e90146d3-2ed4-4d72-af7a-779289c5f8a7 · Å iaulių apylinkės teismas

                                                                                                              Civilinė byla Nr. 2-1075-797/2013 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00244-2013-8 Procesinio sprendimo kategorija 116.4  (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 28 d.

Å iauliai            Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo J. N. atstovui advokatui Zigmui Å atui, suinteresuotiems asmenims A. B. ir A. M. B., jų atstovui advokatui Andriui Å ukiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. N. pareiÅ¡kimÄ Â suinteresuotiems asmenims A. B. ir A. M. B. dėl juridinio fakto nustatymo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjo atstovas pareiÅ¡kimÄ palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti.

PraÅ¡o pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui J. N. motinos L. N. mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo motina mirė (duomenys neskelbtini), tuo metu J. N. gydėsi ligoninėje. PareiÅ¡kėjas buvo reikalingas iÅ¡laikymo, nes jam nustatytas 50 proc. darbingumas, jis negali dirbti, nors pripažįsta, kad į darbo birÅ¾Ä nesikreipė, nes nesitikėjo surasti darbo. PareiÅ¡kėjo pajamos yra 328,30 Lt, jis dažnai gydosi ligonėse, todėl dirbti negali, be to, Å¡eimoje dar yra iÅ¡ dalies darbingas pilnametis sÅ«nus, kurį taip pat reikia iÅ¡laikyti.

Nurodo, jog jo motina visada jam duodavo pinigų, nes jam buvo reikalingas iÅ¡laikymas, nors po motinos mirties ir priėmė motinos nedidelės vertės palikimÄ , bet suinteresuotiems asmenims atitenka didesnės vertės turtas, todėl praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Suinteresuoti asmenys A. B. ir A. M. B. su pareiÅ¡kimu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo motina pareiÅ¡kėjui neduodavo pinigų, nes J. N. piktnaudžiavo alkoholiu ir, tik gavus pensijÄ dėl netekto darbingumo, eidavo į barÄ , kur ir buvo jo gyvenamoji vieta.

Kai pragerdavo pensijÄ , reikalaudavo motinos, prieÅ¡ kuriÄ vartojo fizinį smurtÄ . Dėl alkoholio vartojimo pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ 10 metų prarado darbÄ (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas kartais uždarbiauja, žmonės sumoka už darbÄ . PareiÅ¡kėjas gulėjo ligoninėje, jam motina nuneÅ¡davo jo gautÄ pensijÄ Ä¯ ligoninę, kur jÄ pragerdavo, buvo pabėgęs iÅ¡ ligoninės, tada gydytoja liepė grįžti ir pasakė, kad gali bÅ«ti iÅ¡vežtas priverstinai gydytis į Alytų.

PareiÅ¡kėjas turi tris vaikus, kurie gyvena atskirai. SÅ«nus V. dirba ir gyvena pas Å«kininkę, kuri nupirko iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nekilnojamÄ jį turtÄ 2012 m. Pripažino, kad L. N., pardavusi miÅ¡kÄ , pervedė pareiÅ¡kėjui kaip palikimo dalį 9000 Lt, tik liepė nesakyti Jonui, kol ji gyva. Suinteresuotų asmenų atstovas praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti, nes pateikti įrodymai apie pareiÅ¡kėjo turtinę padėtį leidžia teigti, jog motinos mirties dienÄ , jam nebuvo reikalingas iÅ¡laikymas.

PraÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kimas atmestinas. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas yra L. N., mirusios (duomenys neskelbtini), sÅ«nus (5-6 b. l.). Pateiktas notaro iÅ¡duotas liudijimas, iÅ¡ kurio matyti, jog 2011-11-14 pareiÅ¡kėjas priėmė mirusios motinos palikimÄ , paduodamas notarui pareiÅ¡kimÄ (7 b. l.). Pateikti įrodymai, kad po motinos L. N. mirties pareiÅ¡kėjas paveldi nekilnojamÄ jį turtÄ ir piniginius indėlius (99, 104, 116-123, b. l.). Dalį turto, t. y. 27,3000 ha žemės sklypÄ ir 5000 Lt, esančių kredito unijoje, L.

N. testamentu paliko suinteresuotiems asmenims A. B. ir A. M. B. (8 b. l.). PareiÅ¡kėjas kreipėsi į notarų biurÄ dėl privalomosios palikimo dalies jam pripažinimo, tačiau testamentiniams įpėdiniams atsisakius pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui J. N. buvo reikalingas iÅ¡laikymas, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo iÅ¡duotas ir pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ (15 b. l.).  Civilinio kodekso 5.20 str. 1 d. yra nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dienÄ reikalingas iÅ¡laikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų paveldint pagal įstatymÄ (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra tikslinė, tai yra, apsaugoti įpėdinio, kuriam reikalingas iÅ¡laikymas, turtinius interesus.            Paveldėjimo teisės normos nenustato iÅ¡laikymo reikalingumo kriterijų, todėl atsižvelgtina į kitas Civilinio kodekso normas, nustatančias iÅ¡laikymo reikalingumo įpėdiniams kriterijus (CK 3.192, 3.194, 3.205 str.). Aukščiausiasis teismas nurodė, kad kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir teismai kiekvienoje byloje turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikÅ¡mę.

Jei byloje paaiÅ¡kėja aplinkybės, kad iÅ¡laikymo reikalingumÄ Ä¯rodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukÅ«rė savo sunkiÄ materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iÅ¡Å¡vaistęs turėtÄ turtÄ ir pan.), teismas turi įvertinti Å¡ias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti praÅ¡ymo nustatyti iÅ¡laikymo reikalingumo faktÄ , bÅ«tinÄ siekiant įgyti teisę į privalomÄ palikimo dalį. BÅ«tinybė spręsti tokį klausimÄ iÅ¡kyla todėl, kad asmens, tik dėl savo sÄ moningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgiu apsirÅ«pinti pragyventi bÅ«tinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomÄ jÄ dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.2, 1.5 str., LAT nutartis 2008-12-23 Nr. 3K-3-596/2008).

Be to, sprendžiant iÅ¡laikymo reikalingumo klausimÄ , reikia atsižvelgti į tokio asmens turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2005, 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam nustatytas darbingumo lygis 50 proc., jo pajamos 328,30 Lt, jis turi iÅ¡laikyti ir pilnametį nedarbingÄ sÅ«nų, dukros taip pat vargingai gyvena, o iÅ¡gyventi jam padėdavo jo motina, kol buvo gyva.

Nurodo, jog po motinos mirties jis paveldėjo gyvenamÄ jį namÄ , žemės sklypus, piniginį indėlį, esantį motinos sÄ skaitoje kredito įstaigoje, bet turtas yra mažavertis, o suinteresuotiems asmenims pagal testamentÄ atiteko vertingesnis turtas, todėl praÅ¡o privalomosios palikimo dalies, nes jis buvo reikalingas iÅ¡laikymo motinos mirties dienÄ . Nurodo, jog po motinos mirties pardavė turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o motinos pervestus 9000 Lt, kuriais po jos mirties disponavo, iÅ¡dalino vaikams ir sutuoktinei.

Pareiškėjas nepateikė, kokie yra jo poreikiai ir kiek ir kam išleidžia pajamų. Liudytoja teisme apklausta jo sutuoktinė B. N. parodė, kad vyrui buvo reikalingas išlaikymas, sutuoktinio pajamos tik 328 Lt, nors turto turi, bet jis – senas. Tėvas turi padėti savo vaikams, kurie vargingai gyvena. Patvirtino, kad žino iš pareiškėjo, jog jam motina prieš mirtį kaip palikimo dalį pervedė 9000 Lt, tačiau jam apie tai ji nesakė, kad pinigų, pasak liudytojos, ,,neištaškytų“.

Liudytoja taip pat patvirtino, kad jos sutuoktinis nebuvo darbo biržos įskaitoje, bet kartais uždarbiaudavo kaime, akmenis rinkdavo, pinigų užsidirbdavo, nors jų trÅ«ko ir jo motina jį nuolat rėmė. Turėtus pinigus sutuoktinis leisdavo cigaretėms, loÅ¡imui. Teisme apklausta pareiÅ¡kėjo dukra patvirtino, jog tėvas serga, dažnai gydosi, gauna mažas pajamas, todėl jam nuolat padėdavo jo motina, jis vartoti alkoholio nebegali dėl sveikatos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas gavo 328,30 Lt netekto darbingumo pensijÄ , nes tik 50 proc. darbingas (16-21b. l.), jo vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas:

žemės sklypai ir pastatai, kuriuos po motinos mirties 2012-04-13 pareiÅ¡kėjas su sutuoktine pardavė (36-4, 71-75 b. l.). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pardavė dėl to, kad turėjo sumokėti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Suinteresuoti asmenys pateikė atsikirtimus, kuriuose nurodo, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra sumokėtos. PareiÅ¡kėjo sutuoktinė 2008-10-20 buvo įtraukta į darbo biržos įskaitÄ , nedarbo draudimo iÅ¡mokos gavimas sustabdytas, pasak liudytojos, ji uždarbiauja, gauna pajamų (26, 27 b. l.).

Byloje nustatyta, jog visi trys pareiÅ¡kėjo vaikai yra pilnamečiai: dukra A. dirba, kita dukra B. augina penkis vaikus, o V. N. yra nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis (28-34 b. l.). IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog sÅ«nus V. dirba pas Å«kininkę B. J., kur ir gyvena (147-150 b. l.). Po motinos mirties pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ , kurį pagal pateiktus byloje įrodymus sudaro: žemės sklypai, gyvenamasis namas su pastatais ir statiniais (79-87 b. l.), paveldi 10 000 Lt piniginį indėlį, esantį kredito įstaigoje (88-89,99 b. l.).

IÅ¡ Lietuvos darbo biržos duomenų matyti, jog J. N. buvo registruotas darbo biržos įskaitoje 1997-09-22, o iÅ¡registruotas – 1999-04-28, vėliau registracijos nėra (101 b. l.). Sodros pateikti duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas dirbo nuo 1994-01-01 iki 2003-11-10 ir nuo 2005-04-20 iki 2005-06-13, vėliau duomenų apie darbÄ nėra (110-112 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog darbingumo lygis 50 proc. nustatytas tik 2009-05-28, tačiau duomenų apie darbÄ , ar darbo paieÅ¡kas nėra nuo 2005-06-14 (17 b. l.).

Byloje pateiktas teismo sprendimas, kuris patvirtina pareiÅ¡kėjo netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ â€“ piktnaudžiavimÄ alkoholiu, smurtÄ prieÅ¡ motinÄ , kÄ iÅ¡ dalies teismo posėdyje patvirtino ir pareiÅ¡kėjo atstovas, kuris nurodė, jog Pakruojo teisme buvo nurodyta apie pareiÅ¡kėjo alkoholio vartojimÄ (9-13 b. l.). IÅ¡ teismo sprendime fiksuotų liudytojų parodymų matyti, jog kai pareiÅ¡kėjas pragerdavo savo invalidumo pensijÄ , ateidavo pinigų praÅ¡yti bokalui, cigaretėms, kad apie sÅ«nų J.

N. L. N. nepasakydavo nė vieno gero žodžio, sakydavo, kad jis geria, nuneÅ¡tus pinigus pragerdavo ir ligoninėje (9-11 b. l.). Tai, kad pareiÅ¡kėjas savo netinkamu elgesiu prisidėjo prie savo turtinės padėties iÅ¡ dalies patvirtino ir liudytoja apklausta jo sutuoktinė, kuri patvirtino, kad gautus pinigus jis leido cigaretėms, lošė, apie pervestus 9000 Lt jam motina nesakė, nes bijojo, kad juos panaudos ne pagal paskirtį (149-150 b. l.). Suinteresuoti asmenys paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo gaunamÄ pensijÄ motina gaudavo ir neÅ¡davo į ligoninę savo sÅ«nui, bet jis pragerdavo, o kai pragerdavo, pareiÅ¡kėjas reikalaudavo iÅ¡ motinos pinigų, jei neduodavo - smurtaudavo (147-148 b. l.).

IÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2005 m. nedirbo, nors iÅ¡ liudytojos B. N. patvirtinimo matyti, jog dirbti galėjo (rinko akmenis), jam darbingumo lygis 50 proc. nustatytas nuo 2009 m., tačiau duomenų apie darbÄ nėra nuo 2005 m. Pateiktas sÄ raÅ¡as darbų, kurių pareiÅ¡kėjas negalėjo dirbti, tai: kelti krovinius rankomis kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, dirbti darbÄ , susijusį su liemens palenkimais, dirbti naktinį darbÄ , gali dirbti laikantis mitybos režimo, rekomenduojama dirbti ne visÄ darbo dienÄ ar darbo savaitės laikÄ (18 b. l.).

Pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į darbo birÅ¾Ä darbo paieÅ¡koms, nes pareiÅ¡kėjo atstovo teigimu, nesitikėjo darbo gauti. Byloje taip pat yra pateikti įrodymai apie pareiÅ¡kėjo piktnaudžiavimÄ alkoholiu, kurių pareiÅ¡kėjas nenuginčijo, todėl teismas neturi pagrindo Å¡ios aplinkybės neįvertinti. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , įpėdinio nedarbingumo faktas nepreziumuoja iÅ¡laikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme, tai reiÅ¡kia, jog nedarbingas palikėjo vaikas pagal įstatymÄ turi teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį, jeigu iÅ¡laikymo reikalingumas palikėjo mirties dienÄ Ä¯rodytas bendra tvarka (CPK 176-178 str.).

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta, siekiant įrodyti iÅ¡laikymo reikalingumÄ , tenka pareiÅ¡kėjui, pretenduojančiam į privalomÄ jÄ palikimo dalį. Nustatytas 50 proc. darbingumo požymis vienas nelemia iÅ¡laikymo reikalingumo, todėl bÅ«tina įrodyti, jog palikėjo mirties dienÄ nedarbingas palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvių galimybių tokių pajamų gauti, neturėjo nekilnojamojo turto, todėl buvo reikalingas palikėjo iÅ¡laikymo. IÅ¡ įrodymų visumos teismas sprendžia, kad nors pareiÅ¡kėjui ir nustatytas neįgalumas, bet sunki materialinė padėtis susidarė dėl asmens neveikimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, nesiekiant apsirÅ«pinti bÅ«tinomis pajamomis, neieÅ¡kant sveikatos bÅ«klę atitinkančio darbo.

PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad pareiÅ¡kėjas jo motinos mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymo, todėl pareiÅ¡kimas atmestinas (CPK 178, 185 str.). Kadangi pareiÅ¡kimas atmestinas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurios pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo suinteresuotam asmeniui A. B., sumokėjusiam už teisines paslaugas (78 b. l.). Bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos, nes jos yra mažesnės nei nustatyta minimali valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 6 d.).

Civilinio proceso kodekso 150 str. 2 d. numato, kad teismui atmetus pareiÅ¡kimÄ , laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444, 307 straipsniais, teismas  n u s p r e n d ė :            pareiÅ¡kimÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo J. N. suinteresuotam asmeniui A. B. 3146 Lt (tris  tÅ«kstančius Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

           LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2013-01-17 pagal Å iaulių apylinkės teismo nutartį, kuriomis buvo įpareigota Å iaulių miesto 7-ojo notarų biuro notarė neiÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus - panaikinti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme. Teisėja                                                                                                                       Edita Kavaliauskienė