e8f52bed-3315-4e48-ae97-18de14431b0a · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2093-737/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25236-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.8; 1.2.26.2.; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 29 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorei V. Ž., kaltinamajam A.

K., jo gynėjams advokatui A. V. ir I. M., nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui E. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui I. R., nedalyvaujant civilinių ieÅ¡kovų Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis Jonavoje, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008 m. liepos 25 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 1 m. laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92, 87 ir 85 straipsnius, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2008 m. lapkričio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 5 mėn. 1aisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92, 87, 85, 84 straipsnius, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2009 m. rugpjūčio 20 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; 3) 2010 m. kovo 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2010 m. kovo 15 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. laisvės atėmimo. 2010 m. rugsėjo 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2010 m. kovo 9 d. ir 2010 m. kovo 15 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 2010 m. lapkričio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 ir 164 straipsniais, lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos, neatlikęs 1 m. 26 dienų laisvės atėmimo bausmės; 5) 2011 m. rugpjūčio 10 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2012 m. kovo 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 7) 2012 m. balandžio 10 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 8) 2012 m. birželio 15 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 2 m. laisvės atėmimo. 2012 m. lapkričio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ir paskirta galutinė bausmė – 9 m. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, 2020 m. balandžio 3 d. paleistas atlikus bausmę, teistumas neišnykęs; 9) 2020 m. liepos 31 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto. Bausmės neatlikęs; 10) 2021 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinta bausmė trečdaliu ir nubaustas 20 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės subendrintos visiškai sudedant su 2020 m. liepos 31 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta arešto bausme ir paskirta galutinė bausmė – 50 parų arešto; 11) 2021 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, kuri BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta A. K. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė, kuri BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. vasario 9 d. teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausme ir paskirta galutinė – 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, teistumas neišnykęs A.

K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (dvi veikos). Teismas n u s t a t ė :

1. Nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinime nurodytų veikų apraÅ¡ymas A. K. 2020 m. birželio 26 d. apie 20.00 val., vieÅ¡oje vietoje, Jonavoje, (duomenys neskelbtini) namu esančioje aikÅ¡telėje tyčia įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: turėdamas menkavertę dingstį priėjo prie nukentėjusiajam E. K. priklausančio automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atidarė automobilio vairuotojo pusės dureles, iÅ¡ užvedimo spynelės iÅ¡traukė automobilio raktÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė ant vairuotojo sėdynės sėdėjusiam nukentėjusiajam E. K. ne mažiau 2 smÅ«gių per kairę rankÄ , tuo padarė nukentėjusiajam E. K. odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvÄ kairiame žaste, kairės alkÅ«nės sumuÅ¡imÄ ir poodinę kraujosruvÄ , tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatÄ bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė ne mažiau dviejų smÅ«gių į automobilio kairės pusės durelių rėmÄ ir kairės pusės durelių staktÄ , taip jį apgadindamas.

Be to, A. K. 2020 m. gruodžio 25 d. apie 22 val. 30 min. vieÅ¡oje vietoje - prie (duomenys neskelbtini), Jonavoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: įsėdęs į UAB „Deisita“ priklausantį taksi automobilį AUDI A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nenorėdamas susimokėti už taksi paslaugas, nukentėjusiajam taksi vairuotojui I.

R. papraÅ¡ius iÅ¡lipti iÅ¡ taksi automobilio, jis tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 5 smÅ«gių sėdėjusiam nukentėjusiajam taksi vairuotojui I. R. į galvos sritį bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė nukentėjusiajam taksi vairuotojui I. R. vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį ir vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę, tuo padarė nukentėjusiajam I. R. muÅ¡tinę žaizdÄ galvoje, krÅ«tinės sumuÅ¡imÄ ir tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo I. R. sveikatÄ .

2. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Teismo išvados 2.1 E. K. atžvilgiu įvykdytas viešosios tvarkos pažeidimas Kaltinamasis A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo, kaltu prisipažino iš dalies. A. K. paaiškino, kad vaikščiodamas su sugyventinės sūnumi ir pamatė E. K., kuris buvo šaudęs anksčiau į jo seserį. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis sudavė E. K. kelis smūgius iš kojos ir iš rankos, tačiau neigia, kad paėmė mašinos raktelius, taip pat nurodo, kad jokio strypo su savimi neturėjo, mašinos neapgadino.

Nors kaltinamasis A. K. savo kaltę prisipažino iÅ¡ dalies, tačiau jo įvykdyta nusikalstama veika pilnai įrodyta teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Nukentėjusysis E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, jam sėdint savo automobilyje Audi A4, prie (duomenys neskelbtini), pribėgo iÅ¡ matymo pažįstamas A. K., pagriebė maÅ¡inos raktelius, juos iÅ¡traukė iÅ¡ spynelės ir pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl Å¡audymo į jo sesę. Po to pro atidarytas maÅ¡inos dureles jis sudavė metaliniu strypu į automobilio staktÄ , langÄ , ne mažiau kaip tris smÅ«gius sudavė į rankÄ bei peties sritį.

E. K. nurodė, kad kaimynai iÅ¡ trečios laiptinės pradėjo ant kaltinamojo rėkti ir jis, E. K., tuo metu pabėgo bei iÅ¡sikvietė policijÄ . Matė, kaip kaltinamasis numetė lazdÄ ant kelio, užtrenkė jo automobilio dureles, užrakino maÅ¡inÄ ir pasiÅ¡alino link Å varos namų. Raktelių negrÄ Å¾ino. Kadangi kitų raktelių neturėjo, automobilį pridavė į metalo lauÅ¾Ä , nes automobilis buvo nenaujas ir gaminti naujų raktelių finansiÅ¡kai neapsimokėjo, be to, jam skubiai reikėjo iÅ¡vykti į užsienį.

Po to, kai kaltinamasis apgadino automobilį, ant jo liko žymės. Ant automobilio priekinio ir galinio lango nuo suduotų smÅ«gių liko įdaužos. Suprato, kad nori pakartotinai užpulti. Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjęs E. K. yra jos sÅ«nus. Ä®vykio dienÄ sÅ«nus išėjo kažko pasiimti ir ilgai negrįžo. Paskambino jam pasiklausti, kur jis ir jis paprašė jos iÅ¡eiti į laukÄ , sakė įvyko avarija. Ji iÅ¡lėkusi į laukÄ , rado sÅ«nų sumuÅ¡tÄ .

SÅ«nus paaiÅ¡kino, kad jį užpuolė ir sumušė su lazda. Daugiausiai jam kliuvo į kairę rankÄ , matė sumuÅ¡imus prie Å¡onkaulių. Buvo baisi mėlynė. Kaimynė sakė matė, kaip sÅ«nus įsėdo į maÅ¡inÄ ir pribėgo prie jo užpuolikas ir pradėjo su lazda jį daužyti. BÅ«nant kieme, atvažiavo policija, greitoji. MaÅ¡ina buvo užrakinta. Matė, kad maÅ¡ina apgadinta. SÅ«nus paaiÅ¡kino, kad iÅ¡Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos ir pabėgo nuo užpuoliko, o užpuolikas iÅ¡traukė raktelius, užrakino maÅ¡inÄ ir iÅ¡sinešė.

Ji pati kvietė meistrus ir mokėjo pinigus, kad atidarytų maÅ¡inÄ , nes viduje buvo sÅ«naus dokumentai ir buto raktai. Vėliau sÅ«nus sakė, kad kaltinamasis pakartotinai norėjo jį užpulti. Po užpuolimo sÅ«nus blogai jautėsi, visas kratėsi. Po smÅ«gių į rankÄ , buvo kažkur užspaustas nervas, ji pati jį gydė, darė masažus. Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bÅ«dama virtuvėje prie lango, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Pro langÄ pamatė kaip vienas vaikinukas sėdi maÅ¡inoje, o kitas su tokiu pagaliu jam sudavinėja.

Liudytoja nurodė, kad ji užpuoliko paklausė, kÄ jis daro, o jis jai pasakė: „jis mano vaikus suvažinėjo“. Matė, kaip užpuolikas numetė pagalį ir nubėgo, po to atvyko policija, greitoji pagalba. Tarpusavy tie vaikinai kažkÄ kalbėjosi, aiÅ¡kinosi. Daiktas, kuriuo sudavinėjo buvo metalinis, tai suprato iÅ¡ garso, kai užpuolikas jį numetė. Nors iÅ¡tisai įvykio nestebėjo, tačiau matė, kaip maÅ¡inoje sėdėjęs vaikinas ranka dengėsi, o kitas jaunuolis jam strypu smÅ«giavo.

SmÅ«gis buvo ne vienas. Kad bÅ«tų trenkta į pačiÄ maÅ¡inÄ nematė. Po to, numetęs pagalį vaikinas pabėgo, o kitas iÅ¡Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos. Pro langÄ girdėjo, kaip nukentėjusysis pasakojo tėvams, kad užpuolikas paėmė raktus. Objektų apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad perklausytas bendrojo pagalbos centro įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kad asmuo, prisistatęs E. K. praneÅ¡a bendrojo pagalbos centro operatorei apie ta, kad asmuo, kurį jis įvardija (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jo atėmė automobilio raktelius ir turbÅ«t sulaužė pirÅ¡tÄ (1 t. b.l. 35-38). 2020 m. birželio 26 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėjus aikÅ¡telę Å¡alia (duomenys neskelbtini), namų, matomas žalios spalvos automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Automobilis užrakintas. ApžiÅ«rint automobilio kairę pusę, ant priekinių vairuotojo pusės durelių virÅ¡uje, prie automobilio stogo yra nežymus apgadinimas. ApžiÅ«rint automobilio priekinį stiklÄ , kairėje pusėje virÅ¡uje matyti įskilimas. Automobilio viduje, per priekinius automobilio stiklus ant deÅ¡inės pusės priekinės sėdynės matoma juodos spalvos piniginė, raktų ryÅ¡ulys (1 t. b.l. 39-51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto iÅ¡vada Nr. G1501/2020 (02), kad E. K. konstatuota nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairiame žaste, kairės alkÅ«nės sumuÅ¡imas ir poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kairį žastÄ ir kairę alkÅ«nę, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. birželio 26 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t. b.l. 78). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu,  kad nukentėjusysis E. K. iÅ¡ jam pateiktų asmenų fotonuotraukų atpažino A.

K., kaip asmenį, kuris 2020 m. birželio 26 d. apie 20 val. prie (duomenys neskelbtini), sėdint automobilyje Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vartojo fizinį smurtÄ â€“Â sudavė jam smÅ«gius lazda. Taip pat iÅ¡traukė iÅ¡ jos automobilio užvedimo spynelės raktelį, kurį pasisavino, bei lazda apgadino jo automobilio kairės pusės durelių staktÄ ir kairės pusės durelių rėmÄ (1 t. b.l. 63-65). Akistatos tarp A. K. ir E. K. protokolu, nustatyta, kad kiekvienas proceso dalyvis patvirtino savo duotus parodymus, prieÅ¡taravimų tarp jų paÅ¡alinti nepavyko – nukentėjęs E. K. parodė, kad A.

K. sudavė smÅ«gius metaline lazda, paėmė jo automobilio raktelius. A. K. teigė smÅ«gius sudavęs ranka, automobilio raktelių neėmęs ( 3 t. b.l. 24-28). 2.1.1. Ä®rodymų analizė ir kvalifikavimo motyvai BK 284 straipsnis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka.

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, tačiau įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirti įrodymai visiÅ¡kai įrodo, kad jis padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ . Nukentėjusysis E. K. paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis kieme, daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, jam metaliniu strypu sudavė smÅ«gius, be to tuo pačiu strypu sugadino jo automobilį, iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio spynelės raktelius ir jų negrÄ Å¾ino. Kad bÅ«tent A. K. įvykdė Å¡iÄ veikÄ , patvirtina asmens parodymo atpažinti iÅ¡ fotonuotraukų protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis atpažino A.

K. kaip asmenį, jį sužalojusį. Nukentėjusiojo E. K. nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja V. S.. Pastaroji paaiÅ¡kino, kad bÅ«dama namuose, iÅ¡girdo kieme triukÅ¡mÄ . Matė, kaip kieme vaikinas metaliniu strypu muÅ¡a kitÄ automobilyje sėdėjusį jaunuolį. IÅ¡ numesto ant betono strypo garso suprato, kad jis buvo metalinis. Nukentėjusiojo motina, J. K., nors tiesiogiai įvykio nematė, tačiau iÅ¡ karto po įvykio, atėjusi į įvykio vietÄ , girdėjo kaimynės ir sÅ«naus pasakojimÄ , kad jos sÅ«nų sumušė metaliniu strypu.

Liudytoja matė, kad apgadintas automobilis. Pati kvietė meistrus, kad automobilį atrakintų, nes dureles užrakino ir raktÄ pagrobė užpuolikas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vada, patvirtina, kad E. K. buvo suduoti smÅ«giai, kurių pasekoje konstatuoti nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairiame žaste, kairės alkÅ«nės sumuÅ¡imas ir poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kairį žastÄ ir kairę alkÅ«nę, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. birželio 26 d.

Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas vertina, kad kaltinamojo A. K. veiksmai sukėlė sumaiÅ¡tį, sutrikdė nukentėjusiojo E. K., o taip pat ir aplinkinių namo gyventojų, girdėjusių triukÅ¡mÄ , rimtį. Pagal Lietuvos A. T. praktikÄ fizinio smurto pavartojimas prieÅ¡ asmenį be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba pavartojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, kai tai daroma vieÅ¡oje vietoje, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, kadangi prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms.

A. K. nurodoma smurtavimo priežastis laikytina mažareikÅ¡me dingstimi. Å iuo atveju kaltinamojo atliktų veiksmų pobÅ«dis bei aplinkybė, jog įvykį matė ir buvo į jį įtraukti kiti asmenys, patvirtina, jog dėl kaltinamojo įžūlaus elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. IÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad į kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktÄ Ä¯sikiÅ¡o kiti namo gyventojai, bandė nuraminti kaltinamÄ jį. Taigi apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis veikė vieÅ¡oje vietoje, o dėl jo įžūlaus elgesio buvo sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis ir tvarka.

Kaltinamasis A. K. teigia, kad metalinės lazdos smurtaudamas nenaudojo, tačiau Å¡iuos jo parodymus paneigia nukentėjusiojo ir liudytojos V. S. parodymai. Taip pat kaltinamasis neigia apgadinęs automobilį, tačiau Å¡ias aplinkybes taip pat paneigia E. K. parodymai bei apžiÅ«ros protokolai ir prie jų pridėtos fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilio audi A4 sugadinimai. Neturi pagrindo teismas netikėti ir nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad kaltinamasis paėmė jo raktus nuo automobilio, užrakino automobilį, o raktų negrÄ Å¾ino.

Šias aplinkybes iš karto po įvykio E. K. nurodė policijos pareigūnams, papasakojo savo motinai. J. K. patvirtino, kad ieškojo meistrų, kurie atrakintų sūnaus automobilį, kuriame buvo palikti dokumentai, piniginė. Kad dokumentai ir piniginė pasiliko užrakintame automobilyje, parvirtina ir apžiūros protokolai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis suinteresuotas bylos baigtimi, kad jo parodymai yra prieštaringi, šiais kaltinamojo parodymais teismas tiki tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitoms, byloje nustatytoms aplinkybėms.

Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, yra visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei raÅ¡ytine bylos medžiaga – teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis ir fotografijomis, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu bei kita raÅ¡ytine medžiaga. Visi Å¡ie įrodymai patvirtina vieni kitus ir sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , leidžiančiÄ teismui daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

K. tyčia įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: turėdamas menkavertę dingstį priėjo prie nukentėjusiajam E. K. priklausančio automobilio iÅ¡ užvedimo spynelės iÅ¡traukė automobilio raktÄ , tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė ant vairuotojo sėdynės sėdėjusiam nukentėjusiajam E. K. ne mažiau 2 smÅ«gių per kairę rankÄ , tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatÄ bei sudavė ne mažiau dviejų smÅ«gių į automobilio kairės pusės durelių rėmÄ ir kairės pusės durelių staktÄ , taip jį apgadindamas.

Aukščiau nurodytų įrodymų analizė patvirtina, kad kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta pilnai ir jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, kvalifikuota tinkamai. A. K. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis veikė bÅ«damas recidyvistu. 2.2 I. R. atžvilgiu įvykdytas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas Kaltinamasis A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo, kaltu prisipažino iÅ¡ dalies.

A. K. paaiÅ¡kino, kad buvo Kalėdos, iÅ¡ tėvų taksi, su kuriuo nuolat važinėdavo, norėjo grįžti namo. Buvo neblaivus. Padavė vairuotojui du eurus, jis paprašė daugiau, tuomet, jis A. K., kumščiu pradėjo smÅ«giuoti taksistui. Kasteto neturėjo ir 10 Eur nepaėmė. Å alia sėdėjo sugyventinė ir viskÄ matė. Buvau susilaužęs kojÄ . Dėl padarytos veikos gailisi. Nors kaltinamasis A. K. savo kaltę prisipažino iÅ¡ dalies, tačiau jo įvykdyta nusikalstama veika pilnai įrodyta teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.

Nukentėjusysis I. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku dirbo taksi firmoje, taksistu. KaltinamÄ jį buvo vežęs kelis kartus iki įvykio. Per Kalėdas gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Išėjo kaltinamasis su moterimi, įsėdo į maÅ¡inÄ . Moteris sėdėjo už vairuotojo, o kaltinamasis sėdėjo Å¡alia jos – gale. Moteris įlipdama padavė tris eurus. Kaltinamasis daug keikėsi, reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , kodėl 3 Eur, o ne 2 Eur ir puolė muÅ¡tis.

Jis kumščiais smÅ«giavo į galvÄ . Sunku buvo apsiginti, nes buvo prisisegęs saugos dirÅ¾Ä . Sudavė ne mažiau 5 smÅ«gių. Vienu momentu nustojo smÅ«giuoti, tuomet jis liepė kaltinamajam iÅ¡lipti, sakė, kad jų neveÅ¡. Per tÄ laikÄ atsisegė saugos dirÅ¾Ä , nusisuko ir tada prasidėjo antra banga smÅ«gių. Jis ant rankos užsidėjo kažkokį tai gelžgalį, kaip kastetÄ ir sudavė juo smÅ«gius į galvÄ , į krÅ«tinę. PrieÅ¡ tai suduoti smÅ«giai buvo nestiprÅ«s palyginti su tais, kur sudavė tuo metaliniu daiktu.

Nuo smÅ«gio į krÅ«tinę buvo likusi didžiulė mėlynė, kad net kosėti sunku buvo. Nukentėjusysis nurodė, kad jis per racijÄ pranešė dispečerei, kad reikalinga pagalba ir iÅ¡Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos. Matė metalinį daiktÄ ant kaltinamojo rankos. Jis buvo panaÅ¡us į kastetÄ , tamsaus metalo. Kai aÅ¡ jau buvau iÅ¡lipęs, A. K. iÅ¡traukė iÅ¡ spynelės raktelius ir paėmė iÅ¡ daiktadėžės 10 Eur persilenkęs. Kaltinamasis labai daug keikėsi ir sakė, kad nuÅ¡aus Liudytoja J.

Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo sugyventinė, jo vaiko motina. Liudytoja patvirtino, kad įvykio metu buvo su kaltinamuoju, kuris buvo girtas. Kartu sėdo važiuoti į taksi. Kadangi buvo Kalėdos, tai taksistas paprašė ne 2 Eur, bet 3 Eur. Tada A. K. pasirodė, kad per daug praÅ¡o ir trenkė vairuotojui kelis kartus. Matė, kad jam bėgo kraujas. Ji pradėjo A. K. raminti. Sudavė gal 3-4 smÅ«gius į galvÄ . Kasteto jis neturėjo. Po to visi iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos. Taksistas paskambino dispečerei, o ji iÅ¡kvietė policijÄ , greitÄ jÄ .

Atvažiavus policijai A. K. pradėjo bėgti su tuo gipsu ir užrakino namuose, vėliau jis iÅ¡Å¡oko pro balkonÄ . 2020 m. gruodžio 26 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini) namo, Jonavoje. Prie namo pirmos laiptinės matomas pilkos spalvos automobilis „TAKSI“, Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pažymėtas taksi firmos „Deisita“ skiriamaisiais lipdukais. Automobilio kairėje pusėje prie vairuotojo durelių ant žemės yra raudonos spalvos dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ .

ApžiÅ«rint automobilį kairėje pusėje prie vairuotojo durų ant durų slenksčio ir ant vairuotojo sėdynės matomos raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ (1 t. b.l. 124-133). Objektų apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad iÅ¡klausytas Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kaip neprisistatęs asmuo praÅ¡o į (duomenys neskelbtini), kviesti policijos pareigÅ«nus, nes užpultas taksi vairuotojas (1 t. b.l. 139-142). Objektų apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad iÅ¡klausytas VÅ Ä® Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kad bendrojo pagalbos centro operatorė praneÅ¡a greitajai pagalbai apie (duomenys neskelbtini), Jonava, užpultÄ taksi vairuotojÄ .

Taip pat užfiksuotas dar vienas skambutis, kuriame neprisistatęs asmuo nurodo adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini), Jonava, 1 laiptinė (1 t. b.l. 145-148). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto iÅ¡vada Nr. G146/2021 (02), kad I. R. konstatuota muÅ¡tinė žaizda galvoje, krÅ«tinės sumuÅ¡imas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, 2020 m. gruodžio 25 d. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (2 t. b.l. 26-27). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu, kad I. R. atpažino A. K., kaip asmenį, kuris 2020 m. gruodžio 25 d. apie 22 val. 30 min. taksi automobilyje Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vartojo jo atžvilgiu fizinį smurtÄ , suduodamas jam kumščiu apie 5 smÅ«gius į galvos sritį ir suduodamas daiktu panaÅ¡iu į kastetÄ vienÄ smÅ«gį į galvos sritį ir vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės sritį. Atpažįsta šį asmenį iÅ¡ veido bruožų (2 t. b.l. 47-49).

SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis I. R. pateikė striukę (2 t. b.l. 50-52), kuri apžiÅ«rėta daiktų apžiÅ«ros protokolu. Striukė yra juodos spalvos, užsegama priekyje užtrauktuku, su gobtuvu. Striukės deÅ¡inėje pusėje po pažastimi matyti striukės medžiagos įplyÅ¡imas, per siÅ«lę. Ä®plėšta medžiaga yra 4 cm ilgio ( 2 t. b.l. 53-58). Pakvitavimu, kad nukentėjusiajam I. R. grÄ Å¾inta striukė ( 2 t. b.l. 59-60). Objektų apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėti įraÅ¡ai iÅ¡ tarnybinio policijos automobilio, vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ „body“ kamerų.

Juose užfiksuota, kaip gavę praneÅ¡imÄ apie įvykį adresu (duomenys neskelbtini), 22 val. 38 min. į įvykio vietÄ važiuoja policijos pareigÅ«nai. Atvykę bendrauja su nukentėjusiuoju asmeniu, įeina į namo laiptinę, ieÅ¡ko galimo įtariamojo, sulaiko ir nuveda prie tarnybinio automobilio asmenį, iÅ¡Å¡okusį iÅ¡ balkono. Sulaikomas asmuo yra su sulaužyta koja, ant kurios yra uždėta kojinė. Policijos pareigÅ«nai bendrauja su Å¡iuo asmeniu, jis neigia Å¡okęs iÅ¡ balkono, neigia užpuolęs taksistÄ , atsisako paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, reikalauja kviesti advokatÄ (2 t. b.l. 125-131). 2.2.1.

Ä®rodymų analizė ir kvalifikavimo motyvai A. K. kaltinamas I. R. atžvilgiu įvykdęs vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , tai yra nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis iÅ¡ esmės savo kaltę pripažino, nurodė, kad susinervinęs dėl Å¡venčių metu pakilusios kainos už taksi paslaugas, jis sudavė kaltinime nurodytus smÅ«gius nukentėjusiajam. A. K. neigia smÅ«gius sudavęs naudojant kasteltÄ ar kitÄ daiktÄ . Nurodo, kad rankose nieko neturėjo. Å ioje dalyje kaltinamojo parodymais teismas netiki, nes jie prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, o bÅ«tent, nukentėjusiojo I.

R. parodymams. Nukentėjusysis patvirtino, kad aiÅ¡kiai matė, kad pasipylus antrai smÅ«gių kruÅ¡ai, kaltinamasis ant rankos buvo užsidėjęs tamsaus metalo daiktÄ panašų į kasteltÄ , be to jautė, kad juo suduoti smÅ«giai buvo ženkliai skaudesni. Kad smÅ«giai buvo stiprÅ«s patvirtina ir kiti iÅ¡tirti įrodymai: kraujas įvykio vietoje, specialisto iÅ¡vada, nukentėjusiojo sužalojimų fotonuotraukos. Liudytoja J. Ž., teigia, kad kaltinamasis A. K. kastelto, ar kito daikto, neturėjo. Teismas, vertindamas tai, kad liudytoja su kaltinamuoju veda bendrÄ Å«kį ir gali bÅ«ti suinteresuota duoti jį teisinančius parodymus, taip pat tai, kad ji daikto, kuriuo A.

K. sudavė I. R., galėjo nematyti, Å¡iais jos parodymais nesivadovauja, kaip prieÅ¡taraujančiais kitiems teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtiems, aukščiau apraÅ¡ytiems įrodymams. Kaltinamojo A. K. smurtiniai veiksmai įvykdyti vieÅ¡ajame transporte, sukėlė sumaiÅ¡tį, sutrikdė nukentėjusiojo I. R., rimtį. Smurtas buvo vartotas vieÅ¡oje vietoje, prieÅ¡ asmenį be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos, kaip pretekstÄ savo veiksmams kaltinamasis pasirinko mažareikÅ¡mę dingstį – pravažiavimo paslaugos pabrangimÄ vienu euru.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tokia A. K. veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, kadangi prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis veikė vieÅ¡oje vietoje, o dėl jo įžūlaus elgesio buvo sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis ir tvarka. Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, A. K. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, yra visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei raÅ¡ytine bylos medžiaga – teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis ir fotografijomis, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu bei kita raÅ¡ytine medžiaga.

Visi Å¡ie įrodymai patvirtina vieni kitus ir sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , leidžiančiÄ teismui daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad A. K. tyčia įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: įsėdęs į taksi automobilį AUDI A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nenorėdamas susimokėti už taksi paslaugas, nukentėjusiajam taksi vairuotojui I. R. papraÅ¡ius iÅ¡lipti iÅ¡ taksi automobilio, jis tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 5 smÅ«gių sėdėjusiam nukentėjusiajam taksi vairuotojui I.

R. į galvos sritį bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė nukentėjusiajam taksi vairuotojui I. R. vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį ir vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę, tuo padarė nukentėjusiajam I. R. muÅ¡tinę žaizdÄ galvoje. Aukščiau nurodytų įrodymų analizė patvirtina, kad kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta pilnai ir jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, kvalifikuota tinkamai. A. K. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis veikė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu.

3. Klausimai, susiję su bausmės skyrimu Skiriant kaltinamajam A. K. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis A. K. padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus. Kaltinamasis teisiamas 12-tÄ kartÄ , nusikalstamas veikas, padarė bÅ«damas recidyvistu. Praeityje baustas už administracinius teisės pažeidimus (2 t. b.l. 138-144).VÅ Ä® Jonavos PSPC PSC gyd. psichiatro konsultacijoms dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė. ( 2 t. b.l. 135-137).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis padarius abi nusikalstamas veikas laikytina tai, kad veikas padarė bÅ«damas recidyvistu, o I. R. atžvilgiu įvykdytÄ nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant kaltinamajam bausmę teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ skiriant Å¡io straipsnio sankcijoje nustatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kurio dydis nustatytinas didesnis už bausmės vidurkį.

Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (E. K. atžvilgiu įvykdyta veika) skirtina 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 284 straipsnyje (I. R. atžvilgiu įvykdyta veika) skirtina 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bendrintinos jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskiriant subendrintÄ 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Parenkant pridedamos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei požiūrį į padarytas veikas. Nustatyta, kad A. K. nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, įvykdė iki 2021 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo nuosprendžio, kuriuo kaltinamajam paskirta galutinė 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausme ir skirtina galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamajam 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir 2021 m. vasario 3 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (3 t. b.l. 57-62), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintinos. 4.Civiliniai ieškiniai BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . 4.1. Dėl E. K. civilinio ieÅ¡kinio Civilinis ieÅ¡kovas E. K. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas iÅ¡ kaltinamojo A. K. jam priteisti 1000 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (1 t. b.l. 72-73).

IeÅ¡kinyje nurodė, kad suduodamas lazda kaltinamasis apgadino E. K. priklausančio automobilio Audi A4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kairės pusės durelių staktÄ , ir kairės pusės durelių rėmÄ . Automobilį buvo pirkęs prieÅ¡ tris dienas iki įvykio už 700 eurų, vėliau už papildomÄ remontÄ sumokėjo dar 300 eurų. Kadangi po įvykio nebuvo grÄ Å¾intas automobilio raktas, jis automobiliu negalėjo naudotis. Neturtinė žala padaryta dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Teisiamojo posėdžio metu E. K. civilinį ieÅ¡kinį palaikė.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad po įvyko neapsimokėjo gaminti automobiliui naujo raktelio, kuris bÅ«tų kainavęs mažiausiai 250 eurų, todėl jis automobilį pridavė į metalo lauÅ¾Ä , už tai gavo 75 eurus. Pagrįsdamas civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, E. K. parodė, kad sužalojimo metu jis jautė fizinį skausmÄ , dėl rankos traumos negalėjo dirbti įprasto darbo. Ä®taria, kad buvo pažeistas nervas, nes negalėjau su kaire ranka laikyti poliravimo maÅ¡inėlės, tačiau pas medikus nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas iÅ¡duotas nebuvo.

Dvi savaites turėjo dirbti lengvesnius darbus. Be to turėjo papildomų rūpesčių, nes negalėjo įgyvendinti savo planų vykti į užsienį su pirktu automobiliu, kurį buvo pasiruošęs kelionei. Kaltinamasis A. K. civilinio ieškinio nepripažino, nurodė, kad nukentėjusiojo nurodoma žala yra nepagrįsta, automobilio jis nesugadino, nes strypo neturėjo, sudavė nukentėjusiajam rankomis. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo parodymais, apžiūrų protokolais, liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, tyčia sudavė jam smūgius bei suduodamas nenustatytu daiktu smūgius į automobilį, jį apgadino.

Be to, užvaldė nukentėjusiojo automobilio raktus. Nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusysis praÅ¡o priteisti 1000 eurų turtinę žalÄ , paaiÅ¡kindamas, kad automobilio neremontavo, nes vien rakto pagaminimas kainuotų mažiausiai 250 eurų, o automobilio vertė buvo 1000 eurų. Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus, automobilio metus (1995 m.), sprendžia, kad nukentėjusiojo nurodoma transporto priemonės vertė – 1000 – eurų yra nepagrįsta. Nukentėjusysis nurodo, kad pirko Å¡iÄ transporto priemonę už 700 eurų, tačiau, jÄ remontavo papildomai, už remontÄ sumokėdamas 300 eurų.

Papildomo remonto dokumentų E. K. į bylÄ nepateikė, todėl Å¡ios aplinkybės teismas negali patikrinti ir laiko, kad ji neįrodyta. Nukentėjusysis pasirinko neremontuoti transporto priemonės, atsižvelgęs į jos likutinę vertę ir remonto kaÅ¡tus, pridavė automobilį į metalo laužo supirktuvę, nurodydamas, kad gavo 75 eurus. Transporto priemonė buvo sugadinta dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, kurie priežastiniu ryÅ¡iu susiję su pasekmėmis, todėl teismas ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo iÅ¡ kaltinamojo tenkina iÅ¡ dalies.

Teismo vertinimu, nukentėjusiajam priteistina automobilio vertė, tai yra jo kaina, kuriÄ nukentėjusysis mokėjo, pirkdamas automobilį (700 eurų), atėmus 75 eurus, kuriuos nukentėjusysis gavo už automobilį, tai yra priteistina E. K. iÅ¡ kaltinamojo A. K. 625 eurai turtinės žalos atlyginimui. CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos dydžio nustatymÄ lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui, reikÅ¡mingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentÄ .

Teismas pažymi, kad svarbu iÅ¡laikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyrÄ . Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , nekyla. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje; dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jis patyrė trumpalaikį skausmÄ ir laikinus nepatogumus sužalojimo metu bei trumpÄ laikÄ po jo.

Vertindamas praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , į tai, kad veikos metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ . Dėl Å¡io įvykio nukentėjusysis neabejotinai buvo pažemintas, nes sužalotas ji buvo vieÅ¡oje vietoje, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių laikinai pablogėjo jo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi.

Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio nukentėjusiajam būtų buvęs nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių, kurių negalima būtų atstatyti, ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų esmingai ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala fizinei ar psichinei sveikatai. Nukentėjusysis įrodymais nepagrindė savo darbingumo sumažėjimo, rūpesčių ir išlaidų dėl kelionės būdo keitimo.

Nėra duomenų, kad jis bÅ«tų kreipusis į medikus dėl psichologinės bÅ«klės ar ilgalaikių rankos sužalojimo pasekmių, nurodomo nervo pažeidimo. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumÄ , padarytos turtinės žalos dydį, teismas priteistinos neturtinės žalos dydį sumažina iki 100 Eur. Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam atmestina. Neturtinę žalÄ nukentėjusiajam privalo atlyginti kaltinamasis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). 4.2.Dėl I.

R. civilinio ieÅ¡kinio Civilinis ieÅ¡kovas I. R. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame prašė teismo priteisti jam iÅ¡ kaltinamojo A. K. 2000 Eur neturtinės žalos dėl patirtų sužalojimų (2 t. b.l. 19). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis I. R. civilinį ieÅ¡kinį palaikė, paaiÅ¡kino, kad užpuolimo metu ir po jo juto fizinį skausmÄ , po įvykio buvo pristatytas į medicinos įstaigÄ , kur buvo siÅ«ta žaizda. Veidas buvo apdraskytas, su mėlynėmis. VirÅ¡ mėnesio buvo nedarbingume.

Po įvykio sutriko miegas, skaudėjo krÅ«tinę ir be nuskausminamųjų negalėjo užmigti, pablogėjo psichologinė bÅ«sena, dėl ko nesijautė saugus dirbdamas taksisto darbÄ . Neseniai pakeitė darbÄ . Gydėsi tepalais, kompresais, vartojo vaistus nuo skausmo. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. dėl Å¡io civilinio ieÅ¡kinio neprieÅ¡taravo, tačiau nurodė, kad tokios pinigų sumos neturi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo A. K. neteisėtų veiksmų, tai yra kumščiu sudavė ne mažiau 5 smÅ«gių sėdėjusiam nukentėjusiajam I.

R. į galvos sritį bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė nukentėjusiajam I. R. vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį ir vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę, tuo padarė nukentėjusiajam I. R. muÅ¡tinę žaizdÄ galvoje, krÅ«tinės sumuÅ¡imÄ ir tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo I. R. sveikatÄ . Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis I. R. kreipėsi į gydymo įstaigÄ , kurioje medikai siuvo žaizdÄ galvos srityje, vėliau Å¡alino siÅ«lus (2 t. b. l. 28 – 43).

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , nekyla. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje; dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jis patyrė skausmÄ ir nepatogumus sužalojimo metu bei kurį laikÄ po jo. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia, kad nukentėjusysis buvo užpultas darbo metu, todėl teismas neturi pagrindo netikėti, kad po užpuolimo nukentėjusysis nesijautė saugus, dirbdamas taksisto darbÄ , kas ir tapo jo darbo pakeitimo priežastimi.

Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus dėl jų tiek susijusius su papildomais vizitais į gydymo įstaigas, tiek su laikinai išvaizdos pokyčiais. Būtent dėl užpuolimo, nukentėjusysis tapo laikinai nedarbingas. Dėl šio įvykio nukentėjusysis neabejotinai buvo pažemintas, nes sužalotas ji buvo viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių laikinai pablogėjo jo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi.

Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio nukentėjusiajam bÅ«tų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių, kurių negalima bÅ«tų atstatyti, ilgalaikiÅ¡kumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo bÅ«tų ilgalaikiai ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala fizinei ar psichinei sveikatai. Nukentėjusysis įrodymais nepagrindė savo psichologinės bÅ«klės pablogėjimo. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumÄ , padarytos turtinės žalos dydį, teismas priteistinos neturtinės žalos dydį sumažina iki 1000 Eur.

Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam atmestina. Neturtinę žalÄ nukentėjusiajam privalo atlyginti kaltinamasis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). 4.3. Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio Civilinė ieÅ¡kovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame prašė teismo priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. K. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytÄ 77,29 Eur žalÄ dėl nukentėjusiojo I.

R. gydymo (2 t. b. l. 76 – 79). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. dėl Å¡io civilinio ieÅ¡kinio neprieÅ¡taravo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo A. K. neteisėtų veiksmų, tai yra kumščiu suduotų ne mažiau 5 smÅ«gių nukentėjusiajam I. R. į galvos sritį bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavus nukentėjusiajam I. R. vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį ir vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę, dėl to padarydamas nukentėjusiajam I.

R. muÅ¡tinę žaizdÄ galvoje, krÅ«tinės sumuÅ¡imÄ . Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis I. R. skubios medicinos pagalbos buvo gabenamas į VÅ Ä® Jonavos ligoninę, kurioje nukentėjusiajam 2020 m. gruodžio 25 d., buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos: skubi medicinos pagalba dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos, radiologo konsultacija (atliekamas rentgenologinis tyrimas, du kartai). Å ios asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 77,29 Eur.

Civilinio ieÅ¡kinio dydis yra pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais (2 t., b. l. 78). Kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusiojo asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas atlygina institucija, vykdanti privalomÄ jį sveikatos draudimÄ (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogacijÄ ji tampa kreditoriumi deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, civilinės ieÅ¡kovės – Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir jai priteistina iÅ¡ kaltinamojo A.

K. 77,29 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai). 4.4. Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius civilinio ieškinio Nagrinėjamoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) pareiškė civilinį ieškinį dėl 122,39 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 85 – 97).

Civiliniame ieškinyje prašoma iš A. K. priteisti remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ 4 punkto ir 11 punkto pagrindu nukentėjusiajam I.

R. paskirtÄ ir iÅ¡mokėtÄ ligos iÅ¡mokÄ už nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 19 d. Byloje nustatyta, kad A. K. neteisėtais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam I. R. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ . Dėl patirtų sužalojimų ir gydymosi I. R. buvo nedarbingas nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 19 d., už šį laikotarpį jam buvo iÅ¡mokėta ligos iÅ¡moka – 122,39 Eur. IÅ¡mokėjęs Å¡iÄ iÅ¡mokÄ VSDFV Kauno skyrius patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ ir prašė priteisti iÅ¡ kalto asmens – A.

K.. Nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, gydymo iÅ¡laidos, kurios buvo bÅ«tinos ir susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grÄ Å¾inimu, tarp jų ir iÅ¡laidos iÅ¡mokėjus ligos paÅ¡alpÄ nukentėjusiajam dėl to, kad Å¡is tapo laikinai nedarbingas, turi bÅ«ti atlyginamos. Tokia nuostata suformuota ir aktualioje kasacinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-696/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).

Ä®vertinęs nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad VSDFV Kauno skyriaus pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl 122,39 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, turtinės žalos dydis paremtas raÅ¡ytiniais įrodymais (2 t., b. l. 85 – 97). Turtinę žalÄ civilinis ieÅ¡kovas patyrė dėl neteisėtų A. K. veiksmų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas ir jam priteistina iÅ¡ kaltinamojo A. K. 122,39 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 3.159 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.276 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

5. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatai A. V. ir I. M. teikė valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ kaltinamajam A. K.. IÅ¡ viso valstybės naudai priteistinos 311,63 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susidariusios dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydį, nustačius, jog, nors Å¡iuo metu kaltinamais nedirba, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už kaltinamajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai.

Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). VII. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga: Pakuotė Nr. 1, kurioje saugomi kompaktinis diskas su garso įrašo kopija, gauta iš bendrojo pagalbos centro (dėl nukentėjusio E. K.); kompaktinis diskas su garso įrašo kopija, gauta iš bendrojo pagalbos centro (dėl nukentėjusio I.

R.), kompaktinis diskas su garso įrašo kopija gauta iš VŠĮ Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties (dėl nukentėjusio I. R.); kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš pareigūnų „body“ kamerų ir vaizdo įrašai iš policijos tarnybinio automobilio (dėl nukentėjusio I. R.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas E. K. atžvilgiu) ir 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas I.

R. atžvilgiu) ir nuteisti:

1) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje padarymÄ (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas E. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

2) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje padarymÄ (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas I. R. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskiriant subendrintÄ 1 (vienerių) metų 8 (aÅ¡tuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta galutine 65 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausme ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę, atliktÄ pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendį. A. K. 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir 2021 m. vasario 3 d. nutarimais paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civilinio ieÅ¡kovo E. K., gim (duomenys neskelbtini), civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalies ir iÅ¡ A. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti E. K., gim (duomenys neskelbtini), naudai 625 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus) turtinės ir 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Civilinio ieÅ¡kovo I. R., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalies ir iÅ¡ A. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti I. R., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti. Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783839, buveinė adresu: Kaunas, Aukštaičių g.

10) civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jai iÅ¡ kaltinamojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini),77,29 Eur (septyniasdeÅ¡imt septynis eurus ir 29 centus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. A. K. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad Å¡i suma turi bÅ«ti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančiÄ â€žSwedbank“, AB. Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (juridinio asmens kodas 188677437, buveinė adresu: Kaunas, A. M. g.

42) civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jam iÅ¡ kaltinamojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 122,39 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt du eurus ir 39 centus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. A. K. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad Å¡i suma turi bÅ«ti pervesta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (juridinio asmens kodas 188677437) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ LT58 4010 0424 0349 50250, esančiÄ â€žLuminor Banks“ AS Lietuvos skyrius. Priteisti iÅ¡ A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 311,63 Eur (tris Å¡imtus vienuolika eurų 63 centus) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

A. K. iÅ¡aiÅ¡kinti, jog antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Å iaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturias kompaktines plokšteles su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, suimtam kaltinamajam nuosprendžio apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos. Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka.

Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma bloginti nuteistojo, iÅ¡teisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai nepraÅ¡o bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tuomet byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėja Jūratė Petraškienė