e8fe8c3b-b9eb-4a0e-a075-bdfd630121f9 · Trakų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-1486-463/2013 m.

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00975-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.

 (S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  U Ž  A K I Ų

Lietuvos Respublikos vardu

2013 m. birželio 6 d.

Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, rašytinio proceso tvarka

iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovei E. B. dėl skolos, delspinigių, ikiteisminio skolos

išieškojimo išlaidų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir n u s t a t ė :

ieškovas UAB „Gelvora“ prašo priteisti iš atsakovės E. B. 680,00 Lt skolos, 2182,12 Lt delspinigių, 212,45 Lt

ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai.

Atsakovė neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovui prašant priimamas sprendimas už akių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 str. 2 d.).

2002-01-11 UAB „Tele2“ ir atsakovas E.

B. sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryÅ¡io (GSM) paslaugų sutartį Nr. NV-670-90186-7609 (toliau- Sutartis), pagal kuriÄ UAB „Tele2“ atsakovei atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sÄ lygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryÅ¡io tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis sumokėti už minėtas paslaugas. UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas atsakovei laikotarpiu nuo 2002-01-31 iki 2003-06-30 iÅ¡rašė ir pateikė apmokėjimui PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, tačiau atsakovė jų neapmokėjo.

2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21 pagrindu UAB „Tele2“ atlygintinai perleido ieÅ¡kovui UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises pagal minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovės E. B. atžvilgiu.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ (CK 6.109 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo instituto esmė ta, kad reikalavimo perleidimo pagrindu įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje, t.y. pirminė prievolė, siejusi pradinį kreditorių ir skolininkÄ , nesibaigia, tiesiog į pradinio kreditoriaus vietÄ stoja naujasis kreditorius, kuris turi visas teises, kurias skolininko atžvilgiu turėjo pradinis kreditorius. IÅ¡ 2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21, 2013-04-17 iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ priedo Nr. 1 prie 2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21 matyti, kad UAB „Tele2“ ir UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kuriÄ naujajam kreditoriui, t.y. UAB „Gelvora“, perėjo reikalavimo teisės į pradinio kreditoriaus, t.y. UAB „Tele2“, skolininkus, įskaitant ir atsakovę E. B. (b.l. 5, 8-11). IÅ¡ byloje esančio 2009-05-04 praneÅ¡imo dėl reikalavimo perleidimo matyti, kad atsakovė E. B. buvo informuota apie tai, kad UAB „Tele2“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ pagal Sutartį naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ (b.l. 12). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimÄ , todėl reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ atsakovę.

Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 str.).

  Pagal CK 6.63 str. 2 d. nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, kuriais pripažįstamos turėtos išlaidos, negautos pajamos, taip pat protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė prievolę, t.y. neįvykdė Sutarties, ieškovo reikalavimas dėl 680,00 Lt skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų draudimas ir tokių sÄ lygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sÄ lygos visais atvejais turi bÅ«ti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sÄ Å¾iningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylÄ nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas sutarties sÄ lygas ex officio (lot. pagal pareigas; savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiÅ¡kia Å¡alys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sÄ raÅ¡e nurodytų vartojimo sutarčių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti Å¡ių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ tenka verslininkui.

Sutarties 6.5 punktas nustato, kad atsakovė, laiku nesumokėjusi ieÅ¡kovui moka 0,1 procento dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , kurie, mokami kas dienÄ , sudaro net 36,5 procentų per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesÄ Å¾ininga ir pažeidžiančia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

Netesybos turi atlikti kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai (ieÅ¡kovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies (atsakovo) sÄ skaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali bÅ«ti mažinamos mažiau, nei kreditorius iÅ¡ tikrųjų patyrė nuostolių.

Minėta, kad pagal Sutarties 6.5 punktÄ atsakovė, laiku nesumokėjusi įmokų ieÅ¡kovui, moka 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus darytina iÅ¡vada, kad tokie delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli, todėl siekiant apsaugoti atsakovės kaip vartotojo interesus, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali bÅ«ti tenkintinas visa apimtimi, taigi priteistini delspinigiai yra mažintini.

2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Pažymėtina, kad pirminis kreditorius ir atsakovas Sutartį sudarė dar iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, todėl Å¡is įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Tačiau teismas konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie ieÅ¡kovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl įvertinus byloje esančius duomenis bei skolos susidarymo aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieÅ¡kovo galimai patirtus nuostolius.

IÅ¡ byloje esančio delspinigių paskaičiavimo matyti, kad pagal Sutartį 0,1 procento dydžio delspinigiai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 2182,12 Lt sumÄ (b.l. 5). Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 1091,06 Lt sumÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 2182,12 Lt delspinigių. Dėl iÅ¡dėstyto ieÅ¡kovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies.

CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad turėjo ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų – 212,45 Lt, tačiau nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Ieškovas pateikė ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinę (b. l. 7) iš kurios matyti, kad minėtas išlaidas sudaro pranešimų siuntimas, darbo priemonės, administracija, kompiuterių nusidėvėjimas, informacinės technologijos, darbuotojo darbo užmokestis, užklausos registrams. Ieškovas nenurodo minėtų išlaidų paskaičiavimo, nepateikia įrodymų, kuriais būtų grindžiamos minėtos išlaidos bei jų dydis, todėl ieškovo prašymas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovės netenkintinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK

93 str. 2 d.), t. y. 53,00 Lt (92,00 Lt x 57,60 proc.) žyminio mokesčio.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 2,54 Lt, t.y., mažiau nei 10 litų, todėl vadovaujantis CPK 92 str. ir 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, šios išlaidos valstybei nėra priteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.136, 1.138, 6.1, 6.4, 6.37, 6.38, 6.59, 6.63, 6.101-6.109, 6.189, 6.200, 6.205, 6.210, 6.256, str. str., CPK 5, 88, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 270, 271 str. str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovės E. B. 680,00 Lt (Å¡eÅ¡i Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt litų 00 ct) skolos, 1091,06 Lt (vienas tÅ«kstantis devyniasdeÅ¡imt vienas litas 06 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , t.y. 1771,06 Lt nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. 2013-05-02 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 53,00 Lt (penkiasdeÅ¡imt trys litai 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui UAB „Gelvora“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

IeÅ¡kovas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                 Jolanta

Malijauskienė