e904ae1d-e25b-4dad-af75-358bc781fecf · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2-2465-803/2016 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02112-2015-9      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.; 2.5.10.5.2.17.; 3.2.6.5(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , pradėtÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FEMITRANSA“ ieÅ¡kinį dėl nuostolių ir palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovės I.

J.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „FEMITRANSA“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) priteisti iš atsakovės I. J. (buvusi pavardė – Grigaitė) 45 453,14 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas;

2) apriboti atsakovės teisę penkis metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Nurodo, kad yra pagrindas bankrutavusios įmonės buvusiai vadovei taikyti civilinę atsakomybę, kadangi ji nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. PaaiÅ¡kino, kad pagal bankroto byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog atsakovei pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kilo 2009-12-31, kadangi jau 2009-12-31 įmonė buvo nemoki, o jos neįvykdžius – atsakovei kyla civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 4 dalį bei bendrÄ sias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246-6.249 straipsniai).

Bankroto administratoriaus teigimu, faktinį pagrindÄ priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovės taip pat sudaro aplinkybė, kad atsakovė, nepaisydamas UAB „FEMITRANSA“ nemokumo, veiklos nuostolingumo, ne tik nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis), tačiau, veikdama prieÅ¡ingai įmonės interesams, sudarė sÄ lygas žalai atsirasti. Atsakovė buvo vienintele įmonės akcininkė, ji nuosavybės teise valdė 100 proc. visų įmonės akcijų, todėl, žinodama apie įmonės finansinę padėtį, privalėjo suprasti ir vykdyti įstatymų reikalavimus dėl nuosavo kapitalo atkÅ«rimo ar bendrovės likvidavimo, tačiau iki pat 2014 m. pabaigos leido rinkoje veikti juridiniam asmeniui, negalinčiam užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimo, taip pat neinicijavo kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo.

Bankroto administratorius paskaičiavo, jog atsakovė, nevykdydama pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei, per laikotarpį nuo 2009-12-31 iki nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos (2014-12-30) padarė 45 453,14 Eur žalos, kuriÄ sudaro padidėjusi kreditorių „Swedbank lizingas“, UAB, AB SEB banko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus finansinių reikalavimų bei susidariusi kreditoriaus UAB „Skolos ir verslas“ reikalavimų suma.

Mano, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp kreditoriams padarytos žalos ir atsakovės pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimo. Bankroto administratorius nurodo, kad yra pagrindas uždrausti atsakovei eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalį. PaaiÅ¡kino, kad atsakovė I. J. visÄ Ä¯monės turtÄ ir dokumentus bankroto administratoriui turėjo perduoti iki 2015 m. sausio 14 d., tačiau iki Å¡iol jam neperduotas joks UAB „FEMITRANSA“ turtas, piniginės lėšos ir/ar turtinės teisės bei įmonės dokumentai, dėl ko mano, jog atsakovė piktybiÅ¡kai vengia perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ ir dokumentus, trukdo atlikti bankroto procedÅ«ras ir vilkina BUAB „FEMITRANSA“ bankroto procesÄ (b. l.1-8).Atsakovei I.

J. procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinio, jo priedų kopijos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo praneÅ¡imas) buvo siunčiami ieÅ¡kinyje nurodytu atsakovės adresu, tačiau buvo neįteikti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė augina vaikÄ iki trejų metų (b. l. 62). Kadangi atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, jai procesiniai dokumentai įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (CPK 130 straipsnis).

Atsakovė I. J. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, todėl, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, yra pagrindas priimti sprendimÄ už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Teismask o n s t a t u o j a : II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, iÅ¡aiÅ¡kinimai ir iÅ¡vados Nustatyta, jog UAB „FEMITRANSA“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2006-04-26, Å¡ios įmonės vadove ir akcininke nuo 2006-04-26 buvo I. J. (tuo metu pavardė buvo Grigaitė; b. l. 12-14). Vilniaus apygardos teismas 2014-12-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-5899-450/2014 (Å¡iuo metu bylos Nr. B2-3672-450/2016), iÅ¡kelta UAB „FEMITRANSA“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas „BANKROTO DEPARTAMENTAS LT“ (b. l. 9-11).

BUAB „FEMITRANSA“ bankroto byla iÅ¡kelta remiantis 2008 m. balanso duomenimis, iÅ¡ kurio nustatyta, jog bendrovės turtÄ sudaro 1 186 508 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 045 456 Lt, nuostoliai – 507 463 Lt, bei, remiantis pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, konstatuojant, jog bendrovės finansinė padėtis bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ yra pasikeitusi, kadangi įmonė neturi turto, o jos pradelsti įsiskolinimai sudaro 213 946,37 Lt (b. l. 10, 15-16). Vilniaus apygardos teismo 2015-04-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3672-450/2016 (buvęs Nr. B2-3207-450/2015), buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as (b. l. 31-32). (b. l. 10, 15-16), kuris vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo nutartimis civilinėje byloje Nr. B2-3672-450/2016 patikslintas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Bankroto administratorius įrodinėja, jog atsakovė I. J., žinodama apie blogÄ Ä¯monės finansinę padėtį, nevykdė pareigos kreiptis laiku dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dėl ko veikė prieÅ¡ingai įmonės interesams ir sudarė sÄ lygas žalai atsirasti. Dėl bankrutavusios įmonės vadovo civilinės atsakomybėsÄ®monės vadovas yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimÄ (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), laikantis įstatymų ir bendrovės įstatų (ABÄ® 19 straipsnio 8 dalis), kad veikla atitiktų ne tik bendrovės ir jos akcininkų interesus, tačiau, įmonei susidÅ«rus su finansiniais sunkumais, nebÅ«tų neteisėtais veiksmais pažeidžiami ir kreditorių interesai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas įmonės vadovo atsakomybės klausimÄ , pažymėjo, kad įmonės vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

Kasacinis teismas taip pat ne kartÄ yra nurodęs, kad bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus, o bendrovės vadovas privalo Å¡iuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl Å¡ios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkams, bet ir bendrovės kreditoriams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v.

N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Kadangi administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę saisto pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014 ir kt.).

IÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytÄ Å¾alÄ . Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius praÅ¡o atlyginti atsakovės padarytÄ Å¾alÄ , kadangi paaiÅ¡kėjus, jog įmonė visiÅ¡kai neturi turto ir negali atsiskaityti su įmonės kreditoriais, atsakovė, įmonei jau 2009-12-31 esant nemokiai, turėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis).

Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).Pažymėtina, kad siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2006 m. balandžio 26 d. buvo vienintelė UAB „FEMITRANSA“ akcininkė ir direktorė iki 2014 m. gruodžio 18 d., kai įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla (b.l. 9-14).

Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad visi UAB „FEMITRANSA“ darbuotojai buvo atleisti iki 2009 m. spalio mėn. pradžios, iÅ¡skyrus darbuotojÄ L. S. – G., kurios socialinio draudimo pabaiga pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenis laikytina 2012-03-08 pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo santykių pasibaigimo pažymÄ , nenustačius darbdaviui atstovaujančio asmens buvimo vietos bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu (b. l. 29-30).

IÅ¡ kredito įstaigos „Swedbank lizingas“, UAB, 2015 m. kovo 7 d. praneÅ¡imo ir 2009-04-21 praneÅ¡imo nustatyta, jog UAB „FEMITRANSA“ sudarytos lizingo sutartys nutrauktos nuo 2009 m. balandžio 21 d. (b. l. 34-39), o kredito įstaiga AB „SEB lizingas“ sudarytas UAB „FEMITRANSA“ lizingo sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė 2008-11-20 (b. l. 52-53). Taip pat byloje nustatyta, kad 2009 metais didėjo įmonės skolos kreditoriams (įsiskolinimas TEO LT, AB laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2009-07-31 sudarė 4950,19 Lt; b. l. 49), valstybinėms įmonėms (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai), įmonė neteikė privalomų ataskaitų, o lizingo sutarčių pagrindu įgytos įmonės transporto priemonės grÄ Å¾intos lizingo davėjams (b. l. 34-37, 52-53).

Byloje nenustatyta duomenų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog įmonė vykdė 2010 metais komercinę veiklÄ (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog UAB „FEMITRANSA“ dar 2009 metų pabaigoje buvo nemoki, todėl sutiktina su bankroto administratoriaus argumentu, kad atsakovei jau 2009-12-31 kilo pareiga inicijuoti įmonės bankroto procesÄ . Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „FEMITRANSA“ bankroto byla iÅ¡kelta vieno iÅ¡ įmonės kreditorių (UAB „Skolos ir verslas“) pareiÅ¡kimu.

Ä®vertinus byloje minėtus įrodymus, konstatuojama, kad atsakovė padarė teisės pažeidimÄ neveikimu, t.y. delsiant kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (CK 6.246 straipsnis), jos veika neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams.   Kaip jau buvo minėta, Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant bylas dėl kreditoriams padarytos žalos atlyginimo, kai vadovas laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, teismai turi nustatyti momentÄ , nuo kurio įmonės vadovas turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o tokio momento nustatymas yra tiesiogiai susiję su atlygintinos žalos dydžio nustatymu, kadangi tokiu atveju žala yra laikomas bendras iÅ¡augęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, kuri patvirtinta iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Bankroto administratorius įrodinėja, jog dėl atsakovės fiduciarinių pareigų pažeidimo susidarė 45 453,15 Eur žala, nurodydamas, jog tuo atveju, jeigu atsakovė bÅ«tų inicijavusi įmonės bankroto procedÅ«rÄ , bÅ«tų nutraukiamas tiek CK 6.872 straipsnyje įtvirtintų atlyginimo už naudojimÄ si pinigais funkcijas atliekančių palÅ«kanų, tiek procesinių palÅ«kanų mokėjimas, vykdymo iÅ¡laidų mokėjimas bei bylinėjimosi iÅ¡laidos. Su tokiu bankroto administratoriaus argumentu teismas neturi pagrindo nesutikti, kadangi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog bankroto administratoriaus įrodinėjama žala susideda iÅ¡ palÅ«kanų, delspinigių, vykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-26 iÅ¡davė teismo įsakymÄ dėl skolos kreditoriui „Swedbank lizingas“, UAB, priteisimo, pagal kurį be kitų sumų priteistos 6 proc. metinės palÅ«kanos nuo priteistos 58 569,20 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012-03-26) iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 365,21 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 40).

Bankroto administratoriaus teigimu, procesinės palūkanos yra 9 847,84 Eur, todėl viso suma su bylinėjimosi išlaidomis – 10 213,05 Eur (9 847,84 Eur + 365,21 Eur). Bankroto administratoriaus pateikti paskaičiavimai nėra ginčijami, taip pat nenustatyta, kad procesinės palūkanos paskaičiuotos neteisingai (CPK 178, 185 straipsniai), todėl šioje dalyje ieškinys laikomas įrodytu (CPK 185 straipsnis). Bankroto administratorius prie žalos sumos priskyrė 393,01 Eur vykdymo išlaidų, kurios patirtos antstoliui V.

M. vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-26 įsakymÄ Nr. L2-3723-141/2012. Teismas sprendžia, kad dėl pradėto vykdymo proceso padidėjo kreditoriaus finansinis reikalavimas, kadangi atsakovei nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo priimtas minėtas įsakymas, todėl pagrįstai bankroto administratorius 393,01 Eur vykdymo iÅ¡laidų priskiria prie padarytos žalos. IÅ¡ pateiktų „Swedbank lizingas“ UAB, palÅ«kanų paskaičiavimų pagal lizingo sutartis lentelių nustatyta, kad palÅ«kanos yra 30 541,50 Eur, jos paskaičiuotos nuo 2009-04-30.

Byloje konstatuota, jog pareiga atsakovei kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsirado 2009-12-31, todėl žalÄ turėtų sudaryti palÅ«kanos paskaičiuotos ne nuo 2009-04-30, o nuo 2010 m. sausio mėn., kurios perskaičiavus yra 20 368,31 Eur. Teismo vertinimu, bÅ«tent minėta suma sudaro žalÄ , kadangi Å¡ia suma nebÅ«tų padidėjęs kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB, finansinis reikalavimas, jeigu bÅ«tų inicijuojamas bankroto bylos iÅ¡kėlimas dar 2009 m. gruodžio mėn. Taigi iÅ¡ viso dėl kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB, finansinio reikalavimo žalos dydis yra 30 974,37 Eur (CK 6.246-6.249 straipsniai).Bankroto administratorius nurodo, kad dėl kreditoriaus AB SEB banko finansinio reikalavimo atsakovės žala yra 12 429,60 Lt (3599,86 Eur), kuri susideda iÅ¡ 8 506,44 Lt palÅ«kanų, 1531,16 Lt delspinigių ir 2392 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Byloje iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad AB SEB banko 55 502,39 Eur sumos finansinio reikalavimo pagrindas yra Vilniaus apygardos teismo 2013-02-06 preliminarus sprendimas, pagal kurį priteista 179 209,06 Lt nuostolių, 8 506,44 Lt palÅ«kanos, 1531,16 Lt delspinigiai, 6 proc. procesinės palÅ«kanos ir 2392 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos (b. l. 52-53). Byloje nėra duomenų apie tai, kad palÅ«kanos ir delspinigiai paskaičiuoti nuo 2009-12-31, iÅ¡ pateikto bankroto administratoriaus 2013-02-06 preliminaraus sprendimo minėtų sumų susidarymo laikotarpio neįmanoma nustatyta, todėl teismas vertina, kad bankroto administratorius neįrodė, jog žalos dalis, kuriÄ sudaro 8 506,44 Lt palÅ«kanos ir 1531,16 Lt delspinigiai, yra dėl atsakovės fiduciarinių pareigų pažeidimo (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, minėtoje dalyje bankroto administratoriaus reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas. Kadangi kredito įstaiga AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismÄ dėl minėtų sumų priteisimo ir patyrė 2392 Lt (692,77 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl minėta suma vertintina kaip bankroto administratoriaus praÅ¡omos priteisti žalos dalis ir ji priteistina iÅ¡ atsakovės (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis).Bankroto administratorius taip pat nurodo, kad dėl atsakovės veiksmų laikotarpiu nuo 2009-12-31 iki nutarties dėl bankroto bylos UAB „FEMITRANSA“ iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos skola VSDFV Vilniaus skyriui padidėjo 269,18 Eur, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2015-04-28 nutartimi patvirtintas minėto kreditoriaus 4259,52 Eur sumos finansinis reikalavimas, o 2009-12-31 duomenimis UAB „FEMITRANSA“ įsiskolinimas sudarė 3990,34 Eur (b. l. 29).

Teismo vertinimu, bankroto administratorius įrodė minėtos žalos dydį (CPK 178 straipsnis), todėl pagrįstai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 269,18 Eur žalÄ . Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013-02-05 vykdomojo raÅ¡to ir 2014-02-05 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 24 pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2015-04-28 nutartimi patvirtino 436,54 Eur sumos kreditoriaus UAB „Skolos ir verslas“ finansinį reikalavimÄ (b. l. 54-56). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 872,30 Lt (252,64 Eur) UAB „FEMITRANSA“ skola susidarė PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų pagrindu, todėl net ir atsakovei kreipusis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pirminis kreditorius BUAB „Elekttrodiesel“ bÅ«tų galėjęs reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl minėtos skolos, kadangi nenustatyta, jog ji susidarė po 2009 m. gruodžio 31 d.

Taigi 252,64 Eur sumos nėra pagrindo priskirti prie atsakovės neveikimu padarytos žalos. Likusi 183,90 Eur suma susidarė dėl aplinkybės, jog atsakovė nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ , todėl ji yra įrodyta ir priteistina iÅ¡ atsakovės (CPK 178 straipsnis; CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ viso teismas pagrįsta nustatė 32 120,22 Eur žalos dydį (30974,37 Eur + 692,77 Eur + 269,18 Eur + 183,90 Eur), kaip įrodytÄ , todėl minėta suma priteisiama iÅ¡ atsakovės (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis).Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų administratoriaus surinktus ir pateiktus įrodymus, nors tokiÄ pareigÄ turėjo (CPK 178 straipsnis).

Remiantis iÅ¡dėstytu teismas vertina, jog atsakovės neteisėti veiksmai, o tiksliau jos visiÅ¡kas neveikimas (didėjant įmonės įsiskolinimams kreditoriams, atsakovė nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo), padarė žalÄ kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei, todėl konstatuojamas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Nustačius vadovės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovė kalta.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo uždrausti atsakovei eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigasBankroto administratorius, vadovaudamasis Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalimi praÅ¡o apriboti atsakovės teisę penkis metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas.

ReikalavimÄ grindžia aplinkybe, jog atsakovė nevykdė pareigos iki 2015 m. sausio 14 d. perduoti visÄ Ä¯monės turtÄ ir dokumentus bankroto administratoriui, dėl ko mano, kad atsakovė piktybiÅ¡kai vengia perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ ir dokumentus, trukdo atlikti bankroto procedÅ«ras ir vilkina bankroto procesÄ . Ä®statyme numatyta, kad teismo teisė apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu Å¡is asmuo privalėdamas pagal įstatymÄ : nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingÄ informacijÄ ar kitaip trukdė procedÅ«roms (Ä®BÄ® 14 straipsnio 10 dalis).

Å ios sankcijos taikymo praktikoje pripažįstama, jog pagal savo paskirtį (tikslÄ ) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, turėtų bÅ«ti taikomas iÅ¡imtiniais atvejais. Sprendžiant Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo klausimus, privalu iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymÄ si ir verslo (Å«kinės-komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų.

Dėl to, kaip jau pasisakyta pirmiau, asmens teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu negali būti apribota vien tik dėl formalių priežasčių. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-1057-196/2015, 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis c.b.

Nr. e2-1230-381/2015). Tinkamam minėto klausimo iÅ¡nagrinėjimui bÅ«tina turėti (pateikti) pakankamai įrodymų, pagrindžiančių Å¡ios sankcijos įmonės vadovui taikymo pagrindÄ . Teismo vertinimu, bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti praÅ¡ymo apriboti atsakovės teisės eiti 5 metus vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, todėl jis atmetamas. Nors byloje nenustatyta, kad atsakovė pateikė bankroto administratoriui praÅ¡omus dokumentus, tačiau teismo vertinimu, nėra iÅ¡naudotos kitos įstatyme numatytos priemonės nepateikiant bankroto administratoriui praÅ¡omų dokumentų.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, kad bankroto administratorius yra pateikęs praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo buvusiai BUAB „FEMITRANSA“ vadovei (CPK 178 straipsnis) ir kad minėta sankcija buvo paskirta, tačiau ji buvo neefektyvi. Tačiau bankroto administratorius neįgyvendino teisės kreiptis į teismÄ , vadovaujantis CPK 585 ir 771 straipsniais, dėl įstatyme numatytos baudos atsakove paskyrimo tuo atveju, jeigu atsakovė neperduotų bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal D.Å . praÅ¡ymÄ , bylos Nr. 3K-3-454/2009).

Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimoIeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Skolininkas iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimÄ mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).

IÅ¡kėlus civilinę bylÄ skolininkui gali bÅ«ti skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Pareiga mokėti Å¡ias procesines palÅ«kanas atsiranda iÅ¡ įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-888/2003). Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, o ieÅ¡kinys teisme priimtas 2015-11-04 (b. l. 1), iÅ¡ ieÅ¡kovės nuspręsta priteisti 32 120,22 Eur (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanas nuo priteistos 32 120,22 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.   Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteistina (2 027 Eur + 1 % nuo patenkintos ieÅ¡kinio sumos (32 120,22 Eur) 931 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,40 Eur sumÄ , kuri iÅ¡ atsakovės nepriteistina, kadangi pagal 2015-01-01 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymÄ â€žDėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :                            ieškinį tenkinti iš dalies.Priteisti iš atsakovės I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „FEMITRANSA“ (j.a.k. 300563418), atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „BANKROTO DEPARTAMENTAS LT“, naudai 32 120,22 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 32 120,22 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovės I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 931 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (mokamos į sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Kitos dalies ieÅ¡kinio reikalavimų netenkinti.Å alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad už pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo mokamas 28 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 3 dalis).IeÅ¡kovas turi teisę per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos jį apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                                    RÅ«ta Petkuvienė                                                                                                                                                                                             Â