Legislator Case Law & Legislation
e906c69d-d18f-4fd4-91ea-4929cdbd50a4 AI generated

e906c69d-d18f-4fd4-91ea-4929cdbd50a4 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number e906c69d-d18f-4fd4-91ea-4929cdbd50a4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti, pranešėja), AuÅ¡relės Mažrimienės, Remigijaus Armino, dalyvaujant posėdžių sekretorei Nataljai Sliževskajai, pareiÅ¡kėjui S.B., atsakovo atstovei D.S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S.B. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl 5126,08 Lt valstybinio socialinio draudimo pensijos nepriemokos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

e906c69d-d18f-4fd4-91ea-4929cdbd50a4 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas:  Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė iÅ¡dėsčiusi tuo pačius atsikirtimo argumentus praÅ¡o skundÄ nepatenkinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-17-243/2013 m.

Proceso Nr. 3-63-3-00612-2010-7

Teismo procesinio sprendimo kategorija

6.3.1; Â 6.8; 74

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti, pranešėja), AuÅ¡relės Mažrimienės, Remigijaus Armino, dalyvaujant posėdžių sekretorei Nataljai Sliževskajai, pareiÅ¡kėjui S.B., atsakovo atstovei D.S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S.B. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl 5126,08 Lt valstybinio socialinio draudimo pensijos nepriemokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

pareiÅ¡kėjas S.B. sutikslinęs skundo reikalavimÄ praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 5126,08 Lt valstybinio socialinio draudimo pensijos nepriemokÄ už laikotarpį  nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio (imtinai)  (t. 1, 5-8, 189-192, t. 2, b.l. 2-5, 62). Nurodo, kad  jis yra senatvės pensininkas nuo 1999-11-30, o nuo 2007-07-01 jam paskirta senatvės pensija iki gyvos galvos 1356 Lt  ir kad ginčo laikotarpiu  jis dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl senatvės pensija buvo perskaičiuota pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo Laikinojo įstatymo nuostatas Å¡io įstatymo galiojimo laikotarpiu. Nurodo, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 bei 2010-10-26 įstatymo Nr. XI-1072 redakcija) bei 14 straipsniu dėl tos aplinkybės, kad jis turėjo draudžiamųjų pajamų, mokėjo tik dalį pensijos. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis kreipėsi į Klaipėdos teritorinį skyrių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti nepriemokÄ , tačiau jie 2010-07-28  raÅ¡tu atsisakė patenkinti praÅ¡ymÄ , nurodydami, kad teisėtai taiko Laikinojo įstatymo nuostatas, kol jas Konstitucinis Teismas nepripažino prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl neturi teisinio pagrindo grÄ Å¾inti sumažintos pensijos dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo reikalavimÄ grindžia tuo, jog jo pažeistos teisės turi bÅ«ti apgintos, remiantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, nustačiusiu, jog Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas Å¡ioje dalyje nurodytiems asmenims, prieÅ¡taravo Konstitucijos

48 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Â

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai valstybines socialines draudimo pensijas apskaičiuoja ir moka vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarime Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), o nuo 2010 m. sausio 1 d. – taip pat ir Laikinuoju įstatymu. Laikinasis įstatymas nustatė perskaičiuoti valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, virÅ¡ijančias Å¡iame įstatyme nustatytÄ ribinį pensijos dydį, taip pat mokėti jas, atsižvelgiant į gavėjų turimas draudžiamÄ sias pajamas. Pagal Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ Å¡is įstatymas taikomas inter alia asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, kurios virÅ¡ija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį. Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis – 650 Lt, jį virÅ¡ijančių valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo tvarka įtvirtinta Laikinojo įstatymo 6 ir 7 straipsniuose, o pensijų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarka – 8 straipsnyje. Pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį senatvės pensija, paskirta turint bÅ«tinÄ jį staÅ¾Ä , perskaičiuojama, padidinant pagrindinę pensijos dalį iki 120 procentų bazinės pensijos ir perskaičiuojant papildomÄ pensijos dalį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1771 patvirtintÄ

Laikinojo įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1 170 Lt.  Pažymėjo,

kad pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos dydis virÅ¡ijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 650 Lt dydį, todėl pensija jam buvo perskaičiuojama Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, pagal Å¡io įstatymo 6 ir 7 straipsnius perskaičiuotų pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, iÅ¡skyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į

praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Nurodo, kad  pareiškėjas dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl,

remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 2010–211 metais jam teisėtai buvo mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į

pareiškėjo praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Pažymi, kad sprendimai dėl pensijos sumažinimo teisėti, nes

priimti galiojančio teisės akto pagrindu, o Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo nuostatos taikomos nuo jo įsigaliojimo dienos, todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾inti pensijos nepriemokÄ .  Atsakovas ir jo atstovė  pripažįsta  aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjui S.B. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio nesumokėtos nepriemokos dalis sudaro 5126,08 Lt   (t. 2,  b.l. 15-17). Â

 Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė iÅ¡dėsčiusi tuo pačius atsikirtimo argumentus praÅ¡o skundÄ nepatenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimu nurodo, jog Klaipėdos skyrius pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo nuostatomis, nuo 2010 m. sausio mėn.  iki 2011

m. gruodžio 31 d. perskaičiavo ir mokėjo pareiÅ¡kėjui  mažesnio dydžio senatvės pensijÄ , nes jis turėjo draudžiamųjų pajamų. Pažymi, kad Lietuvos

Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai

oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, jog atitinkamas įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai ir kad nėra

teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui senatvės pensijos nepriemokÄ . SiÅ«lo skundÄ nepatenkinti (t. 2,  b.l. 20-22).

Teisėjų kolegija konstatuoja :

nagrinėjamoje administracinės justicijos byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui  S.B. neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijos dalies nepriemokos už 2010–2011 metus, susidariusios Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 bei 2010-10-26 įstatymo Nr. XI-1072 redakcija, toliau Laikinasis įstatymas ) 8 straipsnio 1 dalyje numatyto valstybinio socialinio draudimo pensijos dydžio sumažinimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pagrindu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatavo, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir dalys, 5 straipsnio 2 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Nutarimas oficialiai paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2012-09-21.

Mokant pareiÅ¡kėjui valstybinio socialinio draudimo pensijÄ ginčo laikotarpiu, Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis galiojo ir turėjo bÅ«ti taikoma, todėl atsakovo Klaipėdos skyriaus, priėmusio sprendimÄ dėl ne visos pensijos mokėjimo, veiksmai negali bÅ«ti laikomi neteisėtais. Pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl tokios pensijos nepriemokos suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ . Pirmoji sumažinta pensija pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2010 m. sausio  mėnesį. PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2010-08-10 nepažeidęs trejų metų termino, nustatyto tokio pobÅ«džio reikalavimui pareikÅ¡ti. Nagrinėjamu atveju kyla klausimas dėl Konstitucinio Teismo nutarimo taikymo sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo pažeistų teisių gynimo.

 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiÅ¡kinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ taikyti Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ (jo dalį) bÅ«tų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos virÅ¡enybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės vieÅ¡patavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos virÅ¡enybės principo aspektai, inter alia bÅ«tų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismÄ ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi sprendžiamo ginčo pobÅ«dį, yra saistoma Konstitucijos 110 straipsnio nuostatų imperatyvų. Nustatyto pažeidimo

aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir

toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Tai taip pat nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

IÅ¡ Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo nuostatų matyti, kad Konstitucija nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iÅ¡ teisės aktų, vėliau pripažintų prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra. Teismai privalo paisyti įsipareigojimų garantuoti tinkamÄ ir veiksmingÄ konstitucinės teisės į pensijÄ ir nuosavybės teisių gynimÄ . Neapsaugojus konstitucinių vertybių, nebÅ«tų užtikrinta veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba, socialinis teisingumas bei teisės virÅ¡enybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo visiÅ¡kas paÅ¡alinimas yra akivaizdžiai finansinio pobÅ«džio ir gali sukelti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui papildomÄ finansinę naÅ¡tÄ , tačiau ši aplinkybė neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimo tenkinimas reikÅ¡tų neproporcingos naÅ¡tos visuomenei ir valstybei atsiradimÄ ir atsižvelgus į tai, turėtų bÅ«ti mažinama pažeistų konstitucinių vertybių apsauga. Atsakovas nepateikė duomenų, kad tokiu bÅ«du apgynus pareiÅ¡kėjo konstitucines teises, bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeistos kitos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra.

Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko atsakovo argumentus, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas oficialiai paskelbtas (t. y. įsigaliojo) tik 2012 m. rugsėjo 21 d. ir jo nuostatos taikytinos tik ateičiai ir dėl Å¡ios priežasties nėra teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui 2010 ir 2011 metais negautÄ pensijos dalį. Teismo vertinimu, pažeistÄ pareiÅ¡kėjo teisę teismas privalo ginti, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos minėtos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į nuosavybę, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybÄ bÅ«tų fiktyvi. Be to, nagrinėjamoje byloje teismui nevykdant iÅ¡ Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc Å¡alinti Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo spragas ir Å¡iuo atveju nepriteisiant pareiÅ¡kėjui nepagrįstai neiÅ¡mokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijos dalies, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikomas. Įvertinusi tai teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindas, numatytas Laikinojo įstatymo

8 straipsnio 1 dalyje, riboti pareiÅ¡kėjui mokėtinos pensijos dydį iÅ¡nyko dar nesant priimto galutinio sprendimo dėl pensijos dydžio ir Å¡io sprendimo neįvykdžius, kitų pagrindų riboti pensijos dydį nebuvo, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas iÅ¡mokėti jam neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį tenkintinas.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo bÅ«dÄ , kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais, pensijos nepriemokos dydžio neribojo. PrieÅ¡ingai – nustatė, kad pensijos suma, laiku negauta dėl pensijÄ skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, iÅ¡mokama už praėjusį laikÄ neapribojant terminu. Teisėjų kolegija, remdamasi Å¡iomis įstatymo nuostatomis ir įvertinusi nagrinėjamo ginčo specifikÄ ir aptartos pažeistos teisės pobÅ«dį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju veiksmingas pareiÅ¡kėjo teisių gynimas reiÅ¡kia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visiÅ¡kÄ paÅ¡alinimÄ , t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimÄ . Toks pareiÅ¡kėjo teisių gynimo bÅ«das svarbus tam, kad įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensijÄ ir nuosavybės teisių gynimÄ bÅ«tų visiÅ¡kai įvykdytas. PrieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės, kurios yra teisingumo ir teisės vieÅ¡patavimo pagrindas.  Pagal Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies nuostatas asmens teisės  turi bÅ«ti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai.  PareiÅ¡kėjas turi teisę teisme reikalauti paÅ¡alinti jo teisių pažeidimÄ , susijusį su neiÅ¡mokėtos pensijos nepriemoka ir tai padarė nepažeisdamas kreipimosi į teismÄ tvarkos bei terminų.

 Nagrinėjamu atveju nėra ginčo tarp proceso Å¡alių dėl pensijos nepriemokos dydžio. Iš atsakovo parengtos pažymos apie pareiÅ¡kėjui S.B. priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ valstybinio socialinio draudimo pensijÄ dėl Laikinojo įstatymo nustatytų ribojimų ginčo laikotarpiu  matyti,  kad  nepriemoka sudaro 5126,08  Lt ( t. 2, b.l. 6).

 Pareiškėjo skundas pagrįstas, todėl tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTį 88-89 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

patenkinti pareiÅ¡kėjo  S.B. skundÄ ,

 iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡  Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus  S.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5126,08 Lt (penkis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 8 cnt ) valstybinio socialinio draudimo pensijos nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio (imtinai).

Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                      Vida

Stonkuvienė

                                                                                                  Aušrelė

Mažrimienė

                                                                                                  Remigijus

Arminas