e90b76b5-bd79-440e-bc67-208dfd0e8f1d · Panevėžio apygardos teismas

?Byla Nr. 1S-111-531/2021 Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. gegužės 26 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas CiesiÅ«nas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs A. K. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 18 d. nutarties, n u s t a t ė : 1. 2021 m. vasario 10 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje (toliau – STT) iÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros duomenų patikslinimui bei procesinio sprendimo priėmimui gautas A.

K. pareiÅ¡kimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Kauno apygardos teismo darbuotojams pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 ir 229 straipsnius. A. K. pareiÅ¡kime nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. iÅ¡ paÅ¡to skyriaus iÅ¡siuntė Kauno apygardos teismui praÅ¡ymÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo pridėti priedai – įrodymai, reikÅ¡mingi jo atžvilgiu iÅ¡keltos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui. Kadangi jo praÅ¡ymas buvo siunčiamas registruotu paÅ¡tu, paÅ¡te jis gavo kvitÄ , kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, jog jo iÅ¡siųstas vokas su jame esančiais dokumentais sveria 162 g.

Tai yra akivaizdus įrodymas, jog voke tikrai buvo ne vos 3 lapų praÅ¡ymas, bet ir visi priedai – 17 lapų, nes 3 popieriaus lapai ir vokas tikrai nesveria 162 g, kuo labai nesunku įsitikinti ir kÄ Å¾ino kiekvienas, siuntęs registruotus laiÅ¡kus. Jo iÅ¡siųstas vokas pasiekė Kauno apygardos teismÄ , nes iÅ¡ Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) R. L. Ž. 2020 m. rugsėjo 17 d. suraÅ¡yto akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jo siųstas vokas buvo gautas ir atplėštas bÅ«tent Kauno apygardos teisme.

Taigi, pakeliui jo siųsti dokumentai dingti negalėjo. Ä® administracinio nusižengimo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas tik pats jo praÅ¡ymas, be jokių priedų, tai yra be dokumentų, kuriais jis įrodinėjo savo nekaltumÄ dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. To pasekoje teismas iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ negavęs jo teiktų dokumentų, kas turėjo esminės reikÅ¡mės galutiniam procesiniam sprendimui Å¡ioje byloje. Priėmus 2020 m. spalio 1 d.

Kauno apygardos teismo nutartį, net nenagrinėjant jo iÅ¡siųstų, tačiau bylÄ nagrinėjusiai teisėjai nepateiktų dokumentų, įsigaliojo pirmosios instancijos nutarimas dėl jam paskirtos 2 700 Eur baudos ir priteistų 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tai yra, jam buvo padaryta didelė žala. Yra įsitikinęs, kad jo teiktų dokumentų dingimas J. L. inicijuotoje administracinio nusižengimo byloje nėra atsitiktinis ir netyčinis veiksmas ir gali bÅ«ti sÄ lygotas J. L. noro bet kokiais bÅ«dais užvaldyti jam priklausančias (duomenys neskelbtini) akcijas.

Å iÄ jo prielaidÄ tik sustiprina ne kartÄ girdėtas J. L. gyrimasis, kad Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) dirba jam artimas žmogus. 2. 2021 m. vasario 17 d. STT Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė priėmė nutarimÄ , kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Nutarime nurodoma, kad Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) R. L. Ž. veiksmuose nenustatyti nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 ir 229 straipsniuose, požymiai.

Pažymėta ir tai, kad nors A. K. argumentuojama, kad bÅ«tent dėl Kauno apygardos teismo darbuotojų veiksmų – tariamo dokumentų pradanginimo – patyrė didelės žalos, pareiÅ¡kimo nagrinėjimo metu Å¡ias pareiÅ¡kėjo prielaidas ne tik dėl didelės žalos, bet ir dėl dokumentų pradanginimo, kaip aktyvaus ir tyčinio veiksmo, pagrindžiančių duomenų nenustatyta. PrieÅ¡ingai, nustatyta, kad Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) R. L. Ž., vadovaudamasi jos, kaip (duomenys neskelbtini), veiklÄ reglamentuojančiu pareigybės apraÅ¡ymu, pareiÅ¡kėjo siųstÄ vokÄ su turiniu jame savalaikiai gavo, atplėšė, užregistravo ir, nustačiusi trÅ«kumus gautuose dokumentuose, surašė aktÄ dėl trÅ«kstamų dokumentų, kaip tai numatyta jos pareigybės apraÅ¡yme.

Duomenų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo prielaidas apie R. L. Ž. suinteresuotumÄ jo atžvilgiu nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos baigtimi taip pat nenustatyta. Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu A. K. pateikė skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«rai. 3. 2021 m. kovo 2 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimÄ , kuriuo A. K. skundÄ atmetė. Dėl Å¡io nutarimo A. K. pateikė skundÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams. 4. 2021 m. kovo 18 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai priėmė nutartį, kuria A. K. skundÄ atmetė.

5. A. K. pateiktu skundu praÅ¡o panaikinti 2021 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, iÅ¡spręsti jo 2021 m. kovo 5 d. skundÄ iÅ¡ esmės – panaikinti 2021 m. vasario 17 d. STT Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės nutarimÄ bei 2021 m. kovo 2 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimÄ . Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas ne tik ignoravo jo pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jo skunduose nurodomos problemos esmę, bet ir akivaizdžiai tendencingai, iÅ¡kreiptai vertino jo argumentus ir motyvus.

Jis niekada (nei pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bei skųsdamas procesinius tyrėjos ir prokuroro sprendimus nepradėti ikiteisminio tyrimo) neakcentavo ir neįrodinėjo, jog jam padaryta žala yra tie eurai, kuriuos teismas priteisė iš jo administracinio nusižengimo byloje. Toks supaprastintas žalos suvokimas aiškiai koreliuoja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, jog neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl piktnaudžiaujant tarnyba Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, bei jog valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.

Akivaizdu, kad jo konkrečiu atveju, teismas, nagrinėdamas jo administracinio nusižengimo bylÄ , nevykdė teisingumo, nebuvo užtikrintos jo teisės į tinkamÄ , rungtyniÅ¡kÄ procesÄ , teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, nes jo teikti teismui įrodymai konkrečios jo bylÄ nagrinėjusios teisėjos nepasiekė. Teikdamas dokumentus į administracinio nusižengimo bylÄ , jis turėjo lÅ«kesčių, kad teismas procesinį sprendimÄ Å¡ioje byloje priims atsižvelgdamas į jo pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus.

Teigia, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta jo teisė į teisingÄ teismÄ , kas pakirto jo pasitikėjimÄ visa teismų sistema, vieÅ¡ai deklaruojamu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, jog teismai vykdo teisingumÄ . Be to, buvo pažeistas ir teisėtų lÅ«kesčių principas. BÅ«tent Å¡ios aplinkybės, o ne skundžiamoje nutartyje įvardinta jam paskirta 2 700 Eur dydžio bauda ir preciziÅ¡kai paskaičiuotos priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos padarė jam didelę ir nepataisomÄ Å¾alÄ .

Yra įsitikinęs, kad tuo pačiu žala buvo padaryta ir pačiam teismui, visai teismų sistemai. Pažymi, kad nei vienas jo skundo argumentas nebuvo analizuojamas ir nagrinėjamas, jo skundo esmė nebuvo atskleista, o pati skundžiama nutartis yra motyvuojama tik deklaratyviomis frazėmis, kurios yra tinkamos bet kuriam skundui atmesti, nesigilinant į atmetamų skundų turinį. Toks skundžiamos nutarties argumentavimas visų pirma, diskredituoja patį teismÄ , kaip teisingumÄ vykdančiÄ institucijÄ . O antra, parodo ir teismo požiÅ«rį į pareiÅ¡kėjus, kurių skundai yra atmetinėjami tiesiog perraÅ¡inėjant tas pačias deklaratyvias frazes, visiÅ¡kai nesigilinant į kiekvieno atskiro skundo turinį.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nėra pasisakyta nei dėl vieno jo skundo argumento. Tokiu bÅ«du ikiteisminio tyrimo teisėjas ne tik pažeidė BPK 28 straipsnio 2 dalies, 63 straipsnio 1 dalies, 64 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jo teisėtus lÅ«kesčius, kad bus iÅ¡nagrinėti jo skunduose nurodyti motyvai bei argumentai, bet ir sukÅ«rė ydingÄ precedentÄ , jog teismai ir prokurorai savo nutarimuose gali apskritai nepasisakyti dėl nukentėjusio asmens skundo, kuriuo į juos kreiptasi, argumentų, apsiribojant nieko nereiÅ¡kiančiomis deklaratyviomis frazėmis.

Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad įvertinus turimų duomenų visetÄ , jokių duomenų, kad iÅ¡vis jokie priedai teisme gauti, nėra, ir Å¡ios aplinkybės patikrinti nėra objektyvios galimybės. Toks skundžiamos nutarties teiginys aiÅ¡kiai ir be jokios priežasties diskredituoja (duomenys neskelbtini), Å¡ios įstaigos darbuotojus, nes jis pateikė raÅ¡ytinį įrodymÄ , jog (duomenys neskelbtini) iÅ¡ jo priėmė vokÄ su jame įdėtais dokumentais, o apklausiama šį vokÄ Kauno apygardos teisme priėmusi Å¡io teismo darbuotoja aiÅ¡kiai nurodė, kad vokas buvo gautas be jokių pažeidimų.

O antra, Å¡iuo teiginiu skundžiamÄ nutartį priėmęs ikiteisminio tyrimo teisėjas aiÅ¡kiai konstatavo, jog nagrinėjant jo pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo apskirtai net nebuvo tirta esminė aplinkybė – ar jo iÅ¡siųsti dokumentai buvo gauti Kauno apygardos teisme. Akivaizdu, kad Å¡i aplinkybė ne tik kad negali, bet ir privalo bÅ«ti iÅ¡tirta. Be jokios abejonės, skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi pareigÅ«nė turėjo visas galimybes atlikti tyrimÄ ir nustatyti, kiek A4 formato popieriaus lapų kartu su Kauno apygardos teisme gautu ir iÅ¡saugotu voku sudaro tokį svorį, koks yra nurodytas paÅ¡to kvite.

Tačiau to padaryta nebuvo. Taigi, neatlikus net elementaraus patikrinimo, darytina vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, jog ne jis, o skundžiamus nutarimus priėmę pareigÅ«nai ir skundžiamÄ nutartį priėmęs ikiteisminio tyrimo teisėjas vadovaujasi tik prielaidomis ir spėlionėmis, kurių patvirtinimui arba paneigimui bÅ«tina atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. SkundžiamÄ nutartį priėmęs ikiteisminio tyrimo teisėjas visiÅ¡kai ignoravo jo nurodytÄ esminę aplinkybę, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad paÅ¡to siuntos kvito turėjimas patvirtina faktinę aplinkybę apie kvite nurodytos registruotos siuntos iÅ¡siuntimÄ .

Taip pat tai, kad Å¡iuo atveju vienintelės apklaustos liudytojos, kuri akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi, parodymai net nebuvo tikrinami. Vien ta aplinkybė, jog Å¡i liudytoja dirba Kauno apygardos teisme, nesuponuoja iÅ¡vados, kad viskas, kÄ ji kalba, yra objektyvi tiesa. Jokie kiti tyrimo duomenų rinkimo veiksmai atliekami nebuvo, jo nurodytos aplinkybės, kurios net neginčijamos (pavyzdžiui, jog jo iÅ¡siųstas vokas paÅ¡te svėrė 162 g ir Kauno apygardos teisme buvo gautas nepažeistas), nebuvo tiriamos, vertinamos, o skundžiamuose nutarimuose daromoms spėlionėms ir prielaidoms paÅ¡alinti nebuvo imtasi apskritai jokių veiksmų.

Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju dar anksti vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo. Kadangi jo skunduose iÅ¡samiai ir argumentuotai nurodyti piktnaudžiavimo požymiai Kauno apygardos teisme nebuvo pakankamai iÅ¡tirti ir tinkamai įvertinti, laikytina, kad liko neįgyvendinta pagrindinė ikiteisminio tyrimo institucijų pareiga pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių atskleisti padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tam, kad įvertinti jo įvardintas piktnaudžiavimo apraiÅ¡kas Kauno apygardos teisme baudžiamojo įstatymo požiÅ«riu, reikia objektyviai, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti jo įvardintas aplinkybes, o tam bÅ«tina atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

6. Skundas atmetamas.

7. Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad toks sprendimas gali bÅ«ti priimamas tik tuomet, kai yra iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kintos visos aplinkybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.

8. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad gavus A. K. pareiÅ¡kimÄ , buvo atliekami jo patikslinimo veiksmai, t. y. apklausta Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) R. L. Ž., susipažinta su Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymu, iÅ¡analizuoti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys dokumentai bei duomenys – 2020 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nutarimas, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant 2 700 Eur dydžio baudÄ , bei iÅ¡ jo priteisiant 968 Eur proceso iÅ¡laidų;

A. K. apeliaciniu skundu; 2020 m. rugsėjo 17 d. prašymu, kuriuo buvo prašoma prie bylos prijungti prie prašymo pridėtus dokumentus, priedus nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini); Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 17 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl trūkstamų dokumentų, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. paštu gautas A. K. prašymas. Peržiūrėjus gautus dokumentus (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad trūksta priedų nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. spalio 1 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria A. K. apeliacinis skundas atmestas ir paliktas galioti 2020 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nutarimas; (duomenys neskelbtini) atstovo advokato V. D. praÅ¡ymas iÅ¡spręsti klausimÄ dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo; 2020 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria iÅ¡ A. K (duomenys neskelbtini) naudai priteista 665,50 Eur iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pažymint, kad Å¡i nutartis įsiteisėja paskelbimo dienÄ ir yra Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties sudėtinė dalis;

A. K. 2020 m. spalio 9 d. praneÅ¡imu dėl baudos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų sumokėjimo. Remiantis Å¡iais duomenimis, buvo priimtas procesinis sprendimas atsakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 229 straipsnį. A. K. su tokia proceso baigtimi nesutinka ir ginčija priimtus procesinius sprendimus.

9. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, o pagal BK 229 straipsnį – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos.

10. AukÅ¡tesnysis teismas įvertinęs A. K. skundo argumentus, skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį, vyresniosios specialistės ir prokuroro nutarimus, pateiktÄ bylos medžiagÄ bei teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 229 straipsnį buvo atsisakyta pagrįstai. SkundÄ nagrinėjantis teismas sutinka su priimtuose procesiniuose sprendimuose pateiktais atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ motyvais, todėl jų nebekartoja, o tik papildo.

11. Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, A. K. praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 228 ir 229 straipsnius Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) darbuotojams, kadangi registruojant paÅ¡tu jo atsiųstÄ praÅ¡ymÄ su priedais, jie (priedai) buvo pradanginti ir teismas, priimdamas nutartį dėl jo pareikÅ¡to apeliacinio skundo, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jų neįvertino. Pateiktame skunde teigia, kad dėl tokių teismo (duomenys neskelbtini) darbuotojų veiksmų jam buvo padaryta žala, pažeidžiant turimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teises bei laisves, taip pat yra įsitikinęs, kad tuo pačiu žala buvo padaryta ir teismui bei visai teismų sistemai.

12. SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje yra kraÅ¡tutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai iÅ¡naudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones, Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima. PareiÅ¡kimo patikslinimo metu apklausta R. L. Ž. parodė, kad kiek jai žinoma, dėl tariamai dingusių priedų A. K. (duomenys neskelbtini) lankėsi tik vienÄ kartÄ .

Jis atsinešė priedus, kuriuos neva siuntė teismui, taip pat iÅ¡ paÅ¡to gautÄ kvitÄ , ir A. K. parodyti tariamai jo siųsti priedai buvo ne vienas kitas lapas, o pluoÅ¡tas dokumentų, todėl yra įsitikinusi, kad negalėjo nepastebėti Å¡ių priedų, jei jie bÅ«tų buvę voke. Å io apsilankymo metu A. K. labai ilgai ir įkyriai (duomenys neskelbtini) darbuotojoms trukdė dirbti, įtikinėjo, kad ankščiau teismui siuntė jo tÄ dien atsineÅ¡tus ir rodomus priedus. Su kolege jam paaiÅ¡kino, kad tokie priedai teisme nebuvo gauti, dėl ko buvo suraÅ¡ytas aktas dėl trÅ«kstamų dokumentų.

A. K. nesiliaujant jas įtikinėti, kad jis siuntė Å¡iuos priedus, kita jos kolegė pasiÅ«lė jam pasverti jo atsineÅ¡tus dokumentus ir svarstyklių duomenis palyginti su nurodytais jo atsineÅ¡tame paÅ¡to kvite. Nepamena tikslių skaičių, iÅ¡skyrus tai, kad (duomenys neskelbtini) turimos svarstyklės rodė kitokį svorį, nei buvo nurodyta A. K. turimame paÅ¡to kvite. A. K. nesutinkant su (duomenys neskelbtini) svarstyklių rodmenimis, kolegė į svarstykles įdėjo net ir vokÄ , kad kuo tiksliau nustatyti, kiek realiai galėjo sverti 2020 m. rugsėjo 17 d. teisme gautas A.

K. vokas ir jo turinys, tačiau pamena, kad svoriai vis tiek nesutapo. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta matyti, jog A. K., sužinojęs, kad jo siųsti priedai teisme nebuvo gauti, buvo atvykęs į jį iÅ¡siaiÅ¡kinti kilusio nesusipratimo, tačiau po pokalbio su (duomenys neskelbtini) darbuotojomis ir atlikto dokumentų svėrimo, nei tÄ pačiÄ dienÄ , nei kitomis dienomis į Kauno apygardos teismÄ su raÅ¡tiÅ¡komis pretenzijomis ar skundais nesikreipė. Å is klausimas teisme nebuvo oficialiai nagrinėjamas. Taigi, iÅ¡ esmės, A.

K. nepasinaudojęs jokiais kitais galimais savo teisių gynimo bÅ«dais, tuojau pat kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kas, kaip minėta, yra kraÅ¡tutinė priemonė, kuria naudotis asmuo gali tik nepavykus apginti savo teisių ir teisėtų interesų kitomis priemonėmis, o tai yra viena iÅ¡ aplinkybių, sudarančių pagrindÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

13. Taipogi, kaip teisingai buvo konstatuota nagrinėjamu atveju priimtuose procesiniuose sprendimuose, byloje nėra jokių duomenų, jog R. L. Ž. ar kuris nors kitas (duomenys neskelbtini) darbuotojas būtų piktnaudžiavęs savo įgaliojimais ar juos viršijęs, netinkamai atlikęs ar visiškai neatlikęs jam deleguotų pareigų bei funkcijų ir dėl tokių jų veiksmų kam nors būtų padaryta žala. Be to, nenustatytas ir tiesioginis priežastinis ryšys su A. K. neva patirta didele žala.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, ikiteisminis tyrimas negali bÅ«ti pradėtas. Vien tik A. K. teiginiai, jog jis tikrai iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ su visais priedais ir pateikiamas paÅ¡te iÅ¡duotas kvitas, kuriame nurodoma, kad paÅ¡to skyriui įteiktas 162 g svorio paketas, nėra pakankami ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Tai, kad minėti priedai, kaip nurodo A. K., buvo gauti, o tada tyčia pradanginti teisme nepatvirtino jokie pareiÅ¡kimo patikslinimo metu gauti duomenys. Taigi, tai tėra tik prielaidos, o jų pagrindu, ikiteisminis tyrimas pradėtas negali bÅ«ti.

Be kita ko, šiuo atveju nebuvo gauta duomenų, jog nors vienas Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) darbuotojas būtų suinteresuotas pakenkti A. K., paslėpdamas jo atsiųstus priedus.

14. A. K. skunde teigiama apie bÅ«tinybę atlikti papildomus jo pareiÅ¡kimo patikslinimo veiksmus, t. y. nustatyti, ar jo siųsti dokumentai buvo gauti Kauno apygardos teisme bei pasverti A4 formato lapus su voku. SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad duomenų rinkimas, tikslinant gautus skundus bei pareiÅ¡kimus baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų vertinimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas. Nagrinėjamu atveju buvo gauti visi reikalingi duomenys A. K. pareiÅ¡kimo patikslinimui, pagrindo manyti, kad papildomų veiksmų atlikimas pakeistų daromas iÅ¡vadas nėra.

15. Be to, Å¡iuo atveju pripažinti, kad A. K. pareiÅ¡kimo patikslinimo veiksmai buvo atliekami netinkamai, skundÄ nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Tiek vyresniosios specialistės, tiek prokuroro nutarimuose, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ motyvai, kurie nėra nepagrįsti ir neteisingi. Tai, kad A. K. su tokiomis iÅ¡vadomis nesutinka ir reikalauja visa situacijÄ vertinti taip, kaip vertina jis pats bei pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nereiÅ¡kia, kad tai institucijų turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai vykdoma.

16. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, n u t a r i a: A. K. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 18 d. nutartį. Å i nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjas Valdas CiesiÅ«nas