e9019de5-82f2-4a58-af3c-53e77823d2ea · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-70/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.8, 1.2.3.1

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Jono Algimanto Venckaus,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, gynėjui advokatui Rimantui Tumėnui, nuteistiesiems R. A. , M. B. ,

nukentėjusiajai M. S.

vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios M. S. ir nuteistojo R. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009

m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio

2 dalies 8 punktÄ (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu aÅ¡tuoneriems metams bei pagal BK 302 straipsnio 1 dalį trisdeÅ¡imčiai parų areÅ¡to.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, ir R. A. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas aÅ¡tuoneriems metams, jÄ atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš nuteistojo R. A. priteista 3017 litų ir 4 ct. proceso išlaidų valstybei.

Tuo pačiu nuosprendžiu, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas M. B. , tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

           R. A. nuteistas už tai, kad kartu su M. B. 2008 m. vasario 26 d. apie 18 val. 30 min., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, Klaipėdoje, Jaunimo g. (duomenys neskelbtini) laiptinėje prie lauko durų, įžūliai demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams, trikdydami

visuomenės rimtį ir tvarkÄ , dėl chuliganiÅ¡kų paskatų užpuolė ir sumušė A. S. . R. A. kumščiais sudavė keturis smÅ«gius A. S. į veidÄ , nuo to

pastarasis aukÅ¡tielninkas griuvo ant grindų susitrenkdamas pakaušį, vienÄ kartÄ

spyrė sportiniais bateliais apautomis kojomis gulinčiam A. S. į veidÄ ir keturis kartus į liemens sritį, R. B. tris kartus spyrė

sportiniais bateliais apautomis kojomis gulinčiam A. S. į veidÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ liemens sritį. Po to

R. A. koja užlipo

nukentėjusiajam ant galvos ir mynė jo galvÄ Ä¯ grindis. Taip R. A. ir M. B. padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairėje

rankoje, kakle, muÅ¡tinę žaizdÄ ir poodines kraujosruvas kaktoje, nosyje, abiejų akių vokuose, pasmakryje ir smakre, deÅ¡iniajame smilkinyje, pakauÅ¡yje, apatiniame žandikaulyje, abiejose ausyse, pogleivines kraujosruvas lÅ«pose su muÅ¡tine žaizda apatinėje lÅ«poje, krÅ«tinės lÄ stos poodines kraujosruvas su X Å¡onkaulio lūžimu, nosies ir kairio skruostikaulio kaulų lūžimus, kaukolės skliauto kaulų linijinius lūžimus, įspaustinį deÅ¡inio smilkininio kaulo lūžimÄ , pamato kaulų lūžimus, daugybinius galvos smegenų sumuÅ¡imo židinius abiejuose smegenų pusrutuliuose, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais abipus, kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ galvos smegenų skilvelių sistemÄ , ko pasėkoje dėl patirtos sunkios galvos traumos, dėl kurios lūžo kaukolės skliautas abipus, lūžiams pereinant į kaukolės pamato vidurines daubas ir susisiekiant, buvo sumuÅ¡tos galvos smegenys, kraujas iÅ¡siliejo po galvos smegenų dangalais, smegenys buvo suspaustos kaukolės smegeninėje ertmėje, iÅ¡sivystė smegenų koma, kuri baigėsi mirtimi. A. S. 2008 m.

vasario 27 d. 1 val. 12 min. ligoninėje mirė. Tokiu būdu kaltinamieji R. A. ir M. B. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė A. S. . Toliau tęsdami savo

nusikalstamus veiksmus, iš karto po A.

S. sumuÅ¡imo ir sužalojimo, R. A. ir M. B. iÅ¡ jo drabužių kiÅ¡enės iÅ¡traukė ir pagrobė A. S. dokumentus: asmens tapatybės kortelę Nr. 11294595, pensininko pažymėjimÄ PP Nr. 175396 ir socialinio draudimo pažymėjimÄ SD Nr. 777960. Å iais veiksmais R. A. ir M. B. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 302 straipsnio 1 dalyje.

           Nukentėjusioji

M. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistajam R. A. suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.

           Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo padaryta iÅ¡vada, jog R. A. buvo nužudymo iniciatorius ir pirmas pradėjo smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį, nes ji pažinojo jį kaip ramų vaikinÄ , kuris anksčiau nebuvo užgavęs nei jos pačios, nei jos sugyventinio A. S. . Apeliantės manymu, visas įvykis prasidėjo dėl M.

B. , kuris norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, apkalbėjo R. A. ir suvertė jam kaltę. Pats

R. A. po paskutinio teismo jos nuoširdžiai atsiprašė, todėl nukentėjusioji juo daugiau tiki nei nuteistojo M. B. parodymais.

M. B. savo kaltę pripažino tik formaliai, tam kad turėtų iš to naudos. Be to, nukentėjusioji nurodo, kad R. A. motinos pagalba

atlygino jai turtinę žalÄ , dėl kurios priteisimo ji net nesikreipė į teismÄ , o M. B. tėvai tik žada sumokėti,

tačiau to neįvykdo.

           Nuteistasis

R. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti ir jam suÅ¡velninti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymÄ paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, o dėl kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį jį iÅ¡teisinti.

           Nuteistasis nesutinka su apygardos teismo nustatyta aplinkybe, kad jis buvo nužudymo iniciatorius, pirmasis pradėjo smurtauti ir fizinį smurtÄ vartojo intensyviau, padarydamas mirtinus sužalojimus, nesigaili nusikaltęs. Apelianto teigimu, jis nebuvo nužudymo iniciatorius. Teismas be pagrindo patikėjo M. B. duotais parodymais, vertindamas juos kaip nuoseklius ir nuoÅ¡irdžius. Nuteistasis pripažįsta, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklÅ«s, tyrimo eigoje jie kito. Tačiau, jo teigimu, jis visÄ laikÄ teigė ir dabar teigia, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo A. S. ir nuteistųjų kilo dėl to, jog nukentėjusysis pareikalavo grÄ Å¾inti iÅ¡ jo pavogtus pinigus. Aplinkybę, kad pinigai tikrai buvo dingę, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė nukentėjusioji M. S. .

           Be to, nuteistasis teigia, kad jis sakė tiesÄ , jog A. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tai patvirtina liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis pamatęs prie laukinių durų gulintį pagyvenusį vyriÅ¡kį dėl alkoholio kvapo ir vyriÅ¡kio knarkimo, pagalvojo, kad jis neblaivus (t. 1, b. l. 86-87). Todėl, apelianto nuomone, natÅ«ralu, kad jis kaip ir nurodytas liudytojas galėjo suklysti dėl A. S. neblaivumo.

           Apeliantas mano, kad M. B. jį apkalba, teigdamas, jog pirmas pradėjo mušti A.

S. būtent jis (R. A. )

ir nurodydamas veiksmus, kurie iš esmės galėjo būti A. S. mirties priežastimi. Tokiu būdu M. B. stengiasi palengvinti

savo padėtį. Apeliantas mano, kad tai jam pavyko, nes teismas juo patikėjo ir skyrė jam švelnesnę bausmę.

           Taip pat nuteistasis nesutinka su teismo teiginiu, kad jis nesigaili nusikaltęs. Nuteistasis teigia, kad gailisi dėl savo veiksmų, kurių pasekmė buvo žmogaus gyvybės atėmimas. Viduje labai pergyvena, tačiau dėl savo uždaro bÅ«do to iÅ¡oriÅ¡kai neparodo. Mano, kad dėl Å¡ios priežasties teismui ir susidarė klaidingas įspÅ«dis dėl jo. Juolab, kad nuteistasis M. B. savo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si teismo proceso metu stengėsi pabrėžti.

           Be to, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai įvertino jo pastangas atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , nes padedamas mamos jis atlygino nukentėjusiajai M. S. turtinę žalÄ , nors ji net nebuvo pareiÅ¡kusi civilinio ieÅ¡kinio byloje. Taip pat buvo

atlygintas ligonių kasos civilinis ieškinys dėl A. S. gydymo išlaidų. Dėl paminėtų aplinkybių

nuteistasis mano, kad jam paskirta bausmė turi būti sušvelninta.

           Nuteistasis taip pat mano, jog yra nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Jo teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu nei bylos nagrinėjimo teisme metu jis kaltu dėl A. S. asmens tapatybės kortelės ir pensininko pažymėjimo pagrobimo neprisipažino.

           Apeliantas

mano, kad įrodymų vertinimo prasme yra svarbūs tiek jo, tiek M. B. parodymai duoti jų akistatos metu (t. 2, b.

l. 58-60). Jos metu nuteistasis parodė, kad neatsimena, kad kas nors prie jo būtų apžiūrėjęs A. S. kišenes,

pats jų taip pat neapžiūrėjo. Po trijų dienų M. B. jam pasakė, kad turi A. S. dokumentus ir juos parodė, tai buvo LR

piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, dar buvo kai kokie lapeliai, tačiau jis nežiÅ«rėjo kokie. Jam matant, M. B. Å¡iuos dokumentus padėjo (duomenys neskelbtini), trečiame aukÅ¡te prie elektros skydinės. Tuo tarpu M. B. atsakydamas į klausimus parodė, kad dėl dokumentų neatsimena, bet atrodo, kad tai teisybė. IÅ¡ to nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , kad M. B. vienas pagrobė A. S. priklausančius dokumentus. Jokių bendrų veiksmų nebuvo, todėl jis vienas ir turi už tai atsakyti, o jis (R. A. ) vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

           Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji M. S. praÅ¡o jos apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis R. A. bei jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o nukentėjusiosios bei nuteistojo apeliacinius skundus atmesti.

           Nukentėjusiosios

M. S. ir nuteistojo R. A. apeliaciniai skundai tenkinami.

           Apygardos

teismo nuosprendžio dalis, kuria nuteistieji R. A. ir M. B. pripažinti kaltais dėl kvalifikuoto nukentėjusiojo A. S. nužudymo keičiama dėl

netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir abiem nuteistiesiems Å¡velninama už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ paskirtoji bausmė. Nuosprendžio dalis, kuria nuteistasis R. A. pripažintas

kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, dėl nukentėjusiojo A. S. dokumentų grobimo, naikinama ir dėl šios

nusikalstamos veikos R. A. išteisinamas.

          Â

Motyvai dėl nuteistojo R. A. skundo dalies, kuria skundžiamas jo padaryto nukentėjusiojo A. S. nužudymo, teisinis įvertinimas

           Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas skundžiamame

nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo A. S. nužudymÄ padarė bÅ«tent nuteistieji R. A. ir M. B. , ko apeliaciniuose skunduose nei

nukentėjusioji, nei nuteistasis R.

A. neginčija. Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ne visiškai įsigilinęs į byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, neteisingai nustatė tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo kilusio konflikto motyvus

bei priežastis, kas turėjo juridinę reikÅ¡mę kvalifikuojant nuteistiesiems R. A. ir M. B. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl

nuteistųjų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kaip kvalifikuotÄ nužudymÄ , atitinkamai nuteistiesiems paskirdamas per griežtas laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgdama į tai, bei vadovaudamasi 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ Nr. 40, 5.6 punktu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pakeisdama pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1, 2 punktai), pasisako tik dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo.

           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46, „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“, 19 punkte nurodyta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (dėl chuliganiÅ¡kų paskatų), kai jis padaromas dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad nuteistieji R. A. ir M. B. nukentėjusįjį A.

S. nužudė dėl chuliganiškų paskatų.

           Visų pirma, pastebėtina, kad nuteistieji nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrabučio laiptinėje, kuri pagal paskirtį nors ir laikytina vieÅ¡a vieta, tačiau įvykio metu joje nebuvo jokių kitų asmenų iÅ¡skyrus nuteistuosius ir nukentėjusįjį. Vienintelė liudytoja A. P. teigia, kad matė, kaip laiptinėje galva į laukines duris guli vyriÅ¡kis, o iÅ¡ tarpduryje esančio plyÅ¡io kyÅ¡o sportiniu bateliu koja ir spardo vyriÅ¡kiui į galvÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡ios liudytojos parodymai nebuvo nuoseklÅ«s ir rėmėsi Å¡ios liudytojos parodymais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Visi kiti byloje apklausti liudytojai parodė tik tai, kad matė galutinį nusikalstamos veikos rezultatÄ , t. y. kaip nukentėjusysis po įvykio sumuÅ¡tas gulėjo laiptinės aikÅ¡telėje.

           Antra, kolegija atkreipia dėmesį, kad chuliganiÅ¡kos paskatos yra nužudymÄ kvalifikuojanti aplinkybė, apibÅ«dinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvÄ . Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimÄ padaryti nusikaltimÄ . Å iuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistųjų daromos veikos motyvas buvo demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kÄ nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos motyvas buvo asmeninės paskatos. Nuteistasis R. A. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad konfliktas tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo kilo dėl to, kad nukentėjusysis reikalavo gražinti neva pavogtus 400 litų (t. 4, b. l. 101 - 102). NežiÅ«rint į tai, kad nuteistasis R. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo liudytojÄ A. K. , teigdamas, jog pastarasis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, visgi net ir Å¡iuose parodymuose R. A. nurodė analogiÅ¡kÄ konflikto kilimo priežastį, tokiÄ pat priežastį R. A. nurodė ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 3, b. l. 22 - 28, 30 - 32). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis R. A. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme

vėlgi parodė, kad įvykio vakarÄ , bendrabutyje pirmame aukÅ¡te gėrė alų su M. B. , kai atėjo

nukentėjusysis ir pradėjo kibti, kad jie atiduotų jam pinigus. Įeidamas į

koridorių nukentėjusysis pasakė frazę „kur mano 400 litų?“. Tada M. B. nukentėjusiajam sudavė

smÅ«gį, po to dar vienÄ smÅ«gį, tada jam sudavė R. A. ir nukentėjusysis nukrito. SmÅ«gius jis sudavė ne be priežasties, o dėl to, kad jį sunervino nukentėjusiojo žodžiai dėl

pinigų gražinimo. Nukentėjusysis beveik visada, kai pamatydavo R. A. , sakydavo, kad šis atiduotų 400 litų. R. A. teigimu, buvo toks

atvejis, kad jis pas nukentėjusįjį padėjo surinkti naujÄ spintÄ , bet jokių pinigų tada nepaėmė ir negalėjo paimti. Kolegijos nuomone, nuteistojo R. A. parodymai dalyje dėl konflikto priežasties yra nuoseklÅ«s, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Juolab, kad nuteistojo R. A. parodymų dėl konflikto kilimo priežasties iÅ¡ esmės nepaneigė ir nuteistasis M. B. . Nors apklausiamas

pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. B. parodė, kad R. A. nukentėjusiajam įėjus į laiptinę, puolė

pastarÄ jį nieko nesakęs, tačiau taip pat neneigė, kad nuo to laiko, kai jis (M. B. ), jo brolis ir R. A. nukentėjusiosios M. S. praÅ¡ymu A. S. namuose surinko spintÄ ,

A. S. ėmė juos kaltinti, neva jie pavogė iÅ¡ namų 400 litų. Be to, įvykio iÅ¡vakarėse jis taip pat klausė, kada jie grÄ Å¾ins pinigus (t. 4, b. l. 98 - 99). Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimÄ nuteistasis M.

B. taip pat parodė, kad anksčiau ne vienÄ kartÄ nukentėjusysis „kibo“ dėl pinigų, t. y. prašė, kad jam gražintų kažkokius pinigus. Nors įvykio metu to M. B. teigė negirdėjęs, tačiau parodė, kad iÅ¡ principo galėjo bÅ«ti ir tÄ kartÄ nukentėjusysis pasakė, kad nuteistieji gražintų jam pinigus. Tokie nukentėjusiojo nuolatiniai praÅ¡ymai sukeldavo pyktį. Nukentėjusioji M.

S. , apklausiama pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad 2007 m. rugpjūčio mėn. jos prašymu R. A. ir

M. B. brolis jos namuose surinkinėjo spintÄ , vėliau pastebėjo, kad po jų apsilankymo namuose dingo pinigai. Nors vaikinai neprisipažino vogę, A. S. buvo įsitikinęs, kad tai jų darbas, ir nuolatos jiems primindavo, jog reikia grÄ Å¾inti pavogtus pinigus (t. 4, b. l. 103). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme, liudytoja taip pat parodė, jog buvo atvejis, kad R. A. ,

M. B. ir jo brolis sudėjo jiems spintÄ . Tame kambaryje, buvo sofoje padėta piniginė su pinigais ir po spintos sudėjimo, tie pinigai dingo. Nukentėjusioji ir A. S. buvo įsitikinę, kad niekas kitas, kaip tik jie tuos pinigus paėmė. Todėl A. S. bÅ«damas labai principingas žmogus, visÄ laikÄ minėtiems vaikinams tuos pinigus primindavo.

           Kolegija konstatuoja, kad tokie nuteistųjų ir nukentėjusiosios parodymai patvirtina nuteistojo R. A. apeliaciniame skunde nurodytÄ aplinkybę, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį A. S. smurtas buvo panaudotas ne be dingsties, o dėl pastarojo reiÅ¡kiamų priekaiÅ¡tų dėl neva paimtų pinigų, t. y. nuteistųjų ir nukentėjusiojo konfliktas kilo dėl jų asmeninių santykių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46, „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“, 19 punkte nurodyta, kad nužudymas iÅ¡ pavydo, kerÅ¡to ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių.

           Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji R. A. ir

M. B. 2008 m. vasario 26 d. apie 18 val. 30 min., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, Klaipėdoje, Jaunimo g. namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje prie lauko durų, dėl nukentėjusiojo išsakyto reikalavimo gražinti pavogtus pinigus, užpuolė ir sumušė nukentėjusįjį A. S. .

R. A. kumščiais sudavė keturis smÅ«gius A. S. į veidÄ , nuo to pastarasis aukÅ¡tielninkas griuvo ant grindų susitrenkdamas pakaušį, vienÄ kartÄ spyrė gulinčiam A.

S. į veidÄ ir keturis kartus į liemens sritį, M. B. tris kartus spyrė gulinčiam A. S. į veidÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ liemens sritį. Po to,

R. A. koja užlipo

nukentėjusiajam ant galvos ir mynė jo galvÄ Ä¯ grindis. Taip R. A. ir M. B. padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairėje

rankoje, kakle, muÅ¡tinę žaizdÄ ir poodines kraujosruvas kaktoje, nosyje, abiejų akių vokuose, pasmakryje ir smakre, deÅ¡iniajame smilkinyje, pakauÅ¡yje, apatiniame žandikaulyje, abiejose ausyse, pogleivines kraujosruvas lÅ«pose su muÅ¡tine žaizda apatinėje lÅ«poje, krÅ«tinės lÄ stos poodines kraujosruvas su X Å¡onkaulio lūžimu, nosies ir kairio skruostikaulio kaulų lūžimus, kaukolės skliauto kaulų linijinius lūžimus, įspaustinį deÅ¡inio smilkininio kaulo lūžimÄ , pamato kaulų lūžimus, daugybinius galvos smegenų sumuÅ¡imo židinius abiejuose smegenų pusrutuliuose, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais abipus,

kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ galvos smegenų skilvelių sistemÄ , todėl A. S. patyrė sunkiÄ galvos traumÄ , dėl kurios lūžo

kaukolės skliautas abipus, lūžiams pereinant į kaukolės pamato vidurines daubas ir susisiekiant, buvo sumuštos galvos smegenys, kraujas išsiliejo po galvos smegenų dangalais, smegenys buvo suspaustos kaukolės smegeninėje ertmėje, išsivystė smegenų koma, kuri baigėsi mirtimi. Tokiu būdu, A. S. 2008 m. vasario 27 d. 1 val. 12 min. ligoninėje mirus, nuteistieji R. A. ir

M. B. tyčia, dėl asmeninių santykių su nukentėjusiuoju, nužudė A.

S. , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje.

           Nežiūrint į tai, kad nuteistasis M. B. apygardos teismo nuosprendžio neskundė, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, keičia nuosprendį ir šio nuteistojo atžvilgiu. Minėtoje teisės normoje numatyta, kad tokiu atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems.

          Â

Motyvai dėl nuteistojo R. A. skundo dalies, kuria skundžiamas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK

302 straipsnio 1 dalyje,

 teisinis įvertinimas

           Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas išvadas dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos, nuteistajam

R. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytumo.

           Išties,

byloje neginčijamai nustatytas nukentėjusiojo A. S. dokumentų dingimo faktas. Tai patvirtino nukentėjusioji

M. S. , kuri apklausiama

pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio vakarÄ A. S. iÅ¡eidamas į parduotuvę su savimi vidinėje

striukės kiÅ¡enėje turėjo asmens tapatybės kortelę, pensininko pažymėjimÄ ir

„Sodros“ pažymėjimÄ . Po įvykio, nukentėjusįjį nuvežus į ligoninę ji grįžo namo,

laiptinėje iÅ¡plovė ten buvusį kraujÄ , tačiau sugyventinio dokumentų laiptinėje nerado, jų nebuvo ir kruvinuose drabužiuose, kuriuos parsivežė iÅ¡ ligoninės (t. 4, b. l. 103). Nuteistasis M. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad nors nepamena, kuris iÅ¡ jų ir kokiu momentu paėmė A. S. dokumentus, tačiau prisiminė, kad paslėpė Å¡iuos dokumentus elektros skydinėje, o po kelių dienų kartu su R. A. nunešė ir paslėpė juos Tauralaukyje esančiame sandėlyje. Tiksliai neprisiminė, kokie tai buvo dokumentai, tačiau visus pagrobtus dokumentus paslėpė vienoje vietoje (t. 4, b. l. 99 - 100). Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu M. B. parodė, kad nepamena ar R. A. matė, kaip jis paėmė dokumentus, tačiau jokio susitarimo dėl dokumentų paėmimo tarp nuteistųjų nebuvo, iÅ¡ viso apie tai nebuvo jokios kalbos. Nuteistasis R. A. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. S. dokumentus jam parodė M. B. . Tačiau

iš kur ir kada pastarasis juos paėmė jis nežino. M. B. paleidus iš sulaikymo, jie A. S. dokumentus, kuriuos M. B. buvo paslėpęs elektros skydinėje, paslėpė

sandėlyje Tauralaukyje. Kokie tiksliai tai buvo dokumentai, jis neprisimena, kadangi dokumentus nešėsi R. B. (t.

4, b. l. 101 - 102). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis R. A. parodė, kad tuo metu,

kai mušė nukentėjusįjį, matė, kaip M.

B. paėmė nukentėjusiojo dokumentus, t. y. asmens kortelę ir teises,

tačiau susitarimo paimti dokumentus nebuvo. Tuos dokumentus M. B. parodė, kai grįžo iš areštinės, tai yra po

dviejų parų. Iš 2008 m. rugsėjo 26 d. vietovės apžiūros protokolo matyti, kad R. A. dalyvaujant apžiūrėjus

vietÄ , kurioje, jo teigimu, buvo paslėpti pagrobti A. S. dokumentai, dokumentų nerasta (t. 3, b. l.

36 - 39).

           Kolegijos

konstatuoja, kad aukščiau paminėti įrodymai neginčijamai patvirtina nuteistojo M. B. kaltę, padarius

nusikalstamÄ veikÄ numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje, t. y. pagrobus nukentėjusiojo A. S. dokumentus, kas apeliaciniuose skunduose neginčijama. Tačiau Å¡ie įrodymai negali bÅ«ti

vertinami, kaip neginčijamai pagrindžiantys nuteistojo R. A. kaltę padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . BK

302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad grobia ar neturėdamas teisėto pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja fizinio ar juridinio asmens antspaudÄ , spaudÄ , dokumentÄ ar griežtos atskaitomybės blankÄ ir taip nori veikti. Å iuo atveju, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis R.

A. turėjo tiesioginę tyčiÄ pagrobti nukentėjusiojo dokumentus, t. y. kad jis suvokė, jog daro Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir norėjo taip veikti. IÅ¡ aukščiau minėtų nuteistųjų M. B. ir

R. A. parodymų matyti, kad jokio susitarimo grobti nukentėjusiojo dokumentus tarp nuteistųjų nebuvo, t. y. R. A. nesiekė pagrobti nukentėjusiajam priklausančius dokumentus, neturėjo. Tokia tyčia spontaniškai kilo tik nuteistajam M.

B. . Nežiūrint į tai, kad R.

A. apeliacinės instancijos teisme teigė, jog matė, kaip M. B. paima nukentėjusiojo dokumentus, kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę byloje nenustatyta. Kolegijos nuomone, net ir konstatavus, kad nuteistasis matė dokumentų paėmimo momentÄ , byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis tam pritarė. Kolegijos nuomone, geriausiu atveju galima bÅ«tų svarstyti apie nuteistojo R. A. abejingumÄ

M. B. atliekamiems veiksmams. Pastebėtina ir tai, kad visus objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius atliko būtent nuteistasis M. B. , t. y. paėmė dokumentus iš nukentėjusiojo,

paslėpė elektros skydinėje, vėliau parodė nuteistajam R. A. ir jo lydimas bei paslėpė Tauralaukyje

esančiame sandėlyje. R. A. net negalėjo tiksliai pasakyti kokie konkrečiai dokumentai buvo pagrobti, nes juos su savimi visa laika turėjo M. B. . Â

           Remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojoje byloje nepakanka duomenų, kuriais bÅ«tų galima neabejotinai grįsti R. A. kaltę padarius nukentėjusiojo A. S. dokumentų grobimÄ . Todėl pirmosios instancijos apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl R. A. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį naikinama ir dėl Å¡ios dalies priimamas naujas, iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Motyvai dėl nuteistiesiems M. B. ir R. A. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį skirtinų laisvės atėmimo bausmių bei paskirtų bausmių bendrinimo

Apygardos teismas, skirdamas nuteistiesiems R. A. ir M. B. bausmes įvertino nuteistųjų asmenybes, kaltės formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pagrįstai abiem nuteistiesiems parinko bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ . Tačiau, teismas nepagrįstai nustatęs, kad nuteistieji R.

A. ir M. B. padarė kvalifikuotÄ nužudymÄ (BK 129 str. 2 d. 8 p.), neįvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, o tai sÄ lygojo per giežtos laisvės atėmimo bausmės už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , paskyrimÄ .

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Vienas esminių bausmės parinkimo nuteistajam kriterijų yra BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nuosprendyje konstatavus, kad nuteistieji R.

A. ir M. B. padarė ne BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ , kvalifikuotÄ nužudymÄ , o BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ esmės konstatuojama, kad nuteistieji padarė socialiai mažiau pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl jiems turi bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė laisvės atėmimo bausmė, kuri numatyta bÅ«tent BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiu atveju kai byloje nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenkÄ nuteistajam Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistųjų M. B. ir R. A. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo redakcijoje, už BK 129 straipsnio

1 dalyje numatytÄ nužudymÄ , straipsnio sankcijoje buvo numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios minimumas buvo septyneri metai, o maksimumas penkiolika metų laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistieji padarė bÅ«dami nepilnamečiai, jiems taikytinos BK XI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Vadovaujantis BK 90 straipsnio 5 dalimi, nepilnamečiui laisvės atėmimo bausmė negali virÅ¡yti deÅ¡imties metų, o BK 91 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skiriant laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiui, jos minimumÄ sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Taigi, bausmės už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ vidurkis nepilnamečiui yra Å¡eÅ¡eri metai ir devyni mėnesiai, bÅ«tent nuo Å¡io vidurkio ir turi bÅ«ti skaičiuojamas R. A. ir M. B. skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydis.

Kolegija, skirdama nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1

dalyje padarymÄ atsižvelgia į tai, kad nuteistieji M. B. ir R. A. nusikalto bÅ«dami nepilnamečiai, turėdami po

17 metų, padarė vienÄ labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimÄ , sukėlusį neatstatomas pasekmes, o M.

B. padarė dar ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ . Ä®vertina jų vaidmenį, nusikalstamos veikos padaryme, t. y. abu jie buvo aktyvÅ«s bendrininkų grupės vykdytojai. Taip pat atsižvelgia į nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. A. augo nepilnoje Å¡eimoje, iÅ¡ jo motinos parodymų matyti, kad keletÄ metų sÅ«nus jos nebeklauso, metė mokslÄ , girtauja, rÅ«ko. Nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. R.

A. mokosi, mokymo įstaigos charakterizuojamas iÅ¡ esmės teigiamai, anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, tačiau iÅ¡ policijos surinktos medžiagos matyti, kad 2005 - 2007 metais jis buvo nuolat pristatomas į policijÄ už įvairius teisėtvarkos pažeidimus, daug kartų buvo pristatytas neblaivus. M. B. nedirba ir nesimoko, kaip matyti iÅ¡ jo tėvų parodymų, M. B. tėvų neklauso, girtauja, bÅ«damas girtas pasidaro agresyvus, bando smurtauti ir prieÅ¡ tėvus. IÅ¡ policijos surinktos medžiagos matyti, kad 2005 - 2007 metais jis buvo nuolat pristatomas į policijÄ už įvairius teisėtvarkos pažeidimus, daug kartų buvo pristatytas neblaivus. Po inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo M. B. baustas administracine tvarka už girtavimÄ vieÅ¡oje vietoje, nuo 2006 m. jis yra priklausomybės ligų centro įskaitoje dėl priklausomybės nuo alkoholio sindromo. M. B. Å¡eima priklauso socialinės rizikos grupei, iÅ¡ ankstesnės mokymo įstaigos, iÅ¡ kurios jis buvo paÅ¡alintas už nepažangumÄ ir blogÄ elgesį, M. B. charakterizuojamas neigiamai. Taip pat kolegija atsižvelgia ir į apygardos teismo nustatytas nuteistųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apygardos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistojo R.

A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, jog jis ir jo motina atlygino nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Pastebėtina, kad skiriant R. A. bausmę, svarbi ir ta aplinkybė, kad nukentėjusioji padavė apeliacinį skundÄ , R. A. teisinę padėtį Å¡velninančiais pagrindais bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad R. A. jos atsiprašė, atlygino žalÄ . Abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, jog jie nusikalto, veikdami bendrininkų grupe ir bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo inkriminuotų nusikaltimų padarymui.

Įvertinus visas aukščiau

paminėtas aplinkybes, kolegija mano, kad nuteistiesiems R. A. ir M. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , skirtinos realios

laisvės atėmimo bausmės švelnesnės, nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skirtinos nepilnamečiams, vidurkis. Kolegijos nuomone, būtent tokia nuteistiesiems paskirta bausmė yra pakankama, kad būtų pasiekti BK

41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Â

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog R. A. buvo nuteistųjų padarytos, BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos iniciatorius, pirmasis pradėjo smurtauti ir fizinį smurtÄ vartojo intensyviau, jam už nužudymÄ skiriama griežtesnė bausmė, nei M. B. .

IÅ¡teisinus nuteistÄ jį

R. A. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, kartu naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ paskirta 30 parų areÅ¡to bausmė bei nuosprendžio dalis, kuria Å¡i bausmė subendrinta su apygardos teismo paskirta bausme pagal BK 129 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1

dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, nuteistajam M. B. skiriama bausmė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, bendrinama apėmimo būdu su

skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta

35 parų arešto bausme.

Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria R. A. ir M. B. nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

R.

A. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ nuteisti laisvės atėmimu Å¡eÅ¡eriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2009 m. balandžio 6 d., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti R. A. sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2008 m. kovo 17 d., ir nuo 2008 m. rugpjūčio 12 d. iki 2008 m. rugsėjo 26 d.

M.

B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ nuteisti jį laisvės atėmimu penkeriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo M. B. ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, apygardos teismo nuosprendžiu pagal 302 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 35 parų areÅ¡to bausmę, apėmimo bÅ«du subendrinti su Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta penkerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę M. B. - penkerius metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2008 m. liepos 27 d., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2008 m. vasario 29 d., ir nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2008 m. kovo 17 d.

P.

K. apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria R. A. buvo nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir dėl Å¡ios kaltinimo dalies priimti naujÄ nuosprendį. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A.

S. dokumentų grobimo) R.

A. iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

P.

K. apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria R. A. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtos bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje ir 5 dalies 2 punkte nustatyta tvarka.

Kitos nuosprendžio dalies nenaikinti ir nekeisti.

Kolegijos pirmininkas                                                                           Svajūnas Knizleris

Teisėjai                                                                                                  Valdimaras Bavėjanas

                                                                                                              Jonas Algimantas Venckus