e8fadbb2-e16d-44a8-88d6-afec0b03265d · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-18-634/2021 Teisminio proceso Nr. 1-07-5-00041-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir AuÅ¡ros Vingilės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. J. gynėjos advokatės E. B. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. J. gynėjos advokatės E. B. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau - ir Komisijos) 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. J. nuteistas 2019 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, ištaisytu 2020 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1922 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2015 m. rugsėjo 21 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu paskirta bauda ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai laisvės atėmimo ir 16 MGL bauda. Bausmės pradžia – 2020 m. birželio 29 d., pabaiga – 2021 m. birželio 27 d.

2. Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 81/04-1087 buvo nutarta netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ motyvuojant tuo, kad nuteistojo R. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Nesutikdama su Å¡iuo nutarimu nuteistojo gynėja pateikė skundÄ teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi nuteistojo R. J. gynėjos advokatės E. B. skundas dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atmestas, konstatavus, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, kurie leistų teismui Å¡iuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, buvimo, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimÄ nuteistojo atžvilgiu iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir objektyviai.

4. Nuteistojo R. J. gynėja advokatė E. B. pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį bei Komisijos nutarimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti R. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į neatliktos bausmės dydį, kadangi R. J. faktiÅ¡kai atliktos bausmės dalis atitinka BVK nustatytÄ formalųjį kriterijų ir negali bÅ«ti traktuojama kaip per maža, prieÅ¡taraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui. 4.2.

Skunde nurodoma, kad R. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžiama, kad pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas R. J. buvo atliktas praėjus beveik trims mėnesiams nuo bausmės pradžios, taip pažeidžiant teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ - pirminį vertinimÄ atlikti nuteistojo bausmės atlikimo pradžioje. Dėl Å¡io pažeidimo, gynėjos nuomone, atskaitos taÅ¡kas, nuo kurio turėjo bÅ«ti skaičiuojamas rizikos mažėjimas, yra maksimalÅ«s 168 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įverčio balai.

Todėl Komisija turėjo pareigÄ konstatuoti ir nutarime nurodyti R. J. pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , t. y. sumažėjimÄ nuo 168 balų iki 83 balų. To nepadarius, R. J. pažanga turėjo bÅ«ti pakartotinai vertinama prieÅ¡ Komisijos posėdį. Kadangi nei viena, nei kita padaryta nebuvo, Komisija nepagrįstai nusprendė, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ nebuvo padaryta, o teismas nepagrįstai sutiko su tokia bausmių vykdymo teisei prieÅ¡taraujančia logika ir paminėtus faktus nutartyje nutylėjo.

Tokiu bÅ«du buvo suvaržyta nuteistojo teisė tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo galimybe. Be to, net ir atmetus Å¡iuos faktus, aukÅ¡tesnės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors nuo pirminio vertinimo rizika nėra pasikeitusi, Å¡i aplinkybė nepaneigia lygtinio paleidimo taikymo galimybės. Ne mažiau svarbus yra ir nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu, jo požiÅ«ris į savo veiksmus, kitos teigiamus nuteistojo mÄ stymo, požiÅ«rio, elgesio pokyčius atskleidžiančios aplinkybės. 4.3.

Anot gynėjos, teismas prioritetÄ skyrė nuteistÄ jį neigiamai apibÅ«dinančioms aplinkybėms, o R. J. teigiamai charakterizuojantys duomenys buvo nereikÅ¡mingi, kas rodo teismo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ . 4.4. Komisija bei pirmosios instancijos teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimÄ R. J., pažeidė BVK 9 straipsnyje įtvirtintÄ progresyvaus bausmių atlikimo principÄ , teisingumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, humaniÅ¡kumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lÅ«kesčių principus.

Taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. 4.5. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, ankstesniais teistumais, anot gynėjos, yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Pabrėžiama, kad lygtinio paleidimo taikymas turi būti siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. 4.6. Teismas nepagrįstai dokumentus apie galimybes įsidarbinti UAB „P“ įvertino kaip nepakankamus.

Pažyma apie įsidarbinimÄ parodo nuteistojo motyvacijÄ dirbti. Be to, R. J. savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultÅ«ra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir bÅ«ti pilnaverčiu jos nariu, į pastabas reaguoja ir sugeba iÅ¡ jų padaryti atitinkamas iÅ¡vadas, su įstaigos personalu bendrauja laikydamasis tinkamų socialinio bendravimo normų, nuobaudų neturi. Jis turi stiprius socialinius ryÅ¡ius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryÅ¡ius su Å¡eimos nariais, yra lankomas, vedęs, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , du nepilnamečius vaikus, taip pat vienÄ dukrÄ , kuri tik kÄ sulaukė pilnametystės, susilaukė anÅ«kės, prie kurios priežiÅ«ros iÅ¡laikymo vaiko tėvas neprisideda.

Nuteistojo žmona serga onkologine liga, taip pat su Å¡eima gyvena neįgali uoÅ¡vė, kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Tad jis yra reikalingas Å¡eimai. NuteistÄ jį teigiamai apibÅ«dinančių duomenų visuma Å¡iuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnę kriminalinę praeitį, leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotÄ nuo visuomenės.

5. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė E. P. atsiliepime į nuteistojo R. J. gynėjos advokatės E. B. skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį. Nuteistojo R. J. gynėjos advokatės E. B. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo R. J. gynėjos skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nutartį, teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes ir iÅ¡samiai motyvavo, kodėl nuteistajam R. J. netaiko lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , ir įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R.

J. jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos ir toliau prižiÅ«rimas probacijos pareigÅ«nų. Tai, kad minėtas sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjos lÅ«kesčių, nereiÅ¡kia, kad Komisija ar teismas netinkamai vertino lygtinio paleidimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ nuteistojo atžvilgiu.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi.

8. R. J. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ , atitinkanti 83 balus, iÅ¡ kurių 40 balų statiniai, 43 dinaminiai, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Nors skunde itin akcentuojami nuteistajam nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai, kritikuojami Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmai tik kartÄ atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , teisėjų kolegija Å¡iame kontekste pabrėžia, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, tačiau vertinant nuteistojo pažangÄ reikia atsižvelgti ne vien į balus, bet ir į konkrečius nuteistojo veiksmus juos mažinant.

Tai reiÅ¡kia, jog bÅ«tent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiÅ«ris į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pasekmes, siekis taisytis, požiÅ«ris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymÄ si, su kuriais neiÅ¡vengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti iÅ¡vadÄ , manymÄ , kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiÅ«ris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriÅ¡kas.

Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ aspektu pažymima, kad apie pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant nuteistojo R. J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tai buvo vertinama ir padaryta pagrįsta iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad R.

J. daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

9. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nuteistajam R. J., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta eilė kriminogeninių veiksnių: ankstesni teistumai (didelis ankstesnių teistumų skaičius); iÅ¡silavinimas (neturi profesijos, turi 9 klasių iÅ¡silavinimÄ ); lėšų tvarkymas ir pajamos (turi įsiskolinimų); gyvenimo stilius ir draugai; mÄ stymas ir elgesys (tų pačių klaidų kartojimas, impulsyvumas); nuostatos (linkęs pažeidinėti visuomenės taisykles).

Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo R. J. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ .

Nuteistasis R. J. nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti jam nustatytus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, eliminuoti bent dalį išskiriamų kriminogeninių veiksnių.

10. Ä®vertinus skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , pastebimos tam tikros teigiamai R. J. asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad jis pripažįsta kaltę dėl padaryto nusikaltimo. PriežiÅ«rÄ suvokia, kaip praktinių problemų sprendimÄ . Bendraudamas su administracijos darbuotojais elgiasi ramiai, mandagiai, laikosi atstumo, elgesio normų. Domisi bausmės atlikimo sÄ lygomis, teisėmis, pareigomis. IÅ¡reiÅ¡kė motyvacijÄ lankyti programas, mokytis bei dirbti, tačiau mokymosi bei darbo vieta nesuteikta dėl trumpo bausmės laiko.

IÅ¡sako ateities tikslus, mÄ stymas gan konkretus. Drausmine tvarka nebaustas. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės parodo tam tikrÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ , tačiau kartu pabrėžiama, kad R. J. Å¡iuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Å ios aplinkybės savaime nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ jau yra pakankama. Kadangi R. J. bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, neskatintas, vadinasi ir pataisos namų administracija jokių iÅ¡skirtinai teigiamai jo elgesį apibÅ«dinančių veiksnių nėra nustačiusi.

11. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibÅ«dinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mÄ stysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgÄ laikotarpį vykstantis procesas, todėl bÅ«tina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Kaip matyti iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, R. J. teistas septynis kartus. Anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. NusikaltimÄ , už kurį atlieka bausmę, padarė nesumokėjęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos baudos. Paminėtos aplinkybės rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaiÅ¡tingo elgesio jam nepavyksta iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį, neabejotinai atskleidžia netinkamÄ R. J. požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, prioritetÄ suteikęs neteisėtų pajamų gavimui, o ne darbui.

Nors Å¡ios aplinkybės ir negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia R. J. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Juolab, kad ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog asmuo linkęs kartoti tas pačias klaidas, nerasdamas alternatyvų, pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe, veikia impulsyviai.

Nusikaltimui pasiryžo, nes trÅ«ko pinigų. Jis turi finansinių įsipareigojimų, kurių vykdymui neskiria pakankamai dėmesio. Kaip planuoja susidoroti su turimais finansiniais sunkumais, nuteistasis nenurodo. Nors laisvėje jis nurodo turėsiÄ s darbÄ , visgi įvertinus ankstesnę nestabiliÄ jo darbinę patirtį, nedarbingumo laikotarpius, tai, kad dauguma jo anksčiau padarytų nusikaltimų buvo įvykdyta siekiant finansinės naudos, kas rodo, jog vien tik oficialių pajamų nuteistojo asmeninių poreikių tenkinimui, Å¡iam bÅ«nant laisvėje, vis tik nepakako, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar ir Å¡iuo atveju vien tik darbo turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio.

Analogiškai vertintini ir R. J. socialiniai ryšiai su savo artimaisiais, jo žmonos liga, kadangi šios aplinkybės egzistavo ir paskutinio nusikaltimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio nuteistojo tai nesulaikė.

12. Nuteistojo gynėjos skunde taip pat teigiama, jog skundžiama nutartimi atmetus skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, humaniÅ¡kumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, ir kiti baudžiamosios teisės principai. Kuo pasireiÅ¡kė Å¡ių baudžiamosios teisės principų pažeidimai, skunde nenurodoma, todėl nėra galimybės iÅ¡samiau pasisakyti dėl Å¡io deklaratyvaus skundo argumento. Apygardos teismas nuteistojo gynėjos nurodytų teisės principų pažeidimų, nagrinėjamu atveju, nenustatė.

13. Nors nuteistojo gynėja skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, tačiau, aukÅ¡tesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informacijÄ apie konkretų atvejį.

14. SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis R. J. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimÄ bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimÄ . AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjos skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo R. J. gynėjos advokatės E. B. skundÄ ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Aurelijus Rauckis AuÅ¡ra Vingilė