2018-11-13 Nr. AB-20340-3-61-3-02953-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-771-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02953-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, ir akcinei bendrovei „Telia Lietuva“ dėl įsakymo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. F. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir LR RRT) direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 1V-675 „Dėl S. F. 2015 m. birželio 19 d. prašymo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) išspręsti konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – nedelsiant atnaujinti nusikalstamai nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo, pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo; 3) priteisti pareiškėjui padarytą 220 322,86 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl LR RRT neteisėtų veikų; 4) priteisti 146 885,24 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Omnitel“ neteisėtų veikų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių bylų kompetencijai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 28 straipsnio 17 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-382 patvirtintų Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių 31.6 papunkčiu, sprendė, kad pareiškėjas su skundu dėl ginčijamo Įsakymo panaikinimo turėjo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą – Vilniaus apygardos teismą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundas teismui yra pateiktas praleidus 7 dienų nuo Įsakymo įteikimo pareiškėjui terminą, nes Įsakymą pareiškėjas gavo 2018 m. rugpjūčio 4 d., o skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2018 m. rugsėjo 4 d. Atsižvelgiant į tai, teismas išaiškino, kad terminas gali būti atnaujinamas teismo iniciatyva arba pareiškėjo motyvuotu prašymu dėl priežasčių, kurios pripažįstamos svarbiomis. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo kartu su skundu paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 straipsnio pagrindu kreiptis į prokurorą dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos M. S. nusikalstomos veikos, kuri pasireiškė aplaidžiais teisėjos veiksmais nagrinėjant skundo priėmimo klausimą bei priimant skundžiamą nutartį, kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl drausmės bylos M. S. iškėlimo, nes skundo priėmimo procese teisėja pažeidinėjo įstatymus, neatsižvelgė į reikšmingus faktus ir aplinkybes, savavaliavo, piktnaudžiavo ir tokiais savo veiksmais pažemino teisėjos vardą ir sumenkino teismo autoritetą.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisinga, neteisėta, nemotyvuota, niekinė ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento, pažeidžianti bendruosius teisės principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, kuriuose yra įtvirtintos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, yra priešinga tikrovės faktams ir reikšmingoms aplinkybėms, priimta pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas.

Pareiškėjo teigimu, teismas nesivadovavo ABTĮ 17 straipsnio nuostata, reglamentuojančia bylų priskirtinumą administracinių teismų kompetencijai, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas byloje yra valdžios funkcijos vykdytojas, pagal ABTĮ 22 straipsnį nesikreipė į specialią teisėjų kolegiją bylos rūšiniam teismingumui nustatyti. Teismas, nurodydamas kreitis su skundu į Vilniaus apygardos teismą, apribojo teisę į teisminę gynybą.

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nustatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.).

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pareiškėjo pateikto skundo turinio pareiškėjas ginčija Įsakymą, kuriuo atsisakyta nagrinėti jo, kaip vartotojo, prašymą dėl, pareiškėjo teigimu, jo atžvilgiu vykdomos neteisėtos veikos. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kyla iš teisinių santykių, atsiradusių vartotojų teisių apsaugos srityje, t.y. iš civilinių teisinių santykių.

Elektroninių ryšių įstatymo 28 straipsnio 17 dalis nustato, kad Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antruoju skirsniu.

Vadovaujantis šią Elektroninių ryšių įstatymo nuostata, pareiškėjo skundo nagrinėjimas yra priskirtas bendrosios kompetencijos teismams.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nustačius, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Vilniaus apygardos teisme), pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo.

Atskirajame skunde išdėstyti pareiškėjo prašymai kreiptis į prokurorą ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos M. S. veiksmų nėra reikšmingi sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nepasisakė dėl kitų skunde nurodytų reikalavimų, o tai yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, pažeidžianti pareiškėjo teisėtą lūkestį dėl teisės į teisminę gynybą realizacijos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo S. F. 2018 m. rugsėjo 4 d. pirmosios instancijos teismui paduoto skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė