e90b4597-ca88-456a-95f2-9d45e2a9cbe2 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1002-538/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15336-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.4.4; 3.3.1.18.4; 3.3.1.19.2. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R.

G. (R. G.) ir atsakovės N. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. G. ieÅ¡kinį atsakovei N. D. dėl jungtinės veiklos sutarties, turto pripažinimo bendrÄ jÄ nuosavybe ir atidalijimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „BÅ«sto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, daugiabučių namų savininkų bendrija „Svaja“, akcinė bendrovė DNB bankas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti, kad R. G. ir N. D. nuo (duomenys neskelbtini) vedė bendrÄ Å«kį ir vykdė jungtinę veiklÄ , kurios pagrindu Å¡iuo laikotarpiu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas ieÅ¡kovo vardu; butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas atsakovės vardu; automobilį R. L., kuris įregistruotas atsakovės vardu; priteisti iÅ¡ atsakovės N. D. ieÅ¡kovo R.

G. naudai 23235 Eur kompensacijÄ , sumokėtÄ už butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), bei automobilio R. L. kainÄ ; pripažinti ieÅ¡kovo R. G. piniginę prievolę pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriams UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ ir AB „Swedbank“ ieÅ¡kovo R. G. ir atsakovės N. D. solidariÄ ja prievole; pripažinti pinigines prievoles kreditoriams AB „Klaipėdos energija“, DNSB „Svaja“, AB „Klaipėdos vanduo“ ieÅ¡kovo R. G. ir atsakovės N. D. solidariomis prievolėmis.

Priteisti iš atsakovės N. D. ieškovo R. G. naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad jie su atsakove gyveno kartu neįregistravę santuokos, iÅ¡ bendrų lėšų apmokėdavo kreditÄ , mokėjo komunalinius mokesčius, darė buto remontÄ . Atsakovės vardu registruotame bute remontas buvo padarytas iÅ¡ ieÅ¡kovo lėšų, pirktas Å¡aldytuvas, pagaminti vaiko kambario baldai už 1000 Eur. IeÅ¡kovas teigė, kad už automobilį ieÅ¡kovei perdavė 9000 Eur, likusiÄ sumÄ 3500 Eur ji sumokėjo iÅ¡ paskolintų lėšų. Taip pat nurodė, kad dėl jo skolų antro buto kreditas buvo paimtas atsakovės vardu, tačiau už viskÄ mokėjo ieÅ¡kovas.

Butui (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas įnešė pirmÄ jį įnaÅ¡Ä . Jis apie 5000 Eur buvusiems buto savininkams davė grynais, taip pat atliko pavedimÄ . LikusiÄ 35000 Eur sumÄ atsakovė pasiskolino iÅ¡ banko, bankas vertino tik jos pajamas. Papildomo prievolės užtikrinimo bankas nereikalavo. Darbdavys pervesdavo ieÅ¡kovo atlyginimÄ Ä¯ sesers banko sÄ skaitÄ , nes ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos buvo areÅ¡tuotos. IÅ¡ sesers sÄ skaitos buvo mokamas kreditas, mokesčiai. IeÅ¡kovo nuomone, jie gyveno kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį, ieÅ¡kovas atsakovei siÅ«lė sudaryti santuokÄ .

IeÅ¡kovo nuomone, jų tikslas buvo kuo greičiau įsigyti bÅ«stÄ , sukurti Å¡eimÄ ir turėti vaikų. IeÅ¡kovo darbo metu jÅ«roje atsakovė turėjo ieÅ¡kovo banko kortelę, vėliau jo tėvai jai perduodavo pinigus. Banko iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad buvo iÅ¡imami pinigai transporto priemonės pirkimui. Visos didelės pinigų sumos buvo gryninamos buto pirkimui. Automobilio pirkimÄ tvarkė atsakovė, nes ieÅ¡kovas tuo metu buvo jÅ«roje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-02-11 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė iÅ¡ atsakovės N. D. 14650 Eur be pagrindo įgytų lėšų ieÅ¡kovui R. G.. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovės N. D. ieÅ¡kovui R. G. 575,82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo R. G. į valstybės biudžetÄ 143,78 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai: 3.1. Tik iÅ¡ liudytojų parodymų negalima konstatuoti apie Å¡alių siekį sukurti Å¡eimÄ , o kiti surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai Å¡io fakto nepatvirtina. 3.2.

Vien faktas, kad Å¡alys draugavo, viena kitai padėjo įsigyti turtÄ , atlikti remontÄ , nepatvirtina, jog turtÄ jie siekė įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Å eimyninių santykių nepatvirtina ir tas faktas, jog darbines pajamas ieÅ¡kovui darbdavys pervesdavo į jo sesers sÄ skaitÄ , bet ne į atsakovės, nors ieÅ¡kovas teigia, kad jie gyveno kaip sutuoktiniai. 3.3. Butai adresu, (duomenys neskelbtini), ir automobilis įsigyti kiekvienos iÅ¡ Å¡alių asmeninės nuosavybės teise. Paskolų sutartys sudarytos asmeniÅ¡kai kiekvienos Å¡alių vardu.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė tokiu piniginių lėšų tvarkymu ir turtinių teisių registravimu nesiekė bendro tikslo bei neturėjo vieningo intereso bendros veiklos plėtojimui, taigi tarp Å¡alių nebuvo jungtinės veiklos santykių. 3.4. Teismo vertinimu, Å¡alys nepastoviai per nurodytÄ laikotarpį gyveno kartu, todėl nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti buvusį Å¡alių susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos ir bendros dalinės nuosavybės sukÅ«rimo. 3.5.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo teiginius, kad jie su atsakove iÅ¡ bendrų lėšų apmokėdavo kreditÄ , komunalinius mokesčius, nurodė, kad nenustatyta aplinkybių, kad Å¡alys nuolatos tvarkė bendrÄ Å«kį, kÅ«rė bendrÄ turtÄ asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, kas bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti. 3.6. Nors Å¡alių interesai ir nebuvo prieÅ¡prieÅ¡iniai, bet jie buvo skirtingi ir kiekviena Å¡alis veikė savo naudai, o ne partnerystės kaip visumos interesais, todėl kiekvienos Å¡alies siekis įsigyti turtÄ , buvo daugiau priemonė tikslams pasiekti, savo interesams tenkinti, o ne galutinis Å¡alių veiklos tikslas. 3.7.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog Å¡alys tarėsi ir susitarė dėl bendros jungtinės veiklos vykdymo investuojant į gyvenamųjų patalpų įsigijimÄ , uždirbtų lėšų naudojimÄ bendriems tikslams, bendro turto sukÅ«rimui ir bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimui. 3.8. Teismas nurodė, kad atmetus reikalavimus dėl jungtinės veiklos sutarties, atmestini reikalavimai dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir solidariųjų prievolių kreditoriams, kadangi nurodyti reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami, tik patenkinus reikalavimÄ dėl jungtinės veiklos santykių nustatymo. 3.9.

Ieškovo byloje nurodytų grynųjų pinigų sumų po 10000 Eur bei 8843 Eur perdavimas atsakovei nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė šių sumų perdavimo atsakovei fakto. 3.10. Atsakovė neįrodė, kokiu teisiniu pagrindu (įstatymo ar sutarties) automobilio pirkimo laikotarpiu ir laikotarpiu po buto įsigijimo gavo pinigines lėšas iš ieškovo. 3.11. Tarp šalių nėra sudarytas joks sandoris, kurio pagrindu atsakovė turėjo teisę gauti iš ieškovo pavedimus automobilio įsigijimo laikotarpiu ir po buto pirkimo, be to, byloje nenustatyta, kad turtas įsigytas bendros dalinės nuosavybės teise. 3.12.

Kadangi atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kokiu kitu pagrindu, jeigu ne už buto remontÄ ir ne automobilio pirkimui, ieÅ¡kovas jai pervedė pinigus iÅ¡ savo sesers sÄ skaitos nurodytu laikotarpiu, bei nesant duomenų apie jokių kitų piniginių prievolių buvimÄ tarp Å¡alių, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 6550 Eur už buto remontÄ ir 8100 Eur už automobilio pirkimÄ , iÅ¡ viso 14650 Eur. 3.13. Nesant teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio) ieÅ¡kovo prievolei sumokėti 14650 Eur atsirasti, atsiranda atsakovės prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui turtÄ , kurį ji gavo be jokio teisinio pagrindo, taigi nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 4. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019-02-11 sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti jį nauja redakcija: ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti; pripažinti, kad R. G. ir N. D. nuo (duomenys neskelbtini) vedė bendrÄ Å«kį ir vykdė jungtinę veiklÄ , kurios pagrindu Å¡iuo laikotarpiu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo šį turtÄ : butÄ adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas ieÅ¡kovo vardu; butÄ adresu (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas atsakovės vardu; automobilį R.

L., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris įregistruotas atsakovės vardu; priteisti iÅ¡ atsakovės N. D. ieÅ¡kovo R. G. naudai 23235 Eur kompensacijÄ ; pripažinti ieÅ¡kovo R. G. piniginę prievolę pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriams UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ ir AB „Swedbank“ ieÅ¡kovo R. G. ir atsakovės N. D. solidariÄ ja prievole kreditoriams; pripažinti ieÅ¡kovo R. G. piniginę prievolę kreditoriui ieÅ¡kovo R. G. ir atsakovės N. D. solidariÄ ja prievole kreditoriams AB „Klaipėdos energija“, DNSB „Svaja“, AB „Klaipėdos vanduo“; priteisti iÅ¡ atsakovės N. D. ieÅ¡kovo R.

G. naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nukrypo nuo įrodymų tikimybių pusiausvyros principo - nepagrįstai atsisakė remtis liudytojų parodymais tuo pagrindu, kad S. G. yra ieÅ¡kovo motina, o J. Z. retai bendraudavo su bylos Å¡alimi, toks įrodymų vertinimas prieÅ¡tarauja teismų praktikai. 4.2. Teismo sprendimas nesiremti liudytojų parodymais prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. 4.3.

Ä®rodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ir atsakovės tarpusavio santykiai, jų elgesys, susiklosčiusi situacija įrodo, jog jie bendrai dėjo pastangas siekdami įsigyti, valdyti ir naudoti tam tikrÄ turtÄ (butus, automobilį, namų apyvokos daiktus) dalinės nuosavybės teise, o jų santykiai kvalifikuotini kaip sutartinė jungtinė veikla. 4.4. Nors teismas kvalifikavo 14650 Eur kaip nepagrįstai įgytÄ turtÄ , apeliantas mano, kad yra pagrindas 14650 Eur pripažinti apelianto įnaÅ¡ais į bendro turto sukÅ«rimÄ - buto adresu: (duomenys neskelbtini), remonto ir automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) įsigijimÄ . 4.5.

Kadangi teismas atsisakė pripažinti, kad atsakovė turėjo 50 000 Eur santaupų grynais, yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 5792 Eur ir 8443 Eur, sumokėtus už butÄ adresu: (duomenys neskelbtini), priteisimo. 4.6. Atsižvelgiant į tai, kad jungtinės veiklos susitarimas pasibaigė (duomenys neskelbtini), Apeliantas nepraÅ¡o pripažinti jam nuosavybės teisės į konkrečiÄ turto dalį, butas adresu (duomenys neskelbtini), lieka atsakovei, automobilis(duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) perleistas pirkimo pardavimo sutartimis atsakovės motinai, ieÅ¡kovo nurodyti įnaÅ¡ai - buto ir automobilio dalies kainos sumokėjimas, buto remonto iÅ¡laidos, jam turi bÅ«ti grÄ Å¾inti.

5. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundÄ atmesti. 5.1. Nurodo, kad apeliantas nepagristai savo skunde nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad Å¡alys gyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini)., nes ji bylos nagrinėjimo metu nurodė ir patvirtina, kad su ieÅ¡kovu gyveno nuo (duomenys neskelbtini) Vėliau, paaiÅ¡kėjus, kad juo sieja giminystės ryÅ¡iai ir bendrų vaikų negalės turėti, jų artimi ryÅ¡iai nutrÅ«ko, vėliau kiekvienas atskirai ėmė kreditus, kiekvienas atskirai įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ . 5.2.

Teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad jie kartu negyveno įgyjant nekilnojamÄ jį turtÄ , jokių prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. 5.3. Teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovo liudytojų S. G. ir buto pardavėjos J. Z. parodymus. 5.4. IeÅ¡kovas teisme nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kodėl jis, jei jau jie gyveno kartu (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrÄ Å«kį savo darbines pajamas vedė ne į jos, o į savo sesers A. G. banko sÄ skaitÄ . 5.5. Teigia, kad nesiekė kartu su ieÅ¡kovu įsigyti bendro turto ir gyventi su juo Å¡eimoje, nes jau tuo metu bendravo su savo sÅ«naus tėvu ir su juo, o ne su ieÅ¡kovu kÅ«rė ateitį. 5.6.

Atsakovas neįrodė, kad jis prisidėjo savo lėšomis prie buto remonto. 5.7. IeÅ¡kovas, įrodinėdamas jog butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas kaip bendroji dalinė nuosavybė, bendrai paėmus kreditÄ , neprašė kredito pripažinti solidaria prievole, bendru prašė pripažinti tik turtÄ , bet ne paskolÄ , paimtÄ jo įsigijimui, o kreditÄ ir kitas prievoles, kilusias iÅ¡ jo buto (duomenys neskelbtini), nepagrįstai praÅ¡o pripažinti solidariomis. 5.8. Kadangi apeliacinis skundas dėl bendrosios jungtinės veiklos ir bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo yra nepagrįstas ir turėtų bÅ«ti atmestas, tai iÅ¡vestinis reikalavimas dėl atidalijimo priteisiant kompensacijÄ savaime praranda aktualumÄ ir negali bÅ«ti tenkinamas.

6. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo dalį dėl 14650 Eur be pagrindo įgytų lėšų ieÅ¡kovui R. G. priteisimo ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį taip pat atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje. Pagrindiniai skundo argumentai: 6.1. IeÅ¡kovas savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinko teikdamas ieÅ¡kinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo bei atidalijimo iÅ¡ jos pinigais, todėl byloje neturėjo bÅ«ti teismo iniciatyva sprendžiamas klausimas dėl nepagrįsto praturtėjimo. 6.2.

Pažymi, kad be jos žinios ieÅ¡kovas paskolino savo seseriai A. G. pinigų, kurie vėliau iÅ¡ jos sÄ skaitos buvo grÄ Å¾inami jai. 6.3. Teismas, priteisdamas sumas už neva nepagrįstÄ jos praturtėjimÄ , vadovavosi tik ieÅ¡kovo pateiktu į bylÄ jo sesers A. G. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, kad į jos banko sÄ skaitÄ buvo pervestos lėšos, teismas sprendė, kad nuo 2015-04-04 iki 2015-12-13 pervesta per kelis kartus 6550 Eur suma buvo už atsakovės buto remontÄ , o 2015-07-01 ir 2015-07-06 pervesti 8100 Eur buvo už automobilį.

Pati A. G., iÅ¡ kurios sÄ skaitos daryti pavedimai, byloje nebuvo patraukta jokiu dalyvaujančiu asmeniu ir be jos žinios teismas nusprendė, kad iÅ¡ jos sÄ skaitos pervesti pinigai turi bÅ«ti priteisti ieÅ¡kovui R. G.. 6.4. NeaiÅ¡ku, kokiu pagrindu teismas sprendė, kad 2015-07-06 pervesti 4500 Eur ir 300 Eur buvo ieÅ¡kovo pinigai už automobilį, nes tai jau buvo po automobilio pirkimo. 6.5. Jeigu byla bÅ«tų nagrinėjama pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl nepagrįsto praturtėjimo, galima bÅ«tų teigti, kad teismas neatskleidė bylos esmės, sprendė dėl neįtrauktų trečiųjų asmenų, nesudarė sÄ lygų pateikti visus įrodymus, kas bÅ«tų pagrindu bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo į pirmÄ jÄ instancijÄ , tačiau Å¡ioje byloje visi ieÅ¡kovo iÅ¡kelti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgijimo ir atidalijimo iÅ¡ jos pinigais yra iÅ¡spręsti (atmesti), o pagrindo grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti dėl virÅ¡ytų pareikÅ¡tus reikalavimus klausimų ir nagrinėti kompensacijos priteisimÄ kitokiai pagrindais nei buvo nurodyti ieÅ¡kinyje, pagrindo nėra.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

8. IÅ¡nagrinėjus ir iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priteisdamas sumas už neva nepagrįstÄ jos praturtėjimÄ , vadovavosi tik ieÅ¡kovo pateiktu į bylÄ jo sesers A. G. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, kad į jos banko sÄ skaitÄ buvo pervestos lėšos, tačiau A. G., iÅ¡ kurios sÄ skaitos daryti pavedimai, byloje nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu ir be jos žinios teismas nusprendė, kad iÅ¡ jos sÄ skaitos pervesti pinigai turi bÅ«ti priteisti ieÅ¡kovui R. G..

10. Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nurodė, jog ji grynais pinigais turėjo apie 50000 Eur, nes 20000 Eur dovanojo tėvai, o 30000 Eur sutaupė pati, 20000 Eur grynaisiais buvo palikusi ieÅ¡kovui buto remontui, tačiau jis visos sumos nepanaudojo, paskolino savo seseriai, todėl vėliau iÅ¡ jo sesers A. G. sÄ skaitos buvo atliekami pavedimai atsakovei, kaip skolos grÄ Å¾inimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė byloje neįrodė, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo sesers A. G. sÄ skaitos buvo atliekami pavedimai atsakovei, kaip skolos grÄ Å¾inimas.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo sesers A. G. banko sÄ skaitos 2015 m. balandžio 30 d. atsakovei pervesta 150 Eur, 2015 m. birželio 4 d. - pervesta 200 Eur, 2015 m. birželio 30 d. atsakovei pervesta 1500 Eur ir 100 Eur sumos, 2015 m. liepos 29 d. - pervesta 150 Eur, 2015 m. rugpjūčio 22 d. - pervesta 1000 Eur, 2015 m. rugpjūčio 28 d. - pervesta 200 Eur, 2015 m. rugpjūčio 30 d. - pervesta 2000 Eur, 2015 m. rugsėjo 21 d. - pervesta 500 Eur, 2015 m. spalio 12 d. - pervesta 300 Eur, 2015 m. lapkričio 18 d. - pervesta 200 Eur, 2015 m. gruodžio 13 d. - pervesta 250 Eur, iÅ¡ viso per nurodytÄ laikotarpį pervesta 6550 Eur.

12. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ . Tiek tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintÄ galimybę šį interesÄ Ä¯gyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginÄÄ . Esminiai trečiųjų asmenų su savarankiÅ¡kais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiÅ¡kų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus turi savarankiÅ¡kÄ , ginčo Å¡alims prieÅ¡pastatomÄ , materialinę teisę į ginčo dalykÄ , todėl jÄ gali ginti naudodamiesi visomis Å¡alių procesinėmis teisėmis, tarp jų - ir teise pasirinkti teisių gynimo bÅ«dÄ (pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naujÄ procesÄ ).

Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp Å¡alių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtakÄ jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje tam, kad iÅ¡vengtų savo teisinės padėties pablogėjimo ir gali bÅ«ti įtraukiami į prasidėjusį procesÄ ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004).

Ä®statymo draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), Å¡is įstatymo imperatyvas sukuria bylÄ nagrinėjančiam teismui pareigÄ nustačius tikėtinÄ teisinę sprendimo įtakÄ ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesÄ . CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“.

Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Ä®statyminės sÄ vokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-159-2007).

13. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos iÅ¡sprendimas, gali bÅ«ti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia reikalavimo Å¡iam asmeniui ir nė viena iÅ¡ Å¡alių nepraÅ¡o įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos iÅ¡sprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylÄ savo iniciatyva.

14. Kaip minėta, atsakovė nurodė, kad neaiÅ¡ku, kodėl teismas sprendė, kad 2015-04-04 – 2015-12-13 laikotarpiu pervesta per kelis kartus 6550 Eur suma buvo už jos buto remontÄ , ir 2015-07-06 pervesti 8100 Eur buvo už automobilį, be to, A. G., iÅ¡ kurios sÄ skaitos daryti pavedimai, byloje nebuvo įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu ir jai nežinant teismas nusprendė, kad iÅ¡ jos sÄ skaitos pervesti pinigai turi bÅ«ti priteisti ieÅ¡kovui R. G.. IeÅ¡kovas nurodo, kad 5792 Eur grynais iki sutarties pasiraÅ¡ymo sumokėjo buto pardavėjai J. Z. kaip avansÄ , 2015-02-05 iÅ¡grynino 10 000 Eur iÅ¡ sesers A. G. sÄ skaitos, perdavė N. D., kuri 8443 Eur pervedė į pardavėjo A. Z. banko sÄ skaitÄ po sutarties pasiraÅ¡ymo. Taip pat nurodė, kad gyvenant su atsakove kartu bute (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jo lėšų buvo padarytas buto remontas, buto remonto kainÄ ieÅ¡kovas vertina apie 20 000 Eur.

15. Taigi esant prieÅ¡taringiems paaiÅ¡kinimams apie buto remonto pinigus ir paskolÄ , susijusiÄ su ieÅ¡kovo seserimi A. G., pirmosios instancijos teismas turėjo pareigÄ Ä¯traukti atsakovo seserį A. G. į bylÄ trečiuoju asmeniu, o to nepadaręs pasisakė teismo sprendimu dėl A. G. teisių ir pareigų, todėl pažeidė procesinės teisės normas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylÄ trečiųjų asmenų, t. y. Å¡is proceso trÅ«kumas negali bÅ«ti paÅ¡alintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesÄ asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylÄ bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Ä®traukus A. G. į bylÄ trečiuoju asmeniu, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį ji įgytų Å¡alies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme.

17. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti visa apimtimi, nes tik paÅ¡alinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir iÅ¡tyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, teismas turėtų spręsti, ar nėra pagrindo pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), patvirtinančius aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų naikintinas ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas) 19. Kadangi byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Irma Čuchraj Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis