2017-11-29 Nr. AB-22220-3-61-3-03943-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3815-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03943-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 48

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 1–6), kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. 1SS-2734-(18.5.) (toliau – ir NŽT 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimas), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2016 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 49SFN-1210-(14.49.104.) (toliau – ir Skyriaus 2016 m. liepos 25 d. sprendimas) ir įpareigoti Skyrių, vadovaujantis NŽT Skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 49VĮ-367(14.49.2) nuostatomis, sudaryti su pareiškėju (366 kv. m ploto) valstybinės žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0076:80 (toliau – ir Sklypas), pirkimo-pardavimo sutartį.

1.1. Paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-367(14.49.2) nusprendė parduoti jam žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Už Sklypą pareiškėjas sumokėjo 2015 m. balandžio 15 d. ir laukė kol jam bus pranešta apie ketinimą sudaryti su juo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau Skyriaus 2016 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjas informuotas apie tai, kad Sklypas rytinėje pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, ne tarp ir kelių (gatvių ar miškų sklypų (plotų), taip pat nesudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos jis nelaikomas įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, kurį būtų galima parduoti pareiškėjui ne aukciono būdu. Skyriaus 2016 m. liepos 25 d. sprendimą pareiškėjas apskundė NŽT, kuri priėmė skundžiamą 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio matyti, jog suformuotas Sklypas iš šiaurės ir pietų pusės ribojasi su suformuotais žemės sklypais, o iš šiaurės vakarų ir rytų pusės su nesuformuota laisva valstybine žeme, dėl to valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos ir negali būti parduotas pareiškėjui ne aukciono tvarka.

1.2. Pareiškėjo vertinimu, valstybinės žemės sklypas, kurį siekia įsigyti pareiškėjas, atitinka visas aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatytas sąlygas, t. y.: 1) jis yra valstybinėje žemėje, 366 kv. m. (0,0366 ha) ploto; 2) valstybinės žemės sklype negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo, nes valstybinės žemės sklypas yra pernelyg mažas ir yra per siauras; 3) rytų pusėje ribojasi su žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tačiau ši sąlyga netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Pareiškėjas pažymi, kad nors rytinėje pusėje Sklypas ir ribojasi su žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tačiau šį sąlyga jam yra netaikoma, kadangi Sklypas yra pernelyg siauras. Iš detalaus plano matyti, kad Sklypas yra specifinės formos, tačiau įsiterpęs tarp privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančių sklypų.

1.3. Pažymėjo, jog skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1–3 dalių, prieštarauja vienas kitam, yra nemotyvuoti. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai esant galiojančiam NŽT Skyriaus vedėjo sprendimui dėl Sklypo pardavimo, jo nepanaikinus, pareiškėjui pranešama, kad pirkimo-pardavimo sutartis su juo nebus sudaryta. Skundžiamuose sprendimuose nenurodoma, kokioje vietoje bei kokiomis dalimis Sklypas ribojasi su žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, nepateikiami jokie tai patvirtinantys įrodymai.

2. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 44–52) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Paaiškino, kad veikdami savo kompetencijos ribose, turi teisę spręsti (bet kurioje administracinės procedūros stadijoje), koks žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Po to, kai buvo nuspręsta parduoti Sklypą pareiškėjui, NŽT dar kartą patikrino Sklypo kadastrinių matavimų bylą, jo suformavimą ir nutarė atsisakyti šį sklypą parduoti, nes jis neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų. Apie tai, kad negali būti parduodamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas Skyrius 2016 m. liepos 25 d. sprendimu informavo pareiškėją. Atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra aiškus Šešėlių gatvės išsidėstymas ginčo bei gretimose teritorijose, nors adresai Šešėlių gatvės gyventojams yra suteikti, o teritorijų planavimo ypatumus ginčo teritorijoje (Šešėlių gatvėje) galėtų pakomentuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu (I t., b. l. 177–181) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 49SFN-1210-(14.49.104.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. 1SS-2734-(18.5.) ir įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių priimti sprendimą dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties su pareiškėju sudarymo. Likusią skundo dalį atmetė.

4. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1005-438/2016, kurioje buvo išnagrinėtas iš esmės analogiškas ginčas, ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, manydamas, kad yra pagrindas atsisakyti su pareiškėju sudaryti NŽT Skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. 49VĮ-367(14.49.2) numatytą Sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu, nes tokia sutartis, jo nuomone, būtų neteisėta, privalėjo priimti aiškų ir motyvuotą sprendimą, iš kurio būtų aišku, kad numatytos Sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su pareiškėju procedūros vykdymas (t. y. jos pasirašymas) yra sustabdomas, nurodomi aiškūs ir suprantami tokio sprendimo motyvai ir visos iš to išplaukiančios teisinės pasekmės (įmokų grąžinimas ir pan.). Tačiau Skyrius 2016 m. liepos 25 d. sprendime tik pacitavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nieko nepasisakęs dėl NŽT Skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 49VĮ-367(14.49.2), kuriuo buvo nustatytos aiškios Sklypo pardavimo sąlygos, galiojimo, Sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisinio vertinimo. Taigi iš esmės neaiškus Skyriaus 2016 m. liepos 25 d. sprendimo priėmimo faktinis pagrindas, yra nepakankama individuali argumentacija, o esanti argumentacija nelaikytina tokia, iš kurios būtų aiškus jame nurodomų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Teismo nuomone, toks sprendimas negali būti laikomas užbaigiančiu Sklypo pardavimo pareiškėjui administracinę procedūrą.

5. Skyriaus 2016 m. liepos 25 d. sprendimo turinį įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1005-438/2016 pateiktų išaiškinimų, VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, vadovaudamasis protingumo principu, teismas konstatavo, kad teisiniai ir faktiniai Skyrius 2016 m. liepos 25 d. sprendimo pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Todėl pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas panaikinti šį sprendimą tenkintinas. Taip pat kaip nepagrįstas naikintinas ir NŽT 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimas, kadangi, teismo nuomone, NŽT padarė akivaizdžiai nepagrįstą išvadą dėl Skyriaus 2016 m. liepos 25 d. sprendimo teisėtumo, nors, kaip minėta, šis Skyriaus sprendimas akivaizdžiai neatitiko motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų.

6. Kartu teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš NŽT ir Skyriaus pateikto atsiliepimo turinio, net ir šio ginčo nagrinėjimo metu Skyriui ir NŽT iki galo nėra aiškus Šešėlių gatvės, kurioje yra Sklypas, išsidėstymas ginčo bei gretimose teritorijose, nors, kaip teigiama, adresai Šešėlių gatvės gyventojams yra suteikti. Atsiliepime teigiama, kad teritorijų planavimo ypatumus ginčo teritorijoje (Šešėlių gatvėje) galėtų pakomentuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Teismo nuomone, ši informacija ir jos vertinimas buvo reikšmingi jau priimant skundžiamus sprendimus, o tokia skundžiamus sprendimus priėmusių institucijų atsiliepime išdėstyta pozicija tik patvirtina, kad skundžiamų sprendimų motyvai negali būti laikomi atitinkančiais pakankamumo reikalavimus.

7. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir tai, kad šiuo teismo sprendimu kaip neatitinkantys VAĮ yra naikinami skundžiami Skyriaus ir NŽT sprendimai, teismas konstatavo, kad administracinė Sklypo pardavimo pareiškėjui procedūra lieka nepabaigta. Todėl Skyrius įpareigotinas šią administracinę procedūrą užbaigti ir priimti sprendimą dėl Sklypo pirkimo-pardavimo sutarties su pareiškėju sudarymo, t. y. sudaryti su pareiškėju Sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, arba, jei tam yra teisinis ir faktinis pagrindas, priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą tokios sutarties su pareiškėju nesudaryti ir administracinę Sklypo pardavimo procedūrą nutraukti. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nesuteikia teisės teismui priimti sprendimus už viešojo administravimo subjektus.

III. 8. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 185–189), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti pareiškėjo reikalavimai ir priimti naują sprendimą – šią skundo dalį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas netinkamai įvertino visas bylos aplinkybes bei pateiktus byloje įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas.

8.2. Tiek Skyriaus 2016 m. liepos 25 d. sprendimas, tiek NŽT 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimas atitiko visus keliamus reikalavimus, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės bei teisiniai argumentai, kodėl Sklypo pirkimo-pardavimo procedūra negali būti užbaigta. NŽT sprendime be faktinių ir teisinių motyvų buvo nurodyta pareiškėjui, kad jis turi kreiptis į Skyrių dėl padarytų įmokų grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino skundžiamų sprendimų turinį, todėl teismas neteisingai vertino, kad Skyriaus 2016 m. liepos 25 d. sprendime neaiškus priėmimo faktinis pagrindas, nepakankama individuali argumentacija. Tokie teismo argumentai nėra pakankami panaikinti skundžiamus sprendimus.

8.3. Priešingai, nei nurodo teismas, institucijai yra aišku, kad iš rytinės Sklypo pusės yra laisva valstybinė žemė, t. y. toje vietoje gatvės nėra, gatvė yra toliau nuo ginčo teritorijos. Argumentas dėl Šešėlių gatvės išsidėstymo neaiškumo atsiliepime nurodytas tame kontekste, kad teritorijų planavimas yra išskirtinė savivaldybės funkcija, todėl savivaldybė ir buvo prašoma įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, kad galėtų teismui patvirtinti teiginį, jog Sklypas rytų pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme, ne su gatve.

8.4. Įstatymų nuostatos aiškiai apibrėžia, kokiais atvejais įsiterpę žemės plotai gali būti įsigyjami ir kas tas įsiterpęs plotas yra. Pareiškėjo pageidaujamas įsigyti Sklypas rytinėje pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, nebuvo ir nėra apribotas nei privačių žemės sklypų, nei išnuomotų žemės sklypų, nei kelių ar gatvių, todėl toje vietoje galima suformuoti savarankiškai funkcionuojantį racionalaus dydžio atskirą sklypą. Pareiškėjas (matininkas) rytų pusėje dirbtinai nubrėžė „siauros juostos“ ribą ir traktuoja tokį plotą kaip siaurą juostą. Tokiu būdu žemės plotai galėtų būti dirbtinai skaidomi ir prijungiami daugybę kartų.

8.5. Nors nacionaliniai teismai neturi kompetencijos įpareigoti viešojo administravimo instituciją priimti konkretų administracinį sprendimą, atsižvelgiant į valdžių padalijimo principą, tik gali patikrinti, ar institucija teisėtai ir pagrįstai priėmė vienokį ar kitokį sprendimą bei nustačius pažeidimus įpareigoti instituciją atlikti veiksmus iš naujo, tačiau pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje įpareigojo Skyrių priimti sprendimą dėl Sklypo pirkimo-pardavimo sutarties su pareiškėju sudarymo.

9. Pareiškėjas O. B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (I t., b. l. 193–196) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nevertino, ar pareiškėjo prašomo prijungti laisvos valstybinės žemės sklypo plotas atitinka įstatyme numatytą įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, teismas vadovavosi tik Skyriaus ir NŽT priimtais sprendimais ir vertino, ar jie atitinka įstatyme jiems keliamus reikalavimus, nevertinęs visų kitų byloje esančių šalių pateiktų įrodymų, kadangi jie neturėjo sprendimui jokios įtakos, dėl to teismo sprendimas yra motyvuotas bei priimtas vadovaujantis byloje esančiais įrodymais.

9.2. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek Skyriaus, tiek NŽT priimti aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų. Pareiškėjo atžvilgiu vykdant administracinę procedūrą dėl įsiterpusio žemės sklypo jam pardavimo, NŽT Skyrius 2015 m. kovo 18 d. priėmė įsakymą dėl Valstybinės žemės sklypo pardavimo pareiškėjui, kuris nei vienu iš skundžiamų sprendimų nebuvo panaikintas. Taip pat skundžiami sprendimai yra faktiškai analogiški bei juose pagal įstatymą būtina informacija neatsispindi, kas iš esmės prieštarauja VAĮ 8 straipsnio nuostatoms. Todėl teismas tinkamai nusprendė panaikinti šiuos sprendimus.

9.3. Atsakovas klaidingai suvokia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teismas įpareigojo atsakovą priimti sprendimą dėl Sklypo pirkimo pardavimo-sutarties sudarymo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti vertinamas kompleksiškai kaip bendras dokumentas, t. y. jis negali būti aiškinamas vadovaujantis atskiromis jo dalimis. Šiuo atveju sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog tik atsakovas turi kompetenciją spręsti dėl to, ar ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės ploto sąvoką ir ar gali būti su pareiškėju sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat teismas nurodė, jog atsakovas savo priimtais individuliais administraciniais aktais neužbaigė su pareiškėju susijusios administracinės procedūros, dėl to yra visiškai aišku, jog teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje, įpareigodamas Skyrių priimti sprendimą dėl Sklypo pirkimo-pardavimo sutarties su pareiškėju sudarymo, įpareigojo atsakovą nuspręsti, ar sudaryti su pareiškėju Sklypo prikimo-pardavimo sutartį ir įpareigojo priimti galutinį bei tinkamą sprendimą, užbaigiantį pareiškėjo atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą, kuriame būtų nurodyti Pagal ABTĮ 96 straipsnio 3 dalį kol sprendimas nėra įvykdytas atsakovas gali kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, tačiau šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti panaikintas.

IV. 10. Pareiškėjas O. B. ir atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius bei trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymus patvirtinti tarp šalių sudarytą 2017 m. spalio 3 d. taikos sutartį ir administracinę bylą Nr. eA-3815-438/2017 nutraukti. Prašyme dėl taikos sutarties nurodyta, kad šalims yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės teisinės pasekmės (I t., b. l. 197; II t., b. l. 1).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo šalies teisė sudaryti taikos sutartį yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartos Administracinių bylų teisenos įstatymo normos yra skirtos administracinei bylai nagrinėti pirmosios instancijos teisme, tačiau pagal ABTĮ 137 straipsnį, šios taisyklės yra taikomos ir apeliaciniame procese. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, gavęs tarp ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, gali nutraukti bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 5 punktą. Jei toks procesinis veiksmas atliekamas administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti naikinamas.

13. Pareiškėjo ir atsakovo (bei trečiojo suinteresuoto asmens) pateikta 2017 m. spalio 3 d. taikos sutartis (toliau – ir Taikos sutartis) patvirtina, kad ja šalys siekia taikiai išspręsti byloje kilusį ginčą. Duomenų, kad šios sutarties sąlygos gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms ar viešajam interesui, nenustatyta. Taip pat nėra duomenų, kad ši sutartis gali pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus. Taikos sutarties turinys patvirtina, kad ja bylos šalys išsprendė klausimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendime atsakovui nustatyto įpareigojimo, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba įsipareigojo sudaryti su pareiškėju žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, o pareiškėjas įsipareigojo sumokėti visas išlaidas, susijusias su minėtos sutarties sudarymu bei įregistravimu. Taikos sutartyje nurodyta, kad šia sutartimi šalys išsprendžia visus ginčus, susijusius su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimu, todėl pareiškėjas patvirtina, kad ateityje nekels Nacionalinei žemės tarnybai jokiu pretenzijų bei materialinio pobūdžio reikalavimų dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1215-968/2017 panaikintų atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimų. Tai reiškia, kad šalys sutinka, jog įsigaliojus Taikos sutarčiai, teisminis ginčas pagal pareiškėjo skundą byloje bus laikomas visiškai ir galutinai išspręstu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šia Taikos sutartimi buvo iš esmės išspręsti klausimai, dėl kurių buvo keliamas ginčas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesų metu.

14. Taikos sutartyje nurodyta, kad šalys patvirtina, jog joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės. Pagal ABTĮ 104 straipsnio 3 dalį bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad egzistuoja teisinės sąlygos patvirtinti šalių pateiktą Taikos sutartį bei bylą nutraukti (ABTĮ 103 str. 5 p.). Nutraukus bylą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimas naikinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).

16. ABTĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Pareiškėjas O. B., atstovaujamas advokato Aleksander Višnevski, pateikdamas skundą teismui, sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį (I t., b. l. 35), o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi (I t., b. l. 37–38) grąžinta permokėta 0,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma. Teismui nutartimi patvirtinus šalių sudarytą Taikos sutartį, pareiškėjui grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio (ABTĮ 38 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 38 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsniu, 103 straipsnio 5 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą.

Patvirtinti pareiškėjo O. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. spalio 3 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„1. Atsakovė įsipareigoja per 60 (šešiasdešimt) darbo dienų nuo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, sudaryti su Pareiškėju žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, o Pareiškėjas įsipareigoja sumokėti visas išlaidas, susijusias su minėtos sutarties sudarymu bei įregistravimu.

2. Šalys pareiškia, jog šia Taikos sutartimi yra išsprendžiami visi ginčai, susiję su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimu.

3. Pareiškėjas patvirtina, kad teismui patvirtinus šią Taikos sutartį, ateityje nekels Nacionalinei žemės tarnybai jokių pretenzijų bei materialinio pobūdžio reikalavimų dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1215-968/2017 panaikintų Atsakovės raštų.

4. Šalys susitaria, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų išlaidos paskirstomos taip:

4.1. žyminio mokesčio dalis, sumokėta Pareiškėjo, paduodant skundą jam nekompensuojama.

4.2. Teismo pašto išlaidas valstybei (jeigu jos būtų) padengia Pareiškėjas.

5. Šalys neatlygina viena kitai turėtų bylinėjimosi išlaidų ir nereiškia jokių su tuo susijusių reikalavimų.“.

Administracinę bylą nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui 2016 m. spalio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos akcinės bendrovės SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 0237420161004000300073908 sumokėto žyminio mokesčio (23 Eur) (įmokos kodas 5660) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi grąžintos 0,50 Eur žyminio mokesčio dalies skirtumo (22,5 Eur) dalį – 11,25 Eur (vienuolika eurų ir dvidešimt penkis centus).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys