e903dfa6-64b7-4c95-8f8a-ed370d87ffd9 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-495-430/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10165-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos L. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal L. M. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas” ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, pareikÅ¡tÄ atsakovei L.

M., ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl įpareigojimo pratęsti ar sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, papildomas atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. civilinėje byloje Nr. e2-524-432/2019 priėmė sprendimÄ , kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės (toliau – SÄ®) Ä® „Vilniaus miesto bÅ«stas” ieÅ¡kinį atsakovei L.

M. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl įpareigojimo pratęsti ar sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, papildomas atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį – Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-100-661/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimÄ pakeitė, sprendimo dalį, kurioje atmestas ieÅ¡kovės SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas” ieÅ¡kinys, panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje – patenkino ieÅ¡kovės SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas” ieÅ¡kinį ir iÅ¡keldino atsakovę L.

M. su jai priklausančiu turtu iÅ¡ Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio socialinio bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Kitoje dalyje sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

2. PareiÅ¡kėja (atsakovė) L. M. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-524-432/2019, o iÅ¡nagrinėjus bylÄ pakartotinai, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-524-432/2019, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-100-661/2020 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, perskirstyti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ grindžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodoma, kad bylÄ nagrinėję teismai neturėjo jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovės 2016 m. pajamos yra per didelės socialinio bÅ«sto nuomos santykių srityje. Naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, kuri egzistavo bylos nagrinėjimo metu yra tai, kad vertinant atsakovės gautas pajamas 2016 m. turėjo bÅ«ti vertinama ne 7 144,00 Eur suma prieÅ¡ mokesčius, o ženkliai mažesnė 5 429,44 Eur suma po mokesčių (iÅ¡skaičiavus mokesčius).

Atsakovei naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir teismas priimant sprendimus Å¡ioje byloje. Å ios aplinkybės atsakovei nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos (kadangi jos nebuvo žinomos ir kitiems bylos nagrinėjimo dalyviams, savo srities profesionalams). Atsakovei Å¡ios aplinkybės tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui (naujam jos atstovui advokatui atlikus iÅ¡samiÄ bylos medžiagos ir byloje priimtų teismų sprendimų teisinę analizę bei 2021 m. rugpjūčio 16 d. konsultacijos metu pateikus atsakovei Å¡ios atliktos analizės rezultatus).

Å ios aplinkybės turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y., jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimti visai prieÅ¡ingi teismų sprendimai.

4. IeÅ¡kovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su pateiktu praÅ¡ymu nesutinka.

5. Nurodė, kad atsakovei, kaip socialinio bÅ«sto nuomininkei nuo 2009 m., pajamų ir turto deklaravimas buvo žinomas. BÅ«tent pati atsakovė geriausiai žinojo, kokį atlyginimÄ ji gauna atskaičius ir neatskaičius mokesčių, kokie ir kokio dydžio mokesčiai yra nuskaičiuojami, kiekvienÄ mėnesį gaudama algalapį. Jei atsakovė dėl savo pačios nerÅ«pestingumo bei neatidumo pateikė galimai ne visai teisingus duomenis, tai yra jos pačios atsakomybė. Pažymėjo, kad atsakovė iki Å¡iol nepasinaudojo įstatyme numatyta galimybe patikslinti deklaracijÄ .

Å iai dienai teismui nėra pateikta jokių pagrįstų įrodymų, kad pajamų ir turto deklaracijoje už 2016 m. pateikti duomenys yra netikslÅ«s ir teismai negalėjo jais vadovautis. PraÅ¡ymas paremtas tik iÅ¡dėstytais teiginiais. Atkreipė dėmesį, jog net ir tuo atveju, jei atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų patikslinusi pajamų ir turto deklaracijÄ , ir joje pajamų dydis bÅ«tų nustatytas toks, koks jis nurodomas praÅ¡yme atnaujinti procesÄ , t. y. 5 429,44 Eur, atsakovės pajamos vis tiek virÅ¡ytų Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme nustatytus dydžius – leistinas pajamų dydis ginče minimu laikotarpiu sudarė 3 876 Eur arba 4 845 Eur (su 25 proc. pervirÅ¡iu).

6. Atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su pateiktu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu nesutiko.

7. Pažymėjo, kad atsakovė byloje neišnaudojo visų leistinų teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdų, nors turėjo pakankamai laiko pasikonsultuoti su kitu specialistu. Įvertinimas, ar byloje analizuojamos pajamos yra po ar iki mokesčių atskaitymo nebūtų reikalavę iš atsakovės papildomų žinių, ar poreikio ieškoti specialisto. Tai, kad atsakovė ar jos tuometinė atstovė neįvertino šios aplinkybės, yra jų pačių atsakomybė ir prisiimta rizika.

Pati atsakovė buvo atsakinga už metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos pateikimÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taip pat, atsakovė yra atsakinga už nurodytų duomenų tikrumÄ . IeÅ¡kovė vadovaujasi iÅ¡ institucijų gaunama oficialia informacija, Å¡iuo atveju – pajamų deklaracija. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu turėjo visÄ informacijÄ apie tai, kokiÄ sumÄ po mokesčių atskaitymo ji gaudavo 2016 ar vėlesniais metais, taip pat jai buvo prieinama informacija ir dėl mokesčių, kuriuos turėjo sumokėti, dydžio.

Taigi, atsakovė ne tik turėjo Å¡iÄ informacijÄ , tačiau ja galėjo rengtis tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, tačiau to nepadarė, nors buvo atstovaujama advokatės. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-524-432/2019 pagal pareiÅ¡kėjos L. M. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos nurodoma kaip naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, jog jos grynosios metinės pajamos, atskaičius mokesčius, 2016 m. nesiekė 7 144 Eur sumos, neatitinka aplinkybės, įvardintos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėjo, jog prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėja, jos gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje už 2016 metus, 7 144 Eur suma yra apibrėžta kaip pareiÅ¡kėjos 2016 m. gautos pajamos, atėmus mokesčius.

BÅ«tent taip Å¡iuos duomenis deklaracijoje įvertino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas, priimdami procesinius sprendimus praÅ¡omoje atnaujinti civilinėje byloje. Teismas sutiko, kad deklaracijoje esantys kiti duomenys, tokie kaip sumokėta mokesčių suma gali sukelti abejones dėl deklaracijoje nurodomų pareiÅ¡kėjos grynųjų metinių pajamų, tačiau pažymėjo, kad esant byloje kitiems įrodymams apie pareiÅ¡kėjos 2016 m. faktiÅ¡kai gautas grynÄ sias metines pajamas, virÅ¡ijančias 4 854 Eur sumÄ , jos teikiamos prielaidos dėl deklaracijos ydingumo neįtakoja praÅ¡omoje atnaujinti byloje priimtuose sprendimuose padarytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų iÅ¡vadų.

Teismas atkreipė dėmesį, kad kitų objektyvių įrodymų apie jos grynÄ sias metines pajamas, atskaičius mokesčius, 2016 m., deklaracijos ydingumÄ , jos tikslinimÄ , pareiÅ¡kėja su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo nepateikė. Teismo vertinimu, 2017 m. sausio 3 d. pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas už 2016 metus, iÅ¡duota pareiÅ¡kėjai jos darbdavio (duomenys neskelbtini), neginčijamai patvirtina, kad tokia aplinkybė jai bylos nagrinėjimo teisme ne tik turėjo bÅ«ti, bet ir buvo žinoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. PareiÅ¡kėja (atsakovė) L. M. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-30909-819/2021 panaikintai ir priimti naujÄ nutartį – praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais: 10.1 .Pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡samiai įvertinti ir motyvuotai iÅ¡nagrinėti, ar pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas buvo pareikÅ¡tas, nepraleidus CPK 368 straipsnio terminų, ir jeigu bÅ«tų nustatęs, jog tokie terminai buvo praleisti, turėjo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ â€“ atnaujinti pateikimo terminÄ .

Tačiau teismas nutartyje nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, jog apie nurodomÄ kaip naujÄ aplinkybę ji sužinojo tik 2021 m. rugpjūčio 12 d. konsultacijos metu. Todėl egzistuoja absoliutÅ«s teismo nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 370 str. 3 d., 329 str. 2 d. 7 p.). 10.2 Teismas nutartyje nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjos nurodoma kaip nauja aplinkybė, kad jos grynosios metinės pajamos, atskaičius mokesčius, 2016 m. nesiekė 7 144 Eur sumos, neatitinka aplinkybės, įvadintos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Byloje analizuojant atsakovės gautas pajamas 2016 m. turėjo bÅ«ti vertinama ne 7 144,00 Eur suma prieÅ¡ mokesčius (neiÅ¡skaičiavus po mokesčių), o ženkliai mažesnė 5 429,44 Eur suma po mokesčių (iÅ¡skaičiavus mokesčius). Su Å¡ia aplinkybe ir tai, kad ji turėjo esminę reikÅ¡mę byloje iÅ¡ esmės sutiko ir teismas skundžiamoje nutartyje. 10.3 Naujai paaiÅ¡kėjusi teisinga ir vertintina pareiÅ¡kėjos apskaičiuota ir nurodyta 2021 m. rugsėjo 16 d. praÅ¡yme 5 429,44 Eur ar teismo nutartyje nurodyta 6 173,77 Eur suma yra neženkliai didesnė už byloje nustatytÄ reikÅ¡mingÄ 4 845,00 Eur sumÄ , 25 proc. virÅ¡ijančiÄ Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius ((38 x 102 Eur) + ((38 x 120 Eur) x 25 proc.)), kuriÄ nutartyje akcentuoja ir teismas.

Teismas nutartyje visiÅ¡kai nepagrįstai ignoravo ir nieko nepasisakė dėl praÅ¡yme nurodytos reikÅ¡mingos aplinkybės, jog Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo 2017 m. balandžio 14 d. pasitarimo Socialinių reikalų ir sveikatos departamento klausimais protokolu Nr. 28-195/17-(1.2.13-T1) buvo pavesta ieÅ¡kovei rengti Tarybos sprendimų projektus dėl terminuotų vienų metų Savivaldybės bÅ«sto nuomos sutarčių sudarymo su visais asmenimis ir Å¡eimomis, kurių pajamos (įskaitant turtÄ ) per 2016 kalendorinius metus daugiau nei 25 procentais virÅ¡ija Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme nustatytus dydžiu, bet per metus kiekvienam Å¡eimos nariui virÅ¡ijanti suma atėmus 25 procentų leidžiamÄ perviršį nevirÅ¡ija 1 200 Eur.

Pagal šį kriterijų atsakovės darbo užmokesčio pajamos po mokesčių viršija tik 584,44 Eur (5 429,44 Eur – 4 845,00 Eur), t. y., nustatytos galimos maksimalios papildomos 1 200,00 Eur sumos, o pagal teismo nurodytas atsakovės darbo užmokesčio pajamas po mokesčių viršija tik labai nedidele 128,77 Eur suma, kuri turėtų būti vertintina ne formaliai, o įvertinus konkrečios situacijos individualias aplinkybes (6 173,77 Eur – 4 845,00 Eur). 10.4 Šioje byloje nagrinėjami klausimai labai jautrioje ir pareiškėjai labai svarbioje gyvenamojo būsto srityje.

Akcentuotina, jog ginčo bute ji gyvena nuo 2009 m., jokio kito gyvenamojo bÅ«sto nėra įgijusi, todėl bet kokie veiksmai Å¡ioje srityje, juo labiau sprendimas iÅ¡keldinti iÅ¡ ilgalaikio gyvenamojo bÅ«to, turi bÅ«ti priimami ir vykdomi, tik nelikus jokių abejonių dėl jų teisingumo ir pagrįstumo. 10.5 Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjos nurodyta kaip naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė jai neva buvo žinoma ir (ar) galėjo bÅ«ti žinoma bylos nagrinėjimo metu. PrieÅ¡ingai nei nurodo teismas, (duomenys neskelbtini) pažymÄ Ä¯ byla tiesiogiai pateikė ne atsakovė, o jos buvusi atstovė, be to atsakovė neturi nei teisinio, nei buhalterinio iÅ¡silavinimo, todėl neprivalėjo suprasti Å¡io dokumento turinio (nurodytų skaičių konkrečios reikÅ¡mės) ir (ar) jo reikÅ¡mingumo bylos baigčiai.

Be to ši aplinkybė nebuvo žinoma nei ieškovei kaip savo srities profesionalei nei byla nagrinėjusiems teismams, todėl negalėjo būti žinoma ir atsakovei.

11. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto bÅ«stas“ prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1 .Atsakovei, kaip socialinio bÅ«sto nuomininkei nuo 2009 m., pajamų ir turto deklaravimas nebuvo jokia naujiena. Remiantis Turto deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, pats asmuo yra atsakingas už teisingų ir tikslių duomenų deklaravimÄ . BÅ«tent pati atsakovė geriausiai žinojo, kokį atlyginimÄ ji gauna atskaičius ir neatskaičius mokesčių, kokie ir kokio dydžio mokesčiai yra nuskaičiuojami, kiekvienÄ mėnesį gaudama algalapį.

Atsakovė dėl savo pačios nerÅ«pestingumo bei neatidumo pateikė galimai ne visai teisingus duomenis, tai yra jos pačios atsakomybė. 11.2 Atsakovė iki Å¡iol nepasinaudojo Turto deklaravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe patikslinti deklaracijÄ . Å iai dienai teismui nėra pateikta jokių pagrįstų įrodymų, kad pajamų ir turto deklaracijoje už 2016 m. pateikti duomenys yra netikslÅ«s ir teismai negalėjo jais vadovautis. PraÅ¡ymas paremtas tik iÅ¡dėstytais teiginiais. 11.3 Net ir tuo atveju, jei atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų patikslinusi pajamų ir turto deklaracijÄ , ir joje pajamų dydis bÅ«tų nustatytas toks, koks jis nurodomas praÅ¡yme atnaujinti procesÄ , t. y. 5 429,44 Eur atsakovės pajamos vis tiek virÅ¡ytų Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme nustatytus dydžius – leistinas pajamų dydis ginče minimu laikotarpiu sudarė 3 876 Eur arba 4 845 Eur (su 25 proc. pervirÅ¡iu). 11.4 Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba pagal jai suteiktÄ kompetencijÄ iÅ¡nagrinėjo atsakovės praÅ¡ymÄ dėl terminuotos vienų metų Savivaldybės bÅ«sto nuomos sutarties sudarymo ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 1-1081 „Dėl asmenų praÅ¡ymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartis netenkinimo ir Å¡ių asmenų iÅ¡keldinimo iÅ¡ socialinių bÅ«stų“ nutarė jo netenkinti.

Å is sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas. 11.5 Atsakovė nepasinaudojo ir galimybe teikti kasacinį skundÄ . Taip pat sutikdama su teismo sprendimu po jo priėmimo pateikė SÄ® ,,Vilniaus miesto bÅ«stas” praÅ¡ymÄ atidėti teismo sprendimo vykdymÄ , kuris buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir leista atlaisvinti ginčo butÄ per du mėnesius, tačiau atsakovė buto neatlaisvino iki Å¡ios dienos, nors turėjo beveik du metus laiko susirasti kitÄ tinkamÄ bÅ«stÄ gyventi.

12. Atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ su juo nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1 PareiÅ¡kėjos minimas Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo 2017 m. balandžio 14 d. pasitarimo Socialinių reikalų ir sveikatos departamento klausimais protokolas ir su juo susijusios aplinkybės yra nereikÅ¡mingos bylos kontekste, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. 1-1081 „Dėl asmenų praÅ¡ymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartis netenkinimo ir Å¡ių asmenų iÅ¡keldinimo iÅ¡ socialinių bÅ«stų“ buvo priimtas vėliau.

Apeliantė buvo viena iÅ¡ tų asmenų, kurių praÅ¡ymai dėl terminuotų vienų metų nuomos sutarčių sudarymo buvo netenkinti ir kuriuos ieÅ¡kovė buvo įpareigota informuoti apie socialinio bÅ«sto nuomos sutarčių nutraukimÄ ir nuomojamo bÅ«sto atlaisvinimÄ . 12.2 PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, faktÄ , ar nurodoma suma yra suma atskaičius mokesčius, ar ne, konstatuotinas ir neturint specialių teisės ir (ar) mokesčių srities žinių. BÅ«tent apeliantė gauna algalapius, kuriuose bÅ«na nurodomi ir mokesčiai, kuriuos turi sumokėti darbdavys, ar kiti mokesčiai ir žino kokiÄ sumÄ (algÄ ) ji gauna jau po visų mokesčių atskaitymo.

Taigi, apeliantės nurodomos aplinkybės galėjo ir turėjo bÅ«ti žinomos bylÄ nagrinėjant tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose. Tai, kad apeliantė ar jos tuometinė atstovė neįvertino Å¡ios aplinkybės, yra jų pačių atsakomybė ir prisiimta rizika, o situacijos identifikavimas turėjo paskatinti kreiptis į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ su kasaciniu skundu. Apeliantė buvo atsakinga už metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos pateikimÄ ir už nurodytų duomenų tikrumÄ .

Aplinkybė, kad pati ginčo Å¡alis nerÅ«pestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali bÅ«ti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos (atsakovės) prašymas dėl proceso atnaujinimo.

16. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. civilinėje byloje Nr. e2-524-432/2019 priėmė sprendimÄ , kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas” ieÅ¡kinį atsakovei L. M. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl įpareigojimo pratęsti ar sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, papildomas atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-100-661/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimÄ pakeitė, sprendimo dalį, kurioje atmestas ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas” ieÅ¡kinys, panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje – patenkino ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas” ieÅ¡kinį ir iÅ¡keldino atsakovę L. M. su jai priklausančiu turtu iÅ¡ Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio socialinio bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Kitoje dalyje sprendimÄ paliko nepakeistÄ . PareiÅ¡kėja (atsakovė) pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ minėtoje civilinėje byloje, motyvuodama naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, jog teismai minėtoje byloje vertino atsakovės gautų pajamų 2016 m. sumÄ prieÅ¡ mokesčius (7 144,00 Eur), nors turėjo bÅ«ti vertinamos pajamos po mokesčių (5 429,44 Eur).

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ atmetė motyvuodamas tuo, kad pareiÅ¡kėjos nurodoma kaip naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, jog jos grynosios metinės pajamos, atskaičius mokesčius, 2016 m. nesiekė 7 144 Eur sumos, neatitinka aplinkybės, įvardintos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

18. Apeliantės vertinimu, egzistuoja absoliutÅ«s teismo nutarties negaliojimo pagrindai, kadangi teismas nepasisakė ar praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio terminų, taip pat nepagrįstai ignoravo ir nepasisakė dėl praÅ¡yme nurodytos reikÅ¡mingos aplinkybės susijusios su Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo 2017 m. balandžio 14 d. pasitarimo Socialinių reikalų ir sveikatos departamento klausimais protokolu Nr. 28-195/17-(1.2.13-T1). Apeliantės nuomone, nutartis naikintina ir tuo pagrindu, jog nebuvo įvertinta, kad sprendžiamas socialiai jautrus klausimas ir kad ginčo bute ieÅ¡kovė gyvena nuo 2009 m., jokio kito gyvenamojo bÅ«sto nėra įgijusi.

Taip pat neatsižvelgta, jog Å¡i naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė nebuvo žinoma nei ieÅ¡kovei kaip savo srities profesionalei nei byla nagrinėjusiems teismams, todėl negalėjo bÅ«ti žinoma ir atsakovei, kuri neturi nei teisinio, nei buhalterinio iÅ¡silavinimo. Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų 19. CPK 370 straipsnio 3 dalis numato, kad iÅ¡nagrinėjęs teismo posėdyje praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ klausimÄ ir nustatęs, kad praÅ¡ymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesÄ ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datÄ arba nutartimi procesÄ atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra Å¡ioje dalyje nurodyti trÅ«kumai.

20. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, kadangi teismas nepasisakė dėl to ar praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ pateiktas nepraleidus įstatyme numatyto termino.

21. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

22. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas paminėjo, kad įvardijama naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė pareiÅ¡kėjos teigimu, tapo jai žinoma tik 2021 m. rugpjūčio 16 d. ir pacitavo CPK 368 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ . PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ teismu pateikė 2021 m. rugsėjo 16 d.

Nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡ tiesų konkrečiai neįvardijo ar laiko, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino, tačiau pabrėžtina, kad įvertinimas ar terminas nėra praleistas ir praÅ¡ymas atnaujinti šį terminÄ nėra materialieji reikalavimai taip, kaip jie suprantami CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas iÅ¡ esmės pasisakė ir įvertino pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodytų argumentų visumÄ , taigi akivaizdu, jog laikė, kad terminas tokiam praÅ¡ymui pateikti nepraleistas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje ginčo dėl to, ar terminas nėra praleistas tarp šalių nebuvo.

23. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantas argumentai, jog nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo. Dėl pagrindų atnaujinti procesÄ 24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos nurodoma kaip naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, neatitinka CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo kriterijų.

25. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti, praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo turi bÅ«ti ribojami laiku ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas, tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisė atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo.

Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017; 2018-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1738-943/2018).

26. Proceso atnaujinimas galimas, tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams. Apeliantė prašė atnaujinti civilinės bylos procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, kuriame nustatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. Siekiant atnaujinti procesÄ Å¡iuo pagrindu pareiÅ¡kėjas turi įrodyti, kad tokios nurodomos aplinkybės:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas kitoks sprendimas. Taigi naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės privalo turėti esminę reikÅ¡mę bylai. Tokios aplinkybės turėtų fiksuoti žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumÄ nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos nurodoma aplinkybė, kad jos 2016 m. gautos pajamos atskaičius mokesčius buvo ne 7144 Eur, o 5429 Eur neatitinka kriterijaus, jog tai pareiÅ¡kėjai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekam kitam, tik pačiai atsakovei, turėjo bÅ«ti ir buvo žinoma kokios iÅ¡ tiesų buvo jos pajamos atskaičius mokesčius 2016 m. Atsižvelgiant į tai, kritiÅ¡kai vertintina pareiÅ¡kėjos pozicija, kad ji turėdama ilgametę deklaravimo patirtį bei atstovaujama profesionalios teisininkės nežinojo aplinkybės, kad jos pačios pateikta turto ir pajamų už 2016 m. deklaracija galimai yra netiksli, ypač atsižvelgiant į pajamų skirtumÄ , kuris laikytinas gana reikÅ¡mingu (7144 Eur - 5429 Eur).

Teismo nuomone, bet kuris vidutiniškai atidus protingas ir rūpestingas asmuo žino, kokios yra jo grynosios pajamos per metus ir tam, priešingai nei teigia apeliantė, nereikia nei buhalterinio nei teisinio išsilavinimo. Todėl vertinant teiginius, kad prašomoje atnaujinti byloje buvusi, pačios atsakovės užpildyta, turto ir pajamų deklaracija galimai yra netiksli, darytina išvada, jog tokia aplinkybė atsakovei turėjo ir galėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad iš esmės tų pačių duomenų skirtingas vertinimas ir interpretavimas pasibaigus teismo procesui, neturėtų būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka esminio naujumo kriterijaus – šie duomenys buvo bylos medžiagoje, buvo tiriami ir vertinami, šalys dėl jų galėjo pateikti savo paaiškinimus, specialistų išvadas ir pan., todėl naujas jų vertinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe.

28. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo bÅ«tų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad atnaujinus procesÄ dėl ieÅ¡kovės įvardytos aplinkybės bÅ«tų pagrindas prieÅ¡ingiems procesiniams sprendimams priimti.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra įrodymų vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinančių, jog atsakovės pajamų deklaracija už 2016 m. yra netiksli. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kartu su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ pateikti internetinių darbo užmokesčio skaičiuoklių duomenys nėra pakankami tokioms iÅ¡vadoms. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad ėmėsi veiksmų deklaracijai patikslinti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos turto deklaravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje.

Be to pažymėtina ir tai, kad apeliantė iÅ¡ esmės nepaneigė fakto, jog net ir tuo atveju jei jos pajamų dydis bÅ«tų nustatytas toks, koks jis nurodomas praÅ¡yme atnaujinti procesÄ , atsakovės pajamos vis tiek virÅ¡ytų ginčo laikotarpiui aktualius Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme nustatytus dydžius. Pažymėtina, kad apeliantės argumentai, jog pervirÅ¡io suma atnaujinus procesÄ teismų galėtų bÅ«ti vertinama kaip nežymiai virÅ¡ijanti ir kiti argumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo 2017 m. balandžio 14 d. pasitarimo Socialinių reikalų ir sveikatos departamento klausimais protokolu Nr. 28-195/17-(1.2.13-T1) niekaip nėra susiję su jos įvardijama naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, todėl neturi įtakos sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumÄ bei klausimÄ dėl proceso atnaujinimo.

30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

31. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimo institutÄ reglamentuojančias normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Loreta Braždienė