e907a705-8ef0-449b-9987-e6dfa6423f18 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                       Civilinė byla Nr. e2A-80-440/2015                                          Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03918-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4; 44.5.1; 73.2.6.1; 121.14; 121.21 (S)                                                                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 18 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6662-841/2014, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kinį atsakovui E. S. dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo E. S. 2083,66 Lt iÅ¡mokėtos draudiminės iÅ¡mokos, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį, pagal kuriÄ buvo apdrausta automobilio VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2013-11-27 Å iaulių mieste įvykio metu buvo sutrikdyta asmens sveikata, o apdrausto automobilio vairuotojas E. S. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

IeÅ¡kovas nukentėjusiam asmeniui dėl sveikatos sutrikdymo iÅ¡mokėjo 2083,66 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – LR TPVCAPDÄ®) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 59 punktu, draudikas turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas neturi teisės regreso tvarka reikalauti 2083,66 Lt žalos su palÅ«kanomis bei bylinėjimosi iÅ¡laidomis priteisimo, nes autoįvykio metu nukentėjusi pėsčioji L. A. pirma pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Pažymėjo, kad bÅ«tent pėsčiosios pasiÅ¡alinimas nulėmė jo pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos. IÅ¡orinių sužalojimų nesimatė, greitis buvo labai mažas, pėsčiÄ jÄ nežymiai pastÅ«mė automobilio bamperiu. Administracinėje byloje Nr. A2.6.-173-914/2014 atsižvelgiant į įvykio aplinkybes atsakovui skirta suÅ¡velninta nuobauda.

Be to, nukentėjusioji kreipėsi į medicinos įstaigÄ praėjus 3 valandoms dėl deÅ¡iniojo kelio sumuÅ¡imo, raiščių patempimo, tačiau pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ , nukentėjusiosios nurodyti sužalojimai nebuvo nustatyti, rasta kraujosruva deÅ¡inės plaÅ¡takos iÅ¡tiesiamajame pavirÅ¡iuje. Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kodamas kompromiso, gera valia, 2014-06-16 ieÅ¡kovui pervedė 500,00 Lt kaip nuostolių atlyginimÄ .                        II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2014-09-01 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo E. S. ieÅ¡kovo naudai 1583,66 Lt draudiminę iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo dienos - 2014-06-10 - iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 54,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, atsakovo paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad 2013-10-30 draudėjas E. S. ir draudikas ,,BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per ,,BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, sudarė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 4914377, pagal kuriÄ apdraudė automobilio VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę. 2013-11-27 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo vairuojamas automobilis kliudė pėsčiÄ jÄ , kuri ėjo per pėsčiųjų perėjÄ degant žaliam Å¡viesoforo signalui, pėsčioji buvo pargriuvusi, tačiau atsistojo ir nuėjo, atsakovas taip pat nuvažiavo iÅ¡ įvykio vietos, už kÄ buvo nubaustas 500,00 Lt administracine bauda. 2014-03-10 ,,BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje pervedė L.

A. draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 2000,00 Lt neturtinės žalos, 83,66 Lt turtinės žalos, viso 2083,66 Lt. IeÅ¡kovas 2014-03-23 pateikė atsakovui pretenzijÄ raÅ¡tu dėl 2083,66 Lt sumos atlyginimo. 2014-06-16 atsakovas pervedė ieÅ¡kovui 500,00 Lt. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, jog L. A. už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos policijos skirta nuobauda – 600,00 Lt, panaikinta 2014-04-24 Å iaulių apylinkės teismo nutarimu. Vertindamas pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , teismas pažymėjo, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė LR TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje nustatytas pareigas.

Viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas pripažino, jog įvykus draudiminiam įvykiui, įvykio kaltininkas (atsakovas) nepasiliko įvykio vietoje, nepranešė policijai apie įvykį, pasišalinus iš įvykio vietos pėsčiajai, atsakovas taip pat pasišalino iš įvykio vietos.

Teismas vertino, kad pareigÄ praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį ir nepasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos įstatymas numato bÅ«tent transporto priemonės valdytojui, todėl atsakovas, kaip transporto priemonės valdytojas Å¡iÄ pareigÄ privalėjo vykdyti nepriklausomai nuo to, kad nukentėjusioji pėsčioji neliko įvykio vietoje ir iÅ¡ jos pasiÅ¡alino. Teismas pažymėjo, kad pėsčioji ėjo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, taigi atsakovas turėjo pareigÄ jÄ praleisti ir tik po to atlikti manevrÄ .

Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovui praneÅ¡us apie eismo įvykį ir nepasiÅ¡alinus iÅ¡ jo padarymo vietos, atlygintinos žalos dydis (draudimo iÅ¡moka) nebÅ«tų pasikeitęs, nes Å¡i aplinkybė neturėjo įtakos žalos paskaičiavimui. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, teismas sprendė, jog atsakovui kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas atlygino tik dalį žalos – 500,00 Lt, teismas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 1583,66 Lt draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas E. S. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014-09-01 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kinys bÅ«tų netenkinamas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:BÅ«tent pėsčiosios pasiÅ¡alinimas nulėmė, kad ir atsakovas nuvažiavo iÅ¡ įvykio vietos.

Pėsčiosios pasiÅ¡alinimas davė pagrindo manyti, kad ji nenukentėjo, kad jokių pretenzijų atsakovui neturi. IÅ¡orinių sužalojimų nesimatė. Autoįvykio metu miesto centre vyko intensyvus automobilių eismas, tad ilgiau stovėti vietoje, taip trukdant eismÄ , atsakovas nebegalėjo. Nukentėjusioji už savo veiksmus buvo traukiama administracinėn atsakomybėn. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistas 2014-02-19 nutarimu L.

A. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 130 straipsnio 3 dalį ir skyrė 600,00 Lt baudÄ . Nutarime konstatuota, kad „pėsčioji įžengė į pėsčiųjų perėjÄ degant leidžiamam (žaliam) Å¡viesoforo signalui ir buvo kliudyta pravažiuojančio automobilio. Eismo įvykio metu sužalota pėsčioji. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, nepasiliko įvykio vietoje, o iÅ¡ jos pasiÅ¡alino.“Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 60.1 punkte nurodyta, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė LR TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo: iki 100 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, - jeigu apie eismo įvykį nebuvo praneÅ¡ta policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais.

IÅ¡ minėtos normos matyti, kad teisė reikalauti iÅ¡mokėtÄ sumÄ siejama ne su absoliučiu, o su kintamu dydžiu, t.y. draudikas Å¡io ginčo atveju turi teisę reikalauti ne 100 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, o iki 100 procentų. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į įstatymo nuostatas bei eismo įvykio aplinkybes, iÅ¡moka mažintina iki 500,00 Lt, kurie gera valia 2014-06-16 buvo pervesti ieÅ¡kovui.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Pažymėjo, kad apeliantas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti skundžiamu sprendimu. Apeliantas nurodydamas, kad neįtarė, jog buvo eismo įvykis, pats sau prieštarauja, kvestionuoja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nukentėjusioji savo veiksmais būtų prisidėjusi prie avarijos kilimo, tokiu būdu jos veiksmai nėra susiję su žala ir nėra pagrindo vertinti nukentėjusios kaltės laipsnio dėl žalos dydžio.

Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas apelianto nurodytų taisyklių 59.4 punkto pagrindu. Å i teisės norma numato 100 procentų sumokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimÄ , o ne iki 100 procentų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ LR TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (pasiÅ¡alinus iÅ¡ įvykio vietos), teisėtumo ir pagrįstumo.Atsakovas su teismo sprendimo motyvais, kad atsakovas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nors įstatymas pareigÄ praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį numato bÅ«tent transporto priemonės valdytojui nesutinka.

Taip pat, kad nukentėjusiai iÅ¡mokėtinos žalos dydžio apskaičiavimui neturėjo įtakos atsakovo nepraneÅ¡imas apie įvykusį eismo įvykį ar jo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos. Atsakovas mano, kad pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos nulėmė pėsčiosios veiksmai, jai pirmai pasiÅ¡alinus iÅ¡ įvykio vietos. Taip pat teigia, kad vadovaujantis įstatymo nuostatomis ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti dalį, iki 100 procentų, iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, o ne visÄ draudimo iÅ¡mokÄ .Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais neturi teisinio pagrindo sutikti su atsakovo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei Å¡alių pateiktus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ , nėra.Pažymėtina, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å iaulių apylinkės teismas 2014-01-28 nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylÄ Nr. A2.6-173-914/2014, iÅ¡keltÄ atsakovui E. S. pagal LR ATP 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad 2013-11-27 atsakovas vairuodamas transporto priemonę VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Å iauliuose reguliuojamoje Å¡viesoforu sankryžoje, degant leidžiamam (žaliam) Å¡viesoforo signalui, sukdamas į kairę, nesustojo ir nepraleido pėsčiosios, ėjusios jo važiavimo krypties eismo juostoje per pėsčiųjų perėjÄ ir ant jos užvažiavo.

Teismas taip pat nustatė, kad eismo įvykio metu sužalota pėsčioji į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Å¾engė degant leidžiamam (žaliam) Å¡viesoforo signalui, po eismo įvykio pėsčiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas įvertinęs nustatytas faktines eismo įvykio aplinkybes pripažino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtys, kadangi E. S., sukdamas į kairę nepraleido pirmumÄ turinčios pėsčiosios, jÄ partrenkė ir suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, nepranešęs policijai.

Bylos nagrinėjimo metu E. S. parodė, kad kliudė priekiniu bamperiu pėsčiÄ jÄ ir ji suklupo, tada jis įjungė avarinį, atsisegė dirÅ¾Ä , atsidarė dureles, o pėsčioji atsistojo ir nieko nesakiusi nuėjo, ant automobilio jokių žymių nebuvo. Taip pat atsakovas paaiÅ¡kino, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl pažeidimo, supranta, kad reikėjo praneÅ¡ti policijos pareigÅ«nams, tačiau tuomet buvo intensyvus eismas, pėsčioji pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, todėl jis ir nuvažiavo niekam nepranešęs. Atsižvelgęs į tai, kad E. S. prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, anksčiau už Å¡iurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nebuvo, bei į tai, kad pasiÅ¡alinimui iÅ¡ įvykio vietos įtakos turėjo ir partrenktos pėsčiosios veiksmai, t.y. greitas pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos, nesiaiÅ¡kinus aplinkybių, teismas sumažino įstatymo sankcijose numatytÄ minimalios nuobaudos dydį bei teisės atėmimo minimalų terminÄ ir E. S. skyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 500,00 Lt dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 mėnesiui.

Minėtas nutarimas įsiteisėjo 2014-02-18. IÅ¡ pirmosios instancijos teismui pateikto Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-02-19 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-7764246-14 matyti, kad 2013-11-27 eismo įvykio metu nukentėjusiajai pėsčiajai L. A. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo poskyrio specialistas pagal LR ATPK 130 straipsnio 3 dalį skyrė 600,00 Lt baudÄ . Nors konkrečiu atveju apeliantas teigia, kad minėtas nutarimas patvirtina, jog bÅ«tent dėl nukentėjusios L.

A. veiksmų jis neturėjo pagrindo įtarti įvykus autoįvykiui, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, L. A. už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos policijos skirta nuobauda panaikinta 2014-04-24 Å iaulių apylinkės teismo nutarimu. Paminėtina, kad iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Å iaulių apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-32-885/2014 iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracine tvarka nubaustos L.

A. skundÄ dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto 2014-02-19 nutarimo Nr. 40N-7764246-14 panaikinimo, L. A. skundÄ tenkino. 2014-04-24 nutarimu teismas konstatavo, kad nebuvo nustatyta duomenų, jog L. A. po įvykio visiÅ¡kai suvokė, jog įvyko eismo įvykis ir kad ji sÄ moningai iÅ¡ jo pasiÅ¡alino. Minėtos bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad nesuprato dėl ko pargriuvo pėsčiųjų perėjoje, iÅ¡ pradžių pamanė, kad neteko sÄ monės, blogai jautėsi, temo akyse, svaigo galva, stengėsi kuo greičiau pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies.

Be to, ji neturėjo telefono ir negalėjo niekam paskambinti, todėl skubėjo į namus. Šios nurodytos pareiškėjos aplinkybės nebuvo paneigtos, todėl jos veiksmų teismas nevertino kaip tyčinių. Be to, teismas įvertino ir tai, kad po įvykio praėjus dviem valandoms L. A. kreipėsi į ligoninę dėl savo sužalojimo, kur informavo, kad buvo sužalota eismo įvykio metu, kas patvirtina, jog ji neturėjo tikslo nuslėpti eismo įvykio aplinkybes ar kitaip sutrukdyti tyrimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pripažino, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad L.

A. padarė LR ATPK 130 straipsnio 3 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , todėl administracinio teisės pažeidimo bylÄ L. A. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarimas įsiteisėjo 2014-05-14.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į įsiteisėjusiais teismo sprendimais administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. A2.6-173-914/2014 ir II-32-885/2014 nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad dėl nukentėjusiosios veiksmų pasiÅ¡alinant iÅ¡ įvykio vietos, jis neturėjo pagrindo manyti, kad įvyko eismo įvykis bei, kad jam nekilo pareiga apie įvykusį įvykį praneÅ¡ti policijos pareigÅ«nams.

Pabrėžtina, kad administracinių teisės pažeidimų byloje pateikti atsakovo paaiÅ¡kinimai, bei nagrinėjamoje byloje nurodyti argumentai dėl po incidento judrioje centrinės miesto dalies gatvėje susidariusios spÅ«sties, sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovas suprato, jog sankryžoje važiuodamas automobiliu kliudė per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusiÄ moterį, tačiau dėl intensyvaus eismo ir dėl to, jog pėsčioji atsikėlė ir nuėjo, jis jokių įvykio aplinkybių nesiaiÅ¡kino, pėsčiosios sulaikyti bei įsitikinti ar ji nesužeista nebandė, iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo nepranešęs policijai.

IÅ¡ administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. II-32-885/2014 nutarimo turinio matyti, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji L. A. policijos pareigÅ«nui užraÅ¡ant jos paaiÅ¡kinimÄ nurodė, jog apie tai, kad įvyko eismo įvykis ji suprato tik tuomet, kai autobusų stotelėje prie jos priėjo nepažįstamas vyriÅ¡kis ir pasakė, kad jÄ kliudė automobilis ir nurodė automobilio valstybinį numerį. Nagrinėjamos bylos duomenis, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad patraukęs automobilį iÅ¡ įvykio vietos bÅ«tų mėginęs aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes - ar tikrai nesužalojo automobiliu kliudytos pėsčiosios bei bandęs susisiekti su policijos pareigÅ«nais.

Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad atsakovo kaltė dėl sukelto eismo įvykio ir pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos yra įrodytas byloje esančiais įrodymais, duomenų, įrodančių prieÅ¡ingas aplinkybes apeliantas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios L. A. elgesys konkrečiu atveju nepripažintinas kaip turintis įtakos sprendžiant ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , kadangi byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog eismo įvykis kilo dėl pėsčiosios L.

A. kaltės, kad žalos susidarymui turėjo įtakos pačios nukentėjusios veiksmai.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti tik dalies iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, kadangi, kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinys Å¡iuo atveju yra reiÅ¡kiamas Taisyklių 59 punkto 4 dalies, o ne 60.1 punkto, pagrindu. Pažymėtina, kad LR TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei Taisyklių 59 punkte nustatyta, jog draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiÄ sias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, kai jÄ naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl Å¡ios priežasties; padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonę; pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos; padarė žalos tyčia.

Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė LR TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje nustatytas pareigas (įvykus eismo įvykiui imtis teisės aktuose įtvirtintų pareigų dėl žalos sumažinimo, nukentėjusių sveikatos apsaugos, kompetentingų institucijų informavimo arba eismo įvykio deklaravimo, eismo įvykyje dalyvavusių asmenų bei atsakingo draudiko informavimo, apie eismo įvykį nedelsdamas praneÅ¡ti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais ir kt.) ar padidino žalÄ dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo.

Taisyklių 60.1 punkte nustatyta, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė LR TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo iki 100 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo praneÅ¡ta policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį, taip pat nepasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos (TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Å ie reikalavimai yra svarbÅ«s dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už jÄ apimtis. Taisyklių 59.4 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos jo sumokėtas sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka už žalos padarymÄ atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Taisyklių 60.1 punkte nustatyta, kad, jeigu apdraustasis transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡ valdytojo iki 100 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo praneÅ¡ta policijai kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012).

Nurodytų teisės normų analizė suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad LR TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi yra reglamentuojamos skirtingos situacijos ir, kad esant nustatytiems LR TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pažeidimams, draudikui nėra numatyti ribojimai reikalauti tik dalies sumokėtų dėl padarytos žalos sumų grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens. Atvejai kada draudikas turi teisę reikalauti tik dalies iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos gražinimo yra numatyti LR TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje bei Taisyklių 60-65 punktuose.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, atsakovo padarytas pažeidimas – pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, patenka į Taisyklių 59.4 punkte nustatytÄ atvejį ir Taisyklių 60.1 punktas konkrečiu atveju netaikomas. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad apeliantas yra atsakingas už nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ (deliktinė civilinė atsakomybė), nėra ginčo dėl padarytos ir draudiko iÅ¡mokėtos žalos dydžio nes apeliantas Å¡ių aplinkybių neginčija.

Kaip minėta, įsiteisėjusiu Å iaulių apylinkės teismo 2014-01-28 nutarimu, priimtu administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A2.6-173-914/2014, nustatyta, kad apeliantas pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, todėl, apeliacinės instancijos teismas vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai vadovaudamasis LR TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei Taisyklių 59.4 punkto nuostatomis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių pagrindu, priteisė draudikui jo iÅ¡mokėtÄ nukentėjusiajai draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo.Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas pirmosios instancijos teismui, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu buvo padaryta mažesnio dydžio žala.

Kaip minėta, eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos dydžio atsakovas apeliaciniu skundu neginčija. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-28 nutarimu, priimtu administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A2.6-173-914/2014, nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai pėsčiajai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikta 2013-11-29 specialisto išvada Nr. G 1727/13(04).

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų duomenų matyti, kad 2013-11-27 eismo įvykio metu nukentėjusiajai L. A. iÅ¡mokėtÄ 2083,66 Lt draudimo iÅ¡mokÄ sudarė 83,66 Lt už sveikatos sutrikdymÄ atitinkančių medikamentų įsigijimÄ ir 2000,00 Lt neturtinė žala. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Be to pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal LR CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, raÅ¡ytiniai įrodymai yra viena LR CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus LR CPK nustatytas iÅ¡imtis (LR CPK 185 straipsnio 2 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis teismas turėtų pagrindo spręsti, kad eismo įvykio metu buvo padaryta mažesnio dydžio žala. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų pagrindžia ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes sprendžia, kad byloje raÅ¡ytinių įrodymų dėl atsakovo kaltės, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos atlyginimo, pakanka įrodyti byloje pareikÅ¡tiems ieÅ¡kovo reikalavimams, abejonių dėl jų tikrumo apeliacinės instancijos teismui nekyla. Teismas sprendžia, kad apeliantas Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ mažinti žalos dydį, nes atsakovas jokių duomenų, patvirtinančių, jog eismo įvykio metu buvo padaryta mažesnio dydžio žala, nepateikė. Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus atsakovo skundÄ , atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). IeÅ¡kovas duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jos ieÅ¡kovui nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Å iaulių apygardos teismas n u t a r i a : Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti bylos Å¡alims.

Teisėja                                                                                                        Vilija Valantienė                            Â