2021-03-31 Nr. AB-6385-3-62-3-00620-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-224-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00620-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. 2019 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. vasario 8 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas (jis patyrė neigiamus išgyvenimus, jautėsi kankinamas), jis kameroje būdavo 21 val. per parą. Lovos buvo netvarkingos, girgždančios, nelygios, naudojamos viršijant maksimalų terminą (pareiškėjas negalėjo išsimiegoti, jautė nepatogumus). Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpose nebuvo sieninio laikrodžio, kambarinio termometro (pareiškėjui būdavo per karšta ir jis negalėdavo patikrinti vidaus temperatūros), užuolaidėlių (tiesioginiai saulės spinduliai dar labiau įšildydavo patalpą, spiginimas erzino).

Pataisos įstaiga neužtikrino palankių sąlygų maisto gaminimui, kadangi virtuvėlėje nebuvo dviejų dalių plautuvės, garų surinktuvo, buitinio šaldytuvo ir pakabinamos indų džiovyklos, o 21 būryje išvis nėra sąlygų maistui gaminti. Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, kambarys maisto produktams laikyti (pareiškėjas patyrė sunkumų turėti maisto produktus, kurie turėtų būti laikomi žemesnėje nei kambario temperatūroje), sandėlis valymo inventoriui ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti (nebuvo aprūpinama valymo inventoriumi).

Valgykloje buvo įrengta per mažai praustuvių, nebuvo lentynėlės muilui ar paties muilo, rankų džiovinimo įrenginio, prieskoninės, vienkartinių rankšluosčių, šaukštų. Įstaigoje indai nepakankamai išplaunami, ant jų likdavo nešvarumų, nebuvo įrengtų indų plovimo mašinų (būdavo šlykštu valgyti maistą). Dušo patalpose nebuvo suolų, kėdžių ar taburečių, kilimėlių arba grotelių, veidrodžių, lentynėlės higienos priemonėms susidėti, kūno ir plaukų prausiklių dozatorių. Dušo prieškambaryje nebuvo veidrodžių, plaukų džiovintuvų (tekdavo per lauką eiti su šlapia galva, nesaugi sveikatai aplinka).

Įstaigoje nebuvo teikiamos patalynės ir drabužių taisymo paslaugos, administracija nereaguodavo į atitinkamus prašymus. Įstaigoje nebuvo būtino inventoriaus laisvalaikiui leisti: kamuolių, krepšinio tinklelių, šachmatų, šaškių, domino. Pareiškėjas tvirtino, kad kai jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. vasario 8 d., pareiškėjui nebuvo suteikta miegamoji vieta (teko miegoti sulūžusioje, girgždančioje lovoje), įstaiga ignoravo pareiškėjo prašymus. Atliekant bausmę kamerų tipo patalpoje nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2013 m. vasario 8 d., pareiškėjui nesudaryta galimybė apsipirkti, parduotuvėje nuolat trūkdavo prekių ir trūkstamų prekių nepakeisdavo kitomis, dėl šių priežasčių pareiškėjas negalėjo siųsti neriboto kiekio laiškų (negaudavo pašto ženklų), palaikyti higienos (negaudavo žirklučių).

Laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. vasario 8 d. pareiškėjas buvo laikomas 3 sektoriuje, kurio kamerose langas buvo siauras, nepraleisdavo pakankamai šviesos, dėl priešais esančio kito pastato pareiškėjas negalėdavo žiūrėti į tolį (pablogėjo pareiškėjo regėjimas). Minėtu laikotarpiu pareiškėjas negalėjo įsigyti pageidaujamo kiekio maisto produktų, nes negalėdavo naudotis šaldytuvu. Pareiškėjui taip pat nebuvo užtikrinama psichologinės tarnybos specialistų pagalba (tekdavo laukti 2–3 dienas, prašymas galėjo būti svarstomas iki 20 darbo dienų).

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo nuomone, pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Jis pateikė duomenis apie gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, patalpų aprūpinimą inventoriumi. Tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą inventoriaus (lovų, dušo įrenginių ir kt.) būklę, trūkumai šalinami atsižvelgiant į gautą informaciją, tačiau dažnai patys nuteistieji gadina inventorių (pvz., daužo veidrodžius). 1-ajame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti. 2-ajame sektoriuje poilsio kambarys yra įrengtas tik 21 būryje.

Teisės aktai nenumato gyvenamosiose patalpose sieninio laikrodžio, termometro ir užuolaidų įrengimo. Viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“ užtikrina tinkamą virtuvės patalpų inventoriaus kiekį ir būklę. Kamerų tipo patalpose nėra sąlygų maistui laikyti. Nuteistieji maitinami valgyklos maistu. Įstaigos dušinėse veidrodžiai įrengti. Teisės aktai nenumato plaukų džiovintuvo įrengimo dušinėse. Kamerų tipo patalpose langai įrengti vadovaujantis teisės aktais. Tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose privalo užtikrinti patys jose laikomi asmenys; kiekvieną parą eilės tvarka iš nuteistųjų skiriami kamerų budėtojai, kurie aprūpinami valymui būtinomis priemonėmis Pasivaikščiojimų kiemeliuose yra įrengtas sporto inventorius, kuriuo nuteistieji gali naudotis pasivaikščiojimui skirtu laiku.

Teisės aktai nenumato patalynės ir drabužių taisymo kambario įrengimo. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą gyvenamosiose patalpose, pagal prašymus išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Šildymas 1-ajame sektoriuje centralizuotas. Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems maisto produktus, būtiniausius reikmenis ir kitus daiktus gali parūpinti pataisos įstaigos personalas (nuteistieji užpildo blankus). Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, patiriamų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, nepatogumų, pažeminimo, konfliktų su kitais nuteistaisiais, jam buvo suteikta psichologinė pagalba.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie dėl netinkamų kalinimo sąlygų patirtą sveikatos būklės pablogėjimą nepagrįsti. Pareiškėjo argumentai apie patirtą neturtinę žalą deklaratyvūs, paremti tik abstrakčiais teiginiais, jis nepateikė jokių realiais faktais pateiktų duomenų ar įrodymų.

5. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 14 d. pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą į skundą. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, be kita ko, dėl Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus, aprūpinimo inventoriumi ir esamo inventoriaus būklės. Pareiškėjas papildomai nesutiko su atsakovo teiginiais apie galimybę skalbti ir džiovinti drabužius. Pažymėjo, kad, norėdami pasinaudoti sporto inventoriumi, nuteistieji turi tam skirti laiką, skirtą pasivaikščiojimui gryname ore. Pabrėžė, kad jam nepagrįstai nesudaryta galimybė parduotuvėje apsipirkti pačiam.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 9 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo E. V. skundą, t. y. priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl galbūt vienam asmeniui ginčui aktualiu laikotarpiu tekusios gyvenamojo ploto normos pažeidimo. Atsakovas atsiliepime į skundą ir rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ pareiškėjo nurodytų miegamųjų vietų skaičiaus iš esmės neginčijo, nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl konstatuota, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytą turėjusį tekti gyvenamąjį plotą buvo pažeista. Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gegužės 27 d. pareiškėjui teko 2,08 kv. m gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose (49,93 kv. m / 24), nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. spalio 2 d. teko 2,7 kv. m gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose (65,46 kv. m / 24), nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. teko 3,33 kv. m gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose (60,02 kv. m / 18), nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 26 d. iki 2019 m. vasario 1 d. teko 3,24 kv. m gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpoje (12,97 kv. m / 4). Pareiškėjui beveik 5 mėnesius bendrabučio tipo patalpose teko mažiau nei 3 kv. m ploto, tai laikytina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimu.

8. Teismas nustatė, kad jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl lovos pakeitimo, tačiau jam buvo atsakyta, jog lova yra tvarkinga, todėl nebus keičiama. Taigi, į pareiškėjo prašymą buvo reaguojama. Byloje nebuvo duomenų apie pakartotinius pareiškėjo skundus dėl lovos kokybės ar miegamosios vietos nesuteikimo. Atsižvelgiant į tai, šie skundo argumentai atmesti.

9. Teismas akcentavo, kad, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų – valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (kiekvienam būriui) (5.6 p.); laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui) (5.8 p.), kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) (5.10 p.). Atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad 1-ajame ir 2-ajame sektoriuje nebuvo įrengta patalpa maisto produktams laikyti, laisvalaikio kambarys (3 būryje), valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis. Padaryta išvada, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu nevykdė Eksploatavimo taisyklių 5.6, 5.8 ir 5.10 papunkčiuose nurodytų reikalavimų.

10. Teismas pripažino nepagrįstomis pareiškėjo pretenzijas dėl patalynės ir drabužių taisymo kambario neįrengimo, nes tokios patalpos neminimos Eksploatavimo taisyklėse. Eksploatavimo taisyklėse taip pat nenumatyta įrengti virtuvėlę nuteistųjų, priskirtų drausmės grupei (kuriai pareiškėjas buvo priskirtas nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d.), gyvenamajame korpuse, bei bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje įrengti laikrodį, kambarinį termometrą, užuolaidėles.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, koks inventorius įrengtas virtuvėlėje ir valgykloje, todėl liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl virtuvėlės netinkamo įrengimo (garų surinktuvo, šaldytuvo, indų džiovyklos nebuvimo) ir valgyklos netinkamo įrengimo (nepakankamo praustuvių skaičiaus, lentynėlės muilui neįrengimo ir muilo neišdavimo). Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad rankoms nusišluostyti naudojami vienkartiniai popieriniai rankšluosčiai, atitinka Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), 11.4 papunkčio reikalavimą. Teisės aktai nenumato prieskoninių įrengimo valgykloje. Pareiškėjo teiginys apie šaukštų nebuvimą valgykloje atmestas, nes jis nedetalizuotas, byloje nėra duomenų apie pareiškėjo skundus.

12. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginius apie netinkamą dušo patalpų įrengimą, t. y. dušinės neaprūpintos suolais, kėdėmis, taburetėmis, kilimėliais ar grotelėmis, lentynėle higienos priemonėms susidėti, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriais. Aprūpinimo normos nenumato galimybės kamerų tipo patalpose turėti šaldytuvą, o dušinėje įrengti plaukų džiovintuvus.

13. Teismas akcentavo, jog pareiškėjui buvo išduodami prašymo blankai ir jis turėjo galimybę pasinaudoti teise apsipirkti. Teisės aktai nenumato, jog nuteistieji apsipirkimo teise turi būtinai naudotis asmeniškai apsiperkant parduotuvėje. Remiantis atsakovo pateiktais paaiškinimais, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pontem“ teigė, jog pasitaiko situacijų, kai nuteistajam reikalingi produktai ar būtiniausi reikmenys būna išparduoti, dėl užsakymų kiekio, prekių asortimento turėtų būti kreipiamasi tiesiogiai į bendrovės atstovus. Duomenų apie tai, jog ir kito apsipirkimo metu pareiškėjas negalėjo įsigyti pašto ženklų į bylą nepateikta, todėl pareiškėjas pašto ženklus galėjo įsigyti kito apsipirkimo metu, o duomenų apie tai, jog jam buvo uždrausta siųsti laiškus į bylą pareiškėjas nepateikė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 15 d. įsiteisėjusiame teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I-2145-595/2019 pagal pareiškėjo skundą nurodė, jog parduotuvėje nebuvo manikiūro žirklučių, tačiau higienos poreikiui buvo galima įsigyti nagų karpiklių, kurie atlieka tokią pačią nagų kirpimo funkciją. Minėtoje byloje buvo vertintas apsipirkimo laikotarpis, sutampantis su šioje byloje nurodytu laikotarpiu. Todėl pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo įsigyti žirklutes atmesti.

14. Teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo natūralaus apšvietimo, kadangi teisės aktai nenumato natūralaus apšvietimo normų, o pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog langai buvo mažesni nei 80x80 cm dydžio. Teismas taip pat pripažino nepagrįstomis pareiškėjo pretenzijas dėl neužtikrintos psichologo pagalbos, kadangi pareiškėjui buvo suteiktos psichologo konsultacijos 2018 m. lapkričio 23 ir 30 d., 2018 m. gruodžio 5 d. Atsakovas turėjo teisę rakinti patalpas, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. 7 d., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 731 p.).

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą žalą, pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis neramiai miegojo, kamuodavo nuovargis, patyrė orumo pažeminimą, tačiau jis nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas pateikė Psichologinės tarnybos pažymą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas kreipėsi dėl netinkamų sąlygų į Psichologinės tarnybos specialistus. Akcentuota, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, yra padaręs nusikaltimą, jam teismas paskyrė atlikti bausmę pataisos įstaigoje, kurioje jam ir kitiems nuteistiesiems taikomas baudžiamojo įstatymo normose nustatytas režimas. Pareiškėjo nurodyti patyrimai, nepatogumai yra sąlygoti jo paties pasirinkto elgesio ir yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Tačiau pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Pripažinęs, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pataisos įstaigoje buvo pažeista, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį ir trukmę, teismas nusprendė pareiškėjui priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 16. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. sprendimą ir visiškai tenkinti jo skundą.

17. Pareiškėjas akcentuoja, kad pažeidimai Pravieniškių PN-AK nustatyti ne pirmą kartą, tačiau įstaiga nesiėmė veiksmų pažeidimams pašalinti. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai nenustatė minimalios ploto normos pažeidimo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 26 d. iki 2019 m. vasario 1 d., kai pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose ir jam turėjo būti užtikrinta 3,6 kv. m ploto, neatsižvelgė į sanitarinio mazgo užimamą plotą. Pareiškėjas paaiškina, kad jis pakartotinai nesikreipė į administraciją dėl netinkamos lovos, kadangi ankstesnės jo pretenzijos buvo atmestos. Įstaiga pareiškėjo pretenzijas išnagrinėjo netinkamai, neatliko jokio lovų patikrinimo. Pareiškėjo nuomone, teismas rėmėsi netinkamomis teisės aktų nuostatomis ir nepagrįstai nenustatė, kad pataisos įstaigoje turėjo būti įrengta patalpa drabužiams ir patalynei taisyti, taip pat kambariniai termometrai, užuolaidėlės, laikrodžiai. Valgykloje nebuvo jokių popierinių rankšluosčių, taip pat šaukštų. Pareiškėjas pakartoja, kad Pravieniškių PN-AK privalėjo sudaryti jam sąlygas nueiti apsipirkti į pataisos įstaigos teritorijoje veikiančią parduotuvę. Teismas rėmėsi išimtinai atsakovo pateikta informacija apie langų dydį ir nepagrįstai nekonstatavo pažeidimo.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. sprendimą, t. y. konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. V. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti; atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą

19. Atsakovas mano, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, buvo nepakankamai aktyvus, pavyzdžiui, nepasiūlė atsakovui pateikti papildomus įrodymus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams apie gyvenamosiose patalpose laikomų asmenų skaičių pagrįsti. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambarių, patalpose maisto produktams laikyti, sandėlio valymo inventoriui ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti ir paruošti, tačiau šių pažeidimų nesusiejo su konkrečiomis neigiamomis pasekmėmis. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas nuolat pažeidinėja įstaigoje nustatytą tvarką, dėl skiriamų nuobaudų atlieka bausmę kamerų tipo patalpose. Jis galėjo numatyti dėl savo veiksmų kilsiančias pasekmes. Šiuo atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad pareiškėjo argumentais abstraktūs, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. vasario 8 d., atlyginimo priteisimo.

22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

24. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Pravieniškių PN-AK buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

25. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.1 papunktyje numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis nei 3,1 kv. m, o 111.2 papunktyje – kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Jokie kiti imperatyvaus (privalomo) pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui pataisos įstaigoje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui pataisos įstaigoje buvo užtikrinta minimali ploto norma – atitinkamai 3,1 kv. m arba 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, nepagrįstai iš kameros ploto neišskaičiavo sanitarinio mazgo užimamo ploto.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gegužės 27 d. pareiškėjui teko 2,08 kv. m gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose, nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. spalio 2 d. – 2,7 kv. m gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose, nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. – 3,33 kv. m gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose, nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 26 d. iki 2019 m. vasario 1 d. – 3,24 kv. m gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpoje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą (atitinkamai, 3,1 kv. m arba 3,6 kv. m) buvo pažeista visais minėtais laikotarpiais, t. y. įskaitant pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus laikotarpius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, tvirtindamas, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nebuvo pakankamai aktyvus (pvz., nesikreipė dėl papildomų duomenų pateikimo), nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginius apie miegamųjų vietų ar laikomų asmenų skaičių gyvenamosiose patalpose laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo jose laikomas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie pareiškėjui tekusį gyvenamosios patalpose plotą.

27. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad Pravieniškių PN-AK turėjo būti įrengta patalpa drabužiams ir patalynei taisyti, taip pat kambariniai termometrai, užuolaidėlės, laikrodžiai, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas nustatė Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo nuostatos (2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija). Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos buvo patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, tačiau šiame teisės akte pataisos įstaigų patalpose pareiškėjo nurodyti daiktai nėra įvardyti. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato ir kitų pareiškėjo nurodytų patalpų įrengimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo.

28. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl suteikiamos netinkamos lovos, nustatęs, kad į pareiškėjo skundą dėl netinkamos lovos buvo atsakyta (II t., b. l. 14), byloje nėra duomenų apie pakartotinį pareiškėjo kreipimąsi į įstaigos administraciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, nesutikdamas su pataisos įstaigos atliktu kietojo inventoriaus – lovos – įvertinimu, būtų apskundęs Pravieniškių PN-AK atsakymą į jo skundą arba kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl neįrodyto teisės aktų pažeidimo.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, tvirtindamas, jog Pravieniškių PN-AK langai neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. yra mažesni nei 80x80 cm (Eksploatavimo taisyklių 16.9 p.), nepaaiškina, kokiu būdu nustatė šią aplinkybę ir kodėl šiuo aspektu negalima remtis atsakovo pateiktais duomenimis. Be to, pareiškėjas langų dydį siejo su pretenzijomis dėl neužtikrinamo pakankamo natūralaus apšvietimo, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nenumato natūralaus apšvietimo reikalavimų. Darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie pataisos įstaigos langų dydį nesudaro pagrindo konstatuoti jo patirtą neturtinę žalą.

30. Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstomis pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamo valgyklų aprūpinimo, t. y. popierinių rankšluosčių ir šaukštų trūkumo, kadangi pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo, nebuvo dėl to kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai įvertino pareiškėjui sudarytas sąlygas apsipirkti pataisos įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje.

31. Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)). 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 5 mėnesius iš eilės bendrabučio tipo patalpoje teko nuo 2,08 kv. m iki 2,7 kv. m ploto, tuo metu jis buvo laikomas (galėjo būti laikomas) su 23 asmenimis. Pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, todėl pažeidimų metu jo galimybė patalpoje laisvai judėti buvo itin suvaržyta. Laikotarpis, kurį pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, negali būti vertinamas kaip trumpas ar atsitiktinis, todėl atsakovo argumentai, jog asmeninės erdvės plotą pareiškėjui galėjo kompensuoti galimybė judėti sektoriaus patalpose, atmestini (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)). Taip pat atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad 1-ajame ir 2-ajame sektoriuje nebuvo įrengta patalpa maisto produktams laikyti, laisvalaikio kambarys (3 būryje), valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis, pareiškėjo teiginių dėl virtuvėlės netinkamo įrengimo (garų surinktuvo, šaldytuvo, indų džiovyklos nebuvimo) ir valgyklos netinkamo įrengimo (nepakankamo praustuvių skaičiaus, lentynėlės muilui neįrengimo ir muilo neišdavimo), netinkamo dušo patalpų įrengimo (dušinės neaprūpintos suolais, kėdėmis, taburetėmis, kilimėliais ar grotelėmis, lentynėle higienos priemonėms susidėti, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriais). Iš byloje esančių duomenų nematyti, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kilusi žala pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Be to, nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. spalio 2 d. sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

33. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK patalpose, neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto, tinkamo patalpų įrengimo. Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo jam sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

34. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 9 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjui apie 9 mėnesius nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo ir kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, jam nebuvo galimybės naudotis teisės aktuose numatytomis patalpomis, patalpos buvo nepakankamai aprūpintos inventoriumi; bausmės atlikimo sąlygos 5 mėnesius buvo nesuderinamos su Konvencijos 3 str. reikalavimais), šios pataisos įstaigos specifiką, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo jam priteista suma neturtinei žalai atlyginti – 1 000 Eur – nelaikytina adekvačia atsakovo padarytam teisės pažeidimui.

Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo teisių pažeidimų, pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nepakankamai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui E. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė