e90d67d0-a7d9-498c-8a0a-57fda3bf8f11 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-79-719/2013Proceso Nr. 1-50-1-00279-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.2.3.5.; 1.2.5.4.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.5. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 10 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant: prokurorei V. B.,kaltinamojo gynėjai advokatei R. B.,nukentėjusiesiems: A. S. ir A. Z., nukentėjusiosios A.

S. atstovei advokatei S. S.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, 10 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ prie Panevėžio m. savivaldybės, teistas: 1) 1994-10-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 3 metams; 2) 1997-04-03 pagal BK 225 str. 3 d., 272 str. 2 d., 271 str. 2 d.

– laisvės atėmimu 5 metams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 3) 2001-05-23 pagal BK 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su turto už 500 Lt konfiskavimu; 4) 2001-06-25 pagal BK 2461 str. 1 d. – 12500 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams; 5) 2001-08-23 pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 6) 2002-03-18 pagal BK 271 str. 2 d., 272 str. 2 d. – laisvės atėmimu 5 metams su viso turto konfiskavimu; 7) 2002-03-28 pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 1 d.

– laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu; 8) 2002-09-09 pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 metams su 1/2 turto konfiskavimu; 9) 2005-11-22 pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams; 10) 2008-08-12 pagal BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 2 d., prie paskirtos bausmės pridėta dalis 2005-11-22 paskirtos ir neatliktos bausmės, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams 2 dienoms; 11) 2011-05-17 pagal BK 178 str. 1 d.

– laisvės atėmimu 1 metams, tačiau Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu bausmė sumažinta iki 10 mėnesių, 2011-12-19 paleistas iÅ¡ Alytaus pataisos namų atlikus bausmę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir n u s t a t ė : G. M. 2012-08-13, apie 02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia dÅ«rė vienÄ kartÄ peiliu E. Č.

į deÅ¡inės kojos blauzdÄ , padarydamas durtinę – pjautinę aklÄ deÅ¡inės blauzdos žaizdÄ su blauzdos arterijos sužalojimu, vertinamÄ sunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, G. M. 2012-09-25, apie 22.40 val., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bÅ«damas kameroje Nr. 6, žodžiais grasino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus specialistui A.

Z., pats arba nurodydamas kitam asmeniui subadyti A. Z. adatomis ir tokiu bÅ«du užkrėsti žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ŽIV), tai yra sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ bei sudarė nukentėjusiajam realų ir pakankamÄ pagrindÄ bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas. Kaltinamasis G. M. parodė, jog prisipažįsta kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, bet dėl kaltinimo pagal BK 145 str. kaltu neprisipažįsta. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė esmines įvykio, susijusio su E. Č. mirtimi, aplinkybės, nebent galėjo suklysti ar neprisiminti kokių smulkmenų, tačiau nieko nemelavo.

Pabrėžė, jog vienas konfliktas įvyko dienos metu, o kitas – naktį, kuomet ir buvo mirtinai sužalotas E. Č.. Ä®vykio dienÄ nesiekė lytinių santykių su L, tačiau pastaroji ėmė provokuoti E. Č.. DienÄ vykusio konflikto metu E. Č. buvo pasiėmęs peilį, tačiau nepuolė, o tik laikė rankose, dėl ko jis trenkė su keptuve į palangę norėdamas pagÄ sdinti virtuvėje sėdintį E. Č.. Po to viskas buvo nurimę ir visi toliau girtavo, o vėliau nuėjo miegoti.

Naktį kilusio konflikto metu į kambarį, kuriame miegojo jis su N. B., atėjęs E. Č. su peiliu ir pradėjo juos vyti iÅ¡ buto bei gÄ sdinti, kad papjaus. Nežino, ar naktį E. Č. dėl alkoholio pasimaišė, tačiau priežasties dėl ko pulti nebuvo, kadangi tuo metu pats E. Č. miegojo su L. kitame kambaryje. Jis pats su N. B. miegojo kitame kambaryje, kur naktį atbėjęs E. Č. su peiliu ėmė konfliktuoti. Atbėgęs E. Č. ėmė reikalauti eiti iÅ¡ jo namų, ko nedarant grasino nužudyti.

E. Č. sakė, jog pamiegos ir ryte iÅ¡eis. Pats nuėjo į tualetÄ ar virtuvę, tiksliai nepamena, ir iÅ¡girdo, kad E. Č. su N. B. konfliktuoja. Tada virtuvėje pasiėmė peilį ir grįžo į kambarį. Atėjus į kambarį E. Č. iÅ¡kart puolė. Jis pamatęs, kad E. Č. peiliu gali įdurti į krÅ«tinę ir, norėdamas to iÅ¡vengti bei sustabdyti E. Č., pasilenkė ir kažkaip įdÅ«rė E. Č. į blauzdÄ . Kai buvo išėjęs iÅ¡ kambario ir iÅ¡girdo, jog vyksta konfliktas, pats pasiėmė peilį, nes dar bÅ«damas kambaryje matė, kad E. Č.

į kambarį atėjo su peiliu. Peilis, kurį pasiėmė, buvo ant spintos ar spintelės, o be to, jį paėmė spontaniÅ¡kai. Ä®dÅ«ręs E. Č. ir pamatęs, kad labai stipriai bėga kraujas, iÅ¡sigando ir pabėgo iÅ¡ to buto. Tuo metu nukentėjusysis bėgo į vonios pusę, dar N. B. pasiÅ«lė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , bet negirdėjo, kÄ E. Č. į tai atsakė. Paskutinį kartÄ E. Č. matė koridoriuje, einantį į voniÄ . Telefono aparto laidus nutraukė dienos metu, nenorėdamas bÅ«ti sulaikytas policijos pareigÅ«nų dėl areÅ¡to atlikimo, kadangi tuo metu turėjo vykti į ligoninę iÅ¡sioperuoti svetimkÅ«nį.

Dėl nusikalstamos veikos E. Č. atžvilgiu Nukentėjusioji A. S. parodė, jog aplinkybių apie įvykį beveik nežino. PrieÅ¡ mėnesį ar pusantro jos sÅ«nus E. Č. susipažino su L., kurios pavardės nežino ir kuriÄ matė tik kelis kartus. SÅ«nui pradėjus vestis į namus L., maždaug liepos mėnesio pabaigoje, ji išėjo gyventi pas į užsienį besiruoÅ¡iančiÄ važiuoti dukrÄ . Iki tol ji gyveno su sÅ«numi E. Č. (duomenys neskelbtini) name. L. nuolatos su sÅ«numi negyveno, o tik ateidavo ir kartais pasilikdavo.

Apie įvykį sužinojo telefonu, kai rugpjūčio 12 naktį L. paskambino ir pasakė, jog rado E. Č. vonioje gulintį kraujo klane. Tai iÅ¡girdusi liepė kviesti greitÄ jÄ , nors L. sakė, jog jau yra iÅ¡kvietusi. L.liepė iÅ¡kart nevažiuoti ir nurodė, jog paskambins, kada reikės tai padaryti. Kai L. paskambino ir liepė atvažiuoti, ji apsirengė ir nuvažiavo, tačiau į butÄ Ä¯leista jau nebuvo. Kai L. paklausė, kodėl Å¡i nekvietė greitosios ir policijos, ji sakė, kad miegojo.

Mano, jog sÅ«nus pat dar norėjo sustabdyti kraujavimÄ ar iÅ¡kvieti greitÄ jÄ pagalbÄ , kadangi buvo matyti kraujo žymės iÅ¡ kambario į voniÄ , o laidinio telefono laidai buvo iÅ¡traukti. Buvo nepertraukiamos kraujo bėgimo žymės iÅ¡ kambario į voniÄ , o prie telefono, esančio koridoriuje, nutrauktų laidų kraujo žymių buvo taip pat. Ä® butÄ pateko tik naktį, kadangi pareigÅ«nai ankščiau to padaryti neleido ir į koridorių buvo atnešę kėdę. Vėliau patekusi į butÄ buvo įėjusi į virtuvę, kurioje buvusi moteris klausė, ar pažįsta L. ir parodė sulaužytÄ keptuvę.

Virtuvėje buvusiai moteriai atsakė, jog L. pažįsta maždaug pusantro mėnesio, o keptuvė iki tol sulaužyta nebuvo. TÄ naktį policijos pareigÅ«nai daug vaikščioti po butÄ neleido, todėl ji nematė, ar policijos pareigÅ«nai kÄ nors paėmė. Po kiek laiko jai skambino L., bet atsiliepė dukra, kuriai L. sakė, kad lyg laukėsi nuo E. ir prašė atiduoti jos kvepalus, kuriuos tikriausiai buvo nusipirkusi už sÅ«naus pinigus. IÅ¡ pareigÅ«nų sužinojo, jog sÅ«nui buvo padarytas sužalojimas peiliu.

Prisimena, jog namuose buvo juodi peiliai ant magneto, o vienas iÅ¡ tų peilių buvo numestas vonioje į kraujÄ , kurį matė kai jau sÅ«nus buvo iÅ¡neÅ¡tas. Prisimena, kad jokio peilio su medine rankena namuose nebuvo. Valydama su dukra namus tÄ peilį bei dar vienÄ peilį, su kuriuo grandė kraujÄ , iÅ¡metė. Tuo metu, kai buvo atvežtas įtariamasis duoti parodymų, buvo namuose ir girdėjo kaip Å¡is sakė, jog įvykio metu E. bėgiojo su kažkokiu peiliu po butÄ . Su sÅ«numi iki to laiko gyveno kartu, o ir iÅ¡vis iÅ¡ to buto iÅ¡sikrausčiusi nebuvo.

ReiÅ¡kia 9309 Lt ieÅ¡kinį dėl turtinės ir 100000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieÅ¡kinio turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos už laidotuves, Å¡arvojimo paslaugos, iÅ¡laidos už gedulingus pietus, tačiau nežino, kas buvo pirkta už 10 Lt, nes ne pati mokėjo. Taip pat labai kenčia ir ateityje kentės dėl Å¡io įvykio. Neturtinę žalÄ Ä¯vertina tuo, kad labai pakriko sveikata, vartoja vaistus, net kalbėti apie tai negali, nes neteko labai artimo ir svarbaus žmogaus, dėl kurio netekties nuolat kenčia.

Dabar nuolatos geria vaistus, yra hipertoninė ir lankosi pas psichiatrÄ .Liudytoja R. Ž. parodė, jog naktį, tikslios valandos ir datos neprisimena, į duris pabeldė moteris ir paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , nes kaimynas guli kruvinas. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ per bendrÄ jÄ pagalbos linijÄ bei sulaukė greitosios medicinos pagalbos, kurios atvykusius darbuotojus palydėjo iki buto. Ä® butÄ nebuvo įėjusi, tik pro pravertas duris matė kraujo dėmes, o bendrame koridoriuje matė kruvinas pėdas.

Su nužudytuoju kaimynu nebendravo, kadangi neturėjo bendrų interesų. Prisimena, jog jis paskutiniu metu gyveno vienas, o kiek ankščiau – su mama. Žino, jog paskutinius metus kaimynas turėjo susiradęs moterį, paskui gyveno vienas, dažnai iÅ¡gerdavo ir pas jį ateidavo įvairÅ«s žmonės. TÄ naktį triukÅ¡mo negirdėjo, nes miegojo. Kiek anksčiau, maždaug dvi dienas prieÅ¡ įvykį, vakare kaimynas trankė duris, negalėjo įeiti į savo butÄ , buvo iÅ¡kviesta gaisrinė, kuri lipo per langÄ .

Nėra tikra, ar yra mačiusi tÄ moterį, kuri atėjo kviestis pagalbos, tačiau atėjusi moteris buvo susijaudinusi, jos rankos drebėjo, bet alkoholio kvapo nesijautė. Liudytoja R. T. parodė, jog kaltinamÄ jį pažįsta apie metus laiko, nėra susipykę. Apie įvykį nieko nežino, kadangi pati nedalyvavo. Su N. B. ir G. M. buvo draugai. Apie tÄ Ä¯vykį sužinojo iÅ¡ kitų draugų, kurie sakė, kad apie tai rodė televizija. Ä®vykio naktį N. B. ir G. M., bÅ«dami iÅ¡gėrę, buvo užėję pas jÄ , tačiau namuose esant mažiems vaikams ji paprašė, kad Å¡ie iÅ¡eitų.

Pastarieji vyriÅ¡kiai taip ir padarė, nors ji pastebėjo, kad jie buvo susinervinę, kažkÄ Å¡nabždėjosi tarpusavyje. Nežinojo, kad pastarieji atėjo iÅ¡ nusikaltimo vietos. Prisimena, jog kažkada iÅ¡ Anglijos skambino N. B. ir pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame name Å¡venčiant įvyko konfliktas dėl moters, kuomet savininkas puolė G. M., trenkė iÅ¡ keptuvės G. M. per galvÄ , o G. M. gynėsi. N. B. skambino prieÅ¡ tris savaites ir sakė, kad jam nesvarbus Å¡is procesas ir teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, o jei G.

M. prisidirbo, tai tegul ir atsako. Mano, kad toks N. B. poelgis nėra gražus, kadangi jis su G. M. buvo draugai. Liudytoja L. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamÄ jį pažinojo iÅ¡ matymo. Liepos, birželio ar rugpjūčio mėnesio 11 dienÄ alaus bare Ramygalos gatvėje sutiko G., kurį pažinojo iÅ¡ matymo. Pastarasis pasakė, kad jam reikia nusimaudyti, nes gulsis į ligoninę. G. tuo metu buvo iÅ¡gėręs ir triukÅ¡mavo, dėl ko barmenė net norėjo kvieti policijos pareigÅ«nus.

PasiÅ«lė G. iÅ¡eiti ir paskambinusi sugyventiniui E. paklausė, ar gali G. ateiti nusimaudyti. E. sutiko. Pakeliui į butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini),G. nupirko du butelius alaus. E. Č. buvo minėjęs, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo, o ji pati ten gyveno apie pusantro mėnesio. Tame bute yra du kambariai, virtuvė ir bendras tualetas su vonia. Parėjus į namus G. nusimaudė ir pernakvojo, o ryte su E. išėjo ir atsinešė butelį degtinės, kurį visi trys iÅ¡gėrė.

G. turėjo telefonÄ , kuris buvo jam nereikalingas, todėl norėjo jį parduoti. Pati palydėjo G., kadangi E. atsisakė tai daryti. Pardavus telefonÄ sutiko N. B., nupirko penkis butelius sidro ir dviese su G. grįžo atgal. Mano, kad N. B. nebuvo pažįstamas su E. Č.. Prisimena, kad N. B. skambino G., ir klausė, ar gali ateiti. G. tuomet paklausė E. Č. ir Å¡is leido. Rugpjūčio 12 dienÄ , po pietų į namus atvažiavo N. B. ir visi sėdėjo virtuvėje bei gėrė sidrÄ . Mano, kad N. B. nieko neatsinešė.

Pati N. B. taip pat nepažįsta, tačiau Å¡is atėjęs truputį triukÅ¡mavo, dėl ko E. Č. paprašė jo iÅ¡eiti, kÄ N. B. ir padarė. Apie 20.00 val. vakaro iÅ¡leidusi N. B., o apie 23.00 val. – G. pavadino eiti gulti E., tačiau Å¡is atsakė, kad jam bloga ir jis norėjo pasėdėti. Paliko jį sėdintį virtuvėje. TÄ vakarÄ buvo atsisėdusi juokais G. ant kelių, dėl ko E. iÅ¡ karto atnešė kėdę, tačiau konflikto dėl Å¡io įvykio nebuvo. Prabudusi apie 01.00 val. nakties pamatė kraujÄ ir rado E. vonioje.

Pirmame kambaryje ir prie vonios matė kraujo klanus. Daugiausia kraujo buvo pirmame kambaryje, o tame antrame kambaryje, kur miegojo pati, buvo tik pataÅ¡kyta kraujo ant spintos. Koridoriuje taip pat buvo kraujo, o virtuvėje kraujo nebuvo. Taip pat matė kruvinus pėdsakus koridoriuje, prie įėjimo į butÄ , o kruvini pėdsakai taip pat vedė žemyn laiptinėje. Bandė tikrinti E. pulsÄ , bet neužčiuopė, nors E. buvo dar Å¡iltas. E. mobiliojo ryÅ¡io telefono nerado ir pamanė, kad Å¡is iÅ¡sikrovė.

Laidinio telefono laidai buvo nutraukti, tačiau nežino, kas juos nupjovė. Taip pat nežino, ar laidinio telefono laidai buvo nutraukti anksčiau, tačiau iki įvykio naudojosi tiek ji, tiek E. Å¡iuo telefonu. Paskutinį kartÄ E. skambino laidiniu telefonu maždaug prieÅ¡ dienÄ . Radusi E. nuėjo pas kaimynę iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos. Kai rado E. vonioje, Å¡iek tiek pakrovė telefonÄ , o tuomet prie kriminalistų skambino iÅ¡ savo telefono E. motinai, nes kriminalistai liepė iÅ¡kviesti motinÄ .

Su E. buvo apsikeitę mobiliaisiais telefonais. Bute buvo jos ir E. telefonas, o pati naudojosi mažesniu telefonu. Mobiliojo ryÅ¡io telefonas „(duomenys neskelbtini)“ buvo jos pačios įsigytas telefonas, bet E. leido naudotis tuo mažesniu. TÄ naktį skambino iÅ¡ to telefono, kuriuo leido naudotis E.. Tuo momentu savo pirkto telefono nerado. Tas mažesnis telefonas yra laikomas jos, nes su E. Č. buvo apsikeitę telefonais. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba konstatavo E. mirtį. Nesutarimų tÄ vakarÄ nebuvo, o po įvykio su G. nekalbėjo.

Neigia, jog įvykio metu buvo sugulę visi trys. Nematė, kad kas įvykio vakarÄ bÅ«tų ėmęs peilį ar grasinęs. Prisimena, kad policininkas pastebėjo, jog nudaužta keptuvės rankena, kuri stovėjo ant dujinės – buvo nuskeltas plastmasinis keptuvės rankenos galas, nors kai ėjo miegoti keptuvė nebuvo pažeista. Taip pat prisimena, kad didelis peilis su medine rankena buvo rastas vonioje Å¡one prie E. Č., o pats E. Č. vonioje buvo pusiau sėdom pusiau gulom, atsirėmęs į sienÄ , apsirengęs smėlio spalvos bridžais ir panaÅ¡ios spalvos lininiais marÅ¡kinėliais, tačiau buvo basas.

Namuose peiliai buvo laikomi spintelėje ant durelių prilipdyti prie magneto, su tuo peiliu, kuris gulėjo vonioje, tÄ vakarÄ pjaustė užkandÄ , todėl jis galėjo bÅ«ti neprilipdytas prie spintelės durelių. Pati peilių netikrino, tačiau iÅ¡ viso namuose buvo Å¡eÅ¡i ar septyni peiliai. Prisimena, kad buvo vienas Å¡lapias rankÅ¡luostis tame kambaryje, kur miegojo, tačiau jai einat miegoti Å¡io rankÅ¡luosčio jau nebuvo. Ekspertas G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog yra davęs specialisto iÅ¡vadÄ dėl E. Č..

Atsižvelgiant į E. Č. lavono tyrimo duomenis – įvertinant jo girtumo laipsnį (kraujyje rastos 2,92 promilės etilo alkoholio) ir kepenų bÅ«klę (nustatyta kepenų riebalinė distrofija, kuri mažina kraujo kreÅ¡umÄ , o apsinuodijimas alkoholiu didina kraujavimo greitį), t.y, atsižvelgiant į Å¡ias dvi nepalankias kraujavimo greičiui ir trukmei aplinkybes, ir buvo duota iÅ¡vada, kad nuo Å¡io sužalojimo padarymo iki sÄ monės netekimo praėjo keletas minučių, o nuo sužalojimo padarymo iki žmogaus mirties bendras laikas yra 5-6 minutės. Dėl nustatytos kepenų riebalinės distrofijos žmogaus kraujas nekreÅ¡a, kraujuoja ilgai.

Neigiamos įtakos turėjo ir nustatytas girtumas. Žmogaus mirčiai taip pat turi reikÅ¡mės ir tai, ar buvo bandyta suteikti kokiÄ nors medicininę pagalbÄ . Jei žmogus bÅ«tų blaivus ir sveikas, su sveikomis kepenimis, galbÅ«t nagrinėjama situacija bÅ«tų vysčiusis kitaip, kadangi galbÅ«t pats žmogus bÅ«tų bandęs stabdyti kraujavimÄ , gal kraujas bÅ«tų greitai užkrešėjęs ir smegenims pakakę deguonies. Blaivumas padidina galimybę iÅ¡gelbėti gyvybę, nes kraujavimas bÅ«tų lėtesnis ir kraujas greičiau krešėtų.

Labai retas atvejis, kada sužalojimas į blauzdÄ sukeltų mirtį. Teikiant iÅ¡vadÄ buvo kilę labai daug abejonių ir klausimų dėl mirties priežasties. Neturėjo vaizdinės medžiagos apie įvykio vietÄ , nežinojo, kiek yra iÅ¡bėgę kraujo, ar gausiai pribėgę, ar kraujas iÅ¡bėgęs fontanu. Neturėjo jokios bylos medžiagos. Savo praktikoje per 33 metus neturėjo tokių atvejų, kad sužalojimas į blauzdÄ bÅ«tų sukėlęs žmogui mirtį. Medicinoje tokie atvejai vadinami kazuistika.

Tačiau teko tirti tokių atvejų, kad mirtį sukeltų sužalojimai į Å¡launį, tačiau blauzdoje esanti arterija yra žymiai plonesnė, nei Å¡launyje. Be dviejų faktorių – neblaivumo ir kepenų riebalinės distrofijos, žmogus mažiau kraujuotų, gal smegenims bÅ«tų pakakę deguonies ir žmogus iÅ¡liktų gyvas, pastarieji faktoriai neabejotinai pagreitino mirtį. Mano, jog žmogus, neturintis medicininio iÅ¡silavinimo, negalėjo suvokti, kad toks sužalojimas į blauzdÄ gali sukelti mirtį.

Jei šiuo atveju žmogus būtų likęs gyvas, jam būtų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nagrinėjamu atveju buvo sužalota blauzdos arterija, kurios sužalojimas sukelia realų pavojų žmogaus gyvybei. Peržiūrėjęs fotonuotraukas prie įvykio vietos apžiūros protokolo, parodė, jog pagrindinės dėmės masyvumas (kuri matosi 32 fotonuotraukoje prie sofos) yra gana didelis. Dėmė, matoma 35 nuotraukoje prie sofos, rodo, kad kraujavimas buvo intensyvus. 36 nuotraukoje matyti po sofa yra storesnė dėmė.

Vonioje po lavonu, po koja matosi didelė dėmė. 14 ir 15 fotografijoje matyti, kad ir koridoriuje pakankamai masyvios kraujo dėmės, jos yra storos. Vonioje iš abiejų pusių mirusiojo matosi kraujo dėmės, netgi kraujas atitekėjęs po juosmeniu, po ranka. Nuotraukose užfiksuotas kraujo masyvių dėmių buvimas kambaryje, koridoriuje ir po mirusiuoju tik patvirtina mirties priežastį. Mirusiajam padarytos žaizdos gilumas ir kanalo ilgis reiškia, kad septynis centimetrus geležtė paniro į audinius.

Sužalojimas buvo padarytas vidutine jėga, ypatingų pastangų nereikėjo. Žaizdos kanalas, rodo kad durta ne tiesiogiai, o iÅ¡ deÅ¡inės į kairę ir iÅ¡ apačios į viršų. Toks mechanizmas, kurį nurodė kaltinamasis, kad jis buvo pasilenkęs ir dÅ«rė, yra įmanomas.Pagal nuotraukose matytas kraujo dėmes, laikas nuo sužalojimo ir iki mirties telpa į kelių minučių laikÄ . Tas nuėjimas iÅ¡ kambario iki vonios užėmė laiko, nes kambaryje taip pat kraujuota, bet galutinai nukraujuota buvo vonioje.

Bendras laikas nuo sužalojimo iki mirties nesikeičia. Vonioje mirusysis dar galėjo bÅ«ti gyvas, o nuo dÅ«rio iki atsidÅ«rimo vonioje galėjo praeiti dvi - trys minutės. Mirusysis krisdamas ar griÅ«damas galėjo patirti deÅ¡inio rieÅ¡o iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus ir kairio Å¾Ä sto priekinio pavirÅ¡iaus sužalojimus.IÅ¡ 2012-08-17 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog įtariamasis G. M. parodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nurodė, jog 2012-08-13 nakties metu girtavo su draugu N. B., L. ir jos sugyventiniu E. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje.

Taip pat parodė, jog begeriant L. paklausė E., ar gali eiti miegoti su juo, tačiau E. nereagavo, dėl ko jis su L. nuėjo į buto Å¡iaurės pusėje esančio kambario lovÄ , į kuriÄ abu atsigulė su drabužiais. Taip pat įtariamasis parodė, kad vėliau prie jų atėjo E. ir pradėjo kažkÄ sakyti, dėl ko jie abu atsikėlė ir nuėjo į antrÄ kambarį toliau į Å¡iaurės pusę. Antrame kambaryje, įtariamasis parodė minkÅ¡tÄ kampÄ pagal Å¡iaurinę sienÄ , kur tuo metu gulėjo ir miegojo N. B., ir kurio kitame gale jis taip pat atsigulė.

Taip pat parodė, jog L. atsigulė ant lovos prie lango, už kampo, o tuomet E. atlėkė ir į tÄ kambarį. Ä®tariamasis parodė, kad po to jis su L. nuėjo į pirmÄ jį kambarį ir gulėjo lovoje abu be kelnių, kai į kambarį atbėgo E. su virtuviniu peiliu rankoje. Jis parodė, kad E. lakstė po kambarius ir virtuvę, po visÄ butÄ su peiliu rankoje, o jis prašė E. peilį padėti, tačiau E. peilio nepadėjo. Ä®tariamasis parodymų patikrinimo vietoje metu parodė koridoriuje, prie vakarinės sienos, esančias lentynas ir kabyklÄ , uždengtus su medžiagine užuolaida, kur E. kažko ieÅ¡kojo ant virÅ¡utinių lentynų, esančiose dėžutėse, tačiau nieko nepasiėmė, o L. jam pasakė, kad E. gali jÄ nuÅ¡auti, todėl jis taip pat apieÅ¡kojo dėžutes ieÅ¡kodamas Å¡aunamo ginklo, kad E. negalėtų juo pasinaudoti, tačiau nieko nerado.

Taip pat įtariamasis parodė vietÄ virtuvėje prie lango, kur E. atsisėdo deÅ¡inėje rankoje laikydamas peilį. Jis taip pat parodė, kad nuo spintelės prie pietinės sienos jis paėmė keptuvę ir ja trenkė į palangę norėdamas, kad E. iÅ¡mestų peilį, ir galbÅ«t pataikė sėdinčiam E. per galvÄ . Ä®tariamasis parodė, kad keptuvė nuslydo galvos pavirÅ¡iumi ir trenkėsi į palangę, o jos nuskilusi rankenos dalis nukrito ant grindų, o E. vėl lakstė po kambarius su peiliu, dėl ko jis kažkur iÅ¡ virtuvės spintelės ar nuo spintelės paėmė nedidelį peilį medine rankena.

Ä®tariamasis parodymų patikrinimo vietoje metu parodė ten buvusį peilį apie 15 cm ilgio ir nurodė, kad tas peilis buvo panaÅ¡aus dydžio į tÄ , kurį jis paėmė įvykio metu ir su kuriuo įvykio metu nuėjo į antrÄ kambarį, kur E. stovėjo kambaryje priekiu į pietų pusę, tai yra į įėjimo į kambarį pusę, prie kampo, arčiau vakarinės sienos ir lyg tai kažkaip griuvo į jo pusę, o jis tada pasilenkė ir dÅ«rė laikydamas peilį kairėje rankoje E. iÅ¡ priekio į kairę ar deÅ¡inę kojÄ .

Taip pat įtariamasis parodė, jog E. labai smarkiai iÅ¡ kojos bėgo kraujas ir Å¡is lakstė po butÄ , bėgo koridoriumi ir paskui jį visur buvo pilna kraujo, todėl jis iÅ¡sigandęs ir neÅ¡inas peiliu, su N. iÅ¡ buto pabėgo. Jis taip pat parodė lentynÄ , esančiÄ prie vakarinės sienos, uždengtÄ užuolaida, kur yra taburetė ant kurios padėtas stacionarus telefono aparatas, kuriuo E. prieÅ¡ tai, kai jis lakstė su peiliu, norėjo paskambinti mamai, kuri gal bÅ«tų iÅ¡kvietusi policijÄ .

Taip pat įtariamasis parodė, jog šio stacionaraus telefono laidus nutraukė vykstant konfliktui, dar prieš sužeidžiant E., kadangi atvažiavusi policija galėjo jį išvežti atlikti arešto bausmės. Taip pat įtariamasis parodė, kad išėję iš namo, jis ir N. ėjo į šiaurės pusę link Margių g. nuo Beržų g. pusės, kur tarp nuosavų namų išmetė peilį (2 t., 47-49 b.l.).Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Panevėžys.

Namo trečiame aukšte nuo laiptinės aikštelės link buto Nr. (duomenys neskelbtini) veda kruvinų avalynės pėdsakų fragmentų tekelis, iš kurių vienas pėdsako fragmentas Nr. 1 tinkamas avalynės identifikavimui ir nukopijuotas ant plokštelės. Bute, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, koridoriuje rastas ir nukopijuotas plokštelėje Nr. 2 avalynės pėdsako fragmentas; vonioje, prie gulinčio E. Č. lavono rastas ir paimtas peilis, juoda rankena. Nuo kurio paimti kvapų pavyzdžiai.

Virtuvėje rasta ir paimta keptuvė su įlenktu korpusus ir nusikilusia rankena (1 t., 7-11; 25; 86 b.l.).Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados 2012-09-11 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatyta, jog du avalynės pėdsakai, nukopijuoti plokštelėse Nr. 1, Nr. 2, rasti 2012-08-13 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), yra tinkami avalynės identifikavimui ir yra palikti G. M. dešinės kojos sportinių batelių (1 t., 16-22 b.l.).Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2012-10-17 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatyta, jog kvapo pėdsake, paimtame 2012-08-13 įvykio vietos apžiūros metu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), nuo peilio plastmasinės rankenos nerasta įtariamojo G.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) kvapo (1 t. 31-33 b.l.).  Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatyta, jog tikėtina, kad tirta E. Č. dešinės blauzdos durtinė – pjautinė odos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali (1 t. 40-45 b.l.).  Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatyta, jog E. Č. mirė nuo durtinės-pjautinės aklos dešinės blauzdos žaizdos su blauzdos arterijos sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu.

E. Č. mirė maždaug 1,5 paros laiko iki lavono tyrimo 2012-08-14 13.30 val. tai nurodo gerai išreikštas lavoninis raumenų sustingimas, III-čia lavondėmių stadija. Durtinė-pjautinė dešinės blauzdos žaizda su blauzdos arterijos sužalojimu padaryta vieno smūgio duriančiai-pjaunančio įrankio pasekoje, galimai aplinkybėse nurodyti laiku, t. y. 2012-08-13. Tikėtina, kad dešinės blauzdos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu. Poodinės kraujosruvos dešiniame rieše ir kairiame žaste padarytos kieto buko daikto poveikyje, dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje.

Visi sužalojimai E. Č. padaryti vienu metu, galimai 2012-08-13. Po padarytų sužalojimų E. Č. galėjo atlikti kokius nors savarankiÅ¡kus veiksmus, tol, kol dėl nukraujavimo iÅ¡ blauzdos arterijos neteko sÄ monės ir mirė. Å is laiko tarpas galėjo bÅ«ti iki keleto minučių. E. Č. lavono kraujyje rasta 2,92 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitinka sunkų girtumo laipsnį (1 t. 51-52 b. l.).  IÅ¡ daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus paimti E. Č. lavono drabužiai: trumpomis rankovėmis marÅ¡kinėliai, kelnės-bridžai ir trumpikės, E. Č. kraujo, nagų su panagių turiniu ir plaukų pavyzdžiai, durtinė žaizda iÅ¡ deÅ¡inės blauzdos (1 t., 57 b.l.).IÅ¡ 2012-12-12 drabužių apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nustatyta, jog ant drabužių daugelyje vietų matyti dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ (1 t., 58, 86 b.l.).IÅ¡ 2012-08-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji A.

S. savo iniciatyva pateikė 2012-08-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. 1571, kaip dokumentÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., 79 b.l.).IÅ¡ 2012-08-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog VÅ Ä® Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties administratorė – personalo vadybininkė E. A. savo iniciatyva pateikė 2012-08-13 garso įraÅ¡Ä CD laikmenoje, kaip dokumentÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., 85, 86 b.l.).IÅ¡ 2012-11-05 garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas VÅ Ä® Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties garso įraÅ¡as iÅ¡ CD laikmenos (1 t., 87-88 b.l.)IÅ¡ daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog iÅ¡ VÅ¡Ä® Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties paimtas garso įraÅ¡as, kuriame yra įraÅ¡ytas moters greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimas iÅ¡ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R.

Ž. (1 t., 85, 86, 87-88 b.l.).IÅ¡ 2013-01-07 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2013-01-07 mobiliojo telefono apžiÅ«ros protokolo matyti, kad G. I. pateikė mobilųjį telefonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ IMEI Nr. 3(duomenys neskelbtini) (1 t., 146-147, 148, 86 b.l.).IÅ¡ 2012-10-04 akistatos protokolo tarp L. Ž. ir G. M. matyti, kad kiekvienas tvirtino savo parodymus (1 t., 180-182 b.l.).IÅ¡ 2012-08-13 asmens kartos protokolo matyti, kad pas L. Ž. rastas ir paimtas mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo grÄ Å¾intas pagal pakvitavimÄ L.

Ž. (1 t., 186, 187 b.l.).IÅ¡ asmens blaivumo testo matyti, jog 2012-08-13 19.27 val. G. M. nustatytas 2,15 promilių girtumas (2 t., 36 b.l.).IÅ¡ 2012-12-12 drabužių ir avalynės apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėti G. M. drabužiai ir avalynė, o ant avalynės rasta dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ (3 t., 27 b.l.).G. M. buvo kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d., t.y. kad jis, 2012-08-13, apie 02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, dÅ«rė vienÄ kartÄ peiliu E. Č.

į deÅ¡inės kojos blauzdÄ , tuo padarydamas durtinę – pjautinę aklÄ deÅ¡inės blauzdos žaizdÄ su blauzdos arterijos sužalojimu, kas komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu nukraujavimu, tai yra tyčia nužudė E. Č..Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas ir tik tokia veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. Atsakomybė už asmens gyvybės atėmimÄ gali kilti tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių – mirties yra priežastinis ryÅ¡ys ir kai iÅ¡sivystantys padariniai yra dėsningi bei iÅ¡ anksto numatomi.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t.y. kaltininkui suprantant, kad jis savo veika kėsinasi į kito asmens gyvybę, numatant, kad jis gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norint jÄ atimti, arba, nors ir nenorint atimti gyvybę, bet sÄ moningai leidžiant atsirasti tokiems padariniams. Esant neapibrėžtai tyčiai, kaltininko veika kvalifikuojama pagal faktiÅ¡kai atsiradusius galutinius padarinius, o esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę – kaip tyčinis nužudymas ar pasikėsinimas nužudyti.

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad G. M. vienÄ kartÄ dÅ«rė peiliu E. Č. į deÅ¡inės kojos blauzdÄ , o iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad E. Č. mirė nuo durtinės pjautinės aklos deÅ¡inės blauzdos žaizdos su blauzdos arteriniu sužalojimu, kas komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu nukraujavimu. Tačiau baudžiamojoje byloje esantys duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados dėl kaltinamojo G. M. kaltės tyčia nužudžius E. Č..Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj pat po padarytos veikos ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar tinkamai ir laiku buvo suteikta pagalba, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti.

Tačiau Lietuvos Respublikos įstatymais nepripažįsta objektyvaus pakaltinamumo, t.y. atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ be kaltės ir bet kokiu atveju asmuo negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn be kaltės, neatsižvelgiant į psichologinius aspektus, kadangi BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Atsakomybė už BK 129 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgus į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: gyvybės atėmimo bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį ir pobÅ«dį, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat – prieÅ¡ jį ir po nusikaltimo padarymo, kitas aplinkybes. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo jÄ atimti.

Kaltinime G. M. nėra nurodoma kokia tyčios rÅ«Å¡imi Å¡is veikė – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tačiau byloje visiÅ¡kai nėra jokių duomenų, jog G. M. bÅ«tų veikęs tiesiogine tyčia. Tiek padaryto sužalojimo pobÅ«dis, tiek sužalojimo lokalizacija bei kitos aplinkybės neabejotinai paneigia tiesioginės tyčios buvimÄ . Netiesiogine tyčia nužudymas yra padarytas tada, kai nustatoma, kad kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti jo gyvybės, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. IÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis G. M. norėjo, kad kiltų BK 129 straipsnyje numatyti padariniai ar nors jų ir nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems kilti, t.y. G. M. veikoje nėra tyčios.Byloje nustatyta, kad G. M. peiliu tyčia dÅ«rė E. Č. ne į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ , nors turėjo realiÄ galimybę tai padaryti, o į blauzdÄ , kuri, teismo vertinimu, ne medicinos specialisto negali bÅ«ti laikoma gyvybiÅ¡kai svarbia ar pavojinga sritimi.

Kad normalus žmogus negali numatyti, jog toks sužalojimas gali sukelti mirtį, paaiÅ¡kino ir medicinos ekspertas. Kaltinamasis G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, tiek duodamas parodymus įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek teisiamojo posėdžio metu vieningai ir nuosekliai tvirtino įvykio aplinkybes bei susiklosčiusiÄ situacijÄ , t.y. kad nenorėjo nužudyti E. Č., siekė tik jį sustabdyti Å¡iam lakstant su peiliu. E. Č. dÅ«rė į kojÄ dėl patirto susijaudinimo, tačiau pamatęs, kad stipriai bėga kraujas, iÅ¡sigando ir kartu su N. B. pabėgo.

Teisme, iÅ¡naudojus visas galimybes, liudytojo N. B. apklausti nepavyko, kadangi Å¡io liudytojo buvimo vieta nežinoma, yra paskelbta jo paieÅ¡ka. Tam, kad patikrinti byloje esančius įrodymus, buvo perskaityti liudytojo N. B. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad N. B. taip pat nurodė, jog įvykio metu E. Č. turėjo rankoje virtuvinį peilį ir, liepdamas iÅ¡eiti, grasino „pabesti“, dėl ko G. M. iÅ¡ kažkur pasiėmęs peilį dÅ«rė juo E. Č. į deÅ¡inę blauzdÄ , po ko pradėjo stipriai bėgti kraujas (1 t., 98-101 b. l.).

Be to, kaip matyti iÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatyta, jog E. Č. mirė nuo vienos durtinės – pjautinės aklos deÅ¡inės blauzdos žaizdos su blauzdos arterijos sužalojimu, kas komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu nukraujavimu. Teismo posėdyje apklaustas medicinos ekspertas parodė, kad duodant iÅ¡vadÄ dėl E. Č. mirties priežasties buvo daug abejonių ar mirtis galėjo kilti nuo padaryto sužalojimo.

Ä®takos Å«miam kraujavimui turėjo nukentėjusiojo asmens sunkus girtumas (2,92 promilės) bei kepenų bÅ«klė – riebalinė distrofija. Å ie du faktoriai turėjo įtakos mirčiai, kadangi tiek nustatyta kepenų liga, tiek girtumas mažina kraujo kreÅ¡umÄ . O greičiau kreÅ¡ant kraujui yra tikimybė, jog mirties galėjo bÅ«ti iÅ¡vengta. Kaip jau minėta, eksperto nuomone normalus žmogus negali numatyti, kad toks blauzdos sužalojimas, koks buvo padarytas E. Č., gali sukelti mirtį. Tokie atvejai, kad blauzdos sužalojimas sukeltų mirtį, yra labai reti ir medicinoje vadinama kazuistika.

Eksperto praktikoje per 33 metus nėra buvę analogiÅ¡kų atvejų, kad blauzdos sužalojimas bÅ«tų sukėlęs mirtį. Yra atvejų, kad mirtį sukelia Å¡launies arterijos sužalojimai, tačiau blauzdos arterija yra žymiai plonesnė už Å¡launies arterijÄ ir sukelia visai kitokias pasekmes. Jei E. Č. bÅ«tų likęs gyvas, padarytas sužalojimas bÅ«tų vertintinas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi toks sužalojimas sukelia realų pavojų gyvybei. Tokiu bÅ«du, iÅ¡ aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma nepaneigia G.

M. parodymų, jog jis nesiekė ir nenorėjo nužudyti E. Č.. Atsižvelgiant į kitus byloje surinktus ir įrodymus, teismas neturi pagrindo netikėti G. M. parodymais dėl jo ketinimų bei tyčios. G. M. parodymus patvirtina įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, specialisto iÅ¡vada bei eksperto paaiÅ¡kinimai. Nežymius kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų nesutapimus teismas vertina kaip galimÄ kaltinamojo girtumo įvykio metu bei praėjusį gana ilgÄ laiko tarpo rezultatÄ .

Tačiau Å¡ie smulkÅ«s nesutapimai visiÅ¡kai nepaneigia parodymų apie esmines byloje nustatytas aplinkybes. Pagal eksperto paaiÅ¡kinimus, kaltinamojo nurodytos aplinkybės neprieÅ¡tarauja sužalojimo pobÅ«džiui. Pats sužalojimas, pagal eksperto parodymus, padarytas vidutine jėga, nededant kažkokių ypatingų pastangų. Tačiau iÅ¡ kaltinamojo G. M. parodymų, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, matyti, kad kaltinamasis vis tik turėjo tikslÄ padaryti E. Č. sveikatos sutrikdymÄ .

Kadangi jis peiliu tyčia dÅ«rė E. Č. į blauzdÄ , kaip pats parodė – siekdamas šį asmenį sustabdyti ar gindamasis, daroma iÅ¡vada, jog kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams, tokiems, kaip nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai, numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo.

Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip sveikatos sutrikdymas ar nužudymas. Tačiau, atsižvelgiant į padaryto sužalojimo aplinkybes, kiekį, lokalizacijÄ , pobÅ«dį, smÅ«gio jėgÄ bei kt., G. M. tyčia apsiribojo ir buvo neapibrėžta tik sveikatos sutrikdymo masto apimtyje. Tiesioginė tyčia pasireiÅ¡kė turėjimu tikslÄ sutrikdyti sveikatÄ , o neapibrėžtumas – dėl sveikatos sutrikdymo masto. T.y., G. M., sÄ moningai durdamas vienÄ kartÄ peiliu į, teismo nuomone, gyvybiÅ¡kai nepavojingÄ sritį – blauzdÄ , numatė bendrÄ galimybę, jog E. Č. bus padarytas sveikatos sutrikdymas, nedetalizuojant jo masto (nežymus, nesunkus ar sunkus), tačiau nenumatė ir negalėjo numatyti, jog dėl jo veiksmų kils tokie padariniai, kaip mirtis.

Todėl G. M. yra kaltas ir gali atsakyti tik dėl tyčia padaryto sveikatos sutrikdymo. Kadangi, pagal eksperto paaiÅ¡kinimus, E. Č. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o G. M. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia tik sveikatos sutrikdymo apimtyje, G. M. veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal jo tyčios apimtyje atsiradusius padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymÄ , t.y. BK 135 straipsnio 1 dalį. Kaip jau minėta aukščiau, G. M. veika negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnį, kaip tyčinis nužudymas, kadangi kaltinamojo veikoje nėra tyčios, o taip pat kaltinamojo veika negali bÅ«ti kvalifikuojama ir kaip neatsargus gyvybės atėmimas pagal BK 132 straipsnį.

Pagal BK 132 straipsnį atsako tik tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimÄ dėl neatsargumo kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti arba nusikalstamam nerÅ«pestingumui, kai kaltininkas supranta, kad elgiasi rizikingai dėl kito žmogaus gyvybės, tačiau tikisi gyvybės atėmimo iÅ¡vengti. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veikÄ kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimÄ . Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumÄ bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimÄ kaip jo veikos padarinius.

Byloje nustatyta, kad G. M., specialiai pasilenkdamas dÅ«rė į blauzdÄ , o ne tiesiog stovėdamas, kas konkrečioje situacijoje bÅ«tų buvę paprasčiau – į kitas kÅ«no vietas (pilvÄ , kaklÄ , Å¡onÄ ar kitÄ gyvybiÅ¡kai svarbiÄ sritį), tuo siekdamas iÅ¡vengti sunkesnių sveikatos sutrikdymo padarinių. Pats kaltinamojo veikos pobÅ«dis rodo, kad tokiais veiksmais nebuvo siekiama mirties, o kaip tik atvirkščiai – imamasi priemonių jos iÅ¡vengti, apsiribojant tik sveikatos sutrikdymu.

Teismas visiškai pritaria eksperto išsakytai nuomonei ir yra įsitikinęs, kad šiuo konkrečiu atveju, vidutinis, medicininio išsilavinimo neturintis žmogus, o taip pat ir individualiai vertinant – kaltinamasis G. M., negalėjo ir neturėjo numatyti, kad toks sužalojimas gali sukelti mirtį. Tokiu būdu, jei asmuo negali numatyti savo daromos veikos padarinių, o šiuo konkrečiu atveju – mirties, nėra jokio pagrindo teigti, jog jis veikė ne tik kad netiesiogine tyčia, tačiau ir neatsargiai.

Jei asmuo darydamas veikÄ nesuprato, kad kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, nenumatė Å¡ių padarinių ir neturėjo ar negalėjo jų numatyti, ėmėsi atsargumo priemonių, kad iÅ¡vengtų kito žmogaus mirties (Å¡iuo atveju – sÄ moningai durdamas į gyvybiÅ¡kai nepavojingÄ sritį), tačiau mirtis įvyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, be kaltės, tokia veika laikoma įvykiu (kazusu) ir asmuo negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kilusių padarinių.

Pažymėtina ir tai, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys. Nustatant priežastinį ryšį turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga mirčiai kilti, ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, bÅ«tina įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo.

Šiuo konkrečiu atveju, pagal eksperto paaiškinimus, be padaryto sužalojimo, mirčiai įtakos turėjo dar du faktoriai – E. Č. kepenų liga, dėl ko mažėja kraujo krešumas ir ko nežinojo bei negalėjo žinoti G. M., bei sunkus girtumas. Šie faktoriai pagreitino mirtį ir yra tikimybė, kad jiems nesant E. Č. galėjo likti gyvas, nes krešant kraujui kraujavimas būtų mažesnis ir smegenims būtų užtekę deguonies. Todėl yra pagrįsta abejonė, kuri turėtų būti vertinama kaltinamojo naudai, kad mirtis vien tik dėl padaryto sužalojimo, be paminėtų dviejų faktorių, nebūtų buvusi dėsninga ir numatoma veikos pasekmė.Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog E. Č. lygtai pasviro ar, kaip jam pasirodė – griuvo į jo pusę, tuomet jis pasilenkęs dūrė E. Č.

į blauzdÄ . Teisme kaltinamasis tvirtino, jog ji E. Č. dÅ«rė peiliu dėl to, kad pamatė prieÅ¡ savo krÅ«tinę peilį ir dÅ«rė į blauzdÄ gindamasis. Tokiu bÅ«du teisme kaltinamasis iÅ¡ esmės parodė, kad, jo manymu, veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Tačiau teismas, įvertinęs byloje iÅ¡tirtus įrodymus sprendžia, jog G. M. sužalojimÄ E. Č. padarė nesant bÅ«tinosios ginties situacijai. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį bÅ«tinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos bÅ«tinosios ginties ribos.

Taigi veika, kuri nors formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų, nelaikoma pavojinga ir nėra uždrausta. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija, pirmiausia bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo pavojingas kėsinimasis, ar jis buvo realus, o ne asmens įsivaizduojamas ir akivaizdus, t. y. prasidėjęs ir dar nepasibaigęs, o teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį neiÅ¡nykusi.

Tik nustačius Å¡ias sÄ lygas, aiÅ¡kinamasi, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ , ar nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Tačiau iÅ¡ paties kaltinamojo parodymų matyti, kad E. Č. negalėjo bÅ«ti vertinami, kaip realus kėsinimasis. Pagal kaltinamojo parodymus, E. Č. dar dienos metu prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį bėgiojo po butÄ su peiliu, buvo neramus ir G. M., norėdamas kaltinamÄ jį nuraminti ar iÅ¡muÅ¡ti peilį, trenkė keptuve į virtuvės palangę, galimai kliudydamas ir E. Č. galvÄ bei nuskeldamas keptuvės rankenÄ .

Vėliau E. Č. miegojo kitame kambaryje su L. Ž., o kaltinamasis su N. B. – kitame kambaryje. Tai rodo, kad dėl E. Č. veiksmų nejautė pavojaus nei G. M., nei N. B.. Naktį E. Č. atėjo į kambarį, kuriame jis miegojo su N. B. ir pradėjo juos vyti laukan bei gÄ sdinti, tačiau jokių konkrečių veiksmų neatliko. Tada G. M. nuėjo į tualetÄ ar virtuvę, tiksliai nepamena dėl ko ir iÅ¡ ten iÅ¡girdo, kad tarp E. Č. bei N. B. kilo didelis konfliktas. Tada pasiėmė iÅ¡ virtuvės peilį ir grįžo į kambarį kur po to ir dÅ«rė E. Č.

į blauzdÄ . Tokiu bÅ«du, G. M., pasiimdamas peilį ir jį naudodamas ginče su E. Č., pats sukėlė grėsmingÄ situacijÄ ir nėra jokio pagrindo teigti, jog veikė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms. Tuo labiau, kad iÅ¡ N. B. parodymų, kurie buvo perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti, matyti, kad ginčas su E. Č. buvo kilęs ne tarp jo o tarp G. M.. Tačiau teismas pripažįsta kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad įtakos Å¡iai veikai turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, kaip numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kitÄ asmenį pradėti nusikalstamai veikti ir kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į tokį nukentėjusiojo elgesį. Spręsdamas klausimÄ dėl Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nustatė, kad tokia aplinkybė yra. G. M. nuosekliai parodė, kad E. Č. tiek dienÄ , tiek vakare, betarpiÅ¡kai prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį, vaikščiojo su peiliu, varydamas juos iÅ¡ buto ir grasindamas.

G. M. parodymus patvirtina įvykio vietos apžiÅ«ros metu nustatytos aplinkybės bei specialisto iÅ¡vados. ApžiÅ«rint įvykio vietÄ , buvo rasta ir paimta keptuvė įlenktu korpusu ir nuskilusia rankena bei prie E. Č. lavono rastas ir peilis (1 t., 7-11 b.l.). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kvapo pėdsake, paimtame nuo minėto peilio, G. M. kvapo nerasta. Å ios aplinkybės patvirtina G. M. parodymus, kad E. Č. turėjo peilį bei kitas kaltinamojo nurodytas aplinkybes, tuo labiau, kad peilis rastas prie lavono, o pagal eksperto paaiÅ¡kinimus, nuo padaryto sužalojimo iki mirties praėjo labai trumpas laiko tarpas, galimai 5-6 minutės. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d.

Nukentėjusysis A. Z. parodė, jog kaltinamÄ jį pažįsta dėl susiklosčiusių darbo santykių. 2012 m. rugsėjo 25 d. trims suimtiesiems 9 ar 8 kameroje suteikta medicininė pagalba. Po to vakare trys asmenys kameroje susipjaustė rankas. Jie visi po vienÄ buvo iÅ¡vedami iÅ¡ kameros ir jiems visiems buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba. G. M., iÅ¡vedus iÅ¡ kameros, buvo jam suteikta medicininė pagalbÄ ir vedant į 6 kamerÄ , G. M. pasakė, kad jis bus subadytas adatomis ir užkrėstas ŽIV, nes su juo sėdėjo du asmenys užkrėsti Å¡iuo virusu.

Nežino, kodėl G. M. taip pasakė, tačiau mano, jog dėl to, kad duodama mažai psichotropinių vaistų. Šį grasinimÄ suprato kaip realiÄ grėsmę, nors jokio konflikto prieÅ¡ tai su G. M. nebuvo. IÅ¡sakytÄ grasinimÄ taip pat girdėjo pamainos pareigÅ«nai K. V. ir S. P.. Mano, jog G. M. grasinimÄ galėjo įvykdyti, nes areÅ¡tinėje daug kartų yra pjaustęsis. AreÅ¡tinėje dirba 4 metai ir žino G. M., kuris keldavo sÄ lygas, nurodydamas, jog nevykdant reikalavimų susipjaustys venas, kÄ ir padarydavo.

Tiksliai nežino, bet mano, jog pats G. M. ŽIV neserga, tačiau juo serga kiti areÅ¡tinėje buvę asmenys. PraÅ¡o priteisti 5000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė stresÄ , ilgai kankino nemiga, o taip pat buvo iÅ¡važiavęs į sanatorijÄ , lankėsi pas psichologę, kuri dirba vyriausiajame policijos komisariate.Liudytojas S. P. parodė, kad kaltinamÄ jį žino dėl susiklosčiusių darbinių santykių, nes Å¡is asmuo dažnai bÅ«na areÅ¡tinėje. 2012 m. rugsėjo 25 d. vakarinio patikrinimo metu apie 19.00 val. kameroje, kurioje buvo G.

M. ir dar trys nuteistieji, jie pasakė, kad nerimas juos slegia, kad reikia medikų pagalbos. Pasakė, kad yra palikta vaistų ir jie bus paduoti, o vėliau iÅ¡kvies pagalbÄ . Neprisimena, ar G. M., ar V. A. prašė pagalbos. Po 21.00 val. buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba ir G. M. su V. A. buvo nuvesti pas gydytojus. Vėliau jie buvo grÄ Å¾inti į kamerÄ . G. M. buvo nepatenkintas, kad greitoji jam ne tokius vaistus davė. Po kelių minučių iÅ¡girdo kameroje triukÅ¡mÄ ir beldimÄ . Matė, kad trys nuteistieji persipjovė rankų dilbius.

Greitoji medicinos pagalba dar nebuvo iÅ¡važiavusi, dėl ko buvo pakviesta medikė ir po vienÄ iÅ¡vedus iÅ¡ kameros ten buvusius asmenis, jiems buvo suteikta pirmoji pagalba. Patalpinant G. M. į 6 kamerÄ , Å¡is pradėjo A. Z. prieÅ¡gyniauti, reiÅ¡kė priekaiÅ¡tus dėl vaistų, dėl medicinos pagalbos. Kameros durys, prie kurių jis stovėjo su K. V., buvo neuždarytos ir G. M. pasakė A. Z., kad sekantį kartÄ atvažiavęs iÅ¡ Å iaulių, suÅ¡audys užkrėstomis adatytėmis. Tuo metu grasinimas nenuskambėjo kaip pajuokavimas, kadangi G.

M. buvo piktas, o be to asmenis, atvežtus iÅ¡ Å iaulių TI, reikia patikrinti ir liesti, kas dar labiau sustiprina iÅ¡sakyto grasinimo realumÄ . Paprastai niekas negrasina, tačiau iÅ¡ bylos žinojo, kad vienas iÅ¡ suimtųjų – V. A. buvo užsikrėtęs ŽIV. Žino, kad A. Z. dėl iÅ¡sakyto grasinimo patyrė stresÄ ir suprato kaip realų, dėl ko kreipėsi pas psichologÄ bei važiavo į sanatorijÄ .Liudytojas K. V. davė parodymus, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus liudytojo S. P. parodymams.IÅ¡ 2012-09-25 A.

Z. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog A. Z. pranešė apie 2012-09-25, apie 22.40 val., G. M. iÅ¡sakytus grasinimus subadyti adatomis užkrėstomis ŽIV (2 t., 1 b.l.).IÅ¡ 2012-10-02 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog apžiÅ«rėta įvykio vieta – areÅ¡tinė, esanti Tulpių g. 60, Panevėžyje (2 t., 2-4 b.l.).IÅ¡ 2012-10-02 pareiÅ¡kimo matyti, kad A. Z. pateikė pareiÅ¡kimÄ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui praÅ¡ydamas atlikti ikiteisminį tyrimÄ dėl 2012-09-25 G.

M. iÅ¡sakyto grasinimo (2 t., 5 b.l.).Pagal BK 145 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Teismų praktikoje laikoma, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ir pan., gali bÅ«ti iÅ¡sakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar vieÅ¡us pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas bÅ«tų realus, duodantis pagrindÄ manyti, kad jis gali bÅ«ti realizuotas.

Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumÄ suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu vieningai ir nuosekliai tvirtino, jog vykdant tiesiogines darbines funkcijas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje, suimtasis G.

M. žodžiais grasino pats arba nurodydamas kitam asmeniui subadyti jį adatomis ir tokiu bÅ«du užkrėsti ŽIV, o patį grasinimÄ , atsižvelgdamas į G. M. asmenybę, suprato kaip realų. Å ias A. Z. nurodytas aplinkybes taip pat ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pareigÅ«nai S. P. ir K. V., kurie įvykio metu tiesiogiai girdėjo G. M. iÅ¡sakytÄ grasinimÄ ir taip pat suvokė Å¡io grasinimo realumÄ , kadangi, nors pats G. M. ir neserga ŽIV, tačiau kameroje buvo su Å¡iuo virusu sergančiais asmenimis, o be to yra daug kartų teistas, tame tarpe ir už sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti policijos pareigÅ«nų, apklaustų liudytojais, neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, juo labiau kad pareigÅ«nai S. P. ir K. V., tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodami parodymus teisme, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . BylÄ nagrinėjantis teismas taip pat neturi pagrindo abejoti nuosekliais ir vieningais nukentėjusiojo A. Z. parodymais. Taigi atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl G.

M. kaltės padarius BK 145 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , o kaltinamojo neprisipažinimÄ ir pasisakymus, kad jis nepadarė Å¡ios veikos, teismas vertina, kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Bausmės skyrimas, civiliniai ieÅ¡kiniai ir kiti klausimai Kaltinamasis G. M. neigė tyčia norėjęs nužudyti E. Č. ir prisipažino kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Nors byloje nustatyta, kad G. M. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 str. 1 d., o ne neatsargų gyvybės atėmimÄ , G.

M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi jÄ padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kadangi kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes. Kaip jau minėta anksčiau, kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe taip pripažintina tai, kad įtakos Å¡iai veikai turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (59 str. 1 d. 6 p.).

Atsakomybę, padarius BK 135 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog G. M. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos Å¡ios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, padarius BK 145 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , nėra.Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgia į padarytų nusikaltimų sunkumÄ , jų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, į nusikalstamų veikų padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadijÄ ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes.G.

M. padarė dvi nusikalstamas veikas – vienÄ sunkų ir vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str.), dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d. yra dvi atsakomybę lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybės, iÅ¡ viso bÅ«damas teistas vienuolika kartų (2 t., 62-75 b.l.), nusikaltimus padarė neiÅ¡nykus teistumui, yra laikomas recidyvistu, turi devyniolika galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 171-182 b.l.), gydėsi psichiatrijos ligoninėse, įraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ , tačiau pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ matyti, jog ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę G.

M. skirti nėra tikslinga (2 t., 199 b. l.; 3 t., 2; 12 b. l.).Ä®vertinus paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes bei atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, atliktų veiksmų apimtį, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., G. M. už nusikaltimų, numatytų BK 135 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d., padarymÄ skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Už sunkų nusikaltimÄ skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatyto minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkis, atsižvelgiant į tai, kad yra dvi reikÅ¡mingos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena sunkinanti, o už nesunkų nusikaltimÄ â€“ artima vidurkiui, kadangi nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., G. M. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo bÅ«du. Ä® paskirtÄ bausmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d.     Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę asmeniui, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį, kurio pagrįstumo ir dydžio klausimus sprendžia teismas, priimdamas sprendimÄ byloje.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. S. pareiÅ¡kė 9309 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos civilinius ieÅ¡kinius. IÅ¡ esmės, kaltinamasis G. M. nors ir neigė tyčia norėjęs nužudyti E. Č., tačiau sutiko, kad civiliniai ieÅ¡kiniai iÅ¡ jo bÅ«tų priteisti, nes E. Č. mirė dėl jo veiksmų. Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, jog E. Č. mirtį sÄ lygojo G. M. veiksmai, nors dėl E. Č. mirties kaltinamasis ir nėra kaltas. Pačiam kaltinamajam neginčijant nukentėjusiosios pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių bei atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji patyrė ne tik turtines iÅ¡laidas, susijusias su sÅ«naus E. Č. laidotuvėmis, tačiau ir dvasinius iÅ¡gyvenimus – iki Å¡iol jaučia silpnumÄ , galvos skausmÄ ir svaigimÄ , kankina miego ir valgymo sutrikimai, dėl patirto streso sumažėjo bendravimo galimybės, tapo labai jautri bei pablogėjo sveikata (3 t., 72-73, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 80, 81 b.l.), G.

M. turi atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ . BylÄ nagrinėjanti teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios pateiktus duomenis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ bei kasos čekį, IÄ® „Runca“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , sutartį-užsakymÄ su J. G. dėl akmens paminklo ir kitų darbų atlikimo daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiosios A. S. pareikÅ¡tas 9309 Lt dydžio ieÅ¡kinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo yra teisėtas bei pagrįstas, dėl ko tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ G.

M. priteisiant 9309 Lt dydžio sumÄ . Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji A. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu vieningai ir nuosekliai teigė, jog dėl sÅ«naus E. Č. mirties stipriai iÅ¡gyvena, patyrė didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl ko ne tik atsirado įvairių valgymo ir miego sutrikimų, tačiau ir pablogėjo sveikatos bÅ«klė (3 t., 81 b.l.).

Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas siekia ne tik teisingai kompensuoti pastarosios patirtÄ neturtinę žalÄ , tačiau atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei galimybę tÄ Å¾alÄ atlyginti, į aplinkybes, kurioms esant Å¡i žala atsirado, į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, yra bedarbis, paskirtų administracinių baudų nėra numokėjęs. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas nukentėjusiajai A.

S. padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 20000 Lt.Be to, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. Z. taip pat pareiÅ¡kė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kinį bei nurodė, jog dėl iÅ¡sakyto kaltinamojo G. M. grasinimo patyrė stresÄ , ilgai kankino nemiga, o taip pat buvo iÅ¡važiavęs į sanatorijÄ ir lankėsi pas psichologus. Liudytoju apklaustas pareigÅ«nas S. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog A. Z. dėl iÅ¡sakyto grasinimo patyrė stresÄ ir suprato kaip realų, dėl ko kreipėsi pas psichologÄ bei važiavo į sanatorijÄ .

Nagrinėjamoje byloje neginčitinai nustatyta, jog policijos komisariato areÅ¡tinėje suimtasis G. M. žodžiais grasino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus specialistui A. Z., pats arba nurodydamas kitam asmeniui subadyti A. Z. adatomis ir tokiu bÅ«du užkrėsti ŽIV. Nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas siekia ne tik teisingai kompensuoti pastarojo patirtÄ neturtinę žalÄ , tačiau atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis, yra bedarbis, paskirtų administracinių nuobaudų – baudų nėra numokėjęs, vienuolika kartų teistas, o taip pat privalės atlyginti 39309 Lt žalÄ nukentėjusiajai A.

S.. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas kaltinamojo G. M. kaltais veiksmais nukentėjusiajam A. Z. padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 3000 Lt.G. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:rankų pirÅ¡tų pėdsakai 7 daktiloplokÅ¡tėse, cigaretės „(duomenys neskelbtini)“ nuorÅ«ka, raudonos spalvos dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ pavyzdys nuo buto koridoriaus grindų; įtariamosios L.

Ž. seilių DNR pavyzdžiai, 1 vokas, jos abiejų rankų nuoplovas; įtariamojo G. M. seilių DNR pavyzdžiai, abiejų rankų nuoplovos, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpÄ pagal 2013-01-25 kvitÄ B Nr. 045504 (1 t., 12, 13 b.l.); kvapo pėdsako pavyzdžiai nuo peilio, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpÄ pagal 2012-12-03 kvitÄ B Nr. 054263 (1 t., 34, 35 b. l.); E. Č. kraujo, nagų su panagių turiniu ir plaukų pavyzdžiai, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpÄ pagal 2013-01-15 kvitÄ B Nr. 054363 (1 t., 59, 60 b. l.) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 str. 1 d. 4 p. sunaikintini;du avalynės pėdsakai, nukopijuoti plokÅ¡telėse Nr. 1, Nr. 2, bei G.

M. avalynės antspaudai, rasti 2012-08-13 įvykio vietos apžiÅ«ros metu, saugomi byloje (1 t., 21 b. l.) paliktini saugoti prie bylos;G. M. pateikti sportiniai batai „(duomenys neskelbtini)“, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpÄ pagal 2013-01-15 kvitÄ B Nr. 054362 (1 t., 23, 24 b.l.); įvykio vietos apžiÅ«ros metu rasta ir paimta keptuvė ir plastmasinė dalis, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpÄ pagal 2013-01-16 kvitÄ B Nr. 054375 (1 t., 26, 27 b.l.);

E. Č. lavono drabužiai: trumpomis rankovėmis marÅ¡kinėliai, kelnės-bridžai ir trumpikės, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpÄ pagal 2013-01-15 kvitÄ B Nr. 054363 (1 t., 59, 60 b.l.); G. I. pateiktas mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (galimai priklausantis E. Č.), perduotas saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpÄ pagal 2013-01-25 kvitÄ B Nr. 054405 (1 t., 149, 150 b.l.); G. M. pateikti drabužiai: languoti marÅ¡kiniai, džinsai, marÅ¡kinėliai, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpÄ pagal 2013-01-16 kvitÄ B Nr. 054374 (1 t., 29, 28 b.l.);

įvykio vietos apžiÅ«ros metu rastas ir paimtas peilis prie E. Č. lavono, laikomas prie bylos, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., nesant praÅ¡ymų grÄ Å¾inti, sunaikintini.Nukentėjusiosios A. S. atstovė advokatė S. S. teisiamojo posėdžio metu pateikė Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 320 Lt ir prašė priteisti Å¡iÄ pinigų sumÄ iÅ¡ kaltinamojo.BPK 106 str. 2 d. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjau atveju antrinės teisinės pagalbos patirtos 320 Lt išlaidos yra apskaičiuotos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl iš G. M. priteistina 320 Lt valstybės naudai. Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 301 – 303 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, - n u s p r e n d ž i a : G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu ir nubausti:pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 145 str. 1 d.

– laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne apimant Å¡velnesnę ir G. M. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės laikÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – t.y. nuo 2013 m. liepos 10 d.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki 2013 m. liepos 9 d.

įskaitytinai.            G. M. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ G. M.:A. S.:9309 Lt (devynis tÅ«kstančius tris Å¡imtus devynis litus) padarytai turtinei žalai atlyginti;20000 Lt (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų) padarytai neturtinei žalai atlyginti;A. Z. – 3000 Lt (tris tÅ«kstančius litų) padarytai neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ G. M. valstybės naudai 320 Lt (tris Å¡imtus litų) antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai A.

S. iÅ¡laidoms atlyginti.             Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:įvykio vietos apžiÅ«ros metu rastus ir paimtus rankų pirÅ¡tų pėdsakus 7 daktiloplokÅ¡telėse, 1 vokas, cigaretės „(duomenys neskelbtini)“ nuorÅ«kÄ , 1 vokas, raudonos spalvos dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ pavyzdį nuo buto koridoriaus grindų, 1 vokas; įtariamosios L. Ž. seilių DNR pavyzdžius, 1 vokas, jos abiejų rankų nuoplovas, 2 vokai; įtariamojo G.

M. seilių DNR pavyzdžius, 1 vokas, jo abiejų rankų nuoplovas, 2 vokai, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpÄ pagal 2013-01-25 kvitÄ B Nr. 045504 (1 t., 12, 13 b.l.); kvapo pėdsako pavyzdžius nuo peilio, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpÄ pagal 2012-12-03 kvitÄ B Nr. 054263 (1 t., 34, 35 b. l.); E. Č. kraujo, nagų su panagių turiniu ir plaukų pavyzdžius, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpÄ pagal 2013-01-15 kvitÄ B Nr. 054363 (1 t., 59, 60 b.l.), vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., sunaikinti;du avalynės pėdsakus, nukopijuotus plokÅ¡telėse Nr. 1, Nr. 2 bei G.

M. avalynės antspaudus, rastus 2012-08-13 įvykio vietos apžiÅ«ros metu ir saugomus byloje (1 t., 21 b. l.) – palikti saugoti prie bylos;G. M. pateiktus sportinius batus „(duomenys neskelbtini)“, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpÄ pagal 2013-01-15 kvitÄ B Nr. 054362 (1 t., 23, 24 b.l.); įvykio vietos apžiÅ«ros metu rastÄ ir paimtÄ keptuvę ir plastmasinę dalį, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpÄ pagal 2013-01-16 kvitÄ B Nr. 054375 (1 t., 26, 27 b.l.);

E. Č. lavono drabužius: marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis, kelnes-bridžus ir trumpikės, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpÄ pagal 2013-01-15 kvitÄ B Nr. 054363 (1 t., 59, 60 b.l.); G. I. pateiktÄ mobilųjį telefonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (galimai priklausantį E. Č.),  perduotÄ saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpÄ pagal 2013-01-25 kvitÄ B Nr. 054405 (1 t., 149, 150 b.l.); G. M. pateiktus drabužius: languotus marÅ¡kinius, džinsus, marÅ¡kinėlius, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpÄ pagal 2013-01-16 kvitÄ B Nr. 054374 (1 t., 29, 28 b.l.);

įvykio vietos apžiÅ«ros metu rastÄ ir paimtÄ peilį prie E. Č. lavono, laikomÄ prie bylos, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., nesant praÅ¡ymų grÄ Å¾inti, sunaikinti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme. Teisėjas                                                                                                                ArtÅ«ras Ridikas