e8f74c3c-d49f-4199-8fab-12e9b0d2efe4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr      Administracinė byla Nr. I-8781-142/2015           Proc. Nr. 3-61-3-02576-2015-1                                           Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė :M. V. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2015 m. gegužės 4 d. (pagal paÅ¡to antspaudÄ ant voko) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) (b. l. 1–5). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki 2013 m. birželio 5 d.                                                       gydėsi LAVL antisanitarinėmis, kankinančiomis ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Nurodo, kad kamera Nr. 23, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo perpildyta (joje buvo laikoma iki 6 asmenų), joje buvo tamsu, Å¡alta ir drėgna. Nurodo, kad LAVL pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjÄ nuolat provokavo, jam grasino. PareiÅ¡kėjo nuomone, pareigÅ«nai serga sadizmu. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad dėl netinkamų sÄ lygų LAVL patyrė dideles kančias, depresijÄ . 2015 m. liepos 31 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjo atsikirtimas į LAVL atsiliepimÄ (b. l. 58), kuriame pareiÅ¡kėjas pabrėžia, kad tualetas kameroje buvo įrengtas ant 60–70 cm aukščio pakylos, todėl sienelė, kurios aukÅ¡tis apie 1,3 m neužstodavo tualete esančio žmogaus.

Be to, pareiÅ¡kėjÄ , besinaudojantį tualetu, galėdavo matyti ir pareigÅ«nai, pravėrę kameros duris arba pro kameros duryse esantį įrengtÄ stebėjimo langelį.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 72). LAVL, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 18–20). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 23-ioje kamerų tipo palatoje, kurioje yra įrengtos 6 lovos (palatos plotas – 8,80 kv. m.).

PaaiÅ¡kina, kad LAVL neveda statistikos, kiek konkrečioje kameroje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, todėl negali pateikti teismui informacijos, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju nurodytu ginčo laikotarpiu buvo minėtoje palatoje. Nurodo, kad palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, o remontas atliekamas eilės tvarka pagal poreikį. Nurodo, kad sanitarinių mazgų atitvarai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad sÄ lygos palatose atitinka higienos normas, o tai patvirtina turimas leidimas–higienos pasas.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas įrodymais.Teismo posėdyje LAVL atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 71).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ pagrįstumas.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos, t. y.

LAVL, neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp LAVL neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Sprendžiant dėl LAVL (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja LAVL veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos bus nustatytos) atsirado bÅ«tent dėl tų LAVL neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LAVL nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui priklausantis gyvenamasis plotas.Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231, 1 punktÄ LAVL paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra Å¡ių rÅ«Å¡ių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos. Å io straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rÅ«Å¡ims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir LAVL (BVK 62 straipsnio 2 dalis). Taigi, LAVL pagal savo režimÄ yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl Å¡ioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir LAVL.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Minimalaus gyvenamosios patalpos ploto užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 111.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus LAVL palatose (kamerose) gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013 m. gegužės 22 d. 16.20 val. iki 2013 m. birželio 5 d. (14 parų) buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 23 (b. l. 21).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad minėtos palatos plotas yra 8,80 kv. m. (b. l. 49). Pareiškėjas skunde nurodė, kad palatoje Nr. 23 jis buvo laikomas kartu su dar 3–5 asmenimis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad LAVL ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto ir pažeidė Taisyklių 111.4 punkto reikalavimus. Darytina išvada, kad LAVL neveikė CK 6.271 straipsnio prasme taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija privalėjo veikti.LAVL atsiliepimo argumentas, kad LAVL turimas higienos pasas įrodo, kad LAVL patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, teismo atmetamas kaip nepagrįstas.

Higienos paso turėjimas per se nereiÅ¡kia, jog higienos ir kiti reikalavimai negali bÅ«ti pažeidžiami. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – Centras) turi teisę atlikti patikrinimus, siekiant nustatyti, ar patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas palatoje Nr. 23 buvo nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki 2013 m. birželio 5 d. Å iuo laikotarpiu minėta palata Centro nebuvo tikrinta, tačiau Centras minėtoje palatoje patikrinimÄ atliko 2013 m. kovo 4 d. ir nustatė įvairius higienos normų pažeidimus, t. y. palatoje langas buvo be stiklo, ant sienų ir lubų vietomis buvo nubyrėję dažai ir tinkas, grindų danga buvo nelygi, su tarpais (b. l. 45).

Bylos duomenimis nustatyta, kad po operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės, palatoje Nr. 23 buvo atliktas remontas. 2013 m. gegužės 16 d. darbų priėmimo akte buvo nurodyta, kad priimti minėtos palatos grindų, sienų ir lubų remonto darbai (b. l. 40). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo su tuo susiję argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa palatoje buvo atitverta mūrine sienele, tačiau ši neužtikrino pareiškėjo privatumo.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad, nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. PareiÅ¡kėjas neginčijo, kad tokia pertvara palatoje Nr. 23 įrengta buvo, tačiau nurodo, kad sanitarinis mazgas buvo atviras iÅ¡ įėjimo į palatÄ pusės, todėl asmenims atidarius kameros duris, sanitarinis mazgas buvo iÅ¡ karto matomas.

Be to, kamerose buvo trys dviejų aukÅ¡tų gultai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad palatoje Nr. 23 buvo laikoma iki 6 asmenų, darytina iÅ¡vada, kad sanitarinis mazgas buvo matomas ir asmenims, esantiems antro aukÅ¡to lovose. Sanitarinis mazgas, anot pareiÅ¡kėjo, buvo matomas taip pat ir per kameros duryse įrengtÄ stebėjimo langelį. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde pažymėjo, kad tualetas buvo įrengtas ant beveik 1 m aukščio pakylos. LAVL atsiliepime Å¡ios aplinkybės neginčijo.Reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ veiksnių, nulemiančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013).

Å i LVAT praktika inter alia remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, aiÅ¡kinančia Konvencijos 3 straipsnio turinį. Atkreiptinas dėmesys, kad privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas EŽTT jurisprudencijoje buvo viena iÅ¡ aplinkybių, nulėmusių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimÄ (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). EŽTT akcentuoja, kad asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (EŽTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02 ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99). Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad LAVL neužtikrino minimalaus privatumo pareiÅ¡kėjui naudojantis tualetu ir pažemino pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ .Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuoti LAVL neteisėti veiksmai (neveikimas) teismui kyla pagrindas svarstyti kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų buvimo klausimÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų jautė pažeminimÄ , patyrė dideles kančias. PareiÅ¡kėjo gydymas perpildytoje palatoje buvo tęstinis ir iÅ¡ viso truko 14 parų. Vienam asmeniui tenkantis plotas pareiÅ¡kėjo buvimo LAVL laikotarpiu neatitiko Taisyklių 111.4 punkte nustatyto reikalavimo (t. y. 5,1 kv. m.). Palatos plotas, be kita ko, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, taigi iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo itin mažas (nesiekė net 1,5 kv. m.).

Bylos duomenimis nenustatyta, kad buvimas LAVL pareiÅ¡kėjui sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ , taip pat į tai, kad LAVL neužtikrino minimalaus privatumo ir pažemino pareiÅ¡kėjo orumÄ , konstatuotina, jog LAVL pažeidimai sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti pakankamai intensyvius neigiamus iÅ¡gyvenimus. Palatos perpildymas ir tualeto naudojimosi sÄ lygos neabejotinai trukdė pareiÅ¡kėjui naudotis minimaliu privatumu, o tai savaime buvo traumuojanti patirtis, sukėlusi pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ .

Pažymėtina ir tai, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas, saugias ir orumo nežeminančias sÄ lygas. Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti LAVL veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. PareiÅ¡kėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio aspektu, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas su jokiais praÅ¡ymais ar nusiskundimais į LAVL administracijÄ ginčo laikotarpiu nesikreipė, su skundu dėl savo pažeistų teisių į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi praėjus beveik 2 metams nuo jo buvimo LAVL momento, o teismo nustatyti pažeidimai truko sÄ lyginai ne ilgÄ laiko tarpÄ (dvi savaites).

Tačiau taip pat pažymėtina, kad vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma pažeista dideliu mastu (pareiÅ¡kėjui teko vos 1,5 kv. m. palatos ploto), todėl teismas, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 84,00 Eur, skaičiuojant 6,00 Eur už vienÄ parÄ (14 parų x 6,00 Eur), kai pareiÅ¡kėjas LAVL buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamų gydymo sÄ lygų tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinei žalai atlyginti 84,00 Eur. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 127 straipsnio 1 dalimi,n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo M.

V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui M. V. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 84,00 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė