2021-10-27 Nr. AB-23004-3-62-3-02493-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2436-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02493-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.3; 17.3.4; 17.5; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų L. R. bei R. R. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. J. ir L. J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, L. R., R. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai G. J. ir L. J. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. A-1551 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 15 d. išduotą leidimą Nr. LSNS-21-191015-00570 (toliau – ir Leidimas).

2. Skunde nurodoma:

2.1. Pareiškėjai yra L. R. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaimynai. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2745-800/2017 įpareigojo L. R. per 3 mėn. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1470-254/2017 pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria L. R. buvo įpareigota per 3 mėn. pašalinti savavališkos statybos padarinius, leidžiant jai per 1 metų terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumente, šalinantį savavališkos statybos padarinius, o gyvenamojo namo dalį, esančią valstybinės reikšmės miško plote, nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

Jeigu šių įpareigojimų L. R. teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) nugriauti gyvenamąjį namą (dviejų aukštų su rūsiu, garažu ir terasa), esantį (duomenys neskelbtini) ir šalia esančiame valstybinės reikšmės miško plote, išieškant patirtas išlaidas iš L. R. Inspekcija 2018 m. liepos 30 d. atliko patikrinimą vietoje ir konstatavo, kad savavališkos statybos – stoginės, ūkinio pastato, tvoros (metalo strypų su mūriniais stulpais ir varteliais), trinkelių dangos aikštelės, atraminių sienų, medžio lentų dangos laiptų su medžio lentų dangos aikštele tarp jų, esančių (duomenys neskelbtini) ir šalia esančiame valstybinės reikšmės miško plote – padariniai pašalinti.

Terminas pašalinti savavališkos statybos – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir šalia esančiame valstybinės reikšmės miško plote pagal Kauno apygardos teismo sprendimą suėjo 2018 m. gruodžio 14 d., tačiau L. R. 2018 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydama atidėti teismo sprendimo dalies (dėl gyvenamojo namo) įvykdymo terminą iki 2019 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-228-800/2019 nustatė papildomą 6 mėn. teismo sprendimo įvykdymo terminą.

Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-704-343/2019 pirmos instancijos teismo nutarties nepakeitė, todėl teismo sprendimo įvykdymo terminas L. R. baigėsi 2019 m. spalio 19 d. L. R. 2019 m. spalio 11 d. vėl kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, kad būtų atidėtas Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo vykdymas dar 6 mėn., t. y. iki 2020 m. balandžio 16 d., nurodydama, kad buvo priimtas Įsakymas dėl detaliojo plano koregavimo. Apie šio Įsakymo priėmimą pareiškėjai sužinojo tik iš teismo 2019 m. spalio 17 d. pranešimo, kuriuo buvo informuoti apie L.

R. 2019 m. spalio 11 d. prašymą, prie kurio buvo pridėtas Įsakymas. Susipažinus su Įsakymu bei jo rengimo medžiaga, o taip pat detaliojo plano korektūra, paaiškėjo, kad Įsakymas yra priimtas pažeidžiant teisės aktus bei pareiškėjų teises ir teisėtus interesus. Iš Inspekcijos 2019 m. spalio 31 d. gauto atsiliepimo civilinėje byloje pareiškėjai sužinojo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. spalio 15 d. taip pat išdavė Leidimą.

2.2. Pareiškėjai yra L. R. žemės sklypo kaimynai, todėl turi teisę savo teises ir teisėtus interesus ginti teismuose, kuriuose sprendžiami jos savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimai. Kad pareiškėjai laikytini suinteresuotais asmenimis konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-252-822/2019, todėl pareiškėjai, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi, turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo, o taip pat ir dėl Įsakymo, kurio pagrindu buvo išduotas Leidimas, pripažinimo neteistu.

2.3. Vienas iš savavališkos statybos šalinimo būdų yra savavališkos statybos įteisinimas, kuris galimas Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje numatytoms sąlygoms. Šiuo atveju L. R. savavališkos statybos įteisinimas priimant Įsakymą pažeidžia statybos įteisinimo būdus, nes detaliojo plano korektūra atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei pareiškėjų teises. Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje teritorijų planavimo skiltyje jokios informacijos apie pradedamą L. R. žemės sklypo detaliojo plano koregavimą, o taip pat jokios teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties dėl L. R. žemės sklypo detaliojo plano koregavimo, nėra. Viešai paskelbta buvo tik apie jau patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimą. Taigi apie detaliojo plano koregavimą pareiškėjai nebuvo informuoti, o su jais jokie detaliojo plano koregavimai ir derinimai nebuvo atlikti. Tokiu būdu pareiškėjams, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkams, nebuvo suteikta teisė susipažinti su pakoreguotu detaliuoju planu, pareikšti pastabas dėl jų teisių ir interesų pažeidimo, nes apie patvirtintą detaliojo plano korektūrą bei išduotą Leidimą sužinojo tik po visų procedūrų pabaigos.

2.4. Įsakymas taip pat yra neteisėtas dėl to, kad buvo priimtas pažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.07.01:2010) 11 priedo 4 punktą. Kaip matyti iš detaliojo plano korektūros brėžinio, Įsakymu buvo pakeista užstatymo zona, pažymint planuojamą 8,5 m aukščio statinių statybos zoną ir 10 m aukščio statinių statybos zoną. Kaip matyti iš brėžinio, atstumas nuo užstatymo zonos iki pareiškėjų žemės sklypo ribos yra 1,5 m. Vadinasi, toks detaliojo plano sprendinio pakeitimas, neišlaikant reikalavimo atstumui iki sklypo ribos, negalėjo būti atliktas be pareiškėjų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų, rašytinio sutikimo. Tokio sutikimo pareiškėjai nėra davę, apie vykdomą detaliojo plano korektūrą informuoti nebuvo. Be to, dar 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo informavę Administraciją, kad jokio sutikimo kaimynams dėl statybos ant sklypo ribos nėra davę ir neketina duoti, o Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1470-254/2017 yra konstatavęs, kad 2007 m. liepos 16 d. pareiškėjų sutikimas dėl statybos ties sklypo riba yra dėl 2006 m. lapkričio 5 d. detaliojo plano sprendinių, bet ne dėl 2007 m. liepos 16 d. detaliojo plano sprendinių.

2.5. Skundžiamo Įsakymo ydingumą taip pat įrodo tai, kad detaliojo plano korektūra buvo atlikta remiantis teismo eksperto G. T. išvada, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-650-406/2017 nepripažino G. T. išvados teisinga. Be to, detaliajame plane yra padaryta klaida, dėl kurios jau yra pasisakęs Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-650-406/2017.

2.6. Kaip matyti iš detaliojo plano koregavimo aiškinamojo rašto, buvo koreguojama žemės sklypo užstatymo zona, ją sutapatinant su valstybinės žemės sklypo ribomis ties 8-11-12 taškais, nurodant, kad yra gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sutikimas statyti statinį neišlaikant norminio atstumo iki sklypo ribos su valstybine žeme. Susipažinus su Įsakymo rengimo medžiaga matyti, kad byloje yra tik NŽT 2015 m. sausio 23 d. sutikimas Nr. 8ST-(14.8.5)-67 dėl gyvenamojo namo statybos neišlaikant atstumo iki sklypo ribos ties koordinuotais taškais 1-2-3, o pagal koreguotą detalųjį planą užstatymo zonos riba yra visai kitoje vietoje, t. y. ties sklypo riba taškuose 8-11-12. Vadinasi, šiai detaliojo plano korektūrai NŽT sutikimo nėra. Be to, detaliojo plano korektūra net nebuvo derinama su NŽT Kauno miesto skyriumi, nors koregavimu užstatymo zona neišlaiko norminio atstumo iki valstybinės žemės sklypo ribos, o byloje esantis NŽT 2015 m. sausio 23 d. sutikimas yra visai dėl kitoje vietoje esančios sklypo ribos. 2016 m. kovo 1 d. buvo kreiptasi į NŽT su paklausimu, ar NŽT 2015 m. sausio 23 d. sutikimo Nr. 8ST-(14.8.5)-67 pagrindu L. R. gali įteisinti savavališkai pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą, ar toks sutikimas buvo išduotas dar tik ateityje statomo pastato statybai. NŽT atsakė, jog sutikimai yra išduodami naujai statomiems namas, t. y. statybos veiksmas, kurie dar tik bus atlikti ateityje, ir NŽT neišduoda sutikimų teisinti jau pastatytų statinių savavališkos statybos, o šiuo atveju siekiamas įteisinti gyvenamasis namas buvo pastatytas 2012 m. Atsižvelgus į tai, NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. sausio 23 d. sutikimas negali būti laikomas sutikimu dėl gyvenamojo namo statybos ant valstybinės žemės sklypo ribos. Negana to, minėtas sutikimas, pareiškėjų teigimu, neatitinka patvirtintos formos, nors jo išdavimo metu galiojo NŽT direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3)-259.

2.7. Konstatavus Įsakymo neteisėtumą, pareiškėjų nuomone, naikintinas ir Įsakymo pagrindu išduotas Leidimas.

3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skunde nurodyta:

3.1. Atsižvelgus į tai, jog ginčo statinys žemės sklype (duomenys neskelbtini) faktiškai stovi, vadinasi, statybos darbai yra pradėti. Tokiu atveju, teismas turi įvertinti vyraujančio reikalavimo pobūdį ir, vadovaudamasis Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, nustatyti, kuriam (bendrosios kompetencijos ar administraciniam) teismui yra teisminga nagrinėjama byla.

3.2. Nėra teisinio pagrindo ginčijamą Įsakymą laikyti savavališkos statybos įteisinimu. Detaliojo plano koregavimas atliekamas Teritorijų planavimo įsakymo ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka ir atvejais, tarp kurių nėra reglamentuota, jog tam tikras detaliojo plano koregavimas laikytinas savavališkos statybos įteisinimu. Tačiau savavališkos statybos įteisinimo būdus numato Statybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Priežiūros įstatymas), iš kurių nuostatų akivaizdu, kad savavališkos statybos įteisinamos gaunant statybą leidžiantį dokumentą atitinkamam projektui. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis numato, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi savavališkos statybos padariniai šalinami juos įteisinant Leidimu, o ne Įsakymu.

3.3. Įsakymas buvo priimtas koreguojant ginčo detalųjį planą Taisyklių 318.3 punkte nustatyta tvarka bei 318.3.1 punkte įtvirtintu atveju. Tokiais atvejais skelbiama informacija visuomenei tik apie priimtą sprendimą, o ne apie rengiamą, pradedamą rengti ar panašiai. Nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas), nei Taisyklių, nei skunde nurodomi Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Nuostatai) nenumato jokių reikalavimų, kuriems, anot pareiškėjų, prieštarauja atliktos ginčo detaliojo plano koregavimo procedūros. Priešingai nei teigė pareiškėjai, koreguojant detalųjį planą Taisyklių 318.3 punkte nustatytais atvejais ir tvarka, nėra sudaroma teritorijų planavimo inicijavimo sutartis ir atitinkamai tokia sutartis nėra skelbiama viešai bei nėra atliekamos tam tikros detaliojo plano koregavimo pradžios procedūros. Tiek teritorijų planavimo proceso inicijavimo procedūros, tiek sprendimai dėl detaliojo plano koregavimo pradžios bei jų viešinimas yra procedūros, kurios atliekamos kitais detaliųjų planų koregavimo atvejais, reglamentuotais kitose Taisyklių nuostatose, o ne Taisyklių 318.3 punkte. Taisyklių 318.3 ir 323.1 punktuose numatyta, kad detaliojo plano koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, kas ir buvo atlikta ginčo atveju, tačiau jokia nuostata nenumato reikalavimo suderinti ar gauti pritarimą dėl detaliojo plano koregavimo Taisyklių 318.3 punkto atvejais su kaimyninio žemės sklypo savininkais.

3.4. Pareiškėjų skunde nurodomas Reglamentas STR 1.07.01:2010 nebegaliojo Įsakymo priėmimo metu. Net ir laikant, kad Įsakymo priėmimo metu galiojantys teisės aktai numatė, jog statiniai gali būti statomi mažesniu atstumu nei teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai, tik gavus rašytinį kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą, nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad ginčo atveju detaliojo plano sprendinio pakeitimas, atitraukiant statybos zoną nuo sklypo ribos 1,5 m atstumu, negalėjo būti atliktas be pareiškėjų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų, rašytinio sutikimo.

Be to, pareiškėjai nuo 2007 m., kai buvo patvirtintas detalusis planas su statybos zona, leidžiančia statyti statinius ties jų sklypo riba, neišlaikant normatyvinių atstumų, teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais neginčijo šio detaliojo plano ir administracinio akto, kuriuo jis buvo patvirtintas. Ginčo detaliojo plano brėžinyje yra pareiškėjų, t. y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimai, kuriais buvo išreikštas sutikimas dėl detaliojo plano sprendinio - statybos zonos ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba, t. y. neišlaikant norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos.

Šiais sutikimais buvo išreikšta pareiškėjų valia statybai bet kokiu atstumu nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, neišlaikant normatyvinių atstumų. Negana to, Įsakymu patvirtintoje detaliojo plano korektūroje aiškiai matyti, kad statybos zonos dalis, besiribojanti su pareiškėjų žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuri yra pažymėta raudonu brūkšniniu žymėjimu, yra atitraukiama nuo šios pareiškėjų žemės sklypo ribos mažiausiai 1,5 m atstumu, t. y. užstatyti leidžiama teritorija (pažymėta mėlynu brūkšniniu žymėjimu) trečiųjų suinteresuotų asmenų sklype (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavime, kurį ginčija pareiškėjai, yra labiau atitolusi nuo pareiškėjų žemės sklypo ribos, nei buvo numatyta 2007 m. patvirtintame detaliajame plane iki koregavimo, kurio pareiškėjai neginčijo.

Šiuo atveju Įsakymu patvirtintu detaliojo plano koregavimu nebuvo labiau suvaržyti besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini)savininkų teisės ir interesai nei buvo iki tol, nes statinių statybos zona ir statybos riba detaliajame plane buvo numatyta ant sklypo ribos, o detaliojo plano koregavimu statybos zona ir statybos riba yra atitolinama nuo besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje nepadarė išvados, kad pareiškėjų sutikimo statyti ant sklypo ribos nėra, teismas nutartyje pasisakė apie atskirus pareiškėjų sutikimus, kurie neva buvo duoti dėl kito detaliojo plano sprendinių, t. y. rengto 2006 m.

Tačiau Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 buvo patvirtintas detalusis planas, kurio sprendiniai nurodyti 2007 m. rengtame brėžinyje, o ne 2006 m. rengtame brėžinyje. Ginčijamu Įsakymu patvirtinta detaliojo plano korektūra buvo koreguota 2007 m. rengto detaliojo plano statybos zona, o ne teismo nutartyje minimo 2006 m. rengto detaliojo plano statybos zona. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, rėmėsi būtent patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, t. y. minėtu Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniais bei detaliojo plano brėžinyje esančiais pareiškėjų išreikštais sutikimais.

Duomenų, kad Įsakymo priėmimo metu detaliojo plano sprendiniai ir/ar pareiškėjų sutikimai būtų panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, nebuvo. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 (toliau – ir Reglamentas STR 2.02.09:2005), 8 priedo 1 punkte numatyta, kad nustatomi mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

Šiuo atveju mažesnis nei normatyvinis atstumas iki besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), buvo numatytas teritorijų planavimo dokumente - galiojančiame ginčo detaliajame plane iki koregavimo, kuriam buvo duoti besiribojančio žemės sklypo savininkų sutikimai.

3.5. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-650-406/2017 buvo nagrinėjamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 7 d. priimto įsakymo Nr. A-3186, t. y. sprendimo panaikinti 2016 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. A-1445 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“, teisėtumas. 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu buvo taisytos techninės klaidos detaliojo plano brėžinyje bei nustatyti žemės sklypo leistinas užstatymo tankio rodiklis ir užstatymo intensyvumo rodiklis. Nei priimant 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymą, nei 2016 m. gegužės 17 d. įsakymą, nei nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-650-406/2017, eksperto G. T. išvada nebuvo pateikta bei atitinkamai negalėjo būti teismo vertinama nagrinėjant 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymo teisėtumą. G. T. išvada buvo pridėta tik detaliojo plano koregavimo, kuris ginčijamas šioje byloje, dokumentuose.

3.6. Remiantis Taisyklių 318.3 ir 323.1 punktais savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu nurodoma, kokie konkrečiai Taisyklių 318.3 punkte išvardinti ir leistini detaliojo plano rodikliai yra koreguojami, ir tik tai, kas nurodyta savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime, ir yra laikoma, kad yra pakoreguota patvirtintame detaliajame plane. Taigi pareiškėjai visiškai be pagrindo teigė, kad Įsakymu buvo koreguoti ir kiti detaliojo plano rodikliai. Skundžiamame Įsakyme aiškiai buvo nurodyta, kad koreguojama patvirtintame detaliajame plane nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) statinių statybos zona, o ne užstatymo tankumas ir intensyvumas. Detaliojo plano koregavimo brėžinyje taip pat aiškiai nurodyta, kad užstatymo zona yra mažinama 78 kv. m ties 5,13, 14 sklypo kampų taškais, (pažymėtais detaliojo plano koregavimo brėžinyje) ir didinama tuo pačiu plotu (78 kv. m) ties 8, 11, 12 sklypo kampų taškais, taigi užstatymo zonos plotas išlieka tas pats. Kadangi pats užstatymo zonos plotas nė kiek nebuvo padidintas, vadinasi, leistina užstatyti teritorija žemės sklype (duomenys neskelbtini), nė kiek nepadidėjo lyginant su 2007 m. patvirtintu detaliuoju planu. Nepadidinus statybos zonos bei detaliajame plane numatyto aukščio rodiklio, užstatymo tankio ir užstatymo intensyvumo rodikliai taip pat nedidėjo ir nesikeitė. Tai, kad detaliojo plano koregavimo dokumentuose buvo pateikta eksperto išvada, kurioje yra analizuojami rodiklių nesutapimai 2007 m. patvirtintame detaliajame plane, nereiškia, kad Įsakymu šie rodikliai buvo pakeisti.

3.7. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba, dėl kurios pareiškėjai teigė, kad nebuvo gautas NŽT sutikimas, net nesiriboja su jų sklypu, o pareiškėjai niekaip nepagrindė savo teisių pažeidimo šiuo klausimu. Pareiškėjai reiškia šį argumentą, neturėdami subjektinės teisės jį reikšti, todėl teismas neturi jo vertinti. Net ir laikant, kad pareiškėjai turi teisę reikšti šį argumentą, jis yra nepagrįstas dėl to, kad reikiami sutikimai buvo gauti. NŽT 2015 m. sausio 23 d. sutikime Nr. 8ST-(14.8.5.)-67 buvo nurodyta, kad NŽT Kauno miesto skyrius neprieštarauja, jog žemės sklypo savininkai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribose, statytų gyvenamosios paskirties pastatą, neišlaikant normatyvinio atstumo iki sklypo ribos, žemės sklypo plane ties koordinuotais taškais 1-2-3.

Taigi NŽT išreiškė sutikimą statybai ties riba, pažymėta nurodytais taškais žemės sklypo plane, o ne detaliojo plano koregavimo brėžinyje. Žemės sklypo plane pažymėti taškai 1-2-3 sutampa su detaliojo plano koregavimo brėžinio taškais 8-11-12. Vadinasi, NŽT sutikimas duotas dėl tos pačios sklypo ribos, t. y. tos, kuri ribojasi su valstybine žeme ir ties kuria nėra išlaikomas normatyvinis atstumas. Skunde minimas NŽT 2016 m. kovo 7 d. raštas Nr. 8SD-1225-(14.8.7) taip pat nepaneigė 2015 m. sausio 23 d. išduoto sutikimo turinio bei jo pasekmių, kadangi šis sutikimas buvo reikalingas numatomai statybai dėl neišlaikomo atstumo iki valstybinio žemės sklypo ribos, t. y. buvo gautas iš NŽT, kaip iš kaimyninės teritorijos valdytojo, o nebuvo reikalingas tam, kad būtų galima statyba (įteisinama savavališka statyba) valstybinėje žemėje.

Be to, pareiškėjų minėta Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi taip pat nebuvo pripažinti pareiškėjų teiginiai, kad šis NŽT sutikimas nagrinėjamu atveju yra netinkamas. Be kita ko, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra privatus žemės sklypas, todėl Taisyklių 318.3 punkte numatytas reikalavimas suderinti detaliojo plano koregavimą su valstybinės žemės valdytojais, nėra taikomas. Pareiškėjų pastebėjimai, kad NŽT sutikimas neatitinka tam tikrų tokiems sutikimams keliamų turinio ir formos reikalavimų, neturi jokios įrodomosios reikšmės Įsakymo ir Leidimo teisėtumo vertinimui, kadangi tai ne NŽT, o kito subjekto išduoti dokumentai, ir tik juos išdavęs subjektas yra atsakingas už jų teisėtą išdavimą.

3.8. Įsakymas buvo priimtas teisėtai, todėl nėra jokio pagrindo Leidimą laikyti neteisėtu.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino – panaikino Įsakymą ir Leidimą bei priteisė iš atsakovo Administracijos 1 306,90 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjų naudai.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjai yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaimynai, t. y. suinteresuoti asmenys, savo teises ginantys teismo procesuose, kuriuose buvo sprendžiami kaimynų savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimai, ir savo teises ginantys dėl jų interesų pažeidimo atsakovui išdavus skundžiamą Leidimą. Kad pareiškėjai laikytini suinteresuotais asmenimis, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-252-822/2019, todėl pareiškėjai, remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi, turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo, o taip pat ir dėl Įsakymo, kurio pagrindu buvo išduotas Leidimas, pripažinimo neteisėtu.

6. L. R. savavališkos statybos įteisinimas priimant skundžiamą Įsakymą, teismo įsitikinimu, pažeidžia tokios statybos įteisinimo būdus, nes detaliojo plano korektūra atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o kartu ir pareiškėjų teises.

7. Teismas pažymėjo, jog apie koreguojamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą paskelbta nebuvo nei TPDRIS, nei Savivaldybės interneto svetainėje (buvo paskelbtas tik priimtas direktoriaus įsakymas), o pareiškėjai, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkai, taip pat nebuvo informuoti raštu, todėl jiems buvo atimta teisė susipažinti su pakoreguotu detaliuoju planu, pareikšti pastabas dėl jų teisių ir interesų pažeidimo, nes apie patvirtintą detaliojo plano korektūrą bei išduotą Leidimą sužinojo tik po visų procedūrų pabaigos. Šias aplinkybes patvirtino ir 2019 m. lapkričio 7 d. gauta Įsakymo rengimo medžiaga. Be to, Įsakymu buvo pažeistos teritorijų planavimą reglamentuojančios teisės normos bei pareiškėjų, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkų, įstatymais suteiktos teisės dalyvauti detaliajame planavime ir koregavime, o taip pat įstatymu suteiktomis priemonėmis apsaugoti savo teisėtus interesus.

8. Teismas nurodė, kad Įsakymas priimtas pažeidžiant Reglamento STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punktą, numatantį, kad statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m, kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos, yra privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai).

9. Reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti Reglamente STR 1.07.01:2010, kuriame numatyta, jog atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą. Ši nuostata atitinka ir nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir Reglamentas STR 1.05.01:2017), 7 priedo 4 punkte įtvirtintą reikalavimą dėl norminių atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos.

10. Administracija 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Inspekcijai pateikė 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu patvirtintą detaliojo plano brėžinį bei nurodė, kad jame „yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimai, kuriais buvo išreikštas sutikimas dėl visų detaliojo plano sprendinių, tarp jų ir sprendinio dėl statybos zonos ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba, t. y. neišlaikant norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos. Šiais sutikimais buvo išreikšta valia statybai bet kokiu atstumu nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, neišlaikant normatyvinių atstumų“. Administracija informavo, kad Įsakymu patvirtinta detaliojo plano korektūra „nebuvo labiau suvaržytos sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų teisės ir interesai nei buvo iki tol, nes statinių statybos zona ir statybos riba Detaliajame plane buvo numatyta ant sklypo ribos, o Detaliojo plano koregavimu statybos zona ir statybos riba yra atitolinama nuo besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, bei nurodė, kad „šiais sutikimais buvo išreikšta valia statybai bet kokiu atstumu nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ribos, neišlaikant normatyvinių atstumų“. Iš bylos medžiagos matyti, kad klausimas, ar pareiškėjai yra davę sutikimą statyti statinius mažesniu nei norminis atstumu nuo sklypo ribos, jau yra išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2745-800/2017 bei Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje. Atitinkamai Inspekcija patikrinimo aktu konstatavo, kad sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimas Įsakymu pakoreguotai statybos zonai nebuvo gautas.

11. Teismas atkreipė dėmesį, jog, nustačius anksčiau nurodytą pažeidimą, darytina išvada, kad Įsakymu patvirtintas detaliojo plano koregavimas pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, Taisyklių 318.3 papunktį, Taisyklių 325 punktą ir Reglamento STR 2.02.09:2005 8 priedo 1.1 papunktį.

12. Vadovaudamasis Nuostatų 43 punktu, teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju sprendimas koreguoti detalųjį planą, t. y. Įsakymas buvo paskelbtas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje http://www.kaunas.lt/administracija/teisine-informacija/teises-aktu-paieska (paskelbimo data nenurodyta) ir 2019 m. lapkričio 20 d. paskelbtas TPDRIS. Taigi Įsakymo TPDRIS viešinimo procedūra atlikta pažeidžiant 5 darbo dienų terminą, nustatytą Taisyklių 323 punkte ir Nuostatų 43 punkte.

13. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas konstatavo, jog Įsakymas statinio projekto rengimo metu koreguoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini)detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliajame plane nustatytą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypas Nr. 2) statinių statybos zoną ir statybos ribą pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies, Taisyklių 323 ir 325 punktų, Nuostatų 43 punkto ir Reglamento STR 2.02.09:2005 8 priedo 1.1 papunkčio reikalavimus, todėl jį panaikino. Kadangi Įsakymo pagrindu buvo išduotas Leidimas, panaikinęs Įsakymą, teismas panaikino ir Leidimą.

III. 14. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas byloje neatliko surinktų įrodymų bei aktualių aplinkybių visapusiško vertinimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje, tinkamai neatliko. ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtintas betarpiškumo principas apibrėžia, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus yloje esančius įrodymus, išskyrus įstatyme numatytus atveju, tačiau šiuo atveju teismas ne tik nepagrindė sprendime padarytų išvadų įrodymų savarankišku vertinimu, bet ir nepasisakė dėl Administracijos išdėstytų argumentų. Taip pat teismas pažeidė bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles dėl Leidimo panaikinimo, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą.

15.2. Teismas sprendime nurodė, kad Administracija, priimdama Įsakymą, įteisino savavališką statybą, pažeisdama savavališkos statybos būdus, nes detaliojo plano korektūra atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o kartu ir pareiškėjų teises. Šis argumentas buvo nurodytas pareiškėjų skunde, o teismas, neanalizuodamas jo pagrįstumo, jį pakartojo. Atsakovas buvo nurodęs, jog šis argumentas yra visiškai nepagrįstas, tačiau teismas nemotyvavo, kodėl Administracijos argumentai buvo atmesti, o pareiškėjų išvada buvo pripažinta pagrįsta. Nėra jokio teisinio pagrindo ginčijamą Įsakymą laikyti savavališkos statybos įteisinimu. Detaliojo plano koregavimas atliekamas Taisyklėse nustatyta tvarka ir atvejais, tarp kurių nėra reglamentuota, kad tam tikro detaliojo plano koregavimas laikytinas savavališkos statybos įteisinimu. Tačiau savavališkos statybos įteisinimo būdus numato Statybos įstatymas ir Priežiūros įstatymas, iš kurių nuostatų akivaizdu, kad savavališkos statybos įteisinamos gaunant statybą leidžiantį dokumentą atitinkamam projektui. Savavališkos statybos padariniai šalinami, juos įteisinant statybą leidžiančiu dokumentu (šiuo atveju - Leidimu), o ne teritorijų planavimo dokumentais (šiuo atveju - Įsakymu), todėl teismo išvada, kad ginčo savavališkos statybos įteisinimas priimant Įsakymą pažeidžia tokios statybos įteisinimo būdus, yra niekuo nepagrįsta.

15.3. Nei teismo sprendime nurodytos teritorijų planavimo reglamentuojančios teisės normos, nei pareiškėjams įstatymais suteiktos teisės nebuvo pažeistos nagrinėjamojoje byloje skundžiamais administraciniais aktais. Teismais pacitavo ginčo situacijai taikytiną teisės normą (Taisyklių 323 p.), tačiau ją pritaikė netinkamai. Be to, teismas nurodė teritorijų planavimo teisės normas, kurios reglamentuoja visai kitus teritorijų planavimo procesus, bei be jokio pagrindo pritaikė nagrinėjamai situacijai. Šio visiškai neteisingo teisinio reglamentavimo pritaikymo pasekmė - teismo nepagrįsta išvada, kad buvo pažeistos procedūros informuojant pareiškėjus asmeniškai apie detaliojo plano koregavimą bei detaliojo plano koregavimo sprendinius derinant su jais, kad nebuvo sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis.

Jokie teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai (t. y. nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei Taisyklės) nenumato, kad, koreguojant detalųjį planą Taisyklių 318.3 punkte įtvirtintais atvejais, privaloma sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, paskelbti apie priimtą sprendimą pradėti detaliojo plano koregavimą (kuris apskritai nėra ir neturi būti priimamas), apie detaliojo plano koregavimą informuoti kaimyninių žemės sklypų savininkus ir sprendinius derinti su jais. Įsakymas buvo priimtas koreguojant ginčo detalųjį planą Taisyklių 318.3 punkte nustatyta tvarka bei 318.3.1 punkte įtvirtintu atveju, t. y. kai koreguojama detaliajame plane nustatyta statybos zona, statybos riba, statybos linija.

Šiame punkte numatytais atvejais koreguojant detaliuosius planus, visus privalomus atlikti procedūrinius veiksmus reglamentuoja Taisyklių 323 punktas, o visi kiti Taisyklių punktai ar kitų teisės aktų nuostatos reglamentuoja kitais atvejais, t. y. ne Taisyklių 318.3 punkte ir Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje numatytais atvejais, atliekamus procedūrinius veiksmus. Ginčo atveju taikytina teisės norma aiškiai numato, kad tokiu atveju koreguojant detalųjį planą, priimamas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas koreguoti detalųjį planą, o sprendimas pradėti koreguoti detalųjį planą nepriimamas, bei atitinkamai informacija visuomenei skelbiama tik apie priimtą sprendimą, o ne apie rengiamą, pradedamą rengti ar panašiai.

Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis taikytina tais atvejais, kai detalieji planai koreguojami teritorijų planavimo proceso iniciavimo pagrindu (pvz., Taisyklių 318.4.5 p.), o ne Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies ir Taisyklių 318.3 punkto pagrindu. Taigi nei Teritorijų planavimo įstatymo, nei Taisyklių, nei Nuostatai nenumato jokių reikalavimų, kuriems prieštarautų atliktos ginčo detaliojo plano koregavimo procedūros, t. y. šios teisės normos nenumato, kad Taisyklių 318.3 punkte numatytais atvejais koreguojant detalųjį planą techninio projekto rengimo metu, reikėtų skelbti viešai apie tokio detaliojo plano koregavimo pradžią, laiškais informuoti kaimyninių žemės sklypų savininkus ar koreguojamą detalųjį planą derinti su jais.

Atsižvelgus į tai, laikytina, jog teismo išvada, kad Įsakymu buvo pažeistos teritorijų planavimą reglamentuojančios teisės normos bei pareiškėjų įstatymais suteiktos teisės dalyvauti detaliojo plano koregavime, yra visiškai nepagrįsta.

15.4. Teismas nurodė, kad Įsakymas priimtas pažeidžiant Reglamento STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punktą, tačiau, atsakovo teigimu, ginčo atveju neturėjo būti gauti pareiškėjų sutikimai. Negana to, teismas vadovavosi nebegaliojančiu teisės aktu (Reglamentu STR 1.07.01:2010), kuris negaliojo Įsakymo priėmimo metu.

15.5. Nors teismas rėmėsi ir Reglamento STR 2.02.09:2005 8 priedo 1 punkto nuostata, numatančia, kad statiniai gali būti statomi mažesniu atstumu nei teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai, tik gavus rašytinį kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą, nepagrįstas teismo argumentas, kad ginčo atveju detaliojo plano sprendinio pakeitimas, atitraukiant statybos zoną nuo sklypo ribos 1,5 m atstumu, negalėjo būti atliktas be pareiškėjų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų, rašytinio sutikimo. Teismas neįvertino, kad statybos zona, kaip vienas iš detaliojo plano sprendinių, nebuvo naujai nustatoma Įsakymu patvirtintoje detaliojo plano korektūroje. Šis sprendinys buvo naujai nustatomas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 patvirtinto detaliojo plano tvirtinimo metu, kurio rengimo metu ir buvo gauti gretimo žemės sklypo (tuo metu (duomenys neskelbtini)) savininkų sutikimai, neišlaikant normatyvinio atstumo iki sklypo ribos. Būtent 2007 m. patvirtinto detaliojo plano brėžinyje yra pareiškėjų, t. y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimai, kuriais buvo išreikštas sutikimas dėl detaliojo plano sprendinio - statybos zonos ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba, t. y. neišlaikant norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos. Šiais sutikimais buvo išreikšta pareiškėjų valia statybai bet kokiu atstumu nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, neišlaikant normatyvinių atstumų. Be to, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad pareiškėjų 2007 m. sutikimai jau yra sukėlę pasekmes, t. y. tik jiems esant buvo patvirtintas 2007 m. detalusis planas. Teismas iš esmės analizavo 2007 m. detaliojo plano sprendinių ir pateiktų dokumentų pagrįstumą, t. y. atliko pareiškėjų 2007 m. pateiktų sutikimų teisėtumo vertinimą, konstatuodamas, kad visgi pareiškėjų sutikimai nebuvo pateikti, taip peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas bei pažeisdamas ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį.

15.6. Koreguojant galiojantį detalųjį planą Taisyklių 318.3.1 punkte numatytu atveju, t. y. koreguojant šiame punkte nurodytą statybos zoną, šis sprendinys nėra nustatomas naujai, o yra koreguojama jo vieta, išsidėstymas. Todėl turi būti taikomos ne teismo sprendime nurodytos teisės nuostatos, bet Taisyklių 320 punktas, kuris taikomas atliekant bet kokį detaliojo plano koregavimą. Šiuo atveju Įsakymu patvirtintu detaliojo plano koregavimu nebuvo labiau suvaržyti besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų teisės ir interesai nei buvo iki tol, nes statinių statybos zona ir statybos riba detaliajame plane buvo numatyta ant sklypo ribos, o detaliojo plano koregavimu statybos zona ir statybos riba buvo atitolinta nuo besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Kaune. Įsakymu patvirtintoje detaliojo plano korektūroje aiškiai matyti, kad statybos zonos dalis, besiribojanti su pareiškėjų žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuri yra pažymėta raudonu brūkšniniu žymėjimu, yra atitraukiama nuo šios pareiškėjų žemės sklypo ribos mažiausiai 1,5 m atstumu, t. y. užstatyti leidžiama teritorija (pažymėta mėlynu brūkšniniu žymėjimu) trečiųjų suinteresuotų asmenų sklype (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavime, kurį ginčija pareiškėjai, yra labiau atitolusi nuo pareiškėjų žemės sklypo ribos, nei buvo numatyta 2007 m. patvirtintame detaliajame plane iki koregavimo, kurio pareiškėjai neginčijo. Teismui panaikinus Įsakymą, liks galioti nepakoreguotas 2007 m. detalusis planas su jame nustatyta leistina užstatymo zona ties sklypo (duomenys neskelbtini) riba, t. y. neišlaikant jokio atstumo iki šio sklypo ribos.

15.7. Teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes rėmėsi Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1470-254/2017, Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2745-800/2017 bei šioje byloje nustatytus faktus laikė prejudiciniais šioje byloje, nors Kauno miesto savivaldybė nebuvo civilinės bylos šalimi. Teismas visiškai nevertino esminio fakto, kad minėtoje civilinėje byloje ginčas vyko tarp Inspekcijos ir (duomenys neskelbtini), savininkų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, o ne dėl 2007 m. patvirtinto detaliojo plano sprendinių teisėtumo ir (ar) pareiškėjų sutikimo galiojimo. Teismas nevertino, kad nei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. gegužės 9 d. specialisto išvadoje, nei civilinėje byloje priimtuose teismo procesiniuose dokumentuose nėra konstatuotas ar nustatytas pareiškėjų parašų klastojimo faktas. Nei Įsakymo priėmimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu, nebuvo jokių nenuginčijamų duomenų, kad Įsakymu patvirtintame detaliojo plano brėžinyje yra suklastoti (duomenys neskelbtini), G. J. ir L. J. parašai. Vadinasi, nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad 2007 m. detaliojo plano sprendiniams, kuriais buvo numatyta statybos zona ant gretimo žemės sklypo ribos, nebuvo pritarę žemės sklypo (duomenys neskelbtini)savininkai.

15.8. Teismas netinkamai pritaikė Nuostatų 43 punktą, neanalizuodamas Taisyklių 318.3 punkto pagrindu priimtų savivaldybės administracijos sprendimų viešinimo specialaus teisinio reglamentavimo. Taisyklių 323 punkte nustatyta, kad supaprastinta koreguojamu detaliųjų planų viešinimo procedūrų tvarka nustatyta Nuostatų VIII skyriuje, kuri netaikoma detaliųjų planų koregavimo atvejais, nurodytais Taisyklių 318.3. 318.4.1, 318.4.2, 318.4.3 punktuose, kai informacija apie priimta sprendimą visuomenei skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir TPDRIS. Vadinasi, koreguojami detalieji planai viešinami supaprastinta tvarka, kuri yra reglamentuota Nuostatuose, išskyrus detaliųjų planų koregavimo atvejus, kurie rengiami Taisyklių 318.3, 318.4.1, 318.4.2, 318.4.3 punktų pagrindu. Šiais atvejais informacija apie priimtą sprendimą visuomenei skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir TPDRIS, tačiau terminas, per kuri turi būti sprendimas paskelbiamas, nėra reglamentuotas. Net ir nustačius, kad Įsakymas turėjo būti paskelbtas per 5 darbo dienas, tai nesudaro pagrindo laikyti jį neteisėtu ir jį panaikinti, nes jau priimto sprendimo paskelbimo procedūros pavėlavimas jokiu būdu nesudarytų pagrindo laikyti paties administracinio sprendimo neteisėtu.

15.9. Pareiškėjų skundo reikalavimai laikytini savarankiškais, todėl panaikinus Įsakymą, nėra pagrindo panaikinti ir Leidimą. Leidimas niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti pareiškėjų teisių bei interesų, kurie sudarytų jiems pagrindą ir subjektinę teisę ginčyti Leidimą. Teismas pažeidė Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies normas, kurios numato, kokie subjektai turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, t. y. Inspekcija, kiti įstatyme nurodyti viešojo administravimo subjektai ir kiti asmenys, kuriu teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Byloje pareiškėjai ne tik nepateikė įrodymų, bet ir nenurodė, kuo ginčijamas Leidimas pažeidžia jų teises, o teismas šių aplinkybių taip pat neįvertino. Buvo atkreiptas teismo dėmesys dėl reikalavimo panaikinti statybos leidimą rūšinio teismingumo, tačiau teismas nepagrįstai nevertino ir nesprendė šio klausimo.

16. Tretieji suinteresuoti asmenys L. R. ir R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. teismas teisingai nustatė, kad Įsakymas visuomenei buvo paskelbtas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje ir 2019 m. lapkričio 20 d. TPDRIS, tačiau nepagrįstai darė išvadą, jog pavėluotas Įsakymo paskelbimas sudaro pagrindą jį panaikinti. Atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, pats viešinimo procesas yra susijęs su suinteresuotų asmenų teisių užtikrinimu, nes dėl viešinimo procedūrų suinteresuoti asmenys turi galimybę susipažinti su planuojamais priimti ar priimtais sprendimais ir jiems teisės aktų nustatyta tvarka prieštarauti. Šioje administracinėje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi Nr. eAS-307-624/2020 pripažinta, kad, nepriklausomai nuo to, ar apie skundžiamą Įsakymą pareiškėjai sužinojo anksčiau, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo pavėluoto Įsakymo paskelbimo TPDRIS dienos, todėl pareiškėjai nepraleido termino skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti. Atsižvelgus į tai, pareiškėjų teisės dėl pavėluotai įvykdytos Įsakymo viešinimo procedūros nebuvo pažeistos, dėl ko Nuostatų 43 punkto pažeidimas, kuris buvo ištaisytas 2019 m. lapkričio 20 d. paskelbiant Įsakymą TPDRIS, nesudaro pagrindo Įsakymą panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Šiuo atveju pats viešinimo procedūros formalus pažeidimas nesudaro pagrindo išvadai dėl paties Įsakymo neteisėtumo.

17.2. Teismas darė nepagrįstą išvadą, kad priimant Įsakymą turėjo būti gautas pareiškėjų sutikimas dėl Įsakymu pakeistos trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo statybos zonos ir statybos ribos. Pagal Taisyklių 325 punktą detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti statybos techninių reglamentų reikalavimams. Pagal Reglamento STR 2.02.09:2005 8 priedo 11 punktą statinių statybai arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos turi būti gautas besiribojančio žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas. Toks reikalavimas įtvirtintas ir Reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte.

Teismas, darydamas išvadą, kad turėjo būti gautas pareiškėjų rašytinis sutikimas, netinkamai taikė Taisyklių 320 punkto nuostatas, nes Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimas, kuriuo jie patvirtinti, nebuvo skundžiamas. Galiojančiame 2007 m. detaliajame plane trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo statybos zona ir statybos riba sutapo su pareiškėjų žemės sklypo riba. Įsakymu statybos zona ir statybos riba atitraukta į priešingą pusę nuo pareiškėjų žemės sklypo, dalį jos atitraukiant nuo pareiškėjų žemės sklypo 1,5 m atstumu.

Kadangi pagal galiojančio 2007 m. detaliojo plano sprendinius trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklype statybos zona ir statybos riba sutampa su pareiškėjų žemės sklypo riba, jos atitraukimas pagal skundžiamą Įsakymą nuo pareiškėjų žemės sklypo ribos 1,5 m atstumu nepažeidžia ir nesuvaržo pareiškėjų teisių bei teisėtų interesų labiau, negu iki Įsakymo priėmimo, todėl pagal Taisyklių 320 punkto nuostatas pareiškėjų rašytiniai sutikimai nėra reikalingi. Bet koks 2007 m. detaliuoju planu suformuotos statybos zona ir statybos ribos atitraukimas nuo pareiškėjų žemės sklypo ribos laikytinas pareiškėjų sąlygų gerinimu.

Tačiau teismas, vertindamas 2007 m. detaliajame plane nurodytų statybos zonos ir statybos ribos sprendinių pagrįstumą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes skundas dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas 2007 m. detalusis planas, nebuvo paduotas. Taip pat teismas, laikydamas Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1470-254/2017 nustatytus faktus kaip prejudicinius, pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies normas, nes Administracija nurodytoje civilinėje byloje nedalyvavo ir joje nustatyti faktai atsakovo atžvilgiu nėra prejudiciniai.

Civilinėje byloje buvo vertinamas tik vienas 2007 m. detaliojo plano brėžinio egzempliorius, kuriame nustatyti suklastoti pareiškėjų parašai. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad kituose 2007 m. detaliojo plano brėžinio egzemplioriuose pareiškėjų parašai būtų suklastoti, nėra. Taigi civilinėje byloje teismas nedarė kategoriškų išvadų, kad pareiškėjai dėl 2007 m. detaliojo plano sprendinių nesutiko, tiesiog trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus dėl pareiškėjų sutikimo toje civilinėje byloje spręstų klausimų kontekste vertino kaip neįrodytus.

Be to, teismas šioje byloje neturėjo remtis Inspekcijos 2020 m. vario 13 d. patikrinimo aktu, dėl kurio procedūros neteisėtumo jau buvo pasisakyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje.

17.3. Teismas, panaikinęs Įsakymą, kaip išvestinį reikalavimą, tenkino ir pareiškėjų reikalavimą dėl Leidimo panaikinimo, tačiau šios sprendimo dalies niekaip nemotyvavo, kas sudaro ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą šios sprendimo dalies negaliojimo pagrindą. Be to, teismas nepagrįstai nesivadovavo Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta rūšinio teismingumo taisykle, kuri numato, jog reikalavimas dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo, kai statyba yra pradėta, sprendžia bendrosios kompetencijos teismas. Negana to, teismas pažeidė Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies normas, kurios numato, kokie subjektai turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, t. y. Inspekcija, kiti įstatyme nurodyti viešojo administravimo subjektai ir kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Šiuo atveju pareiškėjai ne tik nepateikė įrodymų, bet ir nenurodė, kuo ginčijamas Leidimas pažeidžia jų teises. Šalinant savavališkos statybos padarinius parengtame gyvenamojo namo statybos projekte, pagal kurį išduotas Leidimas, nenumatyta gyvenamojo namo statyba arčiau nei 3 m iki pareiškėjų žemės sklypo ribos, todėl gyvenamojo namo statyba niekaip negali pažeisti pareiškėjų teisių.

18. Pareiškėjai G. J. ir L. J. atsiliepime į atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad:

19.1. Tai, kad teismo sprendime atskirai nepasisakyta dėl atsakovo argumentų, savaime nereiškia, jog jie nebuvo įvertinti, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina teismo išvadas ir faktinius duomenis, todėl teigti, kad byloje esantys įrodymai buvo nepakankamai ar neišsamiai ištirti, nėra pagrindo.

19.2. Pareiškėjai skundė atsakovo, t. y. viešojo administravimo subjekto, priimtus administracinius aktus. Šioje byloje yra sprendžiamas Įsakymo teisėtumo klausimas ir jokie reikalavimai, susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis, nėra pareikšti, taip pat nėra prašoma pašalinti statybos, atliktos pagal skundžiamą Leidimą, padarinius. Šioje byloje vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, todėl ginčas yra pagrįstai išnagrinėtas kompetentingame teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-307-624/2020 konstatavo, kad pareiškėjai nepraleido termino skundui dėl Įsakymo ir Leidimo paduoti, ir nenustatė, jog ši byla ar jos dalis yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Taigi šios bylos dalies teismingumo klausimas jau yra išspręstas.

19.3. Nors atsakovas kvestionuoja teismo formuluotę, kad savavališkos statybos padariniai yra įteisinami ne Įsakymu, tačiau iš esmės toks argumentas visiškai nereikšmingas, nes Įsakymas, kuriuo buvo atlikta detaliojo plano korektūra, yra taip pat vienas iš savavališkos statybos įteisinimo dokumentų, kurį pripažinus pažeidžiančiu teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjų teises, neteisėtu tampa ir Leidimas. Šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl Įsakymo turinio teisėtumo, o ne dėl jo priėmimo procedūros. Atsakovo nurodyti argumentai dėl to, kad neprivaloma sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, paskelbti apie priimtą sprendimą pradėti detaliojo plano koregavimą, informuoti kaimyninių žemės sklypų savininkus ar derinti sprendinius su jais atliekant detaliojo plano korektūrą, niekaip nesusiję su teismo konstatuotais teisės aktų pažeidimais (Reglamento STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkto, Reglamento STR 2.02.09:2005 8 priedo 1.1 papunkčio, Reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto bei TPDRIS viešinimo procedūros, atliktos pažeidžiant 5 darbo dienų terminą, nustatytą Taisyklių 323 punkte ir Nuostatų 43 punkte, pažeidimo) ir nepaneigia teismo priimtų išvadų bei nustatytų teisės aktų pažeidimų. Esant konstatuotam faktui, jog pareiškėjų parašai ties sutikimu 2007 m. birželio 17 d. patvirtiname detaliajame plane yra suklastoti, laikytina, kad sutikimo dėl statybos neišlaikant norminių atstumų nėra, todėl atsakovas turėjo tokį pareiškėjų sutikimą, o ne pritarimą korektūrai, gauti ir tik tada Įsakymu tvirtinti detaliojo plano korektūrą. Šiuo atveju buvo reikalingas pareiškėjų sutikimas ne dėl korektūros suderinimo, o dėl detaliojo plano sprendimo – statybos ties sklypo riba neišlaikant norminių atstumų. Priešingai nei teigia atsakovas, nors 2007 m. gruodžio 6 d. patvirtintas detalusis planas ir nėra nuginčytas, tačiau tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas, tiek Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1470-254/2017 konstatavo, kad jame esantys pareiškėjų parašai yra suklastoti, kas reiškia, jog sutikimo dėl statybos ties sklypo riba neišlaikant norminių atstumų, pareiškėjai nėra davę.

19.4. Įsakymo neteisėtumą įrodo ir byloje esantis NŽT 2020 m. kovo 3 d. raštas Nr. 1SS-469-(5.59 E.), kuriame konstatuota, jog 2015 m. duotas NŽT sutikimas negalioja visai Įsakymu patvirtinto detaliojo plano korektūroje pažymėtai užstatomai teritorijai, kad jis yra išduotas kitai vietai ir nesutampa su detaliojo plano korektūroje numatyta užstatymo vietos konfigūracija, dėl ko Įsakymu patvirtinto detaliojo plano korektūroje pažymėtoje užstatomoje teritorijoje turėtų būti gautas naujas NŽT sutikimas statyti statinius žemės sklype.

19.5. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad buvo pažeista Įsakymo viešinimo procedūra, tačiau šis pažeidimas yra konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-307-624/2020. Taip pat šis pažeidimas nustatytas ir Inspekcijos 2020 m. vasario 13 d. administracinio sprendimo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimo akte Nr. TP6-5, kuris nėra panaikintas teismo ir yra galiojantis.

20. Pareiškėjai G. J. ir L. J. atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų L. R. ir R. R. apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomą:

21.1. Įsakymo paskelbimo procedūros pažeidimas nelaikytinas formaliu pažeidimu, ypač dėl to, kad neįsigaliojusio Įsakymo pagrindu buvo išduotas Leidimas. Tretieji suinteresuoti asmenys visą laiką teigė, jog pareiškėjai yra praleidę teismą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti, o apeliaciniame skunde jau nurodo, kad, net ir skaičiuojant terminą nuo Įsakymo paskelbimo TPDRIS, jie nepraleido termino skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti, todėl jų teisės dėl Įsakymo paskelbimo procedūros pažeidimo nebuvo pažeistos, o viešinimo procedūros pažeidimas – tik formalus. Net ir teismui pripažinus, jog Įsakymo viešinimo procedūros pažeidimas yra formalumas, tai Įsakymas taip pat buvo pripažintas neteisėtu konstatavus ir kitų teisės normų bei pareiškėjų interesų pažeidimus.

21.2. Reglamento STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punktas numato, kad statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, yra privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Reglamento STR 2.02.09:2005 8 priedo 1.1 papunktyje taip pat nurodyti reikalavimai statinių statybai arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos ir šiame punkte įtvirtinta, kad nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą. Šios nuostatos atitinka ir nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio Reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte įtvirtintą reikalavimą dėl norminių atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos. Šiuo atveju Įsakymu patvirtinta statybos zona ir statybos riba yra 1,5 m atstumu nuo pareiškėjų žemės sklypo, ribos, kas reiškia, jog tokiam sprendiniui privalomas gretimo žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas. Inspekcija 2020 m. vasario 13 d. patikrinimo aktu Nr. TP6-5 taip pat konstatavo, kad pareiškėjų sutikimas 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu pakoreguotai statybos zonai, kurioje numatomas leistinas pastatų aukštis 10 m ir statybos ribai 1,5 m atstumu nuo sklypų ribos, detaliojo plano korektūros brėžinyje pažymėtos taškais 5-14, nebuvo gautas. Patys pareiškėjai 2018 m. vasario 26 d., 2018 m. kovo 19 d., 2018 m. rugsėjo 11 d. raštais Administracijai nurodė, kad jie nedavė sutikimo dėl statybos ant sklypo ribos ir kad tokio sutikimo neketina duoti. Kad pareiškėjai nėra davę sutikimo statyti statinius mažesniu nei norminis atstumu nuo sklypo ribos yra konstatuota Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2745-800/2017 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1470-254/2017, kuriose neginčijamai nustatyta, jog buvo nustatytas dokumentų klastojimo faktas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo pagrįstumą, pagrįstai rėmėsi minėtu patikrinimo aktu, nes jis kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-3673-402/2020 nebuvo panaikintas.

21.3. Teismui konstatavus Įsakymo neteisėtumą, analogiškos teisinės pasekmės atsiranda ir tokio neteisėto Įsakymo pagrindu priimtiems kitiems dokumentams. Reikalavimas dėl Leidimo panaikinimo yra išvestinis. Tokio išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo ir naujos aplinkybės, susijusios su išvestinio reikalavimo pagrįstumo vertinimu, nenustatinėjamos. Taip pat tokio išvestinio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių. Todėl, jei pareiškėjai yra tinkami ieškovai reiškiant reikalavimą dėl pagrindinio reikalavimo, jie yra tinkami ieškovai pareikšti ir išvestinį reikalavimą. Be to, šioje byloje vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, todėl ginčas yra išnagrinėtas kompetentingame teisme. Analogiški ginčai dėl detaliojo plano korektūros įsakymų buvo nagrinėjami administraciniuose teismuose.

21.4. Įsakymas yra neteisėtas ir dėl to, kad nėra gautas NŽT sutikimas statyti statinį neišlaikant norminio atstumo iki sklypo ribos su valstybine žeme ties 8-11-12 taškais, nes su 2020 m. kovo 3 d. prašymu pareiškėjai pateikė teismui NŽT 2020 m. kovo 3 d. raštą Nr. 1SS-469-(5.59 E.), kuriame konstatuota, kad 2015 m. NŽT sutikimas Nr. 8ST-(14.8.5)-67 buvo išduotas dėl statybos ties valstybinės žemės sklypu.

22. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų L. R. ir R. R. apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

23.1. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad teismo nurodytas Nuostatų 43 punkto pažeidimas nesudarė pagrindo naikinti Įsakymą. Pats viešinimo procedūros formalus pažeidimas ne laiku paskelbiant Įsakymą TPDRIS, nesudaro pagrindo išvadai dėl paties Įsakymo neteisėtumo. Teismui manant, kad Įsakymas turėjo būti paskelbtas TPDRIS per 5 darbo dienas, atsakovo įsitikinimu, tai nesudaro pagrindo laikyti Įsakymą neteisėtų ir jį panaikinti. Koreguojamieji detalieji planai viešinami supaprastinta tvarka, kuri yra reglamentuota Nuostatuose, išskyrus detaliųjų planų koregavimo atvejus, kurie rengiami Taisyklių 318.3, 318.4.1, 318.4.2, 318.4.3 punktų pagrindais. Šiais atvejais informacija apie priimtą sprendimą visuomenei skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir TPDRIS, tačiau terminas, per kurį turi būti paskelbiamas sprendimas, nėra reglamentuotas. 5 darbo dienų terminas yra reglamentuotas tik Nuostatų 43 punkte, tačiau pagal Taisyklių 323 punktą, Nuostatų 43 punktas, kaip ir visas Nuostatų VIII skyrius, detaliojo plano koregavimo, atliekamo Taisyklių 318.3 punkto atveju, nėra taikomas.

23.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad priimant Įsakymą turėjo būti gautas pareiškėjų sutikimas. Detaliojo plano korektūros sprendiniais nėra pažeidžiami ar suvaržomi pareiškėjų, kaip gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų, teisės ir interesai labiau nei iki Įsakymo priėmimo, o priešingai – bet koks 2007 m. detaliuoju planu nustatytos statybos zonos ir statybos ribos atitraukimas nuo pareiškėjų žemės sklypo ribos laikytinas pareiškėjų sąlygų pagerinimu. Dėl šių aplinkybių neatsirado Taisyklių 320 punkte įtvirtintas pagrindas reikalauti pareiškėjų sutikimo.

Teismas neįvertino, kad statybos zona nebuvo naujai nustatoma Įsakymo patvirtintoje detaliojo plano korektūroje. Šis sprendinys buvo naujai nustatytas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 patvirtinto detaliojo plano tvirtinimo metu, kurio rengimo metu ir buvo gauti gretimo žemės sklypo savininkų sutikimai neišlaikyti normatyvinio atstumo iki sklypo ribos. Būtent 2007 m. patvirtinto detaliojo plano brėžinyje yra pareiškėjų sutikimai, kuriais buvo išreikštas sutikimas dėl detaliojo plano sprendinio – statybos zonos ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba.

Be to, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad pareiškėjų 2007 m. sutikimai jau yra sukėlę pasekmes, t. y. tik jiems esant buvo patvirtintas 2007 m. detalusis planas. Teismas analizavo 2007 m. detaliojo plano sprendinių ir pateiktų dokumentų pagrįstumą, t. y. atliko pareiškėjų 2007 m. pateiktų sutikimų teisėtumo vertinimą, taip peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas ir pažeisdamas ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį. Taisyklių 320 punktas numato vienintelį reikalavimą, kada turi būti gauti trečiųjų asmenų sutikimai, t. y. tada, kai koregavimas pažeistų ar suvaržytų jų teises labiau nei iki tokių korekcijų atlikimo.

Šiuo atveju Įsakymu patvirtintu detaliojo plano koregavimu nebuvo labiau suvaržyti besiribojančio žemės sklypo savininkų teisės ir interesai nei buvo iki tol, nes statinių statybos zona ir statybos riba detaliajame plane buvo numatyta ant sklypo ribos, o detaliojo plano koregavimu statybos zona ir statybos riba buvo atitolinta nuo besiribojančio žemės sklypo. Teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1470-254/2017, bei Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2745-800/2017, tačiau atsakovo atžvilgiu šiose bylose nustatyti faktai nėra prejudiciniai, nes Kauno miesto savivaldybė nebuvo šios civilinės bylos šalimi.

Teismas neįvertino, kad civilinėje byloje nėra konstatuotas ar nustatytas pareiškėjų parašų klastojimo faktas dėl tų parašų, kurie buvo detaliojo plano brėžinyje, pakoreguotame ir patvirtintame ginčijamu Įsakymu.

23.3. Teismo sprendime nebuvo nustatyta jokių teisės aktų pažeidimų išduodant Leidimą. Teismas, padaręs nepagrįstą išvadą dėl Įsakymo neteisėtumo, nepagrįstai nusprendė, kad turi būti panaikintas šio Įsakymo pagrindu išduotas Leidimas. Pareiškėjų skundo reikalavimai yra savarankiški, jie nėra susiję taip, kad būtų laikytini išvestiniais, t. y. neegzistuoja teisinė prielaida, kad nenagrinėjant vieno iš abiejų reikalavimų, nebūtų įmanoma tinkamai ir teisingai išspręsti ginčo. Be to, teismas nevertino, ar Leidimas pažeidžia pareiškėjų teises, todėl pažeidė Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies normas. Procesiniuose dokumentuose buvo atkreiptas teismo dėmesys dėl reikalavimo panaikinti Leidimą rūšinio teismingumo, tačiau teismas nepagrįstai nevertino ir nesprendė šio klausimo.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinius skundus prašo apeliacinių skundų pagrįstumą vertinti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

25. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma, kad:

25.1. NŽT nėra ginčijamų administracinių aktų rengėja, todėl apie jų atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio keliamiems reikalavimas palieka spręsti teismo nuožiūra.

25.2. NŽT neturi informacijos apie tai, kad byloje esantys įrodymai teismo buvo nepakankamai ar neišsamiai ištirti / įvertinti.

25.3. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), yra fizinių asmenų valdomas nuosavybės teisėmis, todėl NŽT nedalyvavo šio žemės sklypo teritorijos planavimo dokumento koregavimo procese.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti.

27. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma, kad:

27.1. Administracinio sprendimo išviešinimas laikomas tinkamu, jei yra įvykdytos abi teisės aktuose įtvirtintos privalomos sąlygos, t. y. jis per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo privalo būti paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje ir TPDRIS. Nagrinėjamu atveju Įsakymas buvo paskelbtas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje (paskelbimo data nenurodyta) ir 2019 m. lapkričio 20 d. TPDRIS, t. y., praėjus daugiau nei pusei metų nuo jo priėmimo. Faktas, kad Įsakymo viešinimo procedūros yra pažeistos, jau yra konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-307-624/2020 bei Inspekcijos 2020 m. vasario 13 d. Administracinio sprendimo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimo akte Nr. TP6-5, kuris yra nepanaikintas ir galiojantis. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismo išvada, jog Įsakymo viešinimo procedūros buvo pažeistos, yra pagrįsta, teisėta ir teisinga.

27.2. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar gretimo žemės sklypo savininkai yra davę sutikimą statyti statinius mažesniu nei norminis atstumu nuo sklypo ribos, jau yra išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2745-800/2017, kuris 2017 m. kovo 2 d. sprendimu yra konstatavęs, jog neginčijamai nustatyta, kad buvo nustatytas dokumentų klastojimo faktas ir tai patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2013 m. gegužės 9 d. išvada. Taigi Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistui 2013 m. gegužės 9 d. išvada konstatavus, kad 2007 metų detaliajame plane gretimo žemės sklypo savininkų sutikimai dėl statinių statybos neišlaikant norinių atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos, yra suklastoti, nes pasirašyti ne G. J. ir ne L. J., taip pat Kauno apylinkės teismui 2017 m. kovo 2 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismui 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi, t. y. įsiteisėjusiais procesiniais dokumentais jau konstatavus, kad detaliajame plane gretimo žemės sklypo savininkų parašai, jog jie neprieštarauja, kad būtų formuojamas užstatymo plotas, besiribojantis su jų sklypo riba yra suklastoti (t. y. esant prejudicinę reikšmę turinčiam faktui, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai nėra davę rašytinio sutikimo statyti neišlaikant norminių atstumų nuo jų sklypo ribos) negali būti laikoma, kad gretimo žemės sklypo savininkai raštu yra išreiškę rašytinį sutikimą dėl statinių statybos neišlaikant norminių atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos, todėl atitinkamai, ir atliekant detaliojo plano korektūras, tokie sutikimai negali būti laikomi teisėtais. Inspekcija, atsižvelgiant į nurodytus dokumentus, patikrinimo akte (kuris yra galiojantis) šį pažeidimą taip pat yra nustačiusi. NŽT 2020 m. kovo 3 d. rašte išdėstyta pozicija irgi pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju detaliojo plano korektūrai sutikimo statyti statinį neišlaikant norminio atstumo iki sklypo ribos su valstybine žeme, NŽT nėra davusi, tad Įsakymo neteisėtumą įrodo ir ši aplinkybė.

27.3. Nagrinėjamoje byloje keliami reikalavimai, susiję su administracinių aktų, kurie priimti pažeidžiant teisės aktų nuostatas, panaikinimu, ir atitinkamai byloje nėra reiškiama reikalavimų ar įpareigojimų, kurie būtų tiesiogiai susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis, nėra prašoma pašalinti statybos padarinius ir pan., todėl byloje pareiškėjams reiškiant tik administracinio pobūdžio reikalavimus, jie teisėtai ir pagrįstai buvo nagrinėti administraciniame teisme.

27.4. Teismui panaikinus priimtą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl neteisėtą Įsakymą, kaip išvestinis dokumentas teisėtai ir pagrįstai panaikintas ir Leidimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. A-1551 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ bei dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 15 d. išduoto leidimo Nr. LSNS-21-191015-00570.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

31. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių iš esmės laikėsi. Vien tai, kad atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys L. R. bei R. R. įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjų skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes.

34. Nagrinėjamoje byloje vienas iš esminių kilusio ginčo aspektų yra tai ar ginčo detaliojo plano korektūra buvo atlikta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalusis planas, pagal kurio sprendinius 218 kv. m valstybinės žemės sklypas buvo sujungtas su dviem 680 kv. m žemės sklypais (duomenys neskelbtini), suformuotas apie 1578 kv. m žemės sklypas ir šis suformuotas žemės sklypas padalintas į apie 434 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir apie 1 144 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (III t., b. l. 40–42). Šis detalusis planas buvo pakoreguotas byloje ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. A-1551 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“, kuriuo buvo pakeista užstatymo zona žemės sklype (duomenys neskelbtini) bei detaliojo plano brėžinys papildytas esamais įvadiniais dujotiekio tinklais (IV t., b. l. 38–44).

36. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. ir nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.) 6 straipsnio 3 dalis fiziniams asmenims suteikė planavimo iniciatyvos teisę ir leido Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų koregavimo ir (ar) finansavimo. Savivaldybės administracijos direktorius per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gali sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento koregavimą ir (ar) finansavimą.

37. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalis taip pat nustatė, kad sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Šio straipsnio 8 dalis nustatė, kad detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, [...] gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą).

38. Šias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas detalizuoja Taisyklės (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 9 d.), kurių 316 punktas nustatė, kad detalieji planai koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma koreguojant detalųjį planą Taisyklių 318.3 papunktyje numatytu atveju.

39. Kaip minėta šios nutarties 35 punkte, nagrinėjamu atveju koreguojant detalųjį planą buvo keičiama užstatymo zona žemės sklype (duomenys neskelbtini) bei detaliojo plano brėžinys papildytas esamais įvadiniais dujotiekio tinklais. Tokios detaliojo plano korekcijos yra numatytos Taisyklių 318.3.1, 318.3.2 papunkčiuose, todėl ginčo santykiams netaikytinos Taisyklių 316 punkto nuostatos, o taikytina supaprastinta detaliųjų planų koregavimo tvarka, numatyta Taisyklių 318.3 punkte ir nustatanti, kad galiojantys detalieji planai koreguojami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu techninio projekto rengimo metu, jei koregavimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir jei detaliojo plano koregavimui raštu pritarė visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija.

40. Apeliacinės instancijos teismo kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 318.3 punktas, be kitų reikalavimų, nustato, kad detaliojo plano koregavimui raštu turi pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai.

41. Kaip minėta šios nutarties 35 punkte, ginčo detaliojo plano korekcija buvo koreguojamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalusis planas, apimantis tiek pareiškėjų G. J. ir L. J., tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų L. R. ir R. R. valdomus ir naudojamus žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus Taisyklių 318.3 punkto reikalavimus, konstatuotina, kad, iki atsakovui priimant sprendimą dėl detaliojo plano korekcijos patvirtinimo, turėjo būti gautas ir pareiškėjų G. J. ir L. J., kaip planuojamo žemės sklypo valdytojų ir naudotojų, rašytinis pritarimas detaliojo plano koregavimui. Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta duomenų, kad, iki atsakovui priimant ginčo 2019 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. A-1551 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“, buvo gautas rašytinis pareiškėjų G. J. ir L. J. sutikimas detaliojo plano koregavimui, todėl darytina išvada, jog atsakovas 2019 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. A-1551 priėmė pažeisdamas Taisyklių 318.3 punkto reikalavimus.

42. Apeliacinės instancijos teismo kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į Taisyklių 319.2 punkte nustatytus reikalavimus numatančius, kad koreguojant galiojančio detaliojo plano sprendinius tais atvejais, kai koreguojami detaliojo plano sprendiniai anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje (koreguojama teritorija mažesnė už anksčiau suplanuotą teritoriją), planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo privalo registruotais laiškais informuoti koreguojamos teritorijos ir kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus apie koreguojamus detaliojo plano sprendinius jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresais ir nurodyti, kur galima susipažinti su parengto detaliojo plano pataisomis.

43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. A-1551 buvo patvirtinta detalaus plano korekcija, kuri apėmė tik dalį anksčiau suplanuotos teritorijos, t. y. koreguojantys sprendiniai padaryti teritorijoje apimančioje tik žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tuo tarpu anksčiau suplanuota teritorija apėmė ir (duomenys neskelbtini) esančius sklypus. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo privalėjo registruotais laiškais informuoti koreguojamos teritorijos ir kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus apie koreguojamus detaliojo plano sprendinius bei nurodyti, kur galima susipažinti su parengto detaliojo plano pataisomis. Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta duomenų, kad ginčo detaliojo plano korekcijos planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo įvykdė Taisyklių 319.2 punkte nustatytus reikalavimus bei registruotais laiškais informavo pareiškėjus, kaip koreguojamos teritorijos ir kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, apie koreguojamus detaliojo plano sprendinius, todėl darytina išvada, kad jog ginčo detaliojo plano koregavimo administracinė procedūra, o tuo pačiu ir detaliojo plano korekcijos viešinimo procedūra buvo atlikta pažeidžiant Taisyklių 319.2 punkto reikalavimus.

44. Apeliacinės instancijos teismo kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamo ginčo atveju visus privalomus atlikti detaliojo plano koregavimo procedūrinius veiksmus reglamentuoja Taisyklių 323 punktas. Pažymėtina, kad Taisyklių 318.3 punkte numatyti reikalavimai yra taikytini būtent tai atvejais, kai detaliajame plane koreguojami Taisyklių 318.3.1–318.3.6 papunkčiuose numatyti sprendiniai ir šiuose Taisyklių punktuose nėra numatyta jokių išimčių, kurios leistų nevykdyti Taisyklių 318.3 punkte numatytų reikalavimų. Tuo tarpu Taisyklių 323 punkte yra pateikta supaprastinta koreguojamų detaliųjų planų viešinimo procedūrų tvarka, kuri nepaneigia Taisyklių 318.3 punkte numatytų reikalavimų.

45. Nurodyti Taisyklių 318.3 ir 319.2 punktų pažeidimai tiesiogiai pažeidė pareiškėjų teises ir teisėtus interesus būti informuotiems apie detaliojo plano koregavimo procedūros pradžią, konkrečius planuojamus detaliojo plano koregavimo sprendinius, paneigė pareiškėjų galimybę dalyvauti detaliojo plano, kuriuo suplanuotas ir pareiškėjų valdomas ir naudojamas žemės sklypas, koregavimo procedūrose, paneigė galimybę teikti pasiūlymus dėl koreguojamų detaliojo plano sprendinių, taip pat apribojo ir paties atsakovo galimybę savalaikiai išsiaiškinti aplinkybes ar pareiškėjai yra davę sutikimą 2007 metų detaliajame plane nustatyti statybos zonos ribą iki jų valdomo ir naudojamo žemės sklypo ribos. Nustatyti pažeidimai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. A-1551 yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl minimas atsakovo įsakymas yra naikintinas.

46. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje nėra sprendžiama dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. T-648 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. A-1551 buvo priimtas pažeidžiant nustatytas detaliųjų planų koregavimo taisykles ir tai sudaro pagrindą jį panaikinti, šalių argumentai dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005m. liepos 1d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunktyje nurodytų reikalavimų statinių statybai arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punkte įtvirtintų reikalavimų dėl norminių atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos pažeidimų, kiek tai susiję su aplinkybėmis ar pareiškėjai yra davę ar nėra davę sutikimą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 patvirtintame detaliajame plane nustatyti statybos zoną iki jų valdomo žemės sklypo ribos, šioje proceso stadijoje nėra aktualūs, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisakys.

47. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 15 d. išduotas leidimas Nr. LSNS-21-191015-00570, apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, jog šio statybą leidžiančio dokumento pagrindu būtų buvę atlikti kokie nors statybos darbai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas siekiant įteisinti jau anksčiau pastatytą statinį. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimai taip pat yra išspręsti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2745-800/2017 bei Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1470-254/2017. Nagrinėjamoje byloje savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas nėra keliamas ir sprendžiamas, o ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, nėra pagrindo išvadai, jog byloje keliamas ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo nėra teismingas administraciniam teismui.

48. Nagrinėjamoje byloje pateiktas vieno buto gyvenamojo namo statybos projektas Nr. 15/04-TDP-SS, kurio statybai ir išduotas byloje ginčijamas leidimas Nr. LSNS-21-191015-00570, šio projekto grafinė dalis (III t., b. l. 15–25) patvirtina, jog statybos projekte yra implikuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. A-1551 patvirtinto detaliojo plano korekcijos sprendiniai – užstatymo zona bei dujų įvadas. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. A-1551 yra naikinamas, darytina išvada, jog gyvenamojo namo statybos projektas Nr. 15/04-TDP-SS parengtas pagal neteisėtai patvirtintus detaliojo plano korekcijos sprendinius, todėl toks statybą leidžiantis dokumentas taip pat pripažintinas neteisėtu.

49. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir iš esmės teisingai taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

50. Pareiškėjai G. J. ir L. J. pateikė prašymą priteisti 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą (išlaidas grindė 2021 m. spalio 5 d. Pinigų priėmimo kvitu Nr. 4981620).

51. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

52. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3. Už atsiliepimų į apeliacinius skundus paslauga buvo sumokėta 2021 m. IV ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2021 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 566,4 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už vieno atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 036,32 Eur. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai pateikė du atsiliepimus į du apeliacinius skundus (kiekvieną iš jų įvertino 1 200 Eur), laikytina, kad pareiškėjų prašoma 2 400 Eur suma už nurodytus du procesinius dokumentus, laikytina neviršijančia Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl ji priteistina pareiškėjams iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų L. R. ir R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjams G. J. ir L. J. 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė