(02) ir Nr. pG266/2018(02), daroma išvada, kad M. K., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30, 175 punktų reikalavimus, tuo, kad, artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų gyvenamojoje zonoje pirmumo teisę prieÅ¡ transporto priemones turėjusį, iÅ¡ kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusį pėsčiÄ jį M. P., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu parbloÅ¡kė ir sužalojo pėsčiÄ jį M.

P., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp M. K. veiksmų, pažeidus Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, ir kilusių padarinių – nesunkaus M. P. sveikatos sutrikdymo, M. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamojo M.

K. tėvo A. K. praÅ¡ymas perduoti sÅ«nų jo atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato ir atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kuomet asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ :

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje esant pateiktam A. K. praÅ¡ymui perduoti M. K. atsakomybei pagal laidavimÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, charakterizuojamas palankiai, augina mažametį sÅ«nų, kuriam dar nėra dvejų metų, sutuoktinė dar nedirba, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojas A. K. yra kaltinamojo tėvas, su sÅ«numi palaiko glaudžius ryÅ¡ius. A. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Neteistas, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 177-180). Laiduotojas paaiÅ¡kino, kad su sÅ«numi palaiko glaudžius ryÅ¡ius, jokių problemų nebuvo. SÅ«nus gyvena Å¡alia jo namų, susitinka kiekvienÄ savaitgalį, jeigu neiÅ¡važiavę. IÅ¡ visų Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam.

Laiduotojas taip pat paaiÅ¡kino, kad jo įmonė maža, trÅ«ksta apyvartinių lėšų, todėl pageidautų tapti laiduotoju be užstato. Esant visoms privalomoms sÄ lygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad M. K. gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato. Sprendžiant dėl BK 68 straipsnio (uždraudimas naudotis specialia teise) taikymo, teismas pažymi, kad M. K. eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M.

P. sveikata, sukėlė bÅ«damas blaivus, veikdamas nusikalstamai nerÅ«pestingai, o ne tyčia. Iki eismo įvykio ne kartÄ buvo pažeidęs Kelių eismo taisykles, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau, įvertinus tai, kad automobilio vairavimas yra jo Å¡eimos vienintelis pragyvenimo Å¡altinis, ir, atėmus specialiÄ jÄ teisę vairuoti, bus pažeisti ir mažamečio vaiko interesai, teismas sprendžia, kad, paliekant M. K. teisę vairuoti kelių eismo transporto priemones, teisingumo principas nebus pažeistas.

Dėl civilinio ieškinio Nukentėjusysis M. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinė žalos, 478 eurų turtinės ir 1000 eurų proceso išlaidų atlyginimo (b. l. 96-99). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis pareiškė, kad 478 eurų dydžio turtinė žala jam atlyginta, taip pat atlyginta 1300 eurų neturtinės žalos dalis. Šias aplinkybes patvirtina objektyvūs bylos duomenys pateikti ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės (b. l. 165-168).

Nukentėjusiojo nuomone, likusi neatlyginta neturtinė žala 700 eurų.Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Ä®vertinus teismų praktikos pavyzdžius spręstina, kad iÅ¡ asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.).

Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečiÄ situacijÄ . Teismui nekyla abejonių, jog dėl M. K. sukelto eismo įvykio, kurio metu M. P. buvo konstatuotas galvos sumuÅ¡imas su pavirÅ¡ine žaizda deÅ¡inėje galvos pusėje, odos nubrozdinimas kaktoje, deÅ¡inio peties sumuÅ¡imas su krÅ«tinkaulinio raktikaulio sÄ nario kapsulės ir raiščio daliniu plyÅ¡imu, jis patyrė fizinį skausmÄ . Dėl sužalojimų gydėsi, negalėjo dirbti, patyrė ir nepatogumus kasdieniniame gyvenime, iki Å¡iol jaučiasi nesaugus, kuomet mato važiuojančias transporto priemones.

PatirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 2 000 eurų. Tačiau įstatymas įpareigoja teismÄ atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės formÄ , jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Nagrinėjamu atveju, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į eismo įvykio metu nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ (nesunkus), į tai, kad nukentėjusįjį M. K. sužalojo veikdamas neatsargia kaltės forma, o ne tyčia, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, iÅ¡laiko mažametį vaikÄ , į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose.

Kadangi nukentėjusiajam M. P. sužalojimai sukėlė tiek fizinių, tiek ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju nukentėjusiajam turi bÅ«ti atlyginta didesnė negu jau yra sumokėta neturtinė žala, tai yra 2000 eurų. Bylos duomenys patvirtina, kad civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ yra atlyginęs nukentėjusiajam 1300 eurų dydžio neturtinę žalÄ (b. l. 166). Teismas pažymi, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačiÄ draudimo sutartį.

BÅ«tent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokiÄ Å¾alÄ ir kokia apimtimi atlygina draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 3K-3-174/2005, 2K-410/2008, 2K-288/2010). Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis, kuriame numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų dėl neturtinės žalos yra 5000 eurų, todėl ir likusioji neturtinės žalis dalis – 700 eurų – atlygintina iÅ¡ draudimo bendrovės, priteisiant iÅ¡ viso 2000 eurų neturtinės žalos.

Proceso iÅ¡laidos BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso iÅ¡laidas sudaro iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų, tačiau gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju, Å¡ioje byloje nukentėjusiojo M. P. atstovas prašė priteisti jo atstovaujamojo naudai turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Ä® bylÄ pateikti pinigų priėmimo kvitai pagrindžia, jog nukentėjusysis už atstovavimÄ sumokėjo 1000 eurų (b. l. 124-126). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nukentėjusiojo M. P. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti teismas pripažįsta proceso išlaidomis, laiko jas proporcingomis atliktam darbui ir priteisia jas iš kaltinamojo M. K., kuris yra darbingo amžiaus ir dirbantis asmuo. Daiktinis įrodymas kompaktinis diskas, esantis byloje, paliktinas saugoti byloje.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

M. K., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu ir perduoti jį laiduotojo A. K. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato, nustatant Å¡eÅ¡ių mėnesių laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Nukentėjusiojo M. P. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2000 eurų neturtinės žalos.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ M. K. nukentėjusiojo M.

P. naudai 1000 eurų atstovavimo iÅ¡laidoms padengti. IÅ¡aiÅ¡kinti M. K., kad laidavimo metu padarius naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojui A.

K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.Daiktinį įrodymÄ , kompaktinį diskÄ , palikti saugoti byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                                 Aurelijus Rauckis