e8fa95bd-02a9-4fd5-9edf-57f3e8feb51f · Vilniaus apygardos teismas

Procesinio sprendimo kategorija 44Procesinio sprendimo kategorija 44.2.2., 73.2.5.1.2., 116.1.Civilinė byla Nr. 2-771-656/2012 (S)                           VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                       SPRENDIMAS                                     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                    2012 m. vasario 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas, sekretoriaujant Eglei Berželionytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Vėjo elektra“ atstovei advokatei Ingai Klimašauskienei, atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei, trečiojo asmens Lenkijos bendrovės WINDHUNTER-SERWIS Sp.z.o.o. atstovei advokatei Justinai Stuckai, trečiajam asmeniui Z.

G. nedalyvaujant, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kinį dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo,                                     n u s t a t ė : ieÅ¡kovas nurodė, kad Å¡alys 2010-01-20 sudarė įmonių turto draudimo sutartį (draudimo polisas PZULT Nr.1148515) pagal standartines sÄ lygas – atsakovo parengtas Ä®monių turto draudimo taisykles. Atsakovas nauja verte apdraudė vėjo matavimo bokÅ¡tÄ , esantį (duomenys neskelbtini) nuo draudiminių įvykių: vagystės, audros, potvynio, liÅ«ties, kruÅ¡os, sniego slėgio, grunto suslÅ«gimo, piktavaliÅ¡kos trečiųjų asmenų veiklos.

Nustatyta draudimo suma 240000 Lt, besÄ lyginė iÅ¡skaita 2000 Lt. 2011-01-02 ieÅ¡kovas pastebėjo, kad bokÅ¡tas nugriuvo. IeÅ¡kovas teigia, kad Vėjo matavimo bokÅ¡tas nugriuvo dėl:             audros ir kitų, gamtos jėgų, nuo kurių veikimo buvo apsidrausta Draudimo sutartimi (vėjo (audros), liÅ«ties, kruÅ¡os, sniego slėgio), elementų sÄ veikos visumos, t.y. dėl gamtos jėgų (objektyvių priežasčių); ir             dėl piktavaliÅ¡kos trečiųjų asmenų veikos, t.y. nuo žmogaus valios priklausančių (subjektyvių) priežasčių.             IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 2010-12-24 bokÅ¡te esantys matavimo prietaisai duomenų apie vėjo greitį nebesiuntė.

Nustatyta, kad 2011-01-01 vietovėse, esančios 50 ir 80 kilometrų nuo įvykio vietos iÅ¡matuotas vėjo greitis buvo 27,1- 25,7 m/s, tuo metu buvo daug elektros tinklų avarijų, susijusių su oro sÄ lygomis. Atsakovas nepagrįstai įvykio nepripažino draudžiamuoju ir atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Draudimo taisyklėse yra įtvirtinta analogiÅ¡ka Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. nuostata, kuri nustato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, kurios atleidžia jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar leidžia jÄ sumažinti (Taisyklių 9.4.7 p.).

IeÅ¡kovas (draudėjas) teigia, kad Vėjo matavimo bokÅ¡to griÅ«tį sÄ lygojo rizikos, kurios buvo apdraustos Draudimo sutartimi, t.y. įvyko draudžiamasis įvykis, o atsakovas (draudikas) su tokiu faktu nesutinka. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, Atsakovas (draudikas) (o ne IeÅ¡kovas (draudėjas)) turi įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį (AtsakovÄ ) nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas nepagrįstai ginčija vėjo matavimo bokÅ¡to įrengimo vietÄ .

Pagal atsakovo dokumentuose nurodytus vietovardžius bei tai, kad kito tokio bokšto aplinkinėse vietovėse nebuvo, daroma išvada, kad šalys susitarė dėl vienintelio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), draudimo. Atsakovo pateiktame ekspertizės akte aiškiai konstatuota, kad „Bokštas sugriuvo dėl to, kad nutrūko atotampa (lynas). Nutrūkus vienai atotampai, likusios neišlaikė apkrovų ir jų dalis taip pat nutrūko, bokštas neteko stabilumo ir sulūžo. Atotampos buvo veikiamos vėjo ir apledėjimo apkrovų.Šios aplinkybės abejonių nekelia.“ (Ekspertizės akto 18 psl.).

Ekspertizės akto 2011-04-20 paaiÅ¡kinimuose konstatuota, kad „Statinio avarija įvyko dėl vėjo ir apledėjimo poveikio." (Ekspertizės akto 2011-04-20 paaiÅ¡kinimų 2 p.). Nurodyti Ekspertizės akto teiginiai yra kategoriÅ¡ki ir neabejotini, prieÅ¡ingai nei kitos Ekspertizės akto iÅ¡vados, kurios yra tikėtino lygmens. Be to, Ekspertizės akto 2011-04-20 paaiÅ¡kinimuose esantis minėtas eksperto atsakymas, kad „Statinio avarija įvyko dėl vėjo ir apledėjimo poveikio“, pateiktas į Atsakovo užduotÄ aiÅ¡kų klausimÄ , kuriuo Atsakovas prašė eksperto „nurodyti/patikslinti, ar minėto įvykio (Objekto nugriuvimo) tiesiogine priežastimi galėjo/negalėjo bÅ«ti vėjo ir apledėjimo apkrovos".

Nurodyti Ekspertizės akto teiginiai leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad Vėjo matavimo bokÅ¡tas nugriuvo dėl gamtos jėgų, t.y. dėl audros ir kitų, gamtos jėgų, nuo kurių veikimo buvo apsidrausta Draudimo sutartimi (vėjo (audros), liÅ«ties, kruÅ¡os, sniego slėgio), elementų sÄ veikos visumos. Audra, Draudimo sutarties prasme, gali bÅ«ti konstatuota ne tik remiantis tame regione atliktais meteorologinės tarnybos matavimais, tačiau ir kitais faktais, kai vėjas draudimo vietos zonoje padarė panaÅ¡ių nuostolių, panaÅ¡iems draudimo objektams, kurių egzistavimÄ IeÅ¡kovas pagrindė su IeÅ¡kiniu pateiktais Energetikos ministerijos duomenimis, yra pakankamas pagrindas draudžiamojo įvykio faktui konstatuoti ir atsirasti draudiko (atsakovo) prievolei mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Pagal Taisyklių 17.4.1 p. nurodytÄ draudžiamojo įvykio (audros) apibrėžimÄ , draudžiamuoju Ä®vykiu pripažįstamas ne pats audros faktas, bet žala, sukelta audros. Kaip draudžiamasis įvykis yra reikÅ¡mingas ne audros faktas, bet galutinis audros rezultatas turto savininkui - turto netekimas ir dėl to atsiradusi žala. AnalogiÅ¡kas aiÅ¡kinimas taikytinas ir kitų Draudimo sutartyje nurodytų draudžiamųjų įvykių, sukeltų gamtos jėgų, atžvilgiu. Atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovo nurodytais vėjo greičio matavimo prietaisų iÅ¡matuotais vėjo greičiais remtis negalima, nes vėjo greičio matavimo prietaisai yra toli nuo įvykio vietos, nepagrįstas.

Taisyklėse, apibrėžiančiose draudžiamuosius įvykius, sÄ lygotus gamtinių jėgų (konkrečiai Å¡iuo atveju aktualius - audra, kruÅ¡a, liÅ«tis, sniego slėgis), nėra nurodomi konkretÅ«s atstumai tik kuriems esant nuo įvykio vietos atitinkama gamtos jėga laikytina draudžiamuoju įvykiu Draudimo sutarties prasme. Taisyklėse nurodoma, kad, jeigu draudimo vietoje atitinkamų gamtos jėgų parametrų (pvz., vėjo stiprumo, kruÅ¡os, kritulių kiekio) nebuvo galima nustatyti, remiamasi faktais, kad tame regione (draudimo vietos zonoje) atitinkama gamtos jėga padarė panaÅ¡ių nuostolių geros bÅ«klės pastatams ar kitiems tokio pat atsparumo daiktams (Taisyklių 17.4.1.2, 17.5.1.2, 17.5.3.2, 17.5.4.2 p.).

IeÅ¡kovas su IeÅ¡kiniu pateikė Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos duomenis, kurie patvirtina, kad 2011 m. sausio 1 - 4 d. visoje Lietuvoje siautėjo stipri pÅ«ga ir dėl to vyko elektros tinklų masiniai iÅ¡sijungimai ir gedimai, kurių metu elektros energijos tiekimas buvo nutrÅ«kęs itin dideliam vartotojų skaičiui, tame tarpe (duomenys neskelbtini) regione (regione, kur stovėjo Vėjo matavimo bokÅ¡tas). Nutraukta daug laidų ir nulaužta daug atramų. Nurodyti duomenys užfiksuoti Klaipėdos regione, kuriam pagal AB LESTO vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ (http://www.lesto.lt), priskiriama Å ilalė (kur stovėjo Vėjo matavimo bokÅ¡tas), Å ilutė ir Kretinga (kur stovėjo pirmiau minėti kiti vėjo greičio matavimo prietaisai, iÅ¡matavę vėjo greičius, virÅ¡ijusius 20 m/s).

Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad analogiÅ¡ki vėjo greičiai (virÅ¡iję 20 m/s) Å¡iuo laikotarpiu sÄ lygojo ir vėjo matavimo bokÅ¡to griÅ«tį. Pagal statinių klasifikacijÄ vėjo greičio matavimo bokÅ¡tas ir elektros tinklų atramos priklauso tos pačios statinių rÅ«Å¡ies grupei. Elektros tinklų atramos yra žemesnės už vėjo greičio matavimo bokÅ¡tÄ , tačiau jos taip pat nugriuvo dėl audros (stipraus vėjo). Atsakovas draudimo sutartį sudarė prisijungimo bÅ«du.

Atsakovas draudimo sutarties nuostatas taikė siaurinamai. Vėjo matavimo bokÅ¡to griÅ«tį įtakojo gamtos jėgų, nuo kurių veikimo buvo apsidrausta Draudimo sutartimi (vėjo (audros), liÅ«ties, kruÅ¡os, sniego slėgio), elementu sÄ veikos visuma. Ekspertizės akte nurodytÄ teiginį, kad galimos griÅ«ties priežastys be mechaninės linų pažaidos yra lynų defektas ir statybos klaidos (nepakankamai įtempti lynai), paneigia bokÅ¡to gamintojų įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas bei periodinių patikrinimų aktai.

Abiejų ginčo Å¡alių ekspertai savo iÅ¡vadose patvirtino, kad viena iÅ¡ galimų Vėjo matavimo bokÅ¡to griÅ«ties priežasčių - mechaninės lynų pažaidos (vandalizmas/trečiųjų asmenų veikla), t.y. nulemta subjektyvių - nuo žmogaus valios - priklausančių priežasčių. Tai atitinka Draudimo sutartyje nurodyto draudžiamojo įvykio - piktavaliÅ¡ka trečiųjų asmenų veikla (Taisyklių 17.6 p.) - apibrėžimÄ . Draudžiamojo įvykio - piktavaliÅ¡ka trečiųjų asmenų veikla - faktas yra nustatytas ir tai pakankamas pagrindas atsirasti draudiko (Atsakovo) prievolei mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovas nepagrįstai reikalauja iÅ¡ ieÅ¡kovo policijos pažymos, nes tai yra formalus reikalavimas. Be to, policijos pažymÄ pagal draudimo taisyklių sÄ lygas galėjo gauti pats atsakovas. BokÅ¡tas pagal draudimo sutartį bokÅ¡tas apdraustas nauja verte – analogiÅ¡ko bokÅ¡to atstatymo kaina, kuri pagal statytojo pasiÅ«lymus yra 252 617,21 Lt. BokÅ¡to liekanos negali bÅ«ti panaudotos atsakovo veikloje, todėl ieÅ¡kovas negali pateikti įrodymų, kokia yra liekanų vertė. IeÅ¡kovui turi bÅ«ti priteista visa bokÅ¡to atstatymo kaina, atskaičius besÄ lyginę 2000 Lt frančizę.

Remiantis Taisyklių 16.3.2 p., draudikas (Atsakovas) atlygina bÅ«tinas ir protingas iÅ¡laidas, skirtas draudžiamojo įvykio vietai sutvarkyti ir iÅ¡valyti - 5058,80 Lt dydžio sumÄ . IÅ¡ viso ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 238 000 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 2 230,03 Lt palÅ«kanų ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad ginčo vėjo greičio matavimo bokÅ¡to, kuris yra laikino naudojimo statinys (naudojimo terminas - 2 metai) ir kurio aukÅ¡tis yra 100 metrų, statybai buvo reikalingas statybos leidimas ir kiti su statinio statyba susiję dokumentai, tačiau ginčo bokÅ¡tui statybos leidimas iÅ¡duotas nebuvo.

Vėjo greičio matavimo bokÅ¡tas yra ir buvo savavaliÅ¡ka statyba, kuriÄ Ä¯statymai draudžia ir jos nesaugo. LR CK 6.988 str. 4 dalis nustato, jog gali bÅ«ti draudžiami tik įstatymo saugomi interesai, t.y. turtinis interesas turi neprieÅ¡tarauti ne tik imperatyvioms teisės normoms, bet ir vieÅ¡ajai tvarkai, gerai moralei. Jeigu turtinis interesas neatitinka Å¡ių kriterijų, draudimo sutartis yra niekinė. IeÅ¡kovo teiginiai, jog Draudimo taisyklių nuostatos yra neaiÅ¡kios, dviprasmiÅ¡kos, yra nepagrįsti.

IeÅ¡kovas (Draudėjas pagal minėtÄ Draudimo sutartį) yra verslininkas, todėl jam taikomi didesni apdairumo, konkrečios situacijos įvertinimo reikalavimai, t.y. esant Draudimo sutartyje užfiksuotam faktui - „Susipažinau su draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis Nr.059 (patvirtinta 2008 12 18 d. Valdybos posėdyje), jokių pastabų neturiu; susipažinau ir sutinku su draudimo sutartyje nurodytomis sÄ lygomis, jokių pastabu neturiu" - ir esant draudėjo (IeÅ¡kovo) paraÅ¡ui, antspaudui, konstatuotina, kad IeÅ¡kovas buvo tinkamai supažindintas su Draudimo sutartimi, Draudimo taisyklėmis, tačiau jokių pastabu, pretenzijų nepareiÅ¡kė.

Atsakovo atliktos ekspertizės akte ekspertas S. M. nurodė, kad labiausiai tikėtinos yra šios ginčo bokšto griūties priežastys: lynu defektas, statybos klaidos, mechaninės lynu pažaidos. Be to, ekspertas pabrėžė, jog „visos išvardintos priežastys yra vienodai tikėtinos". Vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, konstatuotina, kad ginčo bokštas sugriuvo/galėjo sugriūti ir nuostolis atsirado/galėjo atsirasti dėl visų trijų nustatytų galimų priežasčių įtakos lygiomis dalimis.

Atitinkamai skaičiuojant nuostolio dydį turi bÅ«ti vadovaujamasi taisykle, jog kiekviena iÅ¡ nustatytų trijų galimų priežasčių įtakojo nuostolio atsiradimÄ lygiomis dalimis. IeÅ¡kovas (draudėjas), reikalaudamas draudimo iÅ¡mokos, privalo įrodyti, jog buvo draudžiamasis įvykis Draudimo taisyklių prasme, o Atsakovas (draudikas) privalo įrodyti, kad yra aplinkybės, kurioms esant draudimo iÅ¡moka nemokama arba mažinama (draudžiamojo įvykio nebuvimas, nedraudžiamieji įvykiai, neapdraustos rizikos, draudėjo pareigų pažeidimas).

Remiantis Draudimo taisyklių II dalies 17.4.1.1.punktu, audra laikomas vėjas, kurio vidutinis greitis viršija 20 metru per sekundę. Bet kuriuo atveju nustačius, jog buvo vėjas, kurio vidutinis greitis viršija 20 metrų per sekundę (audra) (Draudimo taisyklių II dalies 17.4.1.1.p.), turi būti nustatyta ir įrodyta, jog atsiradę konkretūs nuostoliai kilo būtent dėl tokios audros arba dėl audros ant apdrausto pastato kažkam užvirtus: „Atlyginami tik tie tiesioginiai nuostoliai, kurie atsirado:

a) dėl tiesioginio audros poveikio apdraustam turtui;

b) dėl audros ant apdrausto turto užvirtus pastatams, jų dalims, medžiams ir pan." (Draudimo taisyklių II dalies 17.4.1.3.p.). Remiantis Draudimo taisyklių II dalies 17.4.1.punktu, vėjo greitis nustatinėjamas remiantis meteorologinės tarnybos matavimais. Å iuo atveju vienintelė Lietuvoje meteorologinė tarnyba (vieÅ¡asis juridinis asmuo) yra Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, todėl Atsakovas, priimdamas sprendimÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ IeÅ¡kovui, kuris iÅ¡dėstytas Atsakovo 2011-05-20 praneÅ¡ime Nr.04- 10V-83672, adresuotame IeÅ¡kovui, pagrįstai rėmėsi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateikta informacija artimiausios (duomenys neskelbtini)  kaimui (duomenys neskelbtini)  meteorologijos stoties duomenimis, kurie patvirtina, jog per laikotarpį nuo 2010-12-24 iki 2011-01-02 didžiausias vidutinis vėjo greitis stebėjimo metu siekė 10 m/s, o didžiausias minėtu laikotarpiu vėjo greitis siekė 14 m/s. Nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka Draudimo taisyklių II dalies 17.4.1.1.punkte numatyto audros požymio, todėl nenustatytas ir neįrodytas draudžiamasis įvykis - audra - Draudimo taisyklių prasme.

Tiek Atsakovo samdytas ekspertas Ekspertizės akte Nr. 11/04-11, tiek Vėjo greičio matavimo bokÅ¡to gamintojas ir statytojas patvirtino, kad vėjas ir apledėjimo apkrovos nebuvo Vėjo greičio matavimo bokÅ¡to griÅ«ties priežastimis. Ä®vedus žinomus kintamuosius į IeÅ¡kovo pateiktÄ vėjo greičio skaičiuoklę iÅ¡ Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos internetinio puslapio, gautas vėjo greitis 100 metrų aukÅ¡tyje vis tiek nevirÅ¡ija Draudimo taisyklių II dalies 17.4.1.1.punkte nurodytų audros požymių.

Remiantis byloje esančiais duomenimis ir dokumentais nenustatyta, kad Vėjo greičio matavimo bokÅ¡to griÅ«ties priežastis buvo ir/ar galėjo bÅ«ti konkretaus gamtos jėgos elementas ir/ar jų visuma. Draudžiamuoju įvykiu pagal Draudimo taisyklių II dalies 17.6.punktÄ (piktavaliÅ¡ka trečiųjų asmenų veikla) laikomas toks įvykis, kurio faktinės aplinkybės atitinka minėtame punkte nurodytus draudžiamojo įvykio požymius, todėl ne bet kokia piktavaliÅ¡ka trečiųjų asmenų veikla laikoma draudžiamuoju įvykiu pagal Draudimo taisykles, o tik ta, kuri yra patvirtinama policijos institucijos; jei ji padaryta tyčia ir jÄ atliko ne Draudimo taisyklių II dalies 17.6.4.punkte numatyti asmenys.

Nesant policijos pažymos, įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio požymių. PrieÅ¡ingu atveju, nesant tokio požymio (policijos institucijos patvirtinimo), bet koks draudimo objekto sugadinimas subjektyviai galėtų bÅ«ti traktuojamas kaip piktavaliÅ¡kos trečiųjų asmenų veiklos pasekmė, o Å¡iuo atveju draudimo objektas buvo net nesaugomas. Ekspertas S. M. nurodė, kad tik nustačius pirmiausia trÅ«kusi lynÄ ir jo dalis bÅ«tu galima bandyti nustatyti, ar lyno trÅ«kis galėjo atsirasti dėl trečiųjų asmenų veikos.

Pirmiausia trūkęs lynas nebuvo nustatytas, todėl įrodyta, jog Vėjo greičio matavimo bokštas sugriuvo ne dėl trečiųjų asmenų veiklos. Ekspertizės akto Nr.l 1/04-11 Išvadų 1 ir 2 punktuose yra nurodyta, jog statinio griūties priežastimi galėjo būti viena arba daugiau iš šių priežasčių:

1. Lynų defektas;

2. Statybos klaidos (nepakankamai įtempti lynai). Å ios priežastys atitinka Draudimo taisyklių II dalies 16.9.1.punkto c) papunktyje nurodytÄ iÅ¡imti, kuomet draudimo iÅ¡moka nemokama bet kuriuo atveju: „Nepriklausomai nuo draudimo sutartyje numatytu apdraudžiamų rizikų, Å¡iuo draudimu nėra atlyginami nuostoliai dėl bet kokio turto sunaikinimo ar sugadinimo, tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradę, susidarę, kilę dėl ar bet kokiu kitu bÅ«du susiję su (...) netinkamu projektu, statybos, montavimo, grunto tyrimo klaidomis, žinomai brokuotu, netinkamu daliu, medžiagų, įrengimu naudojimu".

Atsakovas įrodė pagrindÄ ir aplinkybes, kuriomis remiantis draudimo iÅ¡moka nemokama. BokÅ¡to kokybės pažymėjimas ir lyno sertifikatai neįrodo, kad ginčo bokÅ¡tas atitinka kokybės reikalavimus, nes defektai galėjo atsirasti ir vėliau. Be to, negalima identifikuoti, koks stiebas ir lynai sumontuoti (duomenys neskelbtini) km. (duomenys neskelbtini) rajone.Atsakovas taip pat nesutiko su ieÅ¡kovo pateiktu žalos dydžio paskaičiavimu. Nurodė, kad Draudimo taisyklių II dalies 18.2.1.punktas įtvirtina tvarkÄ , kokiu bÅ«du nustatoma nuostolio suma „naujos vertės" draudimo atveju: nuostolio suma, remiantis nauja verte, yra skirtumas tarp turto vertės prieÅ¡ pat draudžiamÄ jį įvykį ir iÅ¡likusio turto vertės. Tai reiÅ¡kia, jog turi bÅ«ti nustatyta Vėjo matavimo bokÅ¡to liekanų vertė, taip pat nesugadintu daliu/detalių/konstrukcijų, kurios gali bÅ«ti panaudojamos, vertė bei Å¡i suma privalo bÅ«ti atimta iÅ¡ Vėjo matavimo bokÅ¡to vertės prieÅ¡ pat draudžiamÄ jį įvykį, nes prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtės. Aplinkybę, jog Vėjo matavimo bokÅ¡to konstrukcijos, liekanos turi atitinkamÄ vertę, gali bÅ«ti panaudotos atstatant analogiÅ¡kÄ bokÅ¡tÄ ir taip mažinama nuostolio suma, patvirtina ir paties IeÅ¡kovo pateiktas Vėjo matavimo bokÅ¡to gamintojo/rangovo pateiktas minėto bokÅ¡to atstatymo pasiÅ«lymo (kainoraščio) turinys, t.y. detaliai nurodoma, kuri dalis/detalė/konstrukcija gali bÅ«ti panaudojama atstatant Vėjo greičio matavimo bokÅ¡tÄ bei pažymima, jog Å¡ių elementų (pažymėti kainoraÅ¡tyje viena arba dviem žvaigždutėmis) kaina bus iÅ¡skaičiuota iÅ¡ bendrosios kainos (bendra kainoraÅ¡tyje nurodyta ginčo bokÅ¡to atstatymo kaina yra 68.378, 00 euru (236.095, 56 Lt).

Iš atstatymo kainos turi būti atimama gruntinių inkarų komplekto, matavimo įrangos ir stiebų liekanų vertė, todėl maksimali draudimo išmokos suma galėjo būti 169272,35 Lt. Nustatyta, jog labiausiai tikėtinos yra šios ginčo bokšto griūties priežastys: lynu defektas, statybos klaidos, mechaninės lynu pažaidos. Be to, ekspertas S. M. pabrėžė, jog „visos išvardintos priežastys yra vienodai tikėtinos", todėl darytina išvada, kad ginčo bokštas sugriuvo/galėjo sugriūti ir nuostolis atsirado/galėjo atsirasti dėl visų trijų nustatytų galimų priežasčių.

Atitinkamai skaičiuojant nuostolio dydį turi bÅ«ti vadovaujamasi taisykle, jog kiekviena iÅ¡ nustatytų trijų galimų priežasčių įtakojo nuostolio atsiradimÄ lygiomis dalimis. Jei bÅ«tų laikoma, kad kuri nors viena iÅ¡ nustatytų galimų bokÅ¡to griÅ«ties priežasčių vis dėlto yra draudžiamasis įvykis, tokiu atveju turėtų bÅ«ti kompensuojama atitinkamai tik 1/3 nustatyto pagrįsto nuostolio dalis. Atsakovas nepateikė dokumentų, kurie įrodytų, kad ginčo bokÅ¡tas atstatytas.

IeÅ¡kovo reikalaujamos 5.058, 80 Lt sumos, kuri buvo skirta konstrukcijų demontavimui, negali bÅ«ti iÅ¡mokėta, nes įvykis yra nedraudiminis. IeÅ¡kovas neįrodė, kad pagrįstai iÅ¡mokėjo sklypo savininkui 300 Lt nuostolių kompensacijÄ .              LR Draudimo įstatymo 96 str. 7 dalis numato, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡moka ar jÄ sumažinti dėl to, jog draudėjas pažeidė draudimo sutarties sÄ lygas, tačiau privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

IeÅ¡kovas 2010-12-24 iÅ¡ vėjo greičio matavimo bokÅ¡to gavo rodmenis, kad vėjo greitis 0.00 m/s, tačiau elgdamasis nerÅ«pestingai nesiaiÅ¡kino priežasčių. Nepatikrino bokÅ¡to, o į įvykio vietÄ nuvyko tik 2011-01-02. IeÅ¡kovas nepranešė policijai apie įvykį, nebendradarbiavo su atsakovu organizuojant bokÅ¡to apžiÅ«rÄ . IÅ¡ardė ir paÅ¡alino bokÅ¡tÄ iÅ¡ įvykio vietos, nors buvo informuotas, kad atsakovų samdytas ekspertas nori apžiÅ«rėti bokÅ¡to likučius.Tikėtina, kad ginčo bokÅ¡tas buvo sÄ moningai buvo iÅ¡ardytas ir paÅ¡alintas iÅ¡ įvykio vietos iki atvyks ekspertas.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas pažeidė bendradarbiavimo pareigÄ (Draudimo taisyklių I dalies 9.4.3.p.

e) papunktis).             Tretysis asmuo bokÅ¡to gamintojas Lenkijos bendrovė WINDHUNTER-SERWIS Sp.z.o.o. atsiliepime ir atstovė teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį patenkint. Nurodė, kad atsakovas neįrodė, kad įvykis nepripažintinas draudžiamuoju, nes nėra sukeltas audros. Atsakovo pateiktose pažymos apima laikotarpį nuo 2010-12-24 iki 2011-01-02, bet nėra įrodymų, kad griÅ«tis įvyko Å¡iuo laikotarpiu. Pagal hidrometeorologinės tarnybos pažymÄ vėjo greitis (14 m/s) iÅ¡matuotas tik 10 m aukÅ¡tyje, tuo tarpu bokÅ¡to aukÅ¡tis 99 m nuo žemės pavirÅ¡iaus. 50 metrų aukÅ¡tyje vėjo greitis stipresnis 35 proc. negu 10 metrų aukÅ¡tyje.

Informacija iš meteorologinio matavimo bokšto, esančio 50 km nuo vietovės, kurioje stovėjo sugriuvęs vėjo greičio matavimo bokštas, yra labiau patikima, nei duomenys nors ir iš arčiau esančios vietovės, bet užfiksuoti 10 m aukštyje. Draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu. Šalys nesusitarė, kokiame aukštyje turi būti išmatuotas 20 m/s vėjo greitis, todėl abejonės turi būti aiškinamos Taisykles parengusios šalies (atsakovo) nenaudai ir ja priėmusios šalies (ieškovo) naudai.

AB LESTO duomenys apie elektros stulpų griuvimÄ Taisyklių 17.4.1.2 punkto prasme gali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai, kad audra paveikė bokÅ¡tÄ ir lėmė jo griÅ«tį. Ekspertas S. M. negalėjo tiksliai įvardinti mechaninės lynų pažaidos priežasties, todėl jos (pažaidos) galėjo bÅ«ti sukeltos ar iÅ¡ dalies sukeltos audros. Pastačius bokÅ¡tÄ , jis 2009-11-24 perdavimo-priėmimo aktu perduotas ieÅ¡kovui, pretenzijų dėl kokybės nebuvo. BokÅ¡to konstrukcijos buvo geros kokybės, gera bokÅ¡to bÅ«klė patvirtinta 2010-02-10 ir 2010-06-30 vykusių apžiÅ«rų metu.

Ekspertizės akte projektavimo klaidų ir techninio prižiūrėtojo kaltės nenustatyta. Trečiasis asmuo nurodė, kad labiausiai tikėtina priežastis yra vieno iš lynų trūkimas dėl ekskavatoriaus arba žemės ūkio mašinos kaltės arba dėl nežinomo asmens kaltės, t.y. piktavališkos trečiųjų asmenų veiklos. Ši priežastis neatmetama ir ekspertizės akte. Trečiasis asmuo nurodė, kad bokštas nugriuvo dėl priežasčių, abi iš kurių (audra ir piktavališka trečiųjų asmenų veika) pagal atsakovo Taisykles yra pripažintinos draudiminiu įvykiu.             Trečiasis asmuo Z.

G., kuris yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas. 0,15 ha sklypo dalį vėjo greičio matavimo bokšto eksploatavimui naudoja ieškovas. Gyvena už 4 kilometrų nuo bokšto. Kitų bokštų Bučių ir gretimame Stungaičių kaime nėra. Nurodė, kad iki 2011 m. sausio pradžios, kai apie bokšto griūtį pranešė ieškovo darbuotojas, nepastebėjo, kad bokštas netinkamai įrengtas. Paskutinėmis 2010 m. gruodžio mėnesio dienomis ir 2011 m. sausio pirmomis dienomis buvo labai stiprus vėjas ir apledėjimas, sulaužyta daug medžių, nutrūko elektros tiekimas.             Ieškinys atmetamas.             Ieškovas nurodė, kad draudimo apsaugos laikotarpiu bokštas buvo veikiamas audros arba piktavališkos trečiųjų asmenų veiklos ir šio poveikio rezultatas yra nugriuvęs vėjo matavimo bokštas, pastebėtas 2011-01-02.

Byloje kilo ginčas, ar Å¡is įvykis vertinamas kaip draudiminis įvykis. Draudikas atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes, jo vertinimu, žala draudėjui atsirado dėl nedraudiminio įvykio.              Pagal draudimo taisyklių 16.2.1.4. punktÄ draudimo apsauga negalioja savavaliÅ¡kai, be suderinto statybos leidimo projekto pastatytų pastatų atžvilgiu. Atsakovas, sudarant draudimo sutartį bei po bokÅ¡to griÅ«ties sprendžiant informacijos gavimo bei iÅ¡mokos mokėjimo klausimus nekėlė argumento, kad draudimo apsauga bokÅ¡tui kaip savavaliÅ¡kai statybai negalioja.

CK 6.994 str. 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį draudikas turi teisę apžiÅ«rėti draudžiamÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â turtÄ . Draudžiamo bokÅ¡to aukÅ¡tis ir kiti parametrai, lemiantys galimÄ bokÅ¡to priskyrimÄ ypatingų statinių grupei, kuriems reikalingas statybos leidimas, atsakovui buvo iÅ¡samiai atskleisti prie draudimo poliso pridėtame bokÅ¡to brėžinyje (kvalifikuojantis požymis – statinio aukÅ¡tis virÅ¡ijantis 15 m). Atsakovui, kaip profesionaliam statinių draudikui buvo žinomos 2002-04-16 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr.184 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002, kuris apibrėžia ypatingų statinių požymius.

Teismas sprendžia, kad atsakovas negali remtis aplinkybe, kad draudimo apsauga negalioja, nes bokÅ¡tas pastatytas savavaliÅ¡kai, be suderinto statybos leidimo projekto pastatytų pastatų atžvilgiu.                          Teismas atmeta atsakovo argumentÄ , kad neteisingai nurodytas apdrausto bokÅ¡to adresas (duomenys neskelbtini), todėl neaiÅ¡ki padrausto turto vieta. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad bokÅ¡tas faktiÅ¡kai yra kaimyniniame (duomenys neskelbtini) rajone.

Kitų bokÅ¡tų Å¡iame (duomenys neskelbtini) kaime nėra. Teismas sprendžia, kad Å¡alys tiek sudarydamos, tiek tiriant draudiminį įvykį tyrė vertino vienÄ bokÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini) rajone.             Pagal žalos atsiradimo metu galiojusios Draudimo įstatymo redakcijos 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančios teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ atsiradimo sÄ lyga – draudėjo padarytas draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimas, o taip pat Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarka – draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

Teisės atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ sumažinti pagrindai nustatomi draudimo taisyklėse. Draudiko sprendimÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ turi lemti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nustatyti kriterijai. Ypač reikÅ¡mingas kriterijus yra sutarties pažeidimo priežastinis ryÅ¡ys su draudžiamuoju įvykiu. Draudėjui informavus draudikÄ apie draudiminį įvykį, prasideda draudiminio įvykio tyrimas, kurio tikslas – nustatyti draudiminio įvykio faktÄ , aplinkybes, pasekmes bei draudimo iÅ¡mokos dydį.

Draudiminio tyrimo metu draudimo sutarties Å¡alys yra saistomos tarpusavio prievolių, kurių įgyvendinimas grindžiamas sutarties Å¡alių tarpusavio bendradarbiavimu, siekiant kuo ekonomiÅ¡kiau ir efektyviau nustatyti draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimui ir jos dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes. Draudimo sutartis yra fiduciarinė sutartis, t.y. tokia, kurios Å¡alis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai, be to, draudimo sutartis yra rizikos sutartis, todėl jos Å¡alys privalo bÅ«ti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiai atskleisti visÄ sutarčiai reikÅ¡mingÄ informacijÄ .

Å alių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas kaip prievolių vykdymo principas įtvirtintas CK 6.38 str. 3 dalyje, pagal kurį kiekviena Å¡alis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiÅ¡kiau ir vykdant prievolę bendradarbiauti su kita Å¡alimi. IeÅ¡kovas, Å¡alių pasiraÅ¡ytame 2010-01-20 draudimo liudijimo polise PZULT Nr.1148515 savo paraÅ¡u patvirtino, kad sutartis sudaryta pagal standartines sÄ lygas – atsakovo parengtas Ä®monių turto draudimo taisykles Nr.059. Taip pat savo paraÅ¡u patvirtino, kad buvo supažindintas su jame nurodytomis draudimo taisyklėmis ir gavo jų kopija.

IeÅ¡kovas yra profesionalus verslininkas, kurio veikla yra daugelio tokio paties tipo statinių eksploatacija, todėl ieÅ¡kovas turėjo galimybę racionaliai ir pagrįstai pasirinkti draudimines rizikas ir suvokti draudimo taisyklių turinį. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad draudimo sutarties sÄ lygos dėl nedraudiminių įvykių negali bÅ«ti laikomos netikėtomis (siuprizinėmis), kadangi Å¡ių įvykių sÄ raÅ¡as jam buvo aiÅ¡kiai atskleistas.             Šalių pasiraÅ¡ytų Ä®monių turto draudimo taisyklių Nr.059 16.8. punkte, reglamentuojamos draudėjo (ieÅ¡kovo) pareigos įvykus draudžiamajam įvykiui: ne vėliau kaip per dvi dienas informuoti apie įvykį po to, kai apie įvykį sužinojo arba turėjo sužinoti, parodyti draudiko atstovui sugadintÄ turtÄ ar jo liekanas, saugoti sugadintÄ ar iÅ¡likusį turtÄ , kol jo atvyks apžiÅ«rėti draudiko atstovas, draudikas neturi teisės nepagrįstai uždelsti turto apžiÅ«rÄ , tačiau bet kokiu atveju atlikti apžiÅ«rÄ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo raÅ¡ytinio praneÅ¡imo apie įvykį gavimo.

             IeÅ¡kovas nurodė, kad bokÅ¡te esanti vėjo greičio matavimo įranga nuo 2010-12-24 pradėjo siųsti duomenis, kad vėjo greitis yra 0,0 m/s, kas parastai rodo, kad įranga apledėjusi, o nuo 2010-12-29 iÅ¡ bokÅ¡to duomenys nebuvo siunčiami. IeÅ¡kovo darbuotojai 2011-01-02 įsitikino, kad bokÅ¡tas nugriuvo. Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigia, kad apie draudžiamÄ jį įvykį ieÅ¡kovÄ informavo 2011-01-02 ir pateikė nuotraukas, tačiau ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad apie įvykį ieÅ¡kovui raÅ¡tu pranešė 2011-01-11 (t.1 b.l.40), nuotraukas atsiuntė elektroniniu paÅ¡tu 2011-01-04 (t.1 b.l.32-39). Remdamasis ieÅ¡kovo praneÅ¡imais trečiojo asmens Lenkijos bendrovės WINDHUNTER-SERWIS Sp.z.o.o. atstovai 2011-01-06 apžiÅ«rėjo bokÅ¡to likučius (t.1 b.l.127), tačiau ieÅ¡kovas nesugebėjo organizuoti griÅ«ties vietos apžiÅ«ros dalyvaujant atsakovo atstovams ir beÅ¡aliÅ¡kiems specialistams, nors su atsakovu du mėnesius derino įvykio vietos apžiÅ«ros laikÄ (t.3 b.l.103-104). Atsakovas 2011-02-01 ir 2011-03-21 raÅ¡tais paprašė atsakovÄ pateikti informacijÄ apie bokÅ¡to įrengimo aplinkybes (t.1 b.l.41, 182).

Atsakovas 2011-02-25 raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovui, kad atliks nepriklausomÄ ekspertizę, kuriÄ atliks teismo ekspertas S. M. ir prašė be atsakovo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo netvarkyti įvykio vietos ir neardyti likusių konstrukcijų (t.1 b.l.181). Į teismo ekspertų sÄ raÅ¡us įtrauktas ekspertas profesorius daktaras S. M. 2011-03-09 ir 2011-04-06 apžiÅ«rėjo bokÅ¡to konstrukcijas, tačiau sugriuvusio bokÅ¡to konstrukcijos jau buvo iÅ¡vežtos iÅ¡ įvykio vietos ir sandėliuojamos kitoje vietovėje, lynai supjaustyti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju S. M., kad, jei jis bÅ«tų atvykęs į įvykio vietÄ , tai turėjo galimybę nustatyti, kur trÅ«ko lynas, pagal trÅ«kimo pobÅ«dį ir vietÄ galima nustatyti, ar lynas trÅ«ko dėl mechaninio trÅ«kio neatlaikius apkrovos, ar dėl iÅ¡orinių pažeidimų, o pakartotinas tyrimas (teismo paskirta papildoma ar pakartotinė ekspertizė) neduos konkretesnių atsakymų. Nurodė, kad bÅ«tinumo iÅ¡vežti iÅ¡ lauko bokÅ¡to konstrukcijas nebuvo. Eksperto S. M. atliktos ekspertizės akte Nr.11/04-11 nurodyta, jog labiausiai tikėtinos yra Å¡ios ginčo bokÅ¡to griÅ«ties priežastys: lynu defektas, statybos klaidos (nepakankamai įtempti lynai), mechaninės lynu pažaidos (galimai dėl trečiųjų asmenų veiklos) (t.1 b.l.45-59).

Be to, ekspertas S. M. pabrėžė, jog „visos iÅ¡vardintos priežastys yra vienodai tikėtinos“, todėl darytina iÅ¡vada, kad ginčo bokÅ¡tas sugriuvo/galėjo sugriÅ«ti ir nuostolis atsirado/galėjo atsirasti dėl visų trijų nustatytų galimų priežasčių. Atitinkamai skaičiuojant nuostolio dydį turi bÅ«ti vadovaujamasi taisykle, jog kiekviena iÅ¡ nustatytų trijų galimų priežasčių įtakojo nuostolio atsiradimÄ lygiomis dalimis. Jei bÅ«tų laikoma, kad kuri nors viena iÅ¡ nustatytų galimų bokÅ¡to griÅ«ties priežasčių vis dėlto yra draudžiamasis įvykis, tokiu atveju turėtų bÅ«ti kompensuojama atitinkamai tik 1/3 nustatyto pagrįsto nuostolio dalis.

Ekspertas S. M. teisme apklausos metu parodė, kad apkrovos dėl vėjo buvo, tačiau nebuvo nustatyta, kad jos virÅ¡ijo nustatytas maksimalias apkrovas, todėl stiprus vėjas negali bÅ«ti laikomas bokÅ¡to griuvimo priežastim/. Techninio projektuotojo kaltė nenustatyta. IeÅ¡kovas teikė dokumentus, kad tai laikinas statinys, todėl techninė statybos priežiÅ«ra nebÅ«tina ir techninio prižiÅ«rėtojo kaltės nėra.              Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė draudimo taisyklių 16.8.3. punkte įtvirtintÄ pareigÄ saugoti sugadintÄ ar iÅ¡likusį turtÄ , kol jo neapžiÅ«rės draudiko atstovas, bei atsakovo nurodymÄ netvarkyti įvykio vietos ir neardyti likusių konstrukcijų.

IeÅ¡kovui iÅ¡vežus bokÅ¡to likučius ir supjausčius lynus, buvo prarasta galimybė iÅ¡tirti esminį įvykio priežasties įrodymÄ .             Nors draudimo taisyklių 7.6 punkte nurodyta, kad draudimo apsauga galioja tiesioginio apdrausto pastato sugadinimo dėl pavienių trečiųjų asmenų veiksmų atveju. Ä®vykio faktas turi bÅ«ti patvirtintas policijos pažyma (17.6.3. ir 18.5.1.

e) papunkčiai). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nesikreipė į policijÄ dėl turto sugadinimo dėl tyčios ar neatsargumo, nors turėjo galimybę tai padaryti. Teismas sprendžia, kad, nors Å¡is reikalavimas yra formalus, tačiau objektyviai pateisinamas siekiant iÅ¡vengti draudėjo praneÅ¡imų apie iÅ¡galvotus draudiminius įvykius. Turto sugadinimas yra veiksmas, kuris nukreiptas prieÅ¡ turto savininko nuosavybės teises, todėl kreiptis dėl į ikiteisminio tyrimo institucijÄ dėl turto sunaikinimo teisę turi turto savininkas.

Tyčinis  ar neatsargus turto sunaikinimas yra nusikalstamos veikos, numatytos LR Baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje (tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas) ir 188 straipsnyje (neatsargus svetimo turto sunaikinimas, padaręs didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui). Už neatsargų turto sunaikinimÄ Â ar sugadinimÄ asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nuketėjusio asmens ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas. Už tyčinį turto, kurio vertė nevirÅ¡ija (250 minimalių gyvenimo lygių – didelės vertės (32500 Lt)), sunaikinimÄ Â asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nuketėjusio asmens ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas (privataus kaltinimo tvarka kreipiantis į teismÄ ). Dėl tyčinio didelės vertės turto sunaikinimo ar sugadinimo policija pradeda ikiteisminį tyrimÄ , kurio metu yra daugiau galimybių profesionaliai surinkti galimos neteisėtos trečiųjų asmenų veiklos įrodymus, negu draudikui atliekant įvykio tyrimÄ ar renkant įrodymus civilinio proceso tvarka.

IeÅ¡kovo, kuris įrodinėja, kad jo didelės vertės turtas buvo sugadintas galimai dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų, elgesį nesikreipiant į policijÄ teismas vertina kaip prieÅ¡taringÄ , prieÅ¡taraujantį rÅ«pestingo ir atidaus asmens standartui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie bokÅ¡to sugadinimÄ dėl pavienių trečiųjų asmenų, iÅ¡skyrus teorinę eksperto S. M. prielaidÄ bei faktiniais duomenimis nepagrįstÄ bokÅ¡to statytojų 2011-01-06 pažymÄ (t.1 b.l.127), todėl teismas atmeta kaip neįrodytÄ bokÅ¡to sugadinimo dėl piktavaliÅ¡kos trečiųjų asmenų veiklos kaip galimÄ Å¾alos priežastį.             Pagal Taisyklių 17.4.1 p. nurodytÄ draudžiamojo įvykio - audros apibrėžimÄ , draudžiamuoju Ä®vykiu pripažįstamas ne pats audros faktas, bet žala, sukelta audros.

Kaip draudžiamasis įvykis yra reikšmingas ne audros faktas, bet galutinis audros rezultatas turto savininkui - turto netekimas ir dėl to atsiradusi žala. Draudimo taisyklių 17.4.1.1. audra laikomas vėjas, kurio vidutinis greitis viršija 20 metrų per sekundę. Taisyklėse nurodoma, kad, jeigu draudimo vietoje atitinkamų gamtos jėgų parametrų (pvz., vėjo stiprumo, krušos, kritulių kiekio) nebuvo galima nustatyti, remiamasi faktais, kad tame regione (draudimo vietos zonoje) atitinkama gamtos jėga padarė panašių nuostolių geros būklės pastatams ar kitiems tokio pat atsparumo daiktams (Taisyklių 17.4.1.2. punktas).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateikta oficiali informacija, kuri vertinama kaip oficialus rašytinis įrodymas, artimiausios Stungaičių kaimui Laukuvos meteorologijos stoties duomenimis, kurie patvirtina, jog per laikotarpį nuo 2010-12-24 iki 2011-01-02 didžiausias vidutinis vėjo greitis stebėjimo metu siekė 10 m/s, o didžiausias minėtu laikotarpiu vėjo greitis siekė 14 m/s (t.3 b.l.186-187). Nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka Draudimo taisyklių II dalies 17.4.1.1.punkte numatyto audros požymio, todėl nenustatytas ir neįrodytas draudžiamasis įvykis – bokšto griuvimas dėl audros - Draudimo taisyklių prasme.

Ekspertizės akte Nr. 11/04-11, tiek Vėjo greičio matavimo bokÅ¡to gamintojas ir statytojas 2011-01-06 patvirtino, kad vien vėjas ir apledėjimo apkrovos nebuvo Vėjo greičio matavimo bokÅ¡to griÅ«ties priežastimis. Ä®vedus žinomus kintamuosius į IeÅ¡kovo pateiktÄ vėjo greičio skaičiuoklę iÅ¡ Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos internetinio puslapio, gautas vėjo greitis 100 metrų aukÅ¡tyje vis tiek nevirÅ¡ija Draudimo taisyklių II dalies 17.4.1.1.punkte nurodytų audros požymių (t.1 b.l.72). IeÅ¡kovas su IeÅ¡kiniu pateikė Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos duomenis, kurie patvirtina, kad 2011 m. sausio 1 - 4 d. visoje Lietuvoje siautėjo stipri pÅ«ga, dėl stiprios pÅ«gos vyko elektros tinklų masiniai iÅ¡sijungimai ir gedimai, kurių metu elektros energijos tiekimas buvo nutrÅ«kęs 198 141 vartotojams, iÅ¡ jų Klaipėdos regione (regione, kur stovėjo Vėjo matavimo bokÅ¡tas) - 66 270 vartotojams.

Nutrauktų laidų, vietų skaičius iÅ¡ viso 10kV sudarė 214, (duomenys neskelbtini) regione, kuriam pagal AB LESTO vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ (http://www.lesto.lt), priskiriama (duomenys neskelbtini) (kur stovėjo Vėjo matavimo bokÅ¡tas), (duomenys neskelbtini) (kur stovėjo pirmiau minėti kiti vėjo greičio matavimo prietaisai, iÅ¡matavę vėjo greičius, virÅ¡ijusius 20 m/s). Tačiau teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo pateiktos aplinkybės ir nuotraukos nepatvirtina, kad buvo sugadinti analogiÅ¡ki statiniai ir konstrukcijos. BokÅ¡te esanti vėjo greičio matavimo įranga nuo 2010-12-24 pradėjo siųsti duomenis, kad vėjo greitis yra 0,0 m/s, kas parastai rodo, kad įranga apledėjusi, o nuo 2010-12-29 iÅ¡ bokÅ¡to duomenys nebuvo siunčiami, t.y. nesutampa galimo bokÅ¡to griuvimo ir kilusios pÅ«gos laikotarpiai.

Ginčo bokÅ¡to konstrukcija yra ažūrinė (tinklinė, permatoma), elektros perdavimo linijos sumontuotos ant monolitinių gelžbetoninių stulpų, apkrovų poveikį sÄ lygoja sniego ir vėjo poveikis laidams. IeÅ¡kovui argumentas, kad stiprus vėjas (audra) sukelia tokį patį poveikį elektros tinklų atramoms ir ginčo bokÅ¡tui nėra visiems žinoma aplinkybė, todėl jai įrodyti reikalingos specialios žinios ar kiti konkretÅ«s tyrimais pagrįsti įrodymai. IeÅ¡kovas nepasinaudojo galimybe iÅ¡saugoti iÅ¡ įvykio vietos neiÅ¡gabentas ir neiÅ¡ardytas bokÅ¡to konstrukcijas bei skirti teismo ekspertizę.

Nagrinėjamu laikotarpiu bÅ«tų nugriuvę kiti tokio pačio tipo bokÅ¡tai nebuvo nugriauti. IeÅ¡kovas neįrodė, kad buvo taisyklių 17.4.1.2. punkte nurodytos aplinkybės. IeÅ¡kovo pateikti duomenys, kad 2011-01-01 vietovėse, esančiose arčiau jÅ«ros 50 ir 80 kilometrų nuo įvykio vietos iÅ¡matuotas vėjo greitis buvo 27,1- 25,7 m/s (t.1 b.l.138-144) neįrodo, kad bokÅ¡to griÅ«ties vietoje vėjo greitis virÅ¡ijo 20 m/s, nes pagal oficialiÄ Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos pažymÄ vėjo greitis Laukuvos matavimo stotyje, esančioje už 5 km, 2010-12-24 buvo 11 m/s, o 2011-01-01 buvo 14 m/s (t.1 b.l.187).

Å ie duomenys laikytini iÅ¡ esmės patikimesnis įrodymas už duomenis apie vėjo greitį vietovėse, esančiose 50 ir 80 kilometrų nuo įvykio vietos.             Byloje neįrodžius, kad bokÅ¡to griuvimo priežastis buvo piktavaliÅ¡ka trečiųjų asmenų veikla arba audra, teismas daro iÅ¡vada, kad bokÅ¡to griÅ«tis nėra draudiminis įvykis.             Atsakovas patyrė 3300 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (t.2 b.l.78-81) ir 1802,50 Lt vertimo iÅ¡laidų, kurios priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo.             Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str., 93 str. 1 d.,                                        n u s p r e n d ž i a :             IeÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.             Priteisti atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, kodas 110057869, iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Vėjo elektra“, kodas 300019007, 5103 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Vėjo elektra“, kodas 300019007, 57 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                    Andrius Ignotas            Â