2019-10-23 Nr. AB-20136-3-61-3-02843-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tigesta“) dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2019-10-23 Nr. AB-20136-3-61-3-02843-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dignalita“ (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. rugpjūčio 3 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Audito, Apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (10.4) D2-1661 ir įpareigoti Tarnybą pradėti neplaninį bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ ir atstovės R. V. veiksmų patikrinimą.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-627-525/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02843-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tigesta“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dignalita“ (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. rugpjūčio 3 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Audito, Apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (10.4) D2-1661 ir įpareigoti Tarnybą pradėti neplaninį bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ ir atstovės R. V. veiksmų patikrinimą.
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui pateikti. Nurodė, kad 2019 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Tarnybos 2019 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (10.4) D2-1661 panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 15 d. nutartimi nustatė trūkumus (administracinė byla Nr. eI-4405-1063/2019), t. y. įpareigojo iki 2019 m. liepos 26 d. sumokėti 22,5 eurų žyminį mokestį, pateikti įrodymus, patvirtinančius A. M. išrinkimo UAB „Dignalita“ direktoriumi faktą. UAB „Dignalita“ trūkumų nepašalinus teismas 2019 m. liepos 29 d. priėmė nutartį UAB „Dignalita“ skundą laikyti nepaduotu. Pareiškėjo teigimu, UAB „Dignalita“ gavusi nutartį dėl trūkumų šalinimo sumokėjo žyminį mokestį per nustatytą terminą (2019 m. liepos 23 d.), tačiau galbūt dėl klaidos EPP sistemoje (neišsiųstas dokumentas) įrodymai nebuvo tinkamai pateikti į bylą ir teismas sprendė, kad trūkumai nėra pašalinti.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti UAB „Dignalita“ skundą.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-4405-1063/2019 pagal pareiškėjo UAB „Dignalita“ skundą konstatavo, kad pareiškėjas nustatytu terminu trūkumų nepašalino (t. y. iki 2019 m. liepos 26 d. nepateikė mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, įrodymų, patvirtinančių A. M. išrinkimo UAB „Dignalita“ direktoriumi). Pareiškėjas neneigė, kad minėtoje byloje trūkumų nepašalino, teigdamas, kad žyminį mokestį sumokėjo, tačiau galbūt dėl EPP sistemos klaidos nebuvo išsiųstas per EPP dokumentas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 15 d. nutartimi buvo įpareigotas ne tik sumokėti žyminį mokestį, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius A. M. išrinkimo UAB „Dignalita“ direktoriumi faktą. Be to, pareiškėjas, susidūręs su EPP trikdžiais, turėjo galimybę trūkumus šalinti ir kitais būdais, pvz., išsiųsti paštu, faksu, elektroniniu paštu. Pareiškėjas apie problemas EPP sistemoje neinformavo teismo, be to, nepateikė ir objektyvių duomenų, kad tokie trikdžiai apskritai buvo (pvz., nefiksavo vaizdo priemonėmis, nesikreipė į Nacionalinę teismų administraciją). Pareiškėjas nedėjo jokių pastangų šalinti skundo trūkumų. Be to, tai, kad buvo LITEKO trikdžiai, būtų svarbi priežastis prašyti skundo priėmimą sprendusio teismo pratęsti terminą (ar atnaujinti) trūkumams pašalinti ar skųsti teismo nutartį dėl trūkumų laikymo nepašalintais, tačiau nesudaro pagrindo spręsti dėl prašymo atnaujinti terminą naujam skundui paduoti apskritai.
Įvertinus tai, kad pirminis skundas dėl skundžiamo 2019 m. birželio 12 d. viešojo administravimo subjekto akto administracinėje byloje Nr. eI-4405-1063/2019 pateiktas priešpaskutinę skundo padavimo dieną, kad teismas nustatė terminą iki 2019 m. liepos 26 d. pašalinti skundo trūkumus ir laikė skundą nepaduotu nepašalinus trūkumų tik 2019 m. liepos 29 d. nutartimi (praėjus trims dienoms nuo trūkumų šalinimo termino pasibaigimo), taip pat įvertinus tai, kad pakartotinis skundas teismui teikiamas per EPP sistemą 2019 m. rugpjūčio 5 d., t. y. praėjus 11 dienų nuo teismo nustatytų trūkumų pašalinimo termino pabaigos, neišnaudojus galimybės nurodytoje administracinėje byloje pašalinti skundo trūkumus bei nepateikus objektyvių svarbias termino praleidimo priežastis patvirtinančių įrodymų, – teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti prašymą atnaujinti skundo pateikimo teismui terminą.
Teismas darė išvadą, kad gindamas savo pažeistas teises pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, nepagrįstai delsė pateikti procesinius dokumentus, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad terminas kreiptis į teismą praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, dėl to terminas skundui dėl 2019 m. birželio 12 d. sprendimo paduoti neatnaujintas (ABTĮ 30 straipsnio 3 dalis). Kadangi skundo padavimo teismui terminas neatnaujintas, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
III. Pareiškėjas UAB „Dignalita“ atskirajame skunde prašo terminą pateikti skundą dėl Tarnybos 2019 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (10.4)D2-1661 panaikinimo teismui atnaujinti ir perduoti skundą iš esmės išnagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjas nurodo, kad trūkumai nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą, kas vėliau sąlygojo skundo pateikimą teismui jau praleidus terminą dėl objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo valios. Pažymi, kad trūkumai nebuvo pašalinti dėl klaidos EPP sistemoje, kuri galėjo kilti ir dėl ryšio trikdžių, nes UAB „Dignalita“ atstovas A. M. nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 30 d. buvo išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas. Taip pat pažymi, kad UAB „Dignalita“ praleido terminą neženkliai, t. y. praėjus 11 dienų nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą, priėmimo dienos, nebuvo piktnaudžiaujama savo teisėmis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti UAB „Dignalita“ skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas siekia inicijuoti administracinę bylą dėl Audito, Apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (10.4) D2-1661. Pareiškėjas su skundu į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 3 d. ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015; 2019 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-330-624/2019).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas termino praleidimą sieja su aplinkybe, kad gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartį dėl jo pirmą kartą pateikto skundo trūkumų, žyminį mokestį sumokėjo per šioje nutartyje nustatytą terminą (2019 m. liepos 23 d.), bet galbūt dėl klaidos EPP sistemoje (neišsiųstas dokumentas) tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė laiku.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog šios priežastys objektyviai sutrukdė pareiškėjui laiku pateikti skundą. Pareiškėjas pateikė tik bendro pobūdžio teiginius, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų negalėjo pateikti teismui dėl galimos klaidos EPP sistemoje, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie aktualiu laikotarpiu fiksuotus EPP sutrikimus. Be to, pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartimi nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti buvo nustatytas iki 2019 m. liepos 26 d. Taigi, pareiškėjas, sumokėjęs žyminį mokestį 2019 m. liepos 23 d., net jei ir negalėjo išsiųsti tai patvirtinančių įrodymų tą pačią dieną, turėjo laiko tai padaryti nustatytu terminu arba galėjo įrodymus pateikti teismui kitais būdais. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyta faktinė aplinkybė dėl ryšio trikdžių pateikiant žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą per EPP sistemą, negalėjo užkirsti kelio pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę.
Be to, net ir gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį jo pirminį skundą laikyti nepaduotu, jis delsė ir tik 2019 m. rugpjūčio 3 d. teismui pateikė naują skundą, tačiau nenurodė jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių tokį delsimą. Pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo pasirūpinti operatyvesniu savo teisių realizavimu.
Įvertinus pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių jis (pareiškėjas) praleido įstatyme nustatytą terminą paduoti skundą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kas galėjo objektyviai daryti įtaką pareiškėjo veiksmams, dėl kurių jis nesikreipė laiku į teismą.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai pareiškėjo nurodytų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė