e8fffbdf-9052-44cd-9e61-da5c4f31ec91 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3153-644/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00505-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 18 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. Č., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, atstovei E. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

Č. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas L. Č. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu skundÄ (b. l. 2-3) palaikė ir nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016-01-21 iki 2017-04-14 buvo laikomas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, dėl to kilo nepatogumų ir konfliktų su kameroje laikomais asmenimis. Patalpoje nebuvo įrengtas radijo taškas, dėl to neturėjo galimybės klausytis muzikos ir sužinoti naujienas. Kameros langai buvo išdaužyti ir nesandarūs, dėl to patalpoje buvo šalta. Patalpoje trūko apšvietimo, todėl negalėjo rašyti ar skaityti. Kameros sanitarinis mazgas buvo be dangčio ir nesandarus, iš jo sklido nemalonus kvapas.

DuÅ¡e vandens maiÅ¡ytuvai sugedę, tiekiamas tik Å¡altas arba tik karÅ¡tas vanduo. Kanalizacijos angos nesandarios, iÅ¡ jų sklido nemalonus kvapas. Pasivaikščiojimo kieme neÅ¡varu, yra Å¡iukÅ¡lių, dėl to kaupiasi nemalonus kvapas. Kiemuose neįrengti suoliukai, dėl to turėjo nuolat stovėti. PareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta medicinos pagalba po galvos traumos, žaizda galvoje negijo. Dėl minėtų aplinkybių patyrė nepatogumus, orumo pažeminimÄ , depresijÄ , sveikatos sutrikdymÄ . Atsakovas atsiliepimu (b. l. 11-16) bei atstovė teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali 4,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus pastatas pastatytas 1998 metais, vėliau rekonstruotas. Po rekonstrukcijos kiekvienoje kameroje buvo įrengtas duÅ¡as, pastatyti antivandaliniai klozetai su praustuvais. Ä®staigai karÅ¡tas ir Å¡altas vanduo tiekiamas centralizuotai iÅ¡ miesto tinklų. Kamerose įrengtas grindinis Å¡ildymas ir prie kiekvienos kameros iÅ¡ koridoriaus pusės yra Å¡ilumos manometrai, kurie parodo Å¡ilumÄ kiekvienoje kameroje.

KartÄ per savaitę tikrinami manometrų duomenys ir pagal esamus duomenis koreguojama kamerų temperatÅ«ra. Kamerų sanitariniai mazgai yra atskirti nuo patalpų 2,10 m. aukščio sienelėmis, kas užtikrina higienos normų laikymÄ si. Pažymėjo, kad kameras tvarkytis privalo patys jose laikomi asmenys, tuo tikslu jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas dėl tvarkos ir Å¡varos palaikymo patalpose.

PareiÅ¡kėjui pageidaujant, jis buvo iÅ¡vedamas į pasivaikščiojimų kiemelius, kuruose įrengta sportinė įranga. IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas kiekvienÄ dienÄ 5-6 val. praleisdavo už kameros ribų. Dienotvarkėje numatytu laiku jis galėjo dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, kurių metu buvo suteikta teisė domėtis naujienomis. PareiÅ¡kėjui buvo užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sÄ lygos, suteikta visiÅ¡ka judėjimo laisvė įstaigos teritorijoje. PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytÄ neturtinę žalÄ .

Ä®staigos (pareigÅ«nų) veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. Skundas netenkintinas. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2016-01-21 iki 2017-04-14. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas) 1.3.2 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose negali bÅ«ti mažesnis kaip 4,1 kv. m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas šiose kamerų tipo patalpose: laikotarpiu nuo 2016-01-21 iki 2016-02-04 - kameroje Nr. 610, kurios plotas 17,06 kv. m, joje įrengtos 3 vietos, taigi vienam asmeniui teko 5,68 kv. m. (17,06/3) ploto; nuo 2016-02-04 iki 2016-02-08 – kameroje Nr. 401, kurios plotas 24,50 kv. m., joje įrengtos 4 vietos, t. y., vienam asmeniui patalpoje teko 6,12 kv. m. (24,50/4) ploto; nuo 2016-02-08 iki 2016-02-24 – kameroje Nr. 405, kurios plotas 20,16 kv. m., įrengtos 4 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 5,04 kv. m. (20,16/4) ploto; nuo 2016-02-24 iki 2016-02-25 - kameroje Nr. 610, kurios plotas 17,06 kv. m., įrengtos 3 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 5,68 kv. m. (17,06/3) ploto; nuo 2016-02-25 iki 2016-03-03 - kameroje Nr. 404, kurios plotas 12,13 kv. m., įrengtos 2 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 6,06 kv. m. (12,13/2) ploto; nuo 2016-03-03 kameroje Nr. 606, kurios plotas 13,18 kv. m., įrengtos 2 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 6,59 kv. m. (13,18/2) ploto (b. l. 18, 20).

Laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-04-14 pareiškėjas buvo perkeltas į Kauno nepilnamečių pataisos namus. Iki 2016-10-18 pareiškėjas buvo laikomas 2 skyriaus 12 miegamajame, kurio plotas 25,36 kv. m., įrengtos 6 vietos, taigi vienam asmeniui teko 4,22 kv. m. (25,36/6) ploto, nuo 2016-10-18 iki 2017-02-14 – 8 skyriaus 11 miegamajame, kurio plotas 25,17 kv. m., įrengtos 6 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 4,19 kv. m. (25,17/6) ploto, nuo 2017-02-14 iki 2017-02-15 – 10 skyriaus 6 miegamajame, kurio plotas 15,33 kv. m., įrengtos 3 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 5,11 kv. m. (15,3/3) ploto, nuo 2017-02-15 iki 2017-04-14 – 10 skyriaus 9 miegamajame, kurio plotas 25,65 kv. m., įrengtos 6 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 4,27 kv. m. (25,65/6) ploto (b. l. 42, 50).

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta Ä®sakymo 1.3.2 punkte nustatyta minimali 4,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, jog kamerose nebuvo radijo taÅ¡ko, dėl to jautėsi izoliuotas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.4 punktÄ , tardymo izoliatoriuose įrengiama vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas).

Nors nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų apie vidinio ryÅ¡io įrengimÄ kamerose, tačiau, kita vertus, byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų admininistracijÄ . Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 95, 96 punktus, suimtiesiems nepilnamečiams sudaromos sÄ lygos lankyti bendrojo ugdymo mokyklÄ , jiems rodomi vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, sporto, mokomosios, informacinės ir kitos televizijos laidos.

Kaip matyti iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų, pareiškėjas galėjo dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse (Saviraiškos įgūdžių ugdymas, Filmų peržiūros ir aptarimas, Fizinis užimtumas, Stalo žaidimai, Savišvieta), kurių metu suteikiama teisė domėtis naujienomis (b. l. 42), todėl šiuo atveju negalima konstatuoti, kad pareiškėjas buvo laikomas izoliuotas. Teismo vertinimu, vien tik abstraktūs pareiškėjo teiginiai dėl neįrengto radijo taško negali būti laikomi pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodo, kad patalpoje trūko apšvietimo, o dėl išdaužytų ir nesandarių langų gyvenamojoje patalpoje buvo šalta. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nustato, kad oro temperatūra gyvenamojoje patalpoje turi būti 18-28°C (16 p.), patalpų bendra dirbtinė apšvieta - ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai nenurodo, kurioje konkrečiai kameroje ir kada langas buvo nesandarus ar iÅ¡daužytas, oro temperatÅ«ra ir apÅ¡vietimas nepakankamas. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad kamerose yra įrengtas grindinis Å¡ildymas ir prie kiekvienos kameros iÅ¡ koridoriaus pusės yra Å¡ilumos manometrai, kurie parodo Å¡ilumÄ kiekvienoje kameroje. Atsakovo atstovo teigimu, kartÄ per savaitę tikrinami manometrų duomenys ir pagal esamus duomenis koreguojama kamerų temperatÅ«ra. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose yra sudaryta patalpų ir teritorijos higienos bÅ«klės kontrolės komisija, kuri vienÄ kartÄ per mėnesį atlieka įstaigos teritorijos ir patalpų higienos bÅ«klės patikrinimÄ , užfiksuoja pažeidimus, nustato jų paÅ¡alinimo terminÄ (b. l. 41).

Bylos duomenys patvirtina, kad patikrinimų metu oro temperatÅ«ra ir apÅ¡vietimas kamerose buvo pakankamas (b. l. 32, 33-34). PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos kamerų higieninės – sanitarinės bÅ«klės, nedetalizavo, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra buvo žema ar apÅ¡vietimas nepakankamas. Be to, pats pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų administracija į nusiskundimus reaguodavo ir nustatytus pažeidimus nedelsiant paÅ¡alindavo.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų bÅ«klės iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie netvarkingus kiemus, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu. Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo paties pareiÅ¡kėjo valios.

Atsakovo atstovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas kameroje buvo atviras, dėl ko patalpoje kaupėsi nemalonus kvapas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kamerų sanitariniai mazgai yra atskirti nuo patalpų 2,10 m. aukščio sienelėmis, kas užtikrina higienos normų laikymÄ si. PareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, kad sanitarinis mazgas kameroje buvo atitvertas sienelėmis, o pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , sanitarinių mazgų izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos neprivaloma. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl kamerų sanitarinių mazgų izoliavimo nuo gyvenamosios patalpos, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja sanitarinio mazgo dangčio bei suoliukų pasivaikščiojimo kiemuose įrengimo, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas skunde taip pat reiškė pretenzijas dėl nemalonaus kvapo iš nuotėkų šalinimo sistemos, sugedusių vandens maišytuvų, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė ir nedetalizavo, kada konkrečiai ir kokiu būdu šie pažeidimai pasireiškė jo atžvilgiu.

Teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka vien tik deklaratyviai iÅ¡vardinti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta, kokiais konkrečiai neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad medicinos punkte jam nebuvo suteikta tinkama pagalba dėl žaizdos galvos srityje, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2016-12-07 gydymo atsisakė (b. l. 48). Kita vertus, teismas pažymi, kad pagal nuosekliÄ administracinių teismų praktikÄ , tokio pobÅ«džio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp Å¡ios įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos ir pareiÅ¡kėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.).

Specialioji teisėjų kolegija 2013-11-26 nutartyje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbÅ«t netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos, kuriÄ kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, bÅ«tų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (ABTÄ® 103 str. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, pažeminimu, diskomfortu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Bylos dalį, kuria praÅ¡oma priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, palikti nenagrinėtÄ . KitÄ pareiÅ¡kėjo L. Č. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis