2020-10-14 Nr. AB-18964-3-61-3-01833-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-530-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01833-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. V. ir A. N. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Z. V. ir A. N. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami nutraukti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – ir LRT) tęstinį neveikimą: nutraukti neegzistuojančio (neįregistruoto Juridinių asmenų registre) „COVID-19 pasekmių mažinimo fondo“ veiklos reklamą eteryje, paskelbti žiūrovams ir klausytojams, kad toks paramos ir labdaros fondas neegzistuoja; įpareigoti atsakovo vadovę dėl šio klausimo nedelsiant priimti be eilės pareiškėją Z. V. kartu su A. N.. Taip pat pareiškėjai prašė priteisti iš atsakovo VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjams Z. V. ir A. N. dėl jų nepriėmimo ir neatsakymo į jų 2020 m. balandžio 15 d. siųstą el. laišką.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad ne kiekviena viešąją reikšmę turinti veikla gali būti laikoma viešuoju administravimu. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad viešasis administravimas yra tik tokia veikla, kuri atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžimą.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčas nėra kilęs iš viešojo administravimo santykių. Nors atsakovas yra viešosios paslaugos teikėjas, visuomeninis transliuotojas, kuris teikia viešąsias radijo ir televizijos transliavimo paslaugas visuomenei, vien aplinkybė, jog asmuo teikia viešąsias paslaugas, nėra pakankama daryti išvadą, jog jis vykdo viešąjį administravimą ir dėl tokio subjekto veiksmų asmuo turi teisę kreiptis į administracinį teismą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo sritis apima ne viešųjų paslaugų teikimą, o viešųjų paslaugų teikimo administravimą, kas suprantama kaip viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 20 d.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju LRT nelaikytina viešojo administravimo subjektu, teikiančiu viešųjų paslaugų teikimo administravimo paslaugas ar atliekanti kitas funkcijas, priskirtinas viešojo administravimo elementams (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad tokio juridinio asmens, kurio veiksmus pareiškėjai skundžia, funkcijos apima viešųjų paslaugų teikimą (viešosios radijo ir televizijos transliavimo paslaugos), tačiau neapima viešojo administravimo subjektų veiklos, apibrėžtos Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Nors viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus, tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, savaime nereiškia, kad jis vykdo ir turi viešojo administravimo įgaliojimus. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas tokių įgalinimų ir funkcijų atsakovui nėra priskirta.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundas dėl LRT veiksmų (neveikimo) bei žalos iš jo atlyginimo nėra ginčas, kilęs iš viešojo administravimo teisinių santykių, todėl toks ginčas administraciniame teisme nėra nagrinėjamas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

II. Pareiškėjas Z. V. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 1 straipsniu ir pažymi, kad skundas yra teikiamas dėl atsakovo neveikimo ir žalos atlyginimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas administruoja viešųjų paslaugų teikimą, o tai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas ignoruoja viešųjų paslaugų teikimo administravimo reikalavimus, pareiškėjai atsakovui nurodė šio administravimo pažeidimus ir, jų nuomone, neteisėtą veiklą. Tačiau pareiškėjai negavo atsakymo iš atsakovo, be to, pareiškėjas Z. V., kuris yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, nebuvo priimtas skubiai be eilės, kaip to reikalauja įstatymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų Z. V. ir A. N. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą konstatavęs, kad ginčas nėra kilęs iš viešojo administravimo santykių, t. y. nagrinėjamu atveju LRT nelaikytina viešojo administravimo subjektu, teikiančiu viešųjų paslaugų teikimo administravimo paslaugas ar atliekanti kitas funkcijas, priskirtinas viešojo administravimo elementams.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl viešųjų įstaigų, valstybės ar savivaldybės įmonių ir asociacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, reikšdamas reikalavimus nutraukti atsakovo tęstinį neveikimą, įpareigoti atsakovo vadovę dėl šio klausimo nedelsiant priimti be eilės pareiškėjus bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjams dėl jų nepriėmimo ir neatsakymo į jų 2020 m. balandžio 15 d. siųstą elektroninį laišką, siekia inicijuoti teisminį ginčą dėl atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, neveikimo, t. y. teisės aktuose įtvirtintų viešojo administravimo subjekto funkcijų neatlikimo ir / ar netinkamo atlikimo, vilkinimo atlikti veiksmus atsakant į pareiškėjų elektroninį laišką ir įgyvendinant jame išdėstytus prašymus: nutraukti neegzistuojančio (neįregistruoto Juridinių asmenų registre) „COVID-19 pasekmių mažinimo fondo“ veiklos reklamą eteryje, paskelbti žiūrovams ir klausytojams, kad toks paramos ir labdaros fondas neegzistuoja, sudaryti galimybę pareiškėjams dėl šio klausimo be eilės būti priimtiems atsakovo vadovės.

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje viešojo administravimo subjektu, be kita ko, laikoma viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliota atlikti viešąjį administravimą. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktas viešojo administravimo sampratos apibrėžimas, nurodant, kad tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Viešųjų paslaugų teikimo administravimas – viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 20 d.).

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. LRT savo veiklą grindžia Visuomenės informavimo įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais (Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 1 str. 2 d.). Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, LRT yra viešoji įstaiga, tačiau, atsižvelgus į pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, matyti, kad skundžiamas atsakovo neveikimas, įvertinus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintas LRT teises ir pareigas, nepatenka į viešųjų paslaugų teikimo administravimo ar kitų funkcijų, priskirtinų viešojo administravimo elementams, sampratą. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjų skundas dėl atsakovo neveikimo ir žalos atlyginimo nėra ginčas, kilęs iš viešojo administravimo teisinių santykių, todėl toks ginčas teisme nėra nagrinėjamas.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo prieštaringos pozicijos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog atsakovas administruoja viešųjų paslaugų teikimą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog viešojo administravimo sritis apima ne viešųjų paslaugų teikimą, o viešųjų paslaugų teikimo administravimą, ir tai, kad atsakovas yra viešosios paslaugos teikėjas, visuomeninis transliuotojas, kuris teikia viešąsias radijo ir televizijos transliavimo paslaugas visuomenei, nėra pakankama daryti išvadą, jog jis vykdo viešąjį administravimą ir dėl tokio subjekto veiksmų asmuo turi teisę kreiptis į administracinį teismą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, tvirtindamas, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja teismo praktikai, tokios praktikos nenurodė, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarautų susiformavusiai teismų praktikai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, reikšdamas reikalavimus nutraukti atsakovo tęstinį neveikimą ir įpareigoti atsakovo vadovę dėl šio klausimo nedelsiant priimti be eilės pareiškėjus, siekia inicijuoti teisminį ginčą dėl atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, neveikimo, t. y. teisės aktuose įtvirtintų viešojo administravimo subjekto funkcijų neatlikimo, vilkinimo atlikti veiksmus sudaryti galimybę pareiškėjui be eilės būti priimtam atsakovo vadovo. Teisėjų kolegijai nustačius, kad šiuo atveju atsakovui nors ir vykdant viešųjų paslaugų teikimą, tačiau neturint viešojo administravimo įgaliojimų, pareiškėjo skundą pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius