2017-02-09 Nr. AB-3660-3-61-3-05036-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-37-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05036-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (toliau – ir atsakovas, Ministerija) pateikti pareiškėjo teiktų skundų tikrinimo sprendimus į kiekvieną atskirai nurodytą skundžiamą faktą.

Pareiškėjas nurodė, kad informavo atsakovą apie Kėdainių šaulių kuopos problemas, tačiau Ministerija, nepaisydama Seimo kontrolieriaus nurodymų, atsisakė skundus tikrinti ir šalinti trūkumus. Po Seimo rinkimų naujiems Ministerijos vadovams pakartoti ir naujai įteikti skundai dėl trūkumų Šaulių sąjungoje. Gautas 2014 m. birželio 25 d. raštas Nr. 12-01-1081 „Dėl I. M. skundo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo skundai patikrinti ir išnagrinėti. Pasak pareiškėjo, skundai išnagrinėti pažeidžiant įstatymuose nustatytą nagrinėjimo tvarką, nedalyvaujant pareiškėjui, todėl jis 2014 m. rugsėjo 17 d. rašte prašė supažindinti su skundų tikrinimo išvadomis, pateikti sprendimus dėl kiekvieno skunde nurodyto fakto, tačiau atsakymas negautas.

Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Ministerija atsakė į visus pateiktus pareiškėjo prašymus, nepaisant to, kad kai kurie pareiškėjo teikti prašymai nepriklauso Ministerijos kompetencijai. Be to, pareiškėjas pradėjo jau ketvirtą administracinę bylą iš esmės dėl to paties dalyko, todėl, siekiant visapusiškai išsiaiškinti šios bylos aplinkybes, prie šios bylos turi būti prijungtos administracinės bylos, procesų Nr. 3-61-3-07785-2013-6, 3-61-3-00789-2013-3, 3-61-3-05382-2013-7.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad šioje administracinėje byloje prašydamas teismą įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjo teiktų skundų tikrinimo sprendimus į kiekvieną atskirai nurodytą skundžiamą faktą, pareiškėjas ignoruoja atsakovo pateiktą 2014 m. spalio 16 d. raštą Nr. 12-010-1824 „Dėl Jūsų pareiškimo ir skundo“, kuriame, teismo vertinimu, yra tinkamai atsakyta į pareiškėjo klausimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog buvo pažeista skundų nagrinėjimo tvarka, nes pareiškėjo kreipimaisi buvo išnagrinėti jam nedalyvaujant, yra nepagrįsti ir atmestini, nes Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatyta, jog nagrinėjant asmens skundą visais atvejais privalo dalyvauti skundą pateikęs asmuo.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo tokias pat aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netyrė prieštaravimų tarp atsakovo raštų, tvirtinančių, kad pareiškėjo skundų netirs ir kad skundus ištyrė ir įvertino. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra įrodymų apie skundų tikrinimo eigą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus tyrė šališkai. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundo nagrinėjimo metu ne visais atvejais būtinas skundą pateikusio asmens dalyvavimas.

Atsakovas Ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Nurodo iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo - Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, neveikimo.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. atsakovo institucijoje buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašė patikrinti bei nustatyti ar Kėdainių šaulių kuopoje pasitvirtino vadų kamerinis darbo stilius rašyti kuopos vadų keitimo įsakymus be dalyvavimo susirinkimuose, neišklausant šaulių nuomonės; ar pasitvirtino fiktyvūs šauliukų paruoštų šauliškai veiklai sąrašai; ar Garbės teismas laikosi statuto, svarsto pareiškimus, šaukia šalis; ar laikomasi statuto, taikant drausmines nuobaudas, šalinant šaulius, rezistentus be drausminės bylos, be pasiaiškinimų; ar tinkamas šauliukų auklėjimas, jeigu per 10 m. kuopai neparuošė nė vieno šaulio; ar pasitvirtino faktas kad kuopos vadu skiriamas asmuo 10 m. yra priklausomybės ligų kabineto įskaitoje; ar šauliukai vedami prie paminklų, ar į lenkiškos kultūros lopšį – Milošo dvarą.Taip pat prašė pateikti jam sprendimus apie šio tikrinimo rezultatus.

Skunde teismui pareiškėjas nurodo, kad negavo atsakymo iš atsakovo į šį skundą ir prašo „įpareigoti atsakovą, Krašto apsaugos ministeriją, pateikti pareiškėjo teiktų skundų tikrinimo sprendimus, į kiekvieną atskirai nurodytą skundžiamą faktą.“

Iš to kas pasakyta matyti, kad pareiškėjas inicijavo teisminį ginčą dėl atsakovo neveikimo, t. y., dėl atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus viešojo administravimo srityje (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija)).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos „aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta“ bei suformuluotas „ pareiškėjo reikalavimas“.

Teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą. O pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22; 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.

Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.

Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalį, nustatančią, kad „apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme“, pareiškėjui yra draudžiama apeliacinės instancijos teisme keisti skundo (prašymo) dalyką. O pagal to paties įstatymo 138 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad apeliacinės instancijos teismas „gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti“ bei kad „nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau“, yra apribota pareiškėjo teisė keisti bei pildyti ir skundo (prašymo) pagrindą.

Apibendrinant, darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y., pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme.

Byloje nagrinėjamu atveju tai lemia, kad pareiškėjo skundo pagrindą sudaro nustatymas aplinkybių, ar atsakovas ištyrė ir pateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2014 m. rugsėjo 22 d. skundą, pagal teisės aktų, reglamentuojančių asmenų skundų ir prašymų tyrimą, reikalavimus. Atitinkamai skundo dalyką sudaro įpareigojimas arba atsisakymas įpareigoti atsakovą ištirti pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 22 d. skundą ir pateikti į jį tinkamą atsakymą, priklausomai nuo to ar skundo pagrindas yra pagrįstas, ar ne.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjui atsakovas į jo 2014 m. rugsėjo 22 d. skundą atsakė 2014 m. spalio 16 d. raštu Nr. 12-01-1824, kuriame pareiškėjui nurodė, kad jo 2014 m. rugsėjo 22 d. skunde keliami klausimai, yra ištirti ir į juos atsakyta atitinkamais raštais, tiriant ankstesnius 2012 m. – 2014 m. pareiškėjo skundus (b. l. 61).

Šios aplinkybė paneigia pareiškėjo teiginius, kad atsakovas neveikė taip kaip jį įpareigoja veikti teisės aktai šių teisinių santykių srityje, t. y., kad vilkino atsakyti į pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 22 d. skundą. Tai savo ruožtu lemia, kad pareiškėjas neįrodė savo skundo pagrindo, dėl ko nėra ir sąlygų tenkinti jo skundo suformuluoto teismui dalyką.

Kita vertus, tai, kad pareiškėjas gavo 2014 m. spalio 16 d. atsakymą iš atsakovo, pripažįsta ir pats pareiškėjas, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, jog šiuo raštu buvo netinkamai ištirtas jo 2014 m. rugsėjo 22 d. skundas ir pan.. Tokiu būdu pareiškėjas iš esmės keičia savo skundo teismui pagrindą, kas kaip minėta, yra ribojama apeliacinės instancijos teisme.

Tačiau iš bylos matyti, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir šiuo aspektu (pagrindu), nes klausimai, kuriuos pareiškėjas kėlė savo 2014 m. rugsėjo 22 d. skunde atsakovui, jau buvo keliami ir ankstesniuose 2011 m. kovo 4 d., 2012 m. balandžio 23 d., 2013 m. sausio 3 d. ir 2014 m. gegužės 6 d. pareiškėjo skunduose, į kuriuos jam buvo atsakyta 2012 m. balandžio 30 d., 2012 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 7 d. ir 2014 m. gegužės 6 d. atsakovo raštais. Todėl atsakovo atsisakymas pakartotinai tirti 2014 m. rugsėjo 22 d. skunde keliamus tuos pačius klausimus atitinka Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto; 23 straipsnio 6 d. reikalavimus.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas