e90e2344-b120-42ce-b2cd-63d07345014e · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-561-988/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02944-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.6; 1.2.4.4.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ugnės GailiÅ«nienės, Valerijaus LauÅ¡o (Valerij LauÅ¡) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi D. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas pilnai. Priteista iÅ¡ D. G. 5 977,88 eurų nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų ir 5 proc. metinių palÅ«kanų už teismo priteistÄ sumÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo Č. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai – iÅ¡ D. G. jam priteisti 101,02 eurai.

Nukentėjusiojo Č. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai ir iÅ¡ D. G. jam priteisti 2 000 eurų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. G. nuteistas už tai, kad sužalojo žmogų ir dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, o bÅ«tent: jis 2021 m. sausio 22 d., apie 17.48 val., Vilniaus autobusų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį Č.

B. į veido sritį sukeldamas jam fizinį skausmÄ ir padarydamas Č. B. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiojo akies obuolio sumuÅ¡imÄ su akies tinklainės atÅ¡oka ir nesunkiai sutrikdė Č. B. sveikatÄ . Tokiais veiksmais D. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai, atsiliepimo argumentai 2. D. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės, skirti bausmę įvertinus byloje esančius įrodymus, sumažinti ir paskirti kiek įmanoma Å¡velnesnę bausmę. 2.1.

D. G. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nukentėjusiojo naudai įvertino vaizdo įraÅ¡us. PareiÅ¡kėjo teigimu, teismas neįvertino, kad konfliktÄ iÅ¡provokavo nukentėjusysis. Apeliantas nurodė, kad minėtame vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai matyti ir girdėti, jog nukentėjusysis bandė teigti, kad neva D. G. vartoja alkoholinius gėrimus vieÅ¡oje vietoje, nors D. G. tÄ dienÄ alkoholinių gėrimų vieÅ¡oje vietoje nevartojo. 2.2. Pastebėjo, kad nukentėjusysis, pamatęs, jog situacija yra filmuojama, be priežasties iÅ¡mušė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ iÅ¡ D.

G. rankų. D. G. apibendrino, kad tokie nukentėjusiojo veiksmai iÅ¡provokavo jo neapgalvotus ir spontaniÅ¡kus veiksmus, vienÄ smÅ«gį ranka nukentėjusiajam į veido sritį.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3–ojo skyriaus prokurorė AuÅ¡ra Zakarkienė praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ nuteistojo D. G. skundÄ dėl 2021 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės suÅ¡velninimo. 3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta, kad tai, jog apeliantas įvykdė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo Č.

B., liudytojo M. Š. parodymai, specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai, policijos pareigūnų „Body“ kamerų bei pačio apelianto pateikti vaizdo įrašai. Akivaizdu, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantas neginčijo pačio nusikalstamos veikos padarymo fakto, tačiau pabrėžia, kad atitinkami jo veiksmai buvo išprovokuoti pačio nukentėjusiojo asmens netinkamais veiksmais, todėl, anot apelianto, turėtų būti pakeistas nuosprendis dalyje dėl bausmės ir paskirta sumažinta ar kiek įmanoma švelnesnė bausmė. 3.2.

Prokurorė atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo įžvelgta provokacijų apelianto atžvilgiu. Kaip matyti iÅ¡ teismo nuosprendžio, teismas nepritarė tokiai situacijai, kai apeliantas savo veiksmus bandė teisinti, kad taip jis pasielgė, nes gynėsi nuo nukentėjusiojo Č. B., kuris jį užpuolė ir iÅ¡ jo rankų iÅ¡mušė ir sudaužė jo telefonÄ . PrieÅ¡ingai, nukentėjusysis Č. B. atliko teisėtas ir jam pavestas Vilniaus autobusų stoties apsaugos darbuotojo funkcijas. Apeliantas buvo įspėtas, kad nerÅ«kytų ir nevartotų alkoholio stoties teritorijoje bei jam buvo liepta iÅ¡ jos pasiÅ¡alinti, tačiau pastarasis nevykdė nukentėjusiojo reikalavimų, iÅ¡ stoties nesiÅ¡alino.

Be to, apeliantas Č. B. filmavo savo mobiliuoju telefonu, kuris vienu metu buvo jam iÅ¡muÅ¡tas iÅ¡ jo rankų. Taip pat, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad vėliau nukentėjusysis bando pakelti mobilųjį telefonÄ . Akivaizdu, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo asmens veiksmai nėra laikomi provokuojančiais. 3.3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymima, kad savo darbinių pareigų atlikimas, praÅ¡ymas įvykdyti teisėtus reikalavimus, telefono iÅ¡muÅ¡imas (bandymas jį pakelti), galimai necenzÅ«rinių žodžių vartojimas ir pan. neįvertintas kaip pastangos dirbtinai sukelti kokius nors apelianto veiksmus ar kokiÄ nors jo neadekvačiÄ reakcijÄ . 3.4.

Prokurorės nuomone, įvykęs konfliktas nelaikomas provokavimu, juolab fizinio smurto panaudojimo provokavimu. Apeliantas galėjo ir turėjo reaguoti civilizuotai. 3.5. Prokurorė sutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad apelianto į policijÄ atsiųstas jo telefonu darytas vaizdo įraÅ¡as patvirtina, jog jo telefonas įvykio metu nebuvo sudaužytas ir yra veikiantis, t. y. nėra apskritai jokių duomenų, kad jis buvo sudaužytas, apeliantas dėl galimai netinkamo Č. B. elgesio nesikreipė į atitinkamas institucijas bei sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ apeliantas iÅ¡ autobusų stoties teritorijos nedelsiant pasiÅ¡alino ir nelaukė į įvykio vietÄ atvykstančių policijos pareigÅ«nų. 3.6.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad teismas įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes skiriant bausmę, t. y. atsižvelgė į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, 55 straipsnio nuostatas, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ , BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatas. 3.7. Pažymėjo, kad apeliantas niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančias nuobaudas. Praeityje jis teistas 8 kartus už įvairias nusikalstamas veikas, kas patvirtina jo asmenybės pavojingumÄ ir nenorÄ laikytis teisės aktų reikalavimų.

Ankstesni apelianto teistumai patvirtina aplinkybę, jog padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė ir smurtines ar kitokias prieÅ¡ingas teisei veikas jis daro sistemingai. Kartu pažymėjo, kad apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistu. 3.8. Prokurorės vertinimu, akivaizdu, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti, pavyzdžiui, BK 54 straipsnio 3 dalį, kuris numato bausmės skyrimÄ , kai sankcijoje numatyta bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui, ar BK 62 straipsnį, kuris numato Å¡velnesnės, negu įstatymo numatytos, bausmės skyrimÄ .

Teismo paskirta bausmė yra proporcinga, teisinga bei teisėta, atitinka visus jai taikomus tikslus. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas 4. Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas tik D. G. paskirtos galutinės bausmės dydis. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

5. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones.

6. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ atsižvelgia į teistumÄ (BK 97 straipsnio 1 dalis).

7. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam D. G. paskyrė teisingÄ bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir galutinę bausmę.

8. D. G. padarė vienÄ nesunkų tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. D. G. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau apraÅ¡ytas) jo padarymo aplinkybes.

9. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas vieÅ¡ojoje vietoje, vakaro metu, apie 17.48 val. D. G. kitų asmenų akivaizdoje rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį Č. B. į veido sritį. Nukentėjusysis yra stoties apsaugos darbuotojas, kuris siekė užkirsti keliÄ D. G. ir jo draugui Å¡ioje vietoje vartoti alkoholinius gėrimus, konflikto metu atsakė į visus jų klausimus. D. G. smÅ«giavo į veido ir galvos sritį, gyvybiÅ¡kai pavojingÄ Å¾mogaus kÅ«no vietÄ , buvo abejingas galimiems kilsiantiems padariniams.

10. NusikalstamÄ veikÄ D. G. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamÄ veikÄ D. G. suvokė pavojingÄ jos pobÅ«dį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

11. D. G. nusikalstamo veiksmo padarymo motyvas ir tikslas buvo atkerÅ¡yti Č. B. už tai, kad pastarasis iÅ¡traukė jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuriuo D. G. filmavo savo pareigas vykdantį Č. B., dėl to telefonas nukrito ant žemės. Tai matyti byloje esančio kaltininko pateikto vaizdo įraÅ¡o 00 min 52 sek. Taigi D. G. pasirinko konfliktÄ spręsti ne socialiai priimtais bÅ«dais ir priemonėmis, o neteisėtu bÅ«du.

12. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. G. reakcija į tai neatitiko bÅ«tinosios ginties situacijos ginant savo nuosavybę (BK 28 straipsnio 2 dalis), kadangi smÅ«gis buvo suduotas po to, kai D. G. neteko telefono, jo telefonas jau buvo nukritęs ant žemės, pavojus jo nuosavybei jau buvo pasibaigęs. Taip pat neginčijama, kad pirmÄ smÅ«gį Č. B. sudavė D. G., byloje nėra duomenų, kad Č. B. ketino fiziÅ¡kai smurtauti prieÅ¡ jį, todėl atmetami jo argumentai dėl gynybos.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau iÅ¡dėstomi, duomenys iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį D. G..

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis D. G. Lietuvos Respublikoje per santykinai neilgÄ laikotarpį – pastaruosius septynerius metus – teistas (be skundžiamo nuosprendžio) aÅ¡tuonis kartus už padarytas įvairias nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 27–37), be to, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu buvo priimti dar trys nuosprendžiai, iÅ¡ kurių vienas yra įsiteisėjęs. IÅ¡ jų D. G. teistas, be kita ko, ir už veikas, kurios susijusios su įvairaus pobÅ«džio smurtiniais veiksmais, pavyzdžiui, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 145 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį. D. G. nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bÅ«damas teistas.

15. Skundžiamu nuosprendžiu D. G. nuteistas vėl už nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai. Šį nusikaltimÄ D. G. padarė nepraėjus metams po paskutinio nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo 2020 m. vasario 18 d. Taigi nuteistasis sistemingai daro nusikaltimus. Å ios aplinkybės rodo nuoseklų, neteisėtÄ ir pavojingÄ aplinkiniams D. G. elgesį, kurį siekiant pakeisti bÅ«tina skirti pakankamo griežtumo bausmę.

16. Iki nagrinėjamos veikos padarymo D. G. buvo teistas, taip pat ir laisvės atėmimo bausme, todėl apylinkės teismas parinkdamas bausmės rūšį pagrįstai atsižvelgė į Å¡iÄ aplinkybę ir už padarytÄ veikÄ skyrė su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę.

17. Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka D. G. baustas daug kartų ir turi galiojančias nuobaudas (t. 2, b. l. 2–3, 16–26), kas rodo, kad apeliantas linkęs nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir visuomenės gyvenimo taisyklių.

18. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. G. yra susižadėjęs, turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , Lietuvos Respublikoje niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 13, 14, 15), neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio.

19. D. G. nusikaltimÄ padarė nebendrininkaudamas.

20. D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas nustatė tai, kad D. G. prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡ioje situacijoje negalima pripažinti D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). 22.1. Remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu teismai spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ jį giminaitį, buvo smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai ir pan.).

Taigi Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-648/2021, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-697/2020, 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). 22.2.

Nagrinėjamu atveju Č. B. elgesys, kai jis paėmė D. G. rankose turėtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , buvo ne provokuojantis pastarÄ jį daryti BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ ar kitÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å iuo atveju svarbu tai, kaip nukentėjusysis subjektyviai suprato situacijÄ â€“ jis siekė ne to, kad D. G. prieÅ¡ jį smurtautų – iÅ¡traukdamas telefonÄ jis nesiekė suteikti jam pretekstÄ , dingstį pirmam smÅ«giuoti, o siekė nutraukti jo filmavimÄ . Tuo tarpu matyti, kad D. G. jam trenkė iÅ¡ kerÅ¡to, o, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktikÄ kerÅ¡to motyvo konstatuojant provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus paprastai nebÅ«na.

Pritariama skundžiamo nuosprendžio argumentui, kad pats D. G. tyčia provokavo Č. B. nevykdydamas nukentėjusiojo reikalavimų, iš stoties nesišalindamas (tai matyti kaltininko vaizdo įrašo 00 min 16 sek), ir jį filmavo savo mobiliuoju telefonu, kuris vienu metu buvo jam išmuštas iš jo rankų.

22. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino D. G. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

23. Pažymima, kad savo nusikalstamais veiksmais D. G. padarė nemaÅ¾Ä turtinę ir neturtinę žalÄ kitiems asmenims, kuri priteista tenkinus civilinius ieÅ¡kinius, iÅ¡ viso 8 078,90 Eur (5 977,88 Eur + 101,02 + 2 000 Eur).

24. Po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jis, kaip minėta, darė kitas nusikalstamas veikas, už jų padarymÄ teismo nuosprendžiais buvo paskirtos įvairios bausmės, tarp jų ir susijusios su laisvės atėmimu.

25. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta D. G. paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

26. Pažymima, jog D. G. paskirta bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmė gali bÅ«ti skiriama iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju už Å¡io nusikaltimo padarymÄ apylinkės teismas D. G. paskyrė 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra Å¡iek tiek mažesnę nei vidurkis (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), be to, sumažino jÄ trečdaliu.

27. Nustatyta D. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl skiriant mažesnę nei vidurkis bausmę buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistÄ jį, tiek jo padarytÄ veikÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant mažesnę nei vidurkis bausmę didesnė reikÅ¡mė buvo teikiama D. G. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nors neigiamai charakterizuojančių tiek patį nuteistÄ jį, tiek jo padarytÄ veikÄ aplinkybių buvo nustatyta kur kas daugiau. Todėl apylinkės teismo parinktas bausmės dydis buvo nedidelis.

28. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, jog D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamÄ veikÄ bei nustatytos jos dydis yra proporcinga ir jokiu bÅ«du ne per griežta.

29. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – D. G. paskirta bausmė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nėra per griežta, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Ugnė GailiÅ«nienė Valerij LauÅ¡ Darius Pranka