2021-04-07 Nr. AB-6952-3-61-3-01566-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-881-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01566-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Švedijos pienas“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Švedijos pienas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2019 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. BR6-3375845 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo teigimu, Agentūra neįrodė, jog pareiškėjas atliko nurodytą pažeidimą – iki 2018 m. balandžio 1 d. lauką tręšė srutomis ir (ar) mėšlu. Agentūra, kaip išmokas administruojanti ir už sankcijų taikymą atsakinga institucija, turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, kad ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas.

Tikslus pažeidimų identifikavimas ir nustatymas neatsiejamas nuo galbūt taikytinų poveikio priemonių rūšių. Apskaičiavusi 56 903,19 Eur galutinę paramos sumą, Agentūra nepateikė įrodymų ir motyvų, pagrindžiančių nurodytas paskirtas paramos sumas ir pritaikytas sankcijas. Agentūra tinkamai nemotyvavus Sprendimo, pareiškėjas neturi galimybės tinkamai atstovauti savo interesų, vertinti Sprendimo pagrįstumą ir dėl to negali tinkamai įgyvendinti ir savo teisės į teisminę gynybą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Agentūra Sprendimą grindžia 2018 m. balandžio 6 d. kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita, kurioje apibūdinant pažeidimus nurodyta, jog mėšlo skleidimo lauke faktas nustatytas 2018 m. kovo 21 d., nors pačioje ataskaitoje nurodyta, kad patikra buvo pradėta tik 2018 m. balandžio 6 d. 9 val. 40 min.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog 2018 m. balandžio 6 d. draudimas tręšti laukus nebegaliojo. Be to, patikros vietoje ataskaitos priede pažeidimo mastas detaliai neaprašytas, pažeidimo plotu nurodytas visas lauko plotas (1,04 (ha)) – taigi tas pats lauko plotas laikomas tiek atitinkančiu, tiek pažeidžiančiu geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus. Atsakovas pateikė 4 fotonuotraukas, kuriose yra atvaizduotas laukas, tačiau patikros ataskaitoje šių nuotraukų nėra, be to, iš jų neįmanoma nustatyti, koks laukas (kokioje valstybėje, kokiame regione, kokioje gyvenvietėje) jose yra atvaizduotas, kada šios nuotraukos padarytos, nėra galimybės nustatyti, ar laukas buvo tręštas mėšlu ar ne.

Aplanką, kuriame yra įkeltos nuotraukos, sukūrė R. S., o ne patikrą vietoje atlikęs ir ataskaitą surašęs B. G., aplankas sukurtas 2019 m. gegužės 17 d. 12:12 val. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie patikros vietoje rezultatus. Atsakovas nepateikė duomenų, jog informavo pareiškėją apie patikrą vietoje.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Agentūra nurodė, kad 2018 m. balandžio 6 d. atliko pareiškėjo 2017 metų paraiškos duomenų patikrą vietoje, apie patikros rezultatus informacija paskelbta Agentūros informaciniame portale, pareiškėjas papildomai informuotas 2018 m. balandžio 7 d. trumpąja žinute (SMS), taip pat 2018 m. balandžio 6 d. pranešimu, prie kurio buvo pridėta patikros ataskaitos Nr. 17-1012151589-1 kopija. Patikros metu nustatytas 2018 m. kovo 21 d. mėšlo skleidimo lauke faktas kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kurio plotas 1,04 ha. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nesilaikė reikalavimo, draudžiančio mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. Agentūra taip pat pažymėjo turinti teisę pagal teisės aktų nuostatas priimti sprendimų išrašus, nurodė, kad 2019 m. gegužės 14 d. išsiuntė pareiškėjui išsamų Sprendimą, kuriame detaliai aprašyta sankcijų taikymo tvarka bei už kokius pažeidimus yra taikomos sankcijos, Sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir detalus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu tenkino UAB „Švedijos pienas“ skundą – panaikino Agentūros Sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Agentūros 1 616,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2017 m. gegužės 4 d. Agentūrai pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir Paraiška), kurioje be kitų laukų deklaravo KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1 (1,04 ha); 2018 m. balandžio 6 d. 9.40 val. pradėta Paraiškos patikra vietoje, patikra baigta – 2018 m. balandžio 6 d. 11.12 val., patikros vietoje metu nustatytas pažeidimas – KŽS (duomenys neskelbtini), laukas Nr. 1, deklaruota KUK, plotas 1,04 (ha) VR36.1 pažeidimas, mėšlo skleidimo lauke faktas nustatytas 2018 m. kovo 21 d.; Agentūra apie patikros vietoje rezultatus pareiškėją informavo 2018 m. balandžio 6 d. pranešimu, taip pat 2018 m. balandžio 7 d. SMS žinute; ginčijamame Sprendime Agentūra konstatavo, kad patikros metu KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 nustatytas mėšlo skleidimo lauke 2018 m. kovo 21 d. faktas, pareiškėjui pritaikė 5 proc. dydžio kompleksinio paramos reikalavimų pažeidimo sankciją.

7. Vadovaudamasis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės) (redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. birželio 2 d.), 4.17, 7.5, 82.2, 112, 165 ir 166 punktais, Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. spalio 16 d.

įsakymu Nr. 3D-23 (toliau – ir Aprašas) (redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. sausio 1 d.), 4, 10 ir 49 punktais, Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – ir Metodika) (redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. sausio 25 d.), 8, 8.1, 8.6, 9, 9.3 punktais, taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d.

įsakymu Nr. 3D-245 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) (redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. kovo 2 d.) 37 punktu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčijamas Agentūros Sprendimas yra priimtas remiantis prieštaringais duomenimis – 2018 m. balandžio 6 d. patikrinimo vietoje ataskaita dėl pareiškėjo deklaruotų laukų atitikties teisės aktų reikalavimams grindžiama 2018 m. kovo 21 d., o ne 2019 m. balandžio 6 d. patikrinimo vietoje metu užfiksuotais duomenimis; 2018 m. kovo 21 d. pareiškėjo deklaruoto lauko tikrinimo duomenys neužfiksuoti patikrinimo ataskaitoje.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad patikrinimo vietoje paskirtis – fiziškai užfiksuoti duomenis ar aplinkybes, kurios egzistuoja patikrinimo vietoje atlikimo metu, o ne anksčiau ar vėliau. Agentūrai 2018 m. kovo 21 d. atlikto patikrinimo duomenų neužfiksavus privalomais būdais, pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis laikė oficialiai nepatvirtintais, t. y. tokiais kuriais jais remtis, nustatant galbūt padarytus pareiškėjo deklaruotų laukų pažeidimus, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad teismui nepateikti ir 2018 m. balandžio 6 d. patikros metu užfiksuoti duomenys.

Be to, šie duomenys nėra aktualūs, nes draudimas skleisti mėšlą ir (ar) srutas galiojo iki balandžio 1 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, koks asmuo 2018 m. kovo 21 d. darė nuotraukas, kuriomis remiantis pareiškėjui pritaikyta sankcija, nėra duomenų, ar toks asmuo turėjo įgaliojimus veikti Agentūros vardu ir tikrinti Paraiškoje deklaruotų laukų duomenis.

8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes yra grindžiamas 2018 m. balandžio 6 d. patikrinimo vietoje ataskaita, kurioje užfiksuoti duomenys yra neobjektyvūs, užfiksuoti ne patikrinimo vietoje metu, o praeityje, nėra duomenų, kad 2018 m. kovo 21 d. užfiksuotos lauko Nr. 1 nuotraukos buvo padarytos įgalioto asmens, nėra 2018 m. kovo 21 d. patikrinimo vietoje ataskaitos, be to, Agentūros pateikti dokumentai dėl pažeidimo nustatymo vietos (lauko Nr. 1) yra neaiškūs ir prieštaringi – Agentūros pateiktame išraše iš Plotinių priemonių administravimo informacinės sistemos nurodytos lauko koordinatės: (duomenys neskelbtini), tačiau paieškos sistema pagal tokias koordinates neranda jokio sklypo. 2018 m. kovo 21 d. nuotraukų darymo ir pažeidimo (mėšlo skleidimo) fakto neužfiksavus patikrinimo vietoje ataskaitoje bei neįforminus šio patikrinimo jokiais kitais dokumentais, nėra galimybės nustatyti, kada nuotraukos yra faktiškai darytos.

9. Tenkinęs pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas UAB „Švedijos pienas“ iš Agentūros priteisė 1 616,58 Eur (605 Eur + 505,08 Eur + 484 Eur + 22,5 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

III. 10. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

11. Agentūra palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, pažymi, jog Paraiška nebuvo atrinkta planinei patikrai vietoje, tačiau Agentūros tikrintojui tikrinant kaimyninį lauką buvo pastebėta, jog pareiškėjo deklaruotame lauke yra paskleistas mėšlas, Agentūros tikrintojas tai užfiksavo fotonuotraukose, kurios buvo pateiktos Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Iš fotonuotraukų metaduomenų matyti, jog patikra vietoje atlikta ir pažeidimas užfiksuotas 2018 m. kovo 21 d., o tai patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė valdymo reikalavimo tuomet, kai galiojo draudimas skleisti mėšlą ir (ar) srutas.

Agentūros teigimu, šioje administracinėje byloje yra svarbus valdymo reikalavimo pažeidimo fiksavimo faktas, pažeidimo fiksavimo, o ne patikros vietoje surašymo data. Agentūros tikrintojas, tikrindamas kaimyninį sklypą, matydamas akivaizdų pažeidimą, ėmėsi aktyvių veiksmų ir visa tai užfiksavo fotonuotraukose. Agentūra yra akredituota institucija, atliekanti funkcijas, susijusias su Europos Sąjungos paramos lėšų išmokėjimu ir projektų kontrole, todėl tikrintojui buvo būtina užfiksuoti kaimyniniame sklype pastebėtą pažeidimą fotonuotraukomis, o grįžus į Agentūrą per Plotinių priemonių administravimo informacinę sistemą inicijuoti Paraiškos patikrą vietoje ir užpildyti patikros vietoje ataskaitą.

Patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimti sprendimus. Agentūra taip pat atkreipė dėmesį, kad oficialiai prieinamoje informacinėje sistemoje (www.maps.lt) suvedus lauko koordinates: (duomenys neskelbtini), yra identifikuojamas pareiškėjo deklaruotas laukas, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl neaiškių bei prieštaringų duomenų yra nepagrįsti. Agentūros teigimu, ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, todėl šiuo atveju vien tai, kad patikros ataskaitos surašyta ne 2018 m. kovo 21 d., o 2018 m. balandžio 6 d., negali būti pagrindas pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu iš esmės. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų abejoti 2018 m. kovo 21 d.

Agentūros užfiksuotu valdymo pažeidimu. Pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo, todėl negalima vadovautis vien jo žodiniu aplinkybių paaiškinimu, nes tai pažeistų objektyvumo ir teisingumo principus.

12. Pareiškėjas UAB „Švedijos pienas“ atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti bei priteisti pareiškėjui patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Pirmosios instancijos teismas panaikino atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. BR6-3375845 dėl jo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams dėl įrodymų rinkimo ir jų fiksavimo.

14. Atsakovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad ne kiekvienas formalus procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu.

15. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį (akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.).

16. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, nuosekliai laikosi pozicijos, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu (atitinka galiojančią 91 str. 1 d. 3 p. redakciją) atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, turi būti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedūrai nustatytus teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012).

17. Šio ginčo atveju sprendimą pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtu dėl to, kad 2018 m. balandžio 6 d. patikrinimo vietoje ataskaita dėl pareiškėjo deklaruotų laukų atitikties teisės aktų reikalavimams buvo grindžiama 2018 m. kovo 21 d., o ne 2019 m. balandžio 6 d. patikrinimo vietoje metu užfiksuotais duomenimis, t. y. 2018 m. kovo 21 d. fotonuotraukomis bei neteisingomis pažeidimo vietos koordinatėmis.

18. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių 4.17 punktu nustatyta, kad patikra vietoje – Agentūros darbuotojų atliekamas pareiškėjo ar paramos gavėjo paramos paraiškoje, paramos sutartyje, mokėjimo prašyme ir kt. pateiktų duomenų, dokumentų, investicijų ir veiklų patikrinimas projekto įgyvendinimo vietoje, o 165 punkte numatyta, kad po kiekvienos patikros vietoje ir ex post (po veiksmo) patikros, rengiama patikros vietoje ataskaita, kuria suteikiama galimybė peržiūrėti išsamius atliktų patikrų vietoje duomenis.

19. Tai reiškia, kad po patikros ex post surašoma patikros vietoje ataskaita, kurioje turi būti išdėstyti nustatyti duomenys. Patikros sąvokos analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ataskaitoje turi būti nurodyti duomenys, surinkti iki ataskaitos parengimo, ir ataskaita negali būti grindžiama duomenimis, atsiradusiais po ataskaitos parengimo. Todėl fotonuotraukos bei kiti duomenys, patvirtinantys pažeidimą pagal jų fiksavimo datą iki atskaitos parengimo, gali būti panaudoti rengiant vėlesnę ataskaitą patikrinus duomenų šaltinio teisėtumą.

20. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Ši norma įpareigoja teisėją ne formaliai vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis vertinant individualaus sprendimo teisėtumą, bet siekti išsiaiškinti tikrąsias ginčo faktines aplinkybes išnaudojant tam visas įrodinėjimo galimybes.

21. Galimybei išnagrinėti ginčą teisme suteikiama pirmenybė prieš ne esminius ginčijamo akto turinio bei formos trukumus. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina įsitikinti, ar Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimai priimant aktą yra esminiai ir pakankami, remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažinti aktą neteisėtu ir tuo pagrindu jį panaikinti.

22. Šio ginčo atveju byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, o tai apribojo teismo galimybę pašalinti teismo sprendime nurodytus prieštaravimus. Teismas privalėjo kviesti liudytoju asmenį, 2018 m. kovo 21 d. fiksavusi pažeidimą, ir išsiaiškinti fotografavimo datą bei aplinkybes, taip pat išsiaiškinti lauko, kuriame fiksuotas pažeidimas, koordinates ir taip identifikuoti pareiškėjo deklaruotą lauką.

23. Įvertinus tai, kad neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, daroma išvada, kad byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir dėl šios pažaidos pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (ABTĮ 146 str. 1 d.). Panaikinus teismo sprendimą, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė