2022-06-15 Nr. AB-16414-3-61-3-01742-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-935-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01742-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 13.7.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 8PM190020 ir Muitinės departamento 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 1A-199.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Muitinės departamentas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 1A-199 atmetė pareiškėjo skundą bei patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 8PM190020. Pareiškėjas neginčijo faktinių bylos aplinkybių, kuriomis remiantis ginčijami sprendimai priimti, tačiau teigė, kad skundžiamais sprendimais skola muitinei įregistruota nesivadovaujant nei Lietuvos Respublikos teismų praktika, nei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendimais, nei įstatymų pakeitimais. Pareiškėjas nurodė, kad vienas iš pagrindų skolai išnykti – importo ar eksporto muitu apmokestinamų prekių konfiskavimas, kai jos sulaikomos arba vėliau, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) prievolės pasibaigimo pagrindas taip pat turėtų būti toks pats. Pareiškėjas rėmėsi ESTT sprendimu byloje C-230/08, kuriame teismas išaiškino, kad, siekiant mokestinio reguliavimo nuoseklumo ir remiantis šių mokesčių reguliavimo panašumais, tiek importo muitams, tiek kitiems importo mokesčiams (importo PVM, importo akcizui) taikytini analogiški pasibaigimo pagrindai, t. y. akcizo mokesčiai išnyksta tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir muito mokesčiai, importo muito mokesčiams ir PVM taikomos tokios pačios išnykimo sąlygos.

3. Pareiškėjas nesutiko su Muitinės departamento teiginiais, jog Lietuvos Respublikos akcizo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai dėl mokestinių prievolių išnykimo pagrindų negali būti taikomi, nes jie įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. Pareiškėjas teigė, kad šiuo atveju galioja švelnesnio įstatymo atgalinio galiojimo principas. Kadangi įstatymų pakeitimai yra švelninančio pobūdžio, tai suponuoja šių įstatymo normų retrospektyvų taikymą tiems mokestiniams teisiniams santykiams, kurie susiformavo iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet kurie įstatymo galiojimo metu dar nebuvo pasibaigę. Pareiškėjas pažymėjo, kad tiek Kauno teritorinė muitinė, tiek Muitinės departamentas savo veikloje privalo vadovautis pagrindiniais apmokestinimo taikymo principais – teisingumo ir protingumo.

4. Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad Kauno teritorinė muitinė 2018 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. 8PM190020, kuriuo pareiškėją pripažino solidariu skolininku muitinei ir jam įregistravo mokestinę prievolę (akcizas – 10 237 Eur; PVM – 2 679 Eur; akcizo delspinigiai – 1 674 Eur; PVM delspinigiai – 438 Eur). Mokestinės prievolės muitinėje atsiradimo pagrindas buvo nusikalstama veika, už kurią pareiškėjas buvo nubaustas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-155-870/2017. Muitinės departamentas minėtą Kauno teritorinės muitinės sprendimą patvirtino. Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktu, Kauno teritorinė muitinė pareiškėjui importo muito skolos muitinei neapskaičiavo ir neregistravo, tačiau atkreipė dėmesį, kad Sąjungos muitinės kodeksu nėra administruojami akcizai ir PVM, nes šie mokesčiai administruojami pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė taip pat pasibaigia, jeigu prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos. Nagrinėjamu atveju sąlygų, kurių pagrindu pareiškėjui išnyktų PVM ir akcizo skola muitinei, nenustatyta.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Muitinės departamentas paaiškino, kad Sąjungos muitinės kodeksas nereglamentuoja prekių apmokestinimo akcizo mokesčiu ir PVM. Nacionalinių mokesčių (akcizų ir PVM) mokestinės prievolės atsiradimo / išnykimo sąlygas, sulaikius gabentas neteisėtai įvežtas į Sąjungos muitų teritoriją prekes (cigaretes), nustato skolos atsiradimo momentu (nagrinėjamu atveju 2016 m. rugsėjo 22 d.) galioję Akcizų ir PVM įstatymai. Pareiškėjo skunde teismui nurodyti Akcizų ir PVM įstatymo nuostatų pakeitimai įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., šiuose įstatymų pakeitimuose nėra numatyta, kad skolos išnykimo pagrindai gali būti taikomi atgal. Taigi, kaip nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo, skolos atsiradimo metu Akcizų ir PVM įstatymuose nesant nuostatų dėl asmens atleidimo nuo pareigos sumokėti akcizus ir PVM dėl neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją atgabentų prekių konfiskavimo ir sunaikinimo, nėra pagrindo teigti, kad akcizo ir PVM skola buvo įregistruota nepagrįstai ir ji išnyko prekes sulaikius ir konfiskavus. Pareiškėjo skunde teismui nurodomas ESTT sprendimas byloje Nr. C-230/08 nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes jis priimtas aiškinant ne Sąjungos muitinės kodekso, bet prieš tai galiojusio Bendrijos muitinės kodekso nuostatas. Atsižvelgęs į tai, Muitinės departamentas priėjo prie išvados, kad Kauno teritorinė muitinė pagrįstai akcizo mokesčiu ir PVM apmokestino pareiškėjo neteisėtai įvežtas cigaretes, o pareiškėjo skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.

II. 8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo R. V. skundą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimų pagrįstumo, t. y. dėl to, jog pareiškėjas nebuvo atleistas nuo PVM ir akcizo mokesčio mokėjimo muitinei, nepaisant to, jog jis neteisėtai disponavo cigaretėmis, kurios vėliau buvo konfiskuotos bei sunaikintos.

10. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-155-870/2017 konstatavo, jog pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 22 d. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją kontrabandos būdu įvežė 6 000 pakelių cigarečių. Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius 2018 m. vasario 7 d. raštu informavo pareiškėją, jog už neteisėtai įgytas ir laikytas cigaretes bus apskaičiuota mokestinė prievolė: akcizas, PVM ir delspinigiai. Kauno teritorinė muitinė 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 8PM190020 pripažino pareiškėją skolininku muitinei, apskaičiavo pareiškėjui su kitais bendraskoliais mokestinę prievolę: akcizą – 10 237 Eur, PMV – 2 679 Eur, akcizo delspinigius – 1 674 Eur ir PVM delspinigius – 438 Eur, skolos atsiradimo datai 2016 m. rugsėjo 22 d. Pareiškėją ginčijamu sprendimu įpareigojo sumokėti apskaičiuotą mokestinę prievolę muitinei. Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrius 2018 m. kovo 22 d. pranešimu įpareigojo asmenis, įskaitant ir pareiškėją, sumokėti akcizo, PVM, akcizo delspinigius ir PVM delspinigius. Muitinės departamentas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 1A-199 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 8PM190020.

11. Teismas nustatė, kad Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja asmens pareigos sumokėti būtent importo ar eksporto muito sumą išnykimą, tačiau Sąjungos muitinės kodeksu nėra administruojami kiti pareiškėjams nustatyti mokesčiai, tokie kaip akcizai ir PVM, todėl šių prievolių išnykimo pagrindai vertintini atsižvelgiant į kitus teisės aktus. Teismas pažymėjo, kad PVM ir akcizo mokesčius muitinė administruoja pagal Mokesčių administravimo įstatymą (Mokesčių administravimo įstatymo 15 str. 2 d., 13 str.). Mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šiame įstatyme numatytų mokesčių administravimo procedūros vienodai taikomos visiems šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems mokesčiams ir jų mokėtojams, jeigu šis straipsnis, šis įstatymas ar atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Teismas taip pat nurodė, kad skolos atsiradimo metu, t. y. 2016 m. rugsėjo 22 d., galiojusi Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija įtvirtino, kad muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė taip pat pasibaigia, jei deklaravus prekes muitinės procedūrai įforminti prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos.

12. Teismas nurodė, kad atvejus, kai akcizais apmokestinamos prekės (įskaitant ir apdorotą tabaką) atleidžiamos nuo akcizų, reglamentuoja Akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, kurioje nėra nuostatos, jog nuo akcizų galėtų būti atleistos konfiskuotos ir sunaikintos prekės. Nors Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog be šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai, tačiau minėtoje dalyje įtvirtinta išimtis, kad šios dalies nuostatos netaikomos sunaikintam apdorotam tabakui, kuris pagamintas ar laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba yra neteisėtai atgabentas ar importuotas. Tai, kad laikomų banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamųjų prekių (cigarečių) tolesnis likimas (taip pat jų konfiskavimas) prievolei mokėti akcizą įtakos neturi yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2007/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje A143-205/2009; 2010 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-916/2010; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1011/2011; 2017 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-168-143/2017).

13. Atvejus, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM, nustato PVM įstatymo V skyrius. Teismas pažymėjo, kad šiame skyriuje nėra įtvirtinta, jog nuo importo PVM būtų atleidžiamos konfiskuotos ir sunaikintos importo PVM objektu esančios prekės. Teismas, be kita ko, nustatė, kad Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktu, už neteisėtai sulaikytas bei konfiskuotas prekes (cigaretes, nepažymėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis) importo muito skolos muitinei neapskaičiavo ir neregistravo. Šiuo sprendimu pareiškėjams apskaičiuotos akcizo, PVM ir akcizo bei PVM delspinigių sumos. Nurodytų aplinkybių ir įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste teismas priėjo išvadą, kad pareiga mokėti importo PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jei prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-155-870/2017 konstatavo, kad prekės (cigaretės) buvo sulaikytos neteisėtai jas įvežus į Sąjungos muitinės teritoriją. Kadangi prekės (cigaretės) buvo sulaikytos jau kirtus sieną ir įvežus į Sąjungos muitinės teritoriją, teismas konstatavo, jog mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui apskaičiavo akcizus ir PVM bei įpareigojo jį šiuos mokesčius sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat teismas nenustatė pagrindų laikyti akcizo bei PVM ir akcizo bei PVM delspinigių skolą muitinei išnykusia, pagal skolos atsiradimo metu, t. y. 2016 m. rugsėjo 22 d., galiojusias aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas.

14. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-563-398/2016 suformuota praktika teigė, kad PVM ir akcizo skola muitinei turėtų būti laikoma išnykusia, tačiau, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis pareiškėjų nurodoma teismų praktika. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjų nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis buvo apskųsta kasacinės instancijos teismui, kuris baudžiamąją bylą nagrinėjo remiantis ne muitinės kodeksų nuostatomis, o Baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio nuostatomis dėl nusikaltimo dispozicijos rūšies, nusikaltimo sudėties požymių, nusikaltimo baigtumo ir žalos padarymo momento bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio nuostatomis dėl turtinės žalos sampratos baudžiamajame procese.

15. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius dėl būtinybės remtis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje Nr. C-230/08 suformuota praktika, nes nurodytoje byloje ESTT taikė ne Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, o prieš tai galiojusias Bendrijos muitinės kodekso nuostatas.

16. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas Kauno teritorinės muitinės 2018 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 8PM190020 ir Muitinės departamento 2018 m gegužės 9 d. sprendimas Nr. 1A-199 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nėra teisinio pagrindo.

III. 17. Pareiškėjas R. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo priimti naują sprendimą – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Kauno teritorinės muitinės 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 8PM190020, kuriuo įregistruota skola muitinei.

18. Pareiškėjo nuomone, 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintame Sąjungos muitinės kodekse konfiskuotų prekių apmokestinimo klausimas buvo išspręstas. Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis numato vieną iš pagrindų skolai muitinei išnykti – kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Taigi, pareiškėjas vertina, jog pagal naująjį reguliavimą visais atvejais, ne tik sulaikius prekes pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje, mokestinė skola muitinei išnyksta.

19. Pareiškėjas sutinka, kad Sąjungos muitinės kodeksas reguliuoja importo ir eksporto muitus, bet nereguliuoja mokestinės skolos dėl kitų importuotoms cigaretėms taikomų mokesčių – akcizo ir PVM atsiradimo ir pasibaigimo pagrindų. Tačiau, pareiškėjo nuomone, argumentacija dėl minėtų mokesčių prievolės pasibaigimo prekių sulaikymo ir konfiskavimo atveju būtų analogiška kaip ir dėl muito mokesčių.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl 2016 m. lapkričio 3 d. priimtų Akcizų ir PVM įstatymų pakeitimų, kuriais buvo įgyvendintos šios idėjos – susieti ir suvienodinti prievolės mokėti muitą, akcizą ir pridėtinės vertės mokesčius išnykimo pagrindus, bei jų galiojimo atgal. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju galioja švelnesnio įstatymo atgalinio galiojimo principas.

21. Atsakovas Kauno teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo jį atmesti, paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

22. Atsakovo nuomone, teismas išsamiai ištyrė visas esmines bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

24. Muitinės departamentas nurodo, kad Kauno teritorinė muitinė pagrįstai akcizo mokesčiu ir PVM apmokestino pareiškėjo neteisėtai įvežtas cigaretes. Skolos atsiradimo metu galiojusios Akcizo įstatymo ir PVM įstatymo nuostatos nenumatė pareiškėjo nurodytos skolos išnykimo pagrindo, o vėliau įstatymo leidėjo nustatyti Akcizų ir PVM mokesčių išnykimo pagrindai negali būti taikomi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno teritorinės muitinės 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 8PM190020 ir Muitinės departamento 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 1A-199 teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-155-870/2017 pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje ir jam buvo paskirta 450 MGL dydžio bauda. Šiuo įsakymu buvo konfiskuotos Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtos cigaretės.

27. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 22 d. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją kontrabandos būdu įvežė 6 000 pakelių cigarečių.

28. Kauno teritorinė muitinė 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 8PM190020 pripažino pareiškėją skolininku muitinei, apskaičiavo pareiškėjui su kitais bendraskoliais mokestinę prievolę: 10 237 Eur akcizo, 2 679 Eur PMV, 1 674 Eur akcizo delspinigius, 438 Eur PVM delspinigius.

29. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 1A-199 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 8PM190020.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

32. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, pagal Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 121 straipsnio 2 dalies nuostatas jo skola muitinei turėtų būti pripažinta išnykusia. Nors minėtos įstatymų nuostatos įsigaliojo tik 2017 m. sausio 1 d., tačiau, pareiškėjo teigimu, jos turėtų būti taikomos retrospektyviai ginčo teisiniams santykiams.

33. Akcizų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2696 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) nustato, kad prievolė mokėti akcizus muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais. Už importuojamas prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Sprendimai dėl pateiktų prašymų grąžinti sumokėtus akcizus arba atsisakyti juos išieškoti priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo VIII skyriaus nuostatomis.

34. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 121 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2697 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) numatyta, kad prievolė mokėti importo PVM muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais. Už importuojamas prekes sumokėtas PVM grąžinamas arba atsisakoma jį išieškoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Sprendimai dėl pateiktų prašymų grąžinti sumokėtą importo PVM arba atsisakyti jį išieškoti priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo VIII skyriaus nuostatomis.

35. Apmokestinimą akcizais bei pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat ir už importuotas prekes, reguliuoja Akcizų įstatymas bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Vietos mokesčių administratorius apskaičiuodamas pareiškėjui mokėtinas akcizo, PVM bei akcizo ir PVM delspinigių sumas, vadovavosi apmokestinimo momentu galiojusiomis Akcizų įstatymo bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja minėtų įstatymų normų taikymo ginčo teisiniams santykiams, šių normų aiškinimo bei mokesčių ir delspinigių apskaičiavimo teisingumo, todėl teisėjų kolegija, paisydama bylos nagrinėjimo ribų, nepasisako ar tinkamai mokesčių administratorius, nustatydamas pareiškėjo mokestinę prievolę taikė ir aiškino ginčui aktualias Akcizų įstatymo bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normas.

36. Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalis (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, taip pat pasibaigia, jei deklaravus prekes muitinės procedūrai įforminti: 1) muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia; 2) tos prekės iki jų išleidimo sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, muitinės nurodymu sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn, arba sunaikinamos, arba negrįžtamai prarandamos dėl faktinės prekių prigimties, nenumatytų arba nenugalimos jėgos aplinkybių; 3) jeigu prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos.

37. Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 2 punktas taikomas tais atvejais, kai yra sulaikomos prekės, kurios yra muitinės priežiūroje, atliekant veiksmus, kuriais muitinė siekia užtikrinti, jog būtų laikomasi muitų teisės aktų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 3 punktas taikytinas tik tai atvejais, kai prekės yra sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu. Nagrinėjamu atveju prekės nebuvo pateiktos muitinei, su jomis nebuvo atliekamas jokios muitinės procedūros, jos buvo sulaikytos ne jų įvežimo momentu, o joms esant Sąjungos muitų teritorijoje, todėl pareiškėjo mokestinė prievolė negali būti pripažinta pasibaigusia Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais.

38. Be to, pagal ginčui aktualias Akcizų įstatyme bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme įtvirtintas teisės normas, reguliuojančias apmokestinimą akcizais bei pridėtinės vertės mokesčiu, apmokestinamų prekių konfiskavimas ir jų sunaikinimas irgi nebuvo pagrindas prekių neapmokestinti akcizu ar pridėtinės vertės mokesčiu.

39. Ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo pareiškėjui nurodyta sumokėti akcizą, PVM, akcizo bei PVM delspinigius nėra teisinės atsakomybės taikymo aktas. Baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus, numatytos Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje, pareiškėjui nebuvo paskirtos. Šios nutarties 33 ir 34 punktuose nurodytas teisinis reguliavimas negaliojo apmokestinimo momentu, todėl jis neturi grįžtamosios galios ginčo santykiams.

40. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje C-489/20, priimtame dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje byloje pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą, nusprendė, jog 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB, 2 straipsnio b punktas ir 7 straipsnio 1 dalis ir 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2 straipsnio 1 dalies d punktas ir 70 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad skolos muitinei išnykimas dėl Reglamento Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e punkte numatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais ir pridėtinės vertės mokesčiu už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo.

41. Taigi ir pagal Europos Sąjungos teisę, pareiškėjo mokestinė prievolė mokėti akcizus ir PVM dėl to, jog pareiškėjo neteistai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės buvo konfiskuotos ir sunaikintos, neišnyko.

42. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė