e911638a-17a9-4ea3-80ef-669c2bb3d69c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? NuoraÅ¡as Skundas Nr. II-223-486/2020 Proceso Nr. 4-68-3-01118-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. rugpjūčio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski, sekretoriaujant AuÅ¡rai Razutienei, RÅ«tai Agnei Naujanei, dalyvaujant institucijos suraÅ¡ius skundžiamÄ nutarimÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) atstovei V. B., administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. M. (toliau – PareiÅ¡kėja), pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Linai Kukaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo E. M. skundÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 19 d. nutarimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 19 d. nutarimu E. M. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje (Å¡iuo metu ANK 518 straipsnyje) dėl to, kad jis bÅ«dama daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. Nr.(duomenys neskelbtini), Savininkų bendrijos pirmininke, savavaliÅ¡kai organizavo užtvaro ir klijuotos pjuvenų plokÅ¡tės įrengimÄ ant įėjimo durų į Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) Cč/p korpuso antrame aukÅ¡te, į kurias nėra kito įėjimo, tokia veika trukdydama valdyti daiktÄ (nekilnojamÄ jį turtÄ ), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.35 straipsnį.

Å iais savo veiksmais E. M. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ LR ANK 518 straipsnyje. Nesutikdama su Å¡iuo nutarimu, PareiÅ¡kėja jį apskundė teismui. Skunde nurodoma, kad nutarimas priimtas nenustačius faktinių aplinkybių, netinkamai taikant teisės normas, todėl praÅ¡oma panaikinti nutarimÄ ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ . Skunde pareiÅ¡kėja pažymi, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priklauso daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g.

Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savininkų Bendrijai. Jis neturi jokių bendro naudojimo patalpų su jokiu kitu pastatu, todėl tvarkyti, prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis namo bendrojo naudojimo patalpomis yra Bendrijos ir jos narių bei butų (patalpų) savininkų teisė ir pareiga, numatyta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme ir Bendrijos įstatuose. Bendrija, atsižvelgdama į butų savininkų iÅ¡sakytus nusiskundimus, siekiant tinkamai prižiÅ«rėti savo turtÄ ir norus, pritariant balsų daugumai, nutarė uždaryti savavaliÅ¡kai įrengtÄ praėjimÄ Ä¯ kitÄ pastatÄ , kad iÅ¡vengtų paÅ¡alinių asmenų vaikščiojimo, garantuotų savo turto saugumÄ , iÅ¡vengtų turto gadinimo.

Namas, (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nepriklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise. Jokie teisės aktai, jokie nekilnojamojo turto registro duomenys įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybę negalima būtų laikyti ne tik patalpų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) savininke, bet ir pastato (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpų naudotoja. Valdymas yra ginamas to asmens, kuris įrodo, jog jis yra teisėtas daikto savininkas ir valdytojas, o savivaldybė nėra statinio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nei valdytoja, nei savininkė.

Pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) yra du savarankiški statiniai, jie turi skirtingus unikalius numerius, jie priklauso skirtingiems savininkams, jie yra ant skirtingų žemės sklypų, jų paskirtis yra skirtinga, jie neturi jokių bendro naudojimo patalpų, nėra jokio bendro įėjimo į skirtingus pastatus, jie niekada nebuvo vienu statiniu, nėra jokio teisinio susitarimo, jokio servituto, suteikiančio teisę pastato (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams patekti į savo statinį per kito pastato, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), patalpas.

Be to, pastatas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis gyvenamasis namas, kurio butai priklauso bendrijos nariams nuosavybės teise, o (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) yra administracinės, kultūrinės paskirties statinys, kurio dalis patalpų nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Savivaldybės teiginio, kad namai yra funkciškai susiję tarpusavyje būtent per (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini) , namo laiptinę, nepagrindžia bei neįrodo nei vienas dokumentas.

Faktas, kad ilgÄ laikÄ (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nėra kito įėjimo į savo pastatÄ ir patalpas tik dar kartÄ patvirtina, jog savivaldybė nesugeba Å«kiÅ¡kai tvarkytis ir administruoti jai priklausančių pastatų ir patalpų, ir jokia atsakomybė, apsunkinimas ar prievolė neturi bÅ«ti perkeliama ant visai su tuo nesusijusių asmenų, tai ant kito statinio savininkų. E. M. yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkė ir ji privalo vykdyti bendrijos narių sprendimus.

Nutarime pažymėta, kad pareiÅ¡kėja „savavaliÅ¡kai organizavo užtvaro iÅ¡ klijuotos pjuvenų plokÅ¡tės įrengimÄ ant įėjimo durų į Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Cč/p korpuso antrame aukÅ¡te, į kurias nėra kito įėjimo“, tačiau tai yra netiesa. Gyventojų pageidavimu ir daugumos pritarimu, buvo uždengta sienos dalis, esanti name, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nei Bendrija, nei gyventojai neatliko jokių statybos darbų name, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtin). (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo ir nėra jokio teisėto praėjimo į kitÄ pastatÄ .

Tai, kad savavaliÅ¡kai buvo prakirsta Å¡i sienos dalis ir kito statinio naudotojai neteisėtai vaikščiojo per neįteisintÄ praėjimÄ , nedaro Å¡io praėjimo teisėtu ir juo labiau tai nelaikytina administraciniu nusižengimu. Esant Å¡ioms aplinkybėms pareiÅ¡kėjÄ praÅ¡o 2020-03-19 skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti bei administracinio nusižengimo teisenÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nutraukti. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiÅ¡kino, kad Institucija palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

Institucija mano, kad savavaldžiavimo faktas įrodytas byloje surinkta medžiaga. Savavaldžiavimas kyla tuomet, kai įgyvendinant savo teises yra pažeidžiamos kitų teises. Trys namai yra sujungti koridoriais, ir į (duomenys neskelbtini) namÄ nėra kito įėjimo, kaip tik koridoriais per (duomenys neskelbtini) namÄ . Pradėjus privatizuoti butus, 3 įėjimus užkalė ir liko vienas įėjimas per (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namÄ . Kol turėjo vienÄ Ä¯Ä—jimÄ , Savivaldybė nekėlė ginčų.

Dabar atidavė tas patalpas seniÅ«nijai, ketino pradėti remontÄ , duris užkalė, o susirinkime nieko nepavyko susitarti, į kalbas bendrija nesileido. Tokius klausimus reikia kitaip spręsti, nesavavaliÅ¡kai. Dabar (duomenys neskelbtini) pastate pradėjo bėgti vanduo, (duomenys neskelbtini) pastato 1 aukÅ¡to savininkas kreipėsi, kad pas jį sunkiasi vanduo. SavavaliÅ¡kai tokie klausimai neturi bÅ«ti sprendžiami. Toks architektÅ«rinis sumanymas, į vienÄ kompleksÄ sujungti 3 pastatai, toks architekto buvo brėžinys ir taip pastatyti namai, tik jie pastatyti skirtingu metu.

Pirmasis pastatytas (duomenys neskelbtini) m., tik niekas nepaliko skylių sienoje. Vėliau, po dviejų metų, buvo statomi kiti namai ir jie sujungti koridoriais. Bendrijai susikÅ«rus, jau tos durys buvo pastate. Kada buvo pastatytas pirmas namas (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai nebuvo paliktos angos. Po 2 metų pastatytas (duomenys neskelbtini) namas, dar po 2 metų namas Nr.(duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namas priklauso savivaldybei. Esant Å¡ioms aplinkybėms Institucijos atstovė praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistu, o pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja bei jos atstovė palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes. PaaiÅ¡kino, kad jų manymu Savivaldybė negali ginti savo teisių, pažeisdama kitų teises. Laiptinė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo yra Bendrijos savininkų nuosavybė, tai yra ne savivaldybės teritorija, nėra jokių bendro naudojimo patalpų. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pareiÅ¡kėja bei jos atstovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-03-10 nutarimÄ ir pareiÅ¡kėjos E. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, nes padaryta veika neturi savavaldžiavimo sudėties.

Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta nekilnojamojo turto specialistė D. P. paaiÅ¡kino, kad pastatas esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pastatytas namas (duomenys neskelbtini) metais ir priklauso patalpos Savivaldybei. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pastatytas (duomenys neskelbtini) m. jis nuotraukoje yra iÅ¡ deÅ¡inės, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) yra gyvenamas namas, Å¡is gyvenamasis namas yra privatizuotas. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esantis namas, atrodo, kad buvo žinoma, buvo planas jog ten yra paliktas langas ir durys, turime planÄ , jame matosi, kad padarytos durys, plano virÅ¡uje buvo langas. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), name yra koridorius ir ten jo gale buvo langas. (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini), pradinėje konstrukcijoje iÅ¡ pirmo aukÅ¡to ir antrÄ aukÅ¡tÄ nebuvo numatytas praėjimas, jie nebuvo susiję, nebuvo jokios laiptinės, antrame aukÅ¡te nėra laiptinės. Antrame aukÅ¡te buvo numatytas kultÅ«ros klubas, o pirmame aukÅ¡te buvo bendrabutis, juos sujungdavo koridorius.

Įėjimai yra į laiptinę, antras aukÅ¡tas yra be laiptinės, pirmas aukÅ¡tas turi duris, jiems nereikia laiptinės. IÅ¡ pirmo aukÅ¡to negalima patekti į antrÄ aukÅ¡tÄ , toks buvo projektas. Å itas planas yra (duomenys neskelbtini) metų. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas pirmas (duomenys neskelbtini) metais, ten buvo bendrabučiai neprivatizuoti, jie buvo kultÅ«ros bendrabučiai. Savivaldybei priklausė tik antras aukÅ¡tas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini).

Po to bendrabučiai buvo privatizuoti. Jų įėjimai iš išėjimai nuo pastato (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini0). Durys yra nuo pastatymo pradžios. Įėjimai yra per šonines namų laiptines. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esantis namas nepriklauso savivaldybei, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esantis namas, per jį yra praėjimas, praėjimas padarytas nuo pastatymo pradžios. (duomenys neskelbtini) metais, namas kai buvo pastatytas jau buvo padaryti praėjimai. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas vėliausiai. (duomenys neskelbtini) metais buvo sujungtas su kitais namais ir ten iškarto buvo padarytos durys ir laiptinė.

Anksčiau (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namas priklausė savivaldybei, (duomenys neskelbtini) namai buvo bendrabučiai, priklausė savivaldybei, todėl buvo padaryti praėjimai. (duomenys neskelbtini) namų bendrabučiai po to buvo privatizuoti, atsirado savininkai. Kad iÅ¡eiti į laiptinę, turi patekti į privačių namų teritorijÄ . Įžengus pro duris esi privačioje teritorijoje. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) , neturime buto, bet mes turime praėjimÄ ir išėjimÄ , ne mes juo pažymėjome, tai yra nuo pastato pradžios.

Valstybės turtas ankščiau buvo visi namai, tik po to buvo galima privatizuoti, kurie tais butais naudojosi, jie privatizavosi. Patalpų įėjimai buvo į kitų namų laiptines. Valstybė davė sutikimÄ kiekvienam privatizuoti patalpas. Skundas tenkintinas. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais, kai visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Skundžiamu 2020 m. kovo 19 d. nutarimu E. M. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji bÅ«dama daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) Savininkų bendrijos pirmininke, savavaliÅ¡kai organizavo užtvaro ir klijuotos pjuvenų plokÅ¡tės įrengimÄ ant įėjimo durų į Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Cč/p korpuso antrame aukÅ¡te, į kurias nėra kito įėjimo, tokia veika trukdydama valdyti daiktÄ (nekilnojamÄ jį turtÄ ), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.35 straipsnį.

Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispozicijÄ ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali bÅ«ti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas, tai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka.

Ä®gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Ä®statymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis).

Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimÄ kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę, sÄ moningai ignoruodamas Å¡iuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavaliÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principų (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-100-1121/2020).

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, juos sugretinęs, palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ , konstatuoja, jog nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos pareigÅ«nas netinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumÄ bei patikimumÄ ir todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog E. M. kaltė padarius ANK 518 straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , įrodyta. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju E. M. nutarimas administracinio nusižengimo byloje suraÅ¡ytas remiantis byloje esančiais duomenimis.

Tačiau surinktų duomenų, kuriais remiantis galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota tik tada, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Nutarimas yra laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Å iuo atveju skundžiamas nutarimas buvo priimtas formaliai ir skubotai, nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas administracinio nusižengimo byloje yra netikslus, nutarimas priimtas neįvertinus visų bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingų įrodymų. IÅ¡analizavus pateiktÄ skundÄ , susipažinus su skundo medžiaga, pritartina skundo argumentams, kad namas, kuriame koridoriaus gale yra uždengta anga su pjuvenų plokÅ¡te, yra valdomas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini, savininkų Bendrijos, todėl tvarkyti, prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis namo bendrojo naudojimo patalpomis yra Bendrijos ir jos narių bei butų (patalpų) savininkų teisė ir pareiga, numatyta LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme ir Bendrijos įstatuose.

Bendrija, atsižvelgdama į butų savininkų iÅ¡sakytus nusiskundimus ir norus, pritariant balsų daugumai, nutarė uždaryti įrengtÄ praėjimÄ Ä¯ kitÄ pastatÄ , kad iÅ¡vengtų paÅ¡alinių asmenų vaikščiojimo per jų prižiÅ«rimo namo teritorijÄ (koridorius, laiptinę). Be to, manytina, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), patalpų savininkas - Savivaldybė, turi rasti sprendimÄ ir galimybę įrengti savo statinyje įėjimus į pastatÄ (patalpas) ir patekimÄ Ä¯ kitus savo pastato aukÅ¡tus, nes tai savarankiÅ¡kas atskiras pastatas, kuris turi net 8 atskirus įėjimus iÅ¡ lauko.

Å is administracinis pastatas niekuo nesusijęs su (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pastatu nei savo funkcine paskirtimi, nei panaudojimo bÅ«du. Namas (duomenys neskelbtini) . g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , yra 9 aukÅ¡tų gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 7248,91 kv. m. turi tik 2 įėjimus -laiptines. Å io namo viena laiptine, kurioje yra net 67 butai, savavaliÅ¡kai buvo naudojamasi iki Å¡iol, tačiau namo gyventojai susirÅ«pinę savo aplinkos saugumu, atsižvelgiant ir į Å¡iuo metu esančiÄ sudėtingÄ karantino situacijÄ , nebesutinka leisti naudotis laiptine ir praėjimu paÅ¡aliniams asmenims.

Savivaldybė nėra nei Bendrijos narys, nei kurios nors patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), savininkė, nei turi bendrų naudojimo patalpų Å¡iame name. Pridėtuose VÄ® Registrų centro dokumentuose - iÅ¡raÅ¡e ir namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), antro aukÅ¡to plane, esančiose vieÅ¡uose registruose, matyti, kad Å¡io namo koridorius a-35 baigiasi sienos konstrukcija, kuri pagal brėžinius ir Statybos techninį reglamentÄ STR 1.01.08:2002 yra laikančioji iÅ¡orinė namo siena, tai sienos, laikančios apkrovas nuo kitų statinio konstrukcijų ir užtikrinančios statinio mechaninį atsparumÄ ir pastovumÄ ir jokie praėjimai ten nenumatyti, neįregistruoti.

Toje vietoje net nėra nurodyta, jog yra durys, per kurias pagal durų paskirtį gali vaikščioti žmonės. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai, tai pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Niekas kitas negali savavališkai be savininkų sutikimo naudotis kito statinio patalpomis.

Akcentuotina, kad savavaldžiavimas yra savavaliÅ¡kas tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Vėlgi, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nelaikytina, kad E. M. savavaldžiavo. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstyta bei tai, jog Å¡io atveju ginčo dalykas (galimai servituto nustatymo klausimas) patenka į civilinės teisės reguliuojamų santykių sritį, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktos veika neturi administracinio nusižengimo požymių, jos veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties.

Taigi, skundžiamas nutarimas yra naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena E. M. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovė prašė iš Institucijos prisiteisti bylinėjimosi išlaidas. ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos.

Remiantis BPK 106 straipsniu, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismui pateikta sÄ skaita už teisines paslaugas, 790 eurų sumai. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei į tai, kad pareiÅ¡kėjos skundas yra patenkintas, Å¡i suma laikytina proceso iÅ¡laidomis, todėl priteistina iÅ¡ Savivaldybės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 19 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ pareiÅ¡kėjos E. M. atžvilgiu, nutraukti.

Priteisti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiÅ¡kėjos E. M. naudai 790,00 (septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt) eurų, proceso iÅ¡laidų. Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas (paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikras Teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski